Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-05-28 · Administracinė byla Nr. I1-7349-428/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-05-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2025-12-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-28
Bylos Nr.
I1-7349-428/2024
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00142-2024-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
R. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-7349-428/2024Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00142-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 51.4; 55.1.1
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 28 d.Kaunas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Ingridai Pikusau,dalyvaujant pareiškėjui R. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 15 000 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2024 m. vasario 28 d. atlikinėjo bausmę Šiaulių kalėjime. Teigia, jog buvo pažeistos jo teisės į tinkamo maitinimo suteikimą, buvo teikiamas sudėties neatitinkantis maistas. Dėl tokio maisto davinio pareiškėjas negauna apskaičiuoto kalorijų kiekio, nustatyto baltymų ir riebalų kiekio, neteko 20 kg svorio, o atlikus kraujo tyrimus paaiškėjo gliukozės koncentracijos trūkumas. Dėl šių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nuolatos patirdavo emocinių, psichologinių ir dvasinių išgyvenimų, psichologinį sukrėtimą, pareiškėjas jautėsi kankinamas, buvo žeminamas jo orumas.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – atsakovė) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad visi Šiaulių kalėjime laikomi asmenys gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, maistas yra subalansuotas. Šiaulių kalėjime maistas negaminamas, jis yra atvežamas pagamintas, transportuojamas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas sveriamas, porcijos tikrinamos. Pagamintas maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Termosai, kuriuose buvo laikomas paruoštas maistas, atidaromi tik tada, kai dalinamas maistas, todėl maistas visada patiekiamas šiltas. Iš maisto dalintojų reikalaujama pastoviai rūpintis asmens higiena. Atsakovė prašė reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikyti ieškinio senaties terminą, nes objektyvių priežasčių senaties termino atnaujinimui nėra, o patį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „CNC catering“ su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo maitinimo paslaugas teikia griežtai laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir yra kontroliuojamas tiek Šiaulių kalėjimų administracijos, ką liudija ir pareiškėjo į bylą į bylą kartu su skundu pateiktų dokumentų kopijos, tiek kitų valstybės institucijų, kurioms deleguota maisto tvarkymo subjektų priežiūra. Šiuo atveju, nuteistųjų maitinimas vykdomas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Kalėjimų tarnybos atsakingi darbuotojai nuolat kontroliuoja ir prižiūri, kad maitinimo paslaugos nuteistiesiems atitiktų reikalavimus. Nurodo, jog pareiškėjas nėra patyręs skunde menamų negatyvių padarinių ir skundą grindžia išimtinai deklaratyviais teiginiais siekdamas praturtėti valstybės sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Šiaulių kalėjime laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2024 m. vasario 28 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

Dėl ieškinio senaties termino

Atsakovė prašo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

Iš pareiškėjo skundo turinio ir atsakovės į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas R. B. prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2024 m. vasario 28 d.). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovę arba teismą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais ar gauti reikiamą informaciją. Pareiškėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimą nuo jo patalpinimo į kalinimo įstaigą dienos, į teismą su skundu kreipėsi tik 2024 m. vasario 28 d., t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo pradžios.

Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2021 m. vasario 28 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas). Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki skundo padavimo dienos 2024 m. vasario 28 d.

Dėl tiekiamo maisto

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam buvo teikiamas netinkamas, sudėties neatitinkantis maistas.

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) 173 straipsnio 5 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“.

Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 14–16 punktus, maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščių prieduose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į suimtųjų ir nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių) skaičių. Gaminant maistą, būtina griežtai laikytis gamybos technologinio proceso nuoseklumo. Vengiant kryžminio užteršimo, gaminamo maisto tiesioginis sąlytis per naudotus daiktus ar darbuotojų rankas su ankstesnių technologijos etapų produktais draudžiamas. Inventorius, keliantis kryžminio užteršimo grėsmę, turi būti aiškiai paženklintas ir naudojamas pagal paskirtį. Kalinimo įstaiga bent vieną kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pagal Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo 2022 m. liepos 1 d. sutartį Nr. 47-41, pasirašytą su UAB ,,CNC catering“, veikiančios jungtinės veiklos partnerių UAB ,,CNC catering“ ir viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) ,,Bruneros“ vardu, pagamintą maistą į Šiaulių kalėjimą atveža termosuose maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė. Minėtos sutarties 4.1.1 papunktis įpareigoja paslaugos teikėją teikti paslaugą kokybiškai ir pagal maitinimo paslaugos techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugos teikimą pagal visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudojant visus reikiamus įgūdžius, žinias.

Valgiaraščiai suimtiesiems ir nuteistiesiems yra diferencijuojami – dirbantiems / nedirbantiems vyrams, dirbančioms / nedirbančioms moterims, nepilnamečiams, nėščioms moterims, dirbantiems / nedirbantiems vegetarams vyrams, dirbančioms / nedirbančioms vegetarėms moterims, dietinio maitinimo valgiaraščiai, valgiaraštis veganams ir t. t., sudaromi 31 dienai. Maistas gaminamas ir patiekiamas 3 kartus per dieną (pusryčiai, pietūs, vakarienė). Nuteistiesiems, kurie maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, papildomai išduodami naktipiečiai.

Nagrinėjamu atveju, atsakovė į bylą pateikė Šiaulių kalėjimo Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus patikrinimo aktus dėl nuteistųjų valgyklos maisto produktų galiojimo ir kokybės patikrinimų, iš kurių matyti, kad pataisos įstaigos direktoriaus sudaryta komisija reguliariai kas mėnesį tikrina valgykloje esančių maisto produktų kokybę ir galiojimo terminus. Iš pateiktų duomenų matyti, jog 2024 m. sausio 16, 17, 18, 25 dienomis, siekiant įvertinti maisto vizualinę kokybę ir maitinimo proceso sklandumą, Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus specialistas dalyvavo maisto dalinimo procese pietų metu. Stebėjimo metu buvo bendrauta su nuteistaisiais ir pareigūnais, maistas buvo fotografuojamas. Paaiškėjo, kad daugiausiai abejonių dėl kokybės kelia šie patiekalai – grikių sriuba, žirnių sriuba, guliašas ir plovas, ryžiai būna pervirti ir pavirtę į vientisą masę (košę), bulvės sutrintos ir susimaišiusios su vandeniu. Nustatyta, jog minėtomis dienomis dienos pietų patiekalai atitiko valgiaraštį, tačiau sausio 18 d. dalinamas plovas buvo akivaizdžiai be mėsos, o sausio 25 d. atvežtos bulvės vizualiai atrodė susitrynusios, susimaišiusios su garų kondensatu. Byloje taip pat pateiktas pareiškėjo pateiktas skundas, adresuotas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl netinkamo maitinimo. Minėto skundo pagrindu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko neplaninį maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimą UAB ,,CNC catering“ patalpose bei nustatė, jog Šiaulių kalėjime maitinimas organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais. Tikrinti dienos patiekalai buvo jiems būdingos išvaizdos ir konsistencijos. 2023 m. lapkričio 9 d. atlikus neplaninį maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimą maisto išdalinimo skyriuje, nustatyta, jog pietų patiekalai buvo jiems būdingos išvaizdos, spalvos, konsistencijos. Patikrinimo metu atvejų, kad skiedžiamas maistas, nenustatyta.

Akivaizdu, jog pareiškėjas buvo kreipęsis su skundais į kalėjimo administraciją dėl nepakankamo maisto kiekio, tačiau išnagrinėjus pareiškėjo skundus, pažeidimai, susiję su netinkamu maitinimu Šiaulių kalėjime, daugumoje atvejų nebuvo nustatyti. Taip pat, pareiškėjo kalinimo Šiaulių kalėjime laikotarpiu buvo atlikti maisto produktų atitikties higienos, laikymo sąlygų, personalo higienos, kokybės reikalavimams patikrinimai, kurių metų esminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta, suimtųjų (nuteistųjų) maitinimui buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis energinės vertės maistas. Konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų (laboratorijos cheminių tyrimų rezultatų ar kitų duomenų), iš kurių būtų galima spręsti, kad dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė. Teismui nepateikus tokio pobūdžio įrodymų, negalima konstatuoti, kad Šiaulių kalėjimas neužtikrino, kad būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų.

Tačiau, teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pažymi, kad nors iš pateiktų patikrinimų aktų matyti, jog Šiaulių kalėjime tiekiamo maisto kokybė (konsistencija, estetinis vaizdas, kvapas, galiojimo trukmė) atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau pabrėžia, jog atsižvelgiant į patikrinimo, atlikto 2024 m. sausio 16, 17, 18, 25 dienomis, rezultatus, kuriuose užfiksuota, jog dalintas plovas buvo be mėsos, o bulvės vizualiai atrodė susitrynusios, susimaišiusios su garų kondensatu, konstatuoja, jog maisto teikėjas netinkamai vykdė Sutarties sąlygas, pažeisdamas minėtos sutarties 4.1.1 papunktį, įpareigojantį paslaugos teikėją teikti paslaugą kokybiškai ir pagal maitinimo paslaugos techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugos teikimą pagal visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudojant visus reikiamus įgūdžius, žinias. Remiantis tuo, kas išdėstyta, šioje dalyje pareiškėjo atžvilgiu konstatuojami neteisėti už maitinimo organizavimą atsakingo Šiaulių kalėjimo veiksmai.

Pareiškėjas, be kita ko, nurodo, jog ginčo laikotarpiu dėl netinkamos maisto kokybės neteko 20 kg svorio. Teismas pažymi, jog šių aplinkybių pareiškėjas nedetalizuoja, nenurodo kada jis svėrėsi, koks buvo svoris iki atvykimo į Šiaulių kalėjimą. Iš 2024 m. vasario 8 d. asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjo ūgis buvo 188 cm, o svoris 88 kg. Duomenų kaip kito, ir ar kito pareiškėjo svoris būnant Šiaulių kalėjime, asmens sveikatos istorijoje nenurodyta. Akivaizdu, kad pareiškėjo argumentai apie svorio netekimus yra nepagrįsti, nes kūno svoris visiškai atitinka normą. Pareiškėjas nepateikė jokių medicininių dokumentų, iš kurių būtų galima matyti, kad būtent galimai nepakankamas / netinkamas maitinimas turėjo neigiamos įtakos jo sveikatai ar svorio netekimui. Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl svorio netekimo ir byloje ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad neįrodyta, kad pareiškėjui krito svoris dėl galimai netinkamai tiekiamo maisto ir jo kokybės, todėl šie argumentai atmetami.

Dėl neturtinės žalos

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 23/04). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, ir gilius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Šiaulių kalėjimo pareigūnų minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo R. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Šiaulių kalėjime buvo pažeista laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 28 d.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė