Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2022-09-20 · Civilinė byla Nr. 2-1878-323/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-20
Bylos Nr.
2-1878-323/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00334-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Ieškovas
D. T.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Advokatai
Asta Jakštienė, Liudas Rinkevičius
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-1878-323/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00334-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5; 1.3.5.1; 1.3.5.5; 1.3.9.3; 3.2.6.1.(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,sekretoriaujant Kristinai Vyšniauskienei,dalyvaujant ieškovui D. T., jo atstovui advokato padėjėjui Liudui Rinkevičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Astai Jakštienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. T. ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021-12-14 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės 1 007,00 Eur dienpinigius; 230,33 Eur nesumokėto darbo užmokesčio atskaičius mokesčius; bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2021-08-01 iki 2021-10-19 dirbo (duomenys neskelbtini) darbo vadovo padėjėjo pareigose. Ieškovas buvo pakviestas atlikti darbo sutartyje numatytas funkcijas Norvegijoje. 2021-10-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2021-10-19 buvo komandiruotas į Norvegiją. Ieškovas 2021-10-19 iš Norvegijos parskrido į Rygą, iš kurios atsakovės užsakytas transportas jį parvežė į Klaipėdą. 2021-10-20 ieškovas savo asmeninėmis lėšomis grįžo namo, į Vilnių. Atsakovė 2021-10-20 pareikalavo atsakovą atvykti į darbo vietą. Ieškovas atsakovės reikalavimo nevykdė, kadangi grįžusiems iš N. K. buvo nustatyta priverstinė izoliacija. Ieškovui nepasirodžius darbe, atsakovė iki jo atleidimo pradėjo jam žymėti pravaikštas. Atsakovė (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atleido ieškovą iš darbo nurodant, kad 2021-10-29 yra paskutinė ieškovo darbo diena. Mano, kad atsakovė nepagrįstai taikė pravaikštą ieškovui už izoliacijoje praleistą laiką. Ieškovo darbo užmokestis susideda iš dviejų dalių: bazinės minimalios mėnesinės algos, padaugintos iš koeficiento 1,66; ir papildomos darbo užmokesčio dalies, kuri gali būti skirta darbdavio nuožiūra. Iš 2021-12-08 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 20211208 matyti, kad rugpjūčio mėnesį priskaičiuotas darbo užmokestis (toliau ir – DU) – 1 017,28 Eur (bruto) (neatskaičius mokesčių), atitinkamai neto (atskaičius mokesčius) suma 598,34 Eur ir dienpinigiai – 1 713,06 Eur, iš viso 2 311,40 Eur (tiek ir buvo pervesta į banko sąskaitą). Pažymėtina, kad DU dalis bruto savalaikiai apskaičiuota per maža. Savo rašte darbo inspekcija pažymėjo, kad už rugpjūčio mėnesį įmonė priskaitė 1 422,98 Eur (bruto), bet ši suma buvo priskaityta tik spalio mėnesį atlikus perskaičiavimą, o savalaikiai priskaičiuotas DU – 405,70 Eur mažesne suma. 2021 m. rugsėjo mėnesį DU dalis 1 210,45 Eur bruto, atitinkamai 585,34 Eur neto ir 2 373,26 Eur dienpinigiai iš viso 2 958,60 Eur (tiek pervesta į banko sąskaitą). Pažymėtina, kad DU dalis bruto savalaikiai apskaičiuota per maža. Savo rašte darbo inspekcija pažymėjo, kad už rugsėjo mėnesį įmonė priskaitė 1 698,49 Eur (bruto), bet ši suma yra priskaityta tik spalio mėnesį atlikus perskaičiavimą, o savalaikiai priskaičiuotas DU – 488,04 Eur mažesne suma. Dėl dienpinigių nurodo, kad darbo sutartyje (1.3.5 punktas) ir komandiruotės įsakyme (7 punktas) nurodyta, jog dienpinigių ir komandiruotės išlaidų avansas nėra mokamas: 1) mokėjimų pavedimuose prie išmokėtų sumų mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad išmokėtas atlyginimas; 2) apskaitos žiniaraščiuose išmokėtos dienpinigių sumos nurodytos atitinkamai dienpinigių stulpelyje; 3) teisiškai nedraudžiama mokėti didesnius dienpinigius nei maksimalūs dydžiai, tai leidžia teigti, kad būtent tokia dienpinigių suma pagrįstai buvo skirta už rugpjūčio ir rugsėjo laikotarpį. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei darbo sutarties nuostatas, darbdavys dienpinigius turėjo teisę mokėti ne kiekvieną mėnesį, o tik pasibaigus komandiruotei, tačiau, akivaizdu, kad darbdavys atsižvelgdamas į darbuotojo interesus, kartu su DU kas mėnesį sumokėdavo ir DU dalį (ne tik man, bet visiems darbuotojams). Tačiau, vėliau, spalio mėn., įmonė apsigalvojo ir vienašališkai, be jokio įspėjimo, atliko priskaičiuotų ir išmokėtų dienpinigių perskaičiavimą – sumažino praėjusių mėnesių sumas juos iki komandiruočių tvarkoje maksimalios sumos, padarė ieškovą skolingu įmonei, neišmokėjo dienpinigių už spalio mėnesį ir taip ženkliai pablogino ieškovo finansinę padėtį. Ieškovas niekada nebūtų sutikęs dirbti Norvegijoje viršvalandinį darbą už 1 129,00 Eur bruto sumą, jei nebūtų žinojęs, kad papildomai dar gaus komandiruotės dienpinigius. Dienpinigių už spalio mėnesį neišmokėjimas buvo netikėtas ir neatitiko ieškovo teisėtų lūkesčių. Ieškovas nebuvo įspėtas nei dėl tokios situacijos, nei dėl to, kad išmokėti dienpinigiai buvo prilyginti avansinei išmokai. Darbdavio (atsakovės) piktnaudžiavimas savo teisėmis pasireiškė ir tuo, kad ieškovas privalėjo nuolat dirbti viršvalandžius, t. y. ženkliai viršijant leistinus viršvalandžių normatyvus. Pavyzdžiui, nors nustatyta 5 darbo dienų savaitė, dirbama buvo 5 dienas, todėl didesni dienpinigiai atrodė kaip visai priimtina kompensacija už papildomai dirbtą laiką. 2021 m. spalio mėn., kai jau buvo žinoma apie atleidimą, įspėjus darbdavį apie tai, kad ruošiasi kreiptis į darbo inspekciją dėl apskaičiuotų sumų teisingumo, įmonė vienašališkai atgaline data perrašė duomenis ir atliko DU perskaičiavimą. Matyti, kad DU priskaitymo dalyje ji padidino savalaikiai nepriskaičiuotą sumą 893,74 Eur, tačiau tuo pačiu perskaičiavo dienpinigių sumą - sumažindama ją ir vienašališkai padarė išskaitą neišmokėdama dienpinigių sumos už 2021-10 mėn. išbūtas dienas, t. y. vienašališkai juos perskaičiavo už praėjusius laikotarpius mažesniu koeficientu, po perskaičiavimo likusi permoka buvo sutraktuota kaip išmokėtas avansas, tokiu būdu ieškovui neišmokant dienpinigių už spalio mėn. mano, kad ieškovui už spalio mėnesį turėjo būti išmokėti 1 007,00 Eur dienpinigiai (53 Eur x 19 dienų). Tuo tarpu, ne tik kad nieko negavo, dar be jo žinios buvo padaryta 5,32 Eur išskaita, šia suma sumažinant DU išmoką. Be to, darbo inspekcija patikrinus DU skaičiavimus nustatė klaidas, kurių bendra suma 230,33 Eur (DGK ginčijamo sprendimo 7 lapas) ir kurių apskaičiavimą paaiškino savo sprendime, tačiau neįpareigojo atsakovės šią sumą išmokėti, motyvuodama tuo, kad bendra priskaitymų suma nurodyta DU žiniaraštyje (5 033,15 Eur) ir taip yra didesnė negu priklauso (4 792,10 Eur).

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad ieškovo komandiruotės pabaiga Norvegijos Karalystėje buvo 2021-10-19. Su ieškovu buvo sutarta, kad jis 2021 m. spalio 20 d. 9. val atvyks atsiskaityti už komandiruotę į įmonę. Tačiau 2020 m. spalio 20 d. iš ryto ieškovas išvyko į Vilnių ir visą darbo dieną nepasirodė darbe, dėl ko atsakovė pradėjo žymėti pravaikštas. Apie tai, kad ieškovas yra izoliacijoje atsakovė buvo informuota tik 2021 m. spalio 26 d. izoliacijos metu atsakovas turėjo gauti laikiną nedarbingumo pažymėjimą, tačiau jo nepateikė teismui. Ieškovui taip pat nebuvo žinoma ar ieškovas yra vakcinuotas, tai yra ar izoliacija yra būtina. Be to, 2021 m. spalio 21 d. iš ieškovo gavo elektroninį laišką, kuriame užsimenama, kad ieškovas pasiskiepijo nuo „Covid“ ir šiuo metu blogai jaučiasi. Duomenų apie tai, kad buvo vakcinuotas, sirgo, jam buvo išduotas laikinas nedarbingumo pažymėjimas, ieškovas nepateikė. Dėl dienpinigių nurodo, kad darbo sutartimi šalys nebuvo sutarusios, jog atsakovė kelionės metu ieškovui mokės didesnius dienpinigius nei įtvirtintas jų maksimalus dydis. Maksimalus nustatytas dienpinigių dydis už komandiruotes Norvegijos Karalystėje yra 53,00 Eur. Už kiekvieną komandiruotėje dieną atsakovė mokėjo maksimalaus dydžio dienpinigius, ir iš viso ieškovui už 77 komandiruotės dienas išmokėjo 4 081,00 Eur. Pažymi, kad reikalavimas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 230,33 Eur neišmokėto darbo užmokesčio yra aiškiai nepagrįstas dėl atsiskaitant su ieškovu susidariusios permokos, tai yra atsakovė išmokėjo ieškovui darbo užmokesčio, kitų išmokų didesnę sumą nei privalėjo už išdirbtą laikotarpį.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo

DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis).

DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).

Taigi aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika teikia pagrindą išvadai, kad teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų ir iš naujo nagrinėja ginčą iš esmės, todėl reikalavimas dėl darbo ginčų komisijos 2021-12-14 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), priimto darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl dienpinigių priteisimo.

DK 107 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad į užsienį komandiruojamam darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018 11 punktą). Pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės Nutarimo „dėl Lietuvos respublikos vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (toliau – Nutarimas) 2 punktą dienpinigiai apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai nustatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Nutarimo 9 punktas nustato, kad kai kolektyvinėje ar darbo sutartyje ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vidaus teisės aktuose nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas. Nutarimo 10 punktas nustato, jog komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 007,00 Eur nesumokėtų dienpinigių, tai yra skaičiuojant po 53,00 Eur už vieną komandiruotės dieną, nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 19 d.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. liepos 29 atsakovė priėmė įsakymą dėl ieškovo komandiruotės į Norvegijos Karalystę. Komandiruotės trukmė nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 26 d. 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė priėmė įsakymą dėl ieškovo komandiruotės pabaigos datos ir trukmės pakeitimo. Ieškovo komandiruotės pabaiga Norvegijos Karalystėje numatyta 2021 m. rugpjūčio 2 d. 2021 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė priėmė įsakymą dėl ieškovo komandiruotės į Norvegijos Karalystę. Komandiruotės trukmė nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. iki 2021 m. spalio 3 d. 2021 m. spalio 4 d. atsakovės priimtas įsakymas dėl ieškovo komandiruotės Norvegijos Karalystėje pabaigos datos ir trukmės pakeitimo. Numatyta komandiruotės Norvegijos Karalystėje pabaiga – 2021 m. spalio 19 d.

Proceso šalių sudarytos darbo sutarties 1.3.5 punkte nustatyta, kad darbuotojui išvykus į komandiruotę Lietuvoje ar užsienyje, jam už komandiruotės išbūtą laiką, esant (visoms) šioms sąlygoms, t. y. jei darbuotojas išvyko į komandiruotę darbdavio įsakyme nurodytu laiku, jei darbuotojas nepasišalino iš komandiruotės ar kitas veiksmais komandiruotės anksčiau darbdavio įsakyme nurodytu laiko, jei darbuotojas laiku grįžo į Lietuvą, nedelsiant atvyko pas darbdavį ir visiškai atsiskaitė su darbdaviu už komandiruotę, kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos ir skaičiuojama bei mokama ne mažiau kaip 50 procentų maksimalios dienpinigių normos, nustatytos Nutarimu. Komandiruotei pasibaigus, darbdavys turi teisę (bet ne pareigą) atskiru įsakymu savo nuožiūra skirti ir sumokėti darbdaviui didesnę dienpinigių normą, t. y. nuo 51 iki 100 procentų maksimalios dienpinigių normos, nustatytos Nutarimu, atsižvelgiant į tai, kaip darbuotojas dirbo komandiruotės metu, ar jis laiku išvyko į komandiruotę, ar nepasišalino iš komandiruotės vietos arba kitais veiksmais nenutraukė komandiruotės anksčiau darbdavio įsakyme nurodyto laiko, ar darbuotojas laiku ir tinkamai atsiskaitė su darbdaviu už komandiruotę, ar darbuotojas komandiruotės metu nepažeidė darbo pareigų ir pan. Didesnės nei 50 procentų (nuo 51 iki 100 procentų) dienpinigių normos skyrimas už konkrečią komandiruotę ir faktiškai jos sumokėjimas darbuotojui nereiškia šios darbo sutarties sąlygos dėl dienpinigių sumažinimo iki ne mažesnės kaip 50 procentų normos pakeitimo ir nesudaro pagrindo darbuotojui ateityje už kitas komandiruotes reikalauti iš darbdavio skaičiuoti ir mokėti dienpinigius, taikant 51 procento dydžio ar didesnę dienpinigių normą, kol nebus sudarytas atskiras rašytinis darbo sutarties pakeitimas (papildomas) dėl darbuotojui nustatytos maksimalios dienpinigių normos pakeitimo. Į komandiruotę siunčiamam darbuotojui dienpinigių ir kitų komandiruotės išlaidų avansas nemokamas, nebent Šalys susitarė kitaip. Darbuotojui išvykus į vienos dienos trukmės komandiruotę Lietuvoje, dienpinigiai už komandiruotę neskaičiuojami ir nemokami.

Įsakymų dėl ieškovo siuntimo į komandiruotę 6 punkte nustatyta, kad už komandiruotę, kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos ir skaičiuojama bei mokama ne mažiau kaip 50 procentų maksimalios dienpinigių normos, nustatytos Nutarimu. Komandiruotei pasibaigus, darbdavys turi teisę (bet ne pareigą) atskiru įsakymu savo nuožiūra skirti ir sumokėti darbdaviui didesnę dienpinigių normą, t. y. nuo 51 iki 100 procentų maksimalios dienpinigių normos, nustatytos Nutarimu. Įsakymų 8 punktas nustato, kad komandiruojamam darbuotojui grįžus iš komandiruotės ir nedelsiant atsiskaičius su (duomenys neskelbtini) buhalterija už komandiruotės išlaidas, dienpinigiai išmokami ir darbuotojo lėšomis apmokėtos komandiruotės išlaidos kompensuojamos ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.

Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ieškovui matyti, kad atsakovė išmokėjo ieškovui rugpjūčio mėnesį 1 713,06 Eur dienpinigius, rugsėjo mėnesį ieškovui buvo išmokėta dar 2 373,26 Eur dienpinigių, o spalio mėnesį paskaičiuota 5,32 Eur dienpinigių permoka. Taigi bendra išmokėta ieškovui dienpinigių suma 4 081,00 Eur, dienpinigiai išmokėti už 77 komandiruotės dienas, o tai rodo, jog ieškovui už vieną komandiruotės dieną mokėta po 53,00 Eur. Ieškovui mokėtas vienos dienos dienpinigių dydis yra lygus Nutarime nustatytam maksimaliam dienpinigių dydžiui Norvegijos Karalystėje. Pabrėžtina, jog proceso šalys darbo sutartimi sutarė, kad už komandiruotę ieškovui mokėtini tik 50 proc. dydžio dienpinigiai nuo maksimalios dienpinigių sumos Nutarime. Didesnis dienpinigių dydis, kurio ribos taipogi apibrėžtos darbo sutartyje ir įsakymuose (nuo 51-100 proc.), išimtinai priklausė nuo darbdavio valios. Jokiame į bylą pateiktame rašytiniame dokumente nėra kalbama apie didesnio nei Nutarimu nustatyto maksimalaus dienpinigių dydžio mokėjimą ieškovui.

Pastebėtina, kad pagal šalių sudarytą darbo sutartį avansas už komandiruotę darbuotojui nėra mokamas, dienpinigiai išmokami pasibaigus komandiruotei ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną. Išmokėdama dienpinigius ieškovui rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, atsakovė pažeidė sutartą atsiskaitymo už komandiruotes tvarką, o ne nukrypo nuo darbo sutartyje sutarto dienpinigių dydžio. Ieškovo išreikšta pozicija dėl darbdavio priimto vienašalio sprendimo mokėti ieškovui už komandiruotę Norvegijos Karalystėje didesnius dienpinigius nei Nutarimu patvirtintas maksimalus jų dydis, neturi jokio faktinio pagrindimo, todėl ieškinys dalyje dėl dienpinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškovui fiksuotos pravaikštos.

Ieškovas nurodo, kad 2021 m. spalio 19 d. grįžo iš N. K. į Lietuvą. Grižęs į Lietuvą, kaip tai numatė įtvirtintas poįstatyminis reglamentavimas, izoliavosi 10 dienų terminui. Ieškovo izoliacijoje praleistą laiką atsakovė fiksavo kaip pravaikštą ir nemokėjo darbo užmokesčio.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 15 d. įsakyme Nr. V-1463 „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo nustatyta, kad ginčo metu asmenims grįžusiems iš N. K. buvo numatyta privaloma 10 dienų izoliacija. Tačiau, sutinkamai su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl asmenų, sergančių covid-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga covid-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių patvirtinimo, išskirtos atskiros asmenų grupės, kurioms priverstinė izoliacija netaikoma, tarp kurių: turintiems asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, ir nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 180 dienų iki grįžimo / atvykimo į Lietuvos Respubliką (ASPĮ dokumento nereikia, jei asmeniui COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) diagnozuota Lietuvoje ir duomenys pateikti Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS)) (išimtis dėl izoliacijos netaikoma asmenims, kurie 14 dienų laikotarpiu iki grįžimo / atvykimo į Lietuvos Respubliką lankėsi Indijos Respublikoje) (11.1.12.1. papunktis); turintiems ASPĮ dokumentą, konkrečios šalies skiepijimų sertifikatą arba tarptautinį skiepijimų sertifikatą, nurodantį, kad asmens skiepijimas viena iš šių COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų („COVID-19 Vaccine Janssen“, „Comirnaty“, „COVID-19 Vaccine Moderna“ ar „Vaxzevria“) pagal valstybės, kurioje buvo atlikta vakcinacija, kompetentingos institucijos patvirtintą pagal skiepijimo schemą yra baigtas (išimtis dėl izoliacijos netaikoma asmenims, kurie 14 dienų laikotarpiu iki grįžimo / atvykimo į Lietuvos Respubliką lankėsi Indijos Respublikoje) (11.1.12.2. papunktis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, grįžęs iš komandiruotės, nepateikė atsakovei jokių rašytinių duomenų dėl jam taikytos 10 dienų priverstinės izoliacijos (tokie duomenys nėra pateikti ir į nagrinėjamą bylą). Valstybinio socialinio draudimo duomenimis laikotarpiu nuo 2021-10-20 iki 2021-10-29 ieškovui nebuvo išduotas laikinas nedarbingumo pažymėjimas. Taigi, ieškovui nesugebėjus pateikti atsakovei duomenų, pagrindžiančių jo teisėtą nebuvimą darbe, darytina išvada, jog atsakovė pagrįstai atsisakė už praleistą laiką mokėti ieškovui darbo užmokestį.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

DK 146 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 230,33 Eur neišmokėto darbo užmokesčio. Šį reikalavimą grindžia darbo ginčų komisijos sprendimu. Pažymi, kad darbo ginčų komisija nustatė atsakovės klaidas apskaičiuojant jo darbo užmokestį ir konstatavo, kad ieškovė nėra išmokėjusi atsakovui 230,33 Eur. Tačiau darbo ginčų komisija neįpareigojo atsakovės išmokėti ieškovui šios sumos, motyvuojant tuo pagrindu, kad bendra priskaitymų suma darbo užmokesčio žiniaraštyje (5 033,15 Eur) yra didesnė už priklausiusią išmokėti ieškovui sumą (4 792,71 Eur).

Darbo ginčų komisijos sprendime konstatuota, kad atsakovė nepagrįstai neišmokėjo 230,33 Eur neatskaičius mokesčių. Ši suma susideda iš 22,71 Eur dėl neapskaitytų 2,5 viršvalandžių 2021 m. rugsėjo 24 d.; 38,06 Eur neapskaitytų 3 valandų, išdirbtų poilsio dienomis (2021 m. spalio 9, 16 d.); 30,28 Eur dėl nepriskaičiuotų 5 valandų 2021 m. rugpjūčio 1-2 d.; 30,28 Eur dėl nepridėtų 5 valandų prie ieškovo kasmetinių atostogų; 54,50 Eur dėl nepriskaičiuotų 9 valandų 2021-08-06; 54,50 Eur dėl nepridėtų 9 val. prie ieškovo kasmetinių atostogų. Darbo ginčų komisija nustatė, kad už išdirbtą laiką įmonėje, atsakovė turėjo išmokėti ieškovui 4 792,71 Eur, neatskaičius mokesčių (dienpinigiai neįtraukti), tuo tarpu atsakovė ieškovui išmokėjo 5 033,15 Eur. Ginčo tarp proceso šalių dėl pateiktų skaičiavimų darbo ginčų komisijos sprendime nėra.

Nagrinėjamu atveju teismas palaiko atsakovės poziciją, kad pagal pateiktus skaičiavimus nėra pagrindo ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 230,33 Eur (atskaičius mokesčius). Kaip matyti, netgi įtraukus šią pinigų sumą į bendrą ieškovui turėjusią išmokėti pinigų sumą už išdirbtą laikotarpį, atsakovė yra išmokėjusi ieškovui 240,44 Eur (neatskaičius mokesčių) daugiau nei privalėjo. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas dėl 230,33 Eur neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo yra aiškiai nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalis ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė patyrė iš viso 950,00 Eur bylinėjimosi išlaidas: 600,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir 350,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje. Nurodytos bylinėjimosi išlaidas atsakovei priteistinos iš ieškovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. T. 950,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė