Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams M. A. ir A. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo ir pagal atsakovės M. A. priešieškinį dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priešieškinis atmestinas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismas Kelmės rūmų 2023 m. sausio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-157-322/2023, laikinai apribota motinos valdžia M. A. ir tėvo valdžia A. G. mažametės dukters S. G. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. vasario 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-1610-322/2023, S. G. nustatyta nuolatinė globa, o vaiko nuolatine globėja paskirta jos teta (iš tėvo pusės) D. Š.. Teismas nustatė, kad po minėto sprendimo priėmimo, atsakovai M. A. ir A. G. nesiima jokių realių veiksmų, kad dukra būtų grąžinta į jų šeimą. Atsakovai nebendradarbiauja su pagalba teikiančiais specialistais, ignoruoja rekomendacijas. Atsakovė negeba pasirūpinti savimi, neužtikrina savo sveikatos priežiūros, atsakovas negeba valdyti savo emocijų ir elgesio, atsakovė vaikui išlaikymo neteikia, o atsakovas nors ir teikia išlaikymą, tačiau tai daro ne nuolatos, ugdymo įstaigoje atsakovas nesilanko, nesidomi vaiko ugdymu, atsakovė kartais pasiima vaiką iš mokyklos.

2023 m. lapkričio 20 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas nurodė, jog 2023 m. rugsėjo 27 d. atsakovei nustatytas 3,33 promilių neblaivumas, prieš ją smurtavo neblaivus A. G. (atsakovas). 2023 m. lapkričio 9 d. ryte atsakovei nustatytas 2,56 promilių neblaivumas, teigė, jog neblaivus A. G. naktį prieš ją smurtavo.

Aptartų aplinkybių visuma suteikia pagrindą manyti, kad atsakovai M. A. ir A. G. nesiima jokių realių veiksmų, kad dukra būtų grąžinta į jų šeimą, nevykdė pagalbos plane numatytų įpareigojimų. Atsakovai negali S. G. užtikrinti stabilios ir saugios šeimos aplinkos, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nekeičia iš esmės savo gyvenimo būdo. Nepilnametės mama atsakovė M. A., nors ir pasiima dukrą iš mokyklos, tačiau nesidomi dukros ugdymo procesu, nebendrauja su mokymo įstaiga. Nepilnametės tėvas atsakovas A. G. yra visiškai nusišalinęs nuo savo dukros auginimo ir auklėjimo, su dukra bendrauja retai, epizodiškai, nesidomi dukros ugdymu, nebendrauja su pedagogais. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl atsakovų kaltės, jų abejingumo, motinos asocialaus gyvenimo būdo, jų mažametė dukra S. G. liko be tėvų globos.

Geriausi vaiko interesai reikalauja užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, taip pat turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų. Nacionalinėje teisėje geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Minėto straipsnio 2 punktas taip pat nustato, kad, priimant sprendimus dėl vaiko gerovės, turi būti vadovaujamasi biologinės šeimos prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais.

Pagal CK 3.180 straipsnį, tėvų valdžios apribojimas taikomas, kai yra pagrindas manyti, kad tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius tėvų valdžios apribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra griežčiausia tėvų valdžios apribojimo priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais – domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Pažymėtina, kad rūpinimusi CK 3.180 straipsnio 3 dalies prasme nelaikytinas vien epizodinis ir minimalus tėvų prisidėjimas prie vaiko išlaikymo ar vaiko aplankymas, nes tėvų valdžia visų pirma yra pareigų vaikui visetas ir suponuoja visapusišką vaiko sveiką vystymąsi užtikrinančių poreikių patenkinimą. Tačiau, sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo ir masto, taip pat turėtų būti įvertinta, dėl kokių priežasčių tėvai nevykdo savo pareigų – ar dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių (ligos, laikino darbo praradimo), ar dėl priežasčių, kurios priskirtinos tėvų kaltei.

Dėl kitos būtinos tėvų valdžios neterminuoto ribojimo sąlygos – duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, – pažymėtina tai, kad turi būti nustatytas nuoseklus tėvų elgesio pasikeitimas, nes pagal kasacinio teismo praktiką tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti dažnai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvų elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta, jei nustatoma nuolatinio pobūdžio pastanga vykdyti tėvo pareigas. Kaip nurodyta kasacinės instancijos teismo praktikoje, tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Vien tai, kad tėvas ar motina galimai pradėjo keisti savo elgesį (gydytis, dažniau susitikti su vaiku) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jų elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

Visuma aptartų įrodymų ir aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai yra socialiai neatsakingi ir vengia vykdyti savo pareigas vaikui. Atsakovų socialiai rizikingas elgesys yra ilgalaikis, jie nesugeba pakeisti gyvenimo būdo, neturi ir nesiekia įgyti socialinių įgūdžių rūpintis vaiku, atsakovės M. A. priklausomybė alkoholiui per pastaruosius metus ne tik nesumažėjo, bet priešingai, jos atkryčiai net padažnėjo, ir alkoholio vartojimo laikotarpis pailgėjo. Atsakovų elgesys pažeidžia vaiko teises ir interesus, vaikui gyvenant su atsakovais, kurie turi priklausomybę alkoholiui ir jiems pradėjus vartoti alkoholį, vaikui kyla realus pavojus jo fiziniam ir psichiniam saugumui. Atsakovams laikinai apribojus tėvų valdžią ir nustačius nepilnamečiui vaikui nuolatinę globą, atsakovai nedėjo pastangų, kad pakeistų savo gyvenimo būdą ir susigrąžintų vaiką į šeimą. Atsakovai nevykdo pagalbos plane numatytų įpareigojimų, nesidomi ir nesirūpina savo vaiko ugdymu, neteikia vaikui išlaikymo, nesidomi jo sveikata, auklėjimu. Byloje nėra duomenų, kad esama padėtis gali pasikeisti. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovė pagrįstai reikalauja neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams M. A. ir A. G. jų vaiko S. G. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Esant pagrindui neterminuotai riboti motinos valdžią M. A. dukters S. G. atžvilgiu, negali būti tenkinamas jos priešieškinis dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, priešieškinis atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad globa (rūpyba) vaikui S. G. buvo nustatyta 2023 m. vasario 15 d. nutartimi, nėra pagrindo inicijuoti analogišką bylą.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovų. Šioje byloje valstybės išlaidas sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu atsakovei M. A. (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktais, 99 straipsnis). Atsakovai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsakovė M. A. 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, jai suteikus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Atsakovas A. G. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas, todėl iš jo valstybei priteistina jam tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje susidarė 76,72 Eur, kurių ½ dalis, t. y. 38,36 Eur, priteisiama iš atsakovo.

Tenkinant ieškinį ir atmetant atsakovės M. A. priešieškinį, t. y. sprendimą priimant atsakovės nenaudai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priešieškinį atmesti.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko S. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš A. G. valstybei 38,36 Eur (trisdešimt aštuonių eurų 36 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.