Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui A. P., jo atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui, advokato padėjėjai E. M.,

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovams T. P. ir S. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo A. P. atstovo advokato Kristijono Paliučio skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta subendrinta 450 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 19 d. 21.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, kai šią teisę yra praradęs, transporto priemonė yra neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jai neatlikta privalomoji techninė apžiūra.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 ir 226 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. (toliau – ir pareiškėjas) atstovas advokatas Kristijonas Paliutis (toliau – ir pareiškėjo atstovas) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą.

Pareiškėjo atstovas skunde nurodė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), Institucija tik 2025 m. rugsėjo 18 d. pateikė skundžiamą, t. y. 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimą, kuriuo A. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį dėl to, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, kai šią teisę yra praradęs. Pareiškėjas nesutinka su nutarimo dalimi dėl patraukimo atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.

ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Pareiškėjo atstovas, 2025 m. sausio 23 d. kreipėsi į Instituciją dėl informacijos suteikimo, nes nebuvo aišku kokiu pagrindu A. P. yra praradęs teisę vairuoti ir jos nėra susigrąžinęs, taip pat kada jis anksčiau padarė ANK 424 straipsnio 3 arba 4 dalyje nurodytą pažeidimą.

Pareiškėjo atstovas Institucijai pateikė įrodymus, kad A. P. teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones įgijo 2016 m. kovo 1 d. Jungtinėje Karalystėje (Europos Sąjungos valstybėje) bei paaiškino, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Jungtinėje Karalystėje išduoto pažymėjimo pagrindu valstybės įmonė „Regitra“ 2023 m. rugpjūčio 22 d. išdavė A. P. lietuvišką vairuotoją pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi A. P. 2023 m. rugpjūčio 19 d. turėjo teisę vairuoti B kategorijos transporto priemonę, nes šią teisę buvo įgijęs gyvendamas Jungtinėje Karalystėje. Tas faktas, kad pareiškėjas anksčiau buvo praradęs Lietuvoje teisę vairuoti transporto priemones neturi jokios reikšmės, nes Lietuvos Respublikoje skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo seniai pasibaigęs jau pareiškėjui įgyjant teisę vairuoti transporto priemones Jungtinėje Karalystėje.

A. P. turi dar 2016 m. kovo 1 d. Jungtinėje Karalystėje (Europos Sąjungos valstybėje) išduotą vairuotojo pažymėjimą. Skundžiamame nutarime Institucija nepateikė jokių argumentų kodėl jie nepripažįsta A. P. Jungtinėje Karalystėje įgytos teisės ir tą teisę patvirtinančio dokumento. Pažymėtina, kad Jungtinėje Karalystėje išduoto vairuotojo pažymėjimo pagrindu valstybės įmonė „Regitra“ pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 22 d. išdavė lietuvišką vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, kad Lietuvos Respublika tokį dokumentą ir tuo dokumento suteikiamą/patvirtinamą teisę pripažįsta.

Institucija nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjui atimta teisė vairuoti transporto priemones ir pažeidė nuostatas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, suprantamai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas tam, kad galėtų nuo jo gintis. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-628/2019), kuri buvo pažeista priimant nutarimą.

Institucija atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad pareiškėjui nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis) numatytą nusižengimą, nuo 2007 m. rugsėjo 27 d. iki 2010 m. kovo 26 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas buvo padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, tai yra transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis ir teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta ilgesniam laikui nei vieneri metai, todėl remiantis teisės aktais pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones galėjo būti grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą, tai yra įvykdžius eilę privalomų sąlygų. Šių sąlygų pareiškėjas neįvykdė, todėl neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių.

Pareiškėjas buvo ir yra Lietuvos Respublikos pilietis ir nuolatinis gyventojas, todėl privalėjo įvykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 24 straipsnyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo sąlygas.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. P. skundą palaikė ir paaiškino, kad pirmą kartą į Jungtinę Karalystę išvyko gyventi 2005 m. Nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki 2010 m. kovo mėnesio Lietuvoje negyveno, tačiau gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje deklaravęs nebuvo. Jungtinėje Karalystėje nuolat dirbo. Kai buvo sustabdytas 2023 m. rugpjūčio 19 d., Lietuvoje nuolat dar negyveno. Nesupranta kodėl jam surašė administracinio nusižengimo protokolą, nes jis pateikė pareigūnams Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą ir pareigūnai pasiūlė jam nuvykti į „Regitrą“ dėl lietuviško vairuotojo pažymėjimo išsiėmimo. Po nusižengimo padarymo nuvyko į „Regitrą“, pateikė Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą ir per porą dienų jam išdavė lietuvišką vairuotojo pažymėjimą. ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų nusižengimų neginčija.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Kristijonas Paliutis skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad pareiškėjas gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje ir 2023 m. rugpjūčio 19 d. grįžęs į Lietuvą vežė tėvo automobilį į servisą. Tuo metu jis turėjo Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Pareiškėją sustabdę policijos pareigūnai nurodė jam pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, ką pareiškėjas ir padarė. Valstybės įmonė „Regitra“ po kelių dienų jam išdavė lietuvišką vairuotojo pažymėjimą. Kadangi pareiškėjas manė, kad klausimas su vairuotojo pažymėjimu išspręstas, o pažeidimų pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis neginčijo, į bylos nagrinėjimą nevyko. Nusižengimų pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis neginčija. Pareiškėjas panašiu metu grįžo gyventi į Lietuvą. Jam, kaip minėta, valstybės įmonė „Regitra“ išdavė lietuvišką vairuotojo pažymėjimą Jungtinėje Karalystėje išduoto pažymėjimo pagrindu. Be to, pareiškėjas po skundžiamo nutarimo priėmimo buvo baustas administracine tvarka, tačiau tai, kad galimai vairavo transporto priemonę, kai tokia teisė atimta, tuo pačiu nutarimu baudžiamas nebuvo. Pareiškėjas gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini), vadinamajame „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ten negyveno. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokole apskritai nebuvo nurodyta dėl kokių priežasčių buvo vertinama, kad pareiškėjas neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes jis pateikė pareigūnams Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotoją pažymėjimą. Skundžiamame nutarime jau yra nurodyta, kad pareiškėjui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2007 m. rugsėjo 27 d. iki 2010 m. kovo 10 d. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą ir teisės vairuoti transporto priemones nusižengimo padarymo metu Lietuvos Respublikoje nebuvo susigrąžinęs. Visgi, dėl kokių priežasčių Institucija vertino, kad pareiškėjas neturi teisės vairuoti, nors pateikė Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, skundžiamame nedetalizavo. Taigi šiuo atveju, tinkamai nesuformulavus administracinio kaltinimo, pareiškėjas negali nuo jo tinkamai gintis. Ir tik atsiliepime Institucija cituoja SEAKĮ, kurio 13 straipsnio 9 dalyje išdėstytos nuostatos apie užsienio valstybėje išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimą Lietuvoje. Iš atsiliepimo galima suprasti, jog Institucija vadovaujasi SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje numatyta nuostata, kad užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje SEAKĮ 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Institucija padarė klaidą inkriminuojant pažeidimą, t. y. nusižengimas kvalifikuotinas ne pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, o pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, kadangi nebuvo jokio galiojančio teisių atėmimo. Pareiškėjas padaręs teisės pažeidimą 2007 m., dėl kurio prarado teisę vairuoti transporto priemones ilgiau nei vieniems metams, neįvykdė sąlygų, kurios tuo metu buvo numatytos Vidaus reikalų ministro įsakyme „Dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tas aprašas numatė atitinkamus kriterijus, t. y. asmuo, norintis susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus terminui turi kreiptis į teritorinę policijos įstaigą su prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, buvo nustatyta atitinkama forma ir pagal pažeidimo pobūdį, jeigu tai susiję su variavimu esant neblaiviam, pateikti tam tikrus dokumentus. Pareiškėjo skunde yra akcentuojama, kad pareiškėjas pažeidimo padarymo metu nebuvo nuolatinis gyventojas, todėl jam nekilo atitinkamos sąlygos. Skunde remiamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcija, kuri įsigaliojo tik nuo 2022 m. lapkričio 1 d. ir tik nuo šios datos atsirado Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo naujas pakeitimas, kuris numatė, kad asmuo, kuris padarė pažeidimą, už kurį numatomas atėmimas kaip ne nuolatiniam ar turinčiam laikiną leidimą, jam susigrąžinimo sąlygos negalioja. Šiuo atveju yra kalbama apie 2007 m. pažeidimą, todėl ir turėtų būti taikomas teisinis reglamentavimas galiojęs to pažeidimo padarymo metu, taigi po pažeidimo praėjus 15 metų, pritaikyti SEAKĮ nuostatas nebūtų sąžininga. Nesvarbu kurioje šalyje teisė vairuoti transporto priemones buvo įgyta, nes jeigu pažeidimas padarytas Lietuvos Respublikoje, tai atitinkamai galioja Lietuvos Respublikos įstatymai norint susigrąžinti teisę vairuoti. Informatikos ir ryšių departamente nurodoma, kad 2007 m. byloje yra žyma, jog 2021 m. kovo 23 d. teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo sąlygos yra įvykdytos, tačiau besiaiškinant situaciją nustatyta, kad kažkuriam darbuotojui koreguojant teiseną, tiesiog buvo uždėta varnelė, tačiau iš paskutinio įrašo matyti, kad jokių varnelių dėl sąlygų įvykdymo nepadėta ir byloje nėra jokių duomenų, kad teritorinėje policijos įstaigoje būtų gautas prašymas grąžinti teisę vairuoti. Taip pat „Regitros“ atsakyme nurodoma, kad A. P. buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas vietoj pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimo. Kai yra keičiamas angliškas vairuotojo pažymėjimas į lietuvišką, vairuotojų registre yra suvedamas angliško vairuotojo pažymėjimo numeris, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, tai akivaizdu, kad buvo keičiamas ne angliškas vairuotojo pažymėjimas.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vairuotojų registro duomenimis A. P. 2001 m. kovo 16 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2011 m. kovo 16 d., išdavusi institucija – Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas.

A. P. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) už ATPK 126 straipsnio 4 dalį (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis) numatytą nusižengimą, nuo 2007 m. rugsėjo 27 d. iki 2010 m. kovo 26 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Administracinių nusižengimų registro duomenimis iš A. P. buvo paimtas Didžiojoje Britanijoje 2005 m. lapkričio 4 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2013 m. sausio 17 d. išsiųstas pažymėjimą išdavusiai institucijai.

Iš 2013 m. balandžio 11 d. sveikatos žinių atestavimo pažymėjimo Nr. 1112 matyti, kad A. P. atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą.

Iš 2012 m. lapkričio 21 d. medicininio pažymėjimo Nr. 544 matyti, kad A. P. neįrašytas gydytojo narkologo ir psichiatro kabinetų įskaitose. Pažyma išduota Kaišiadorių rajono policijos komisariatui.

Iš 2012 m. lapkričio 21 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos Nr. 493 nustatyta, kad A. P. vairuoti gali be apribojimų.

A. P. vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas 2016 m. kovo 1 d. Jungtinėje Karalystėje.

Administracinių nusižengimų registro duomenimis 2021 m. kovo 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato specialistė R. P. pažymėjo, kad vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygos įvykdytos.

A. P. 2023 m. rugpjūčio 19 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2023 m. rugpjūčio 19 d. 21.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, kai šią teisę yra praradęs, transporto priemonė yra neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jai neatlikta privalomoji techninė apžiūra.

Iš 2025 m. gruodžio 16 d. ir 2026 m. sausio 28 d. akcinės bendrovės „Regitra“ pateiktų duomenų nustatyta, kad A. P. 2023 m. rugpjūčio 22 d. pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti vairuotojo pažymėjimą, nes pasibaigė (baigiasi) ankstesnio vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas, Valstybės įmonės „Regitra“1 Vilniaus padalinyje. A. P. 2023 m. rugpjūčio 22 d. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu negalioja, nes nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. kovo 27 d. jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Išdavus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. negrąžino ankstesnio vairuotojo pažymėjimo, kadangi remiantis Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklėmis, grąžinti neprivaloma. Prašymo pildymo metu nebuvo informacijos apie A. P. skirtus teisės vairuoti apribojimus, todėl asmeniui perlaikyti egzaminų ir išklausyti papildomų mokymų kurso nebuvo pagrindo. Akcinė bendrovė „Regitra“ neturi duomenų apie 2016 m. kovo 1 d. A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Jungtinėje Karalystėje. A. P. vardu duomenų apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimus bei pateiktus prašymus grąžinti teisę vairuoti nuo 2007 m. rugsėjo 27 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. kelių transporto priemonių vairuotojų registre nėra.

Iš 2026 m. sausio 6 d. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašto Nr. (8R-2817)-1-1 nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) duomenys buvo suvesti į Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registrą (toliau – ir ATPEĮR) 2007 m. rugsėjo 22 d. Vadovaujantis 2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1408 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro reorganizavimo ir Administracinių teisės pažeidimų registro nuostatų patvirtinimo“ ATPEĮR buvo reorganizuotas į Administracinių teisės pažeidimų registrą (toliau – ir ATPR). Vadovaujantis 2016 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“, ATPR buvo reorganizuotas į Administracinių nusižengimų registrą (toliau – ir ANR). Administracinio teisės pažeidimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) duomenys perkelti į ATPR, o po reorganizavimo, – į ANR. Administracinių nusižengimų registro informacinėje sistemoje (toliau – ir ANRIS) 2021 m. kovo 23 d. byloje ROIK (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo sąlygos įvykdytos. Sprendimus dėl teisės vairuoti transporto priemones, atimtos iki 2017 m. sausio 1 d., sugrąžinimo, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1V-418 „Dėl Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, priimdavo policijos pareigūnai.

Iš 2026 m. sausio 23 d. pranešimo dėl duomenų pateikimo apie administracinio nusižengimo bylą (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. P. iki šiol Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate nėra pateikęs prašymo susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, nėra įvykdęs teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų. Administracinių nusižengimų registre ROIK (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 23 d. buvo darbuotojo suvedami duomenys gauti 2021 m. kovo 17 d. reg. Nr. 20-G-13044 iš antstolio D. J. „Išieškojimo negalimumo aktas“ apie A. P. skirtos baudos išieškojimo negalimumą. 2023 m. kovo 23 d. darbuotojui vedant gautus duomenis į Administracinių nusižengimų registrą, juos saugant, galimai užsidėjo varnelė grafoje „Teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo sąlygos įvykdytos“.

Skundžiamu nutarimu A. P. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta subendrinta 450 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 19 d. 21.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, kai šią teisę yra praradęs, transporto priemonė yra neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jai neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais A. P. pažeidė KET 14 ir 226 punktų reikalavimus.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Pareiškėjas savo kaltės padarius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje, neginčija, tad teismas dėl to plačiau nepasisako.

Teisė vairuoti transporto priemones A. P. buvo atimta nuo 2007 m. rugsėjo 27 d. iki 2010 m. kovo 26 d. už tai, kad jis 2007 m. rugsėjo 22 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir ginčo dėl to nėra.

2010 m. kovo 26 d. pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui galiojusio Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12 punkte buvo numatyta, kad pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, pareiškėjai kreipiasi į policijos įstaigą, kurioje saugomas vairuotojo pažymėjimas, su prašymu grąžinti vairuotojo pažymėjimą ir pateikia: 1) galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, 2) papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymėjimą (kai vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas atėmus teisę vairuoti už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), 3) vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (kai vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas atėmus teisę vairuoti už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs), 4) sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, išduotą pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (kai vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas atėmus teisę vairuoti už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs). Be to, to paties aprašo 13 punkte numatyta, kad pareiškėjai, iš kurių vairuotojo pažymėjimai buvo atimti atėmus teisę vairuoti dėl teisės pažeidimo padarymo vieneriems metams ar ilgesniam laikui, turi būti išlaikę teorinių žinių ir praktinių motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimą. Tuo tarpu SEAKĮ 24 straipsnio (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2008 m. liepos 1 d.) 3 dalyje buvo numatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimo, teisė vairuoti transporto priemones grąžinamas tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. To paties straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir perlaikius egzaminą.

Pareiškėjas pateikė teismui duomenis, kad jis 2013 m. išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ar narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, kuri skirta asmenims, iš kurių pagal Lietuvos Respublikos įstatymus atimta teisė vairuoti transporto priemones, pateikė medicininę pažymą, kad dėl sveikatos būklės transporto priemones vairuoti gali bei nėra įrašytas gydytojo narkologo ir psichiatro kabinetų įskaitose. Visgi, tai ne visos sąlygos, numatytos SEAKĮ, kurios yra būtinos siekiant susigrąžinti atimtą teisę vairuoti. Objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į policijos komisariatą su prašymu grąžinti vairuotojo pažymėjimą, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje būtų išklausęs papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikęs vairavimo egzaminą, teisme negauta. Taigi 2010 m. kovo 26 d. pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, pareiškėjas neįvykdė pirmiau paminėtų sąlygų norėdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, todėl nuo 2010 m. kovo 27 d. A. P. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones.

A. P. 2016 m. kovo 1 d. teisę vairuoti transporto priemones įgijo Jungtinėje Karalystėje, tai yra 2010 m. kovo 26 d. pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui. Minimu laiku Jungtinė Karalystė buvo Europos Sąjungos valstybės narė. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad dėl 2007 m. rugsėjo 22 d. padaryto pažeidimo, iš jo taip pat buvo paimtas Jungtinėje Karalystėje išduotas vairuotojo pažymėjimas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais grąžinti jį išdavusiai institucijai. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad 2005 m. išvykęs gyventi į Jungtinę Karalystę A. P. pasikeitė Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą į anglišką ir ši aplinkybė byloje nėra paneigta.

Kaip matyti, 2023 m. rugpjūčio 19 d. 21.20 val. pareiškėją sustabdžiusiems policijos pareigūnams, A. P. pateikė 2016 m. kovo 1 d. Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Kadangi policijos pareigūnai nustatė, kad A. P. iki 2010 m. kovo 26 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir jis šios teisės Lietuvos Respublikoje nesusigrąžino, A. P. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.

2023 m. rugpjūčio 22 d. A. P. nuvyko į akcinę bendrovę „Regitra“ ir pateikė prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo. A. P. teigė, kad jam, Jungtinėje Karalystėje išduoto vairuotojo pažymėjimo pagrindu, buvo išduotas lietuviškas vairuotojo pažymėjimas. Visgi, akcinės bendrovės „Regitra“ pateikti duomenys patvirtina, kad A. P. pateikė prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą, nes pasibaigė 2001 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo laikas, o duomenų apie A. P. Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, akcinėje bendrovėje „Regitra“ negauta. Taigi nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo atstovo teiginiu, kad Lietuvos Respublika pripažino A. P. Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Byloje nustatyta, A. P. pateikus prašymą pakeisti vairuotojo pažymėjimą, duomenų apie A. P. taikomus teisės vairuoti transporto priemones apribojimus akcinėje bendrovėje „Regitra“ gauta nebuvo. Tokia situacija, be kita ko, susidarė dėl to, kad Administracinių nusižengimų registro informacinėje sistemoje 2021 m. kovo 23 d. byloje ROIK (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono policijos komisariato specialistė pažymėjo, kad teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo sąlygos įvykdytos. Taigi šiuo atveju neabejotina, kad akcinė bendrovė „Regitra“ vadovavosi Institucijos pateiktais duomenimis, todėl visos abejonės dėl galimai klaidingai pažymėtų duomenų vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Kaip jau minėta, pažeidimo padarymo metu A. P. turėjo galiojantį Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2022 m. lapkričio 1 d.) numatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su Institucijos teiginiais, kad nusižengimo padarymo metu (2023 m. rugpjūčio 19 d.) taikytina SEAKĮ, galiojusio 2007 m. rugsėjo 22 d., redakcija.

Šiuo atveju akivaizdu, kad A. P. yra sukakęs amžių, nuo kurio pagal SEAKĮ asmeniui gali būti suteikta teisė vairuoti transporto priemones. Vairuotojo pažymėjimo išdavimo Jungtinėje Karalystėje metu (2016 m. kovo 1 d.) A. P. nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ar teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu (2007 m. rugsėjo 22 d.) A. P. buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas ir juo būdamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta.

Pareiškėjas A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš Lietuvos pirmą kartą išvyko 2005 m., į Lietuvą grįždavo trumpam, grįžęs padėdavo tėvui ūkyje. Tiek 2007 m. rugsėjo 22 d. pažeidimo padarymo metu, tiek ir pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui (2010 m. kovo 26 d.) jis gyveno Jungtinėje Karalystėje. Jis taip pat nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. nusižengimo padarymo metu į Lietuvą buvo grįžęs tik trumpam. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad A. P. Jungtinėje Karalystėje dirbo, gavo pajamas.

Iš byloje esančios informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų matyti, kad A. P. 2020 m. lapkričio 3 d. atvyko į Lietuvą, 2022 m. birželio 16 d. išvyko, o 2022 m. birželio 17 d. atvyko į Lietuvą. Daugiau sienos kirtimų atvejų nefiksuota. Iš gyventojų registro duomenų matyti, kad nuo 1999 m. liepos 8 d. iki 2013 m. kovo 21 d. gyvenamąją vietą A. P. deklaravo (duomenys neskelbtini), o nuo 2013 m. kovo 22 d. – (duomenys neskelbtini). Iš Sodros duomenų matyti, kad A. P. tik 2013 m. vykdė individualią veiklą. Teismo posėdžio metu A. P. paaiškino, kad 2013 m. buvo probuojamas, todėl tais metais buvo Lietuvoje, tačiau pasibaigus probacijai, išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę.

Nors A. P. gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lietuvoje, tačiau byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad nuo 2005 m. A. P. nuolat gyveno Jungtinėje Karalystėje. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad 2005 m. Jungtinėje Karalystėje jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, kas rodo, kad A. P. Jungtinėje Karalystėje pateikė patikimus duomenimis įrodančius jo nuolatinę gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje. Taigi, nustačius, kad 2007 m. rugsėjo 22 d. pažeidimo padarymo metu A. P. nebuvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, nėra pagrindo teigti, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. jį sustabdžiusiems pareigūnams A. P. pateikė negaliojantį Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Tuo tarpu objektyvių duomenų, kad nuo A. P. grįžimo į Lietuvą buvo praėję daugiau nei 6 mėnesiai, negauta. Šiuo atveju byloje esantys duomenys apie valstybės sienos kirtimus nepatvirtina, kad A. P. į Lietuvą grįžo gyventi 2022 m. birželio 17 d. ir nuo to laiko Lietuvoje gyveno nuolat, kadangi sienos kirtimai Europos Sąjungos valstybėse narėse nėra fiksuojami. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad būdamas nuolatiniu Jungtinės Karalystės gyventoju, A. P. 2005 m. pasikeitė Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą į anglišką, tačiau po to, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir iš jo paimtas būtent angliškas vairuotojo pažymėjimas, jis susigrąžino teisę vairuoti transporto priemones būtent savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje – Jungtinėje Karalystėje, tuo labiau, kad duomenys apie iš A. P. paimtą vairuotojo pažymėjimą buvo perduoti jį išdavusiai institucijai.

Esant šioms aplinkybėms, skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nutarimas dalyje dėl A. P. inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, panaikintinas ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo požymių. Šiuo atveju iš naujo spręstinas subendrintos nuobaudos skyrimo klausimas. Skundžiamu nutarimu A. P. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį paskirta 50 Eur bauda, o pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį paskirta 50 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu A. P. skirtina galutinė 50 Eur bauda.

Pareiškėjas prašo priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas 726 Eur.

ANK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas (ANK 666 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 105 straipsnio 5 dalis numato, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, galiojantys teisės aktai nenustato šių išlaidų atlyginimą priteisti tiesiogiai iš konkrečios valstybės institucijos. Jos atlyginamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies 5 įgyvendinimo“ nustatyta tvarka, pateikiant atitinkamai minėtame teisės akte nurodytai institucijai nustatytos tvarkos prašymus ir kitus dokumentus. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei teismų praktika (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-654/2022), tokios išlaidos priteisiamos atlyginti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis byloje Nr. 2K-168-594/2023).

Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020, nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021 ir kt.).

Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos sudėtingumą ir apimtį, į advokato teisinės pagalbos teikimo šioje byloje pobūdį, pastovumą, teikiant paslaugas nuo skundo surašymo ir atstovavimo teisme, teismo posėdžių, kuomet byla buvo nagrinėjama iš esmės teisme, skaičių ir trukmę, taip pat į protingumo bei sąžiningumo principus, taip pat atsižvelgiant į 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo”, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas visiškai, iš valstybės priteisiant 726 Eur patirtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, 565¹ straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)):

Nutarimą dalyje dėl A. P. inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, panaikinti ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukta, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo požymių;

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu A. P. paskirti galutinę 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti A. P. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.