- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-24
- Bylos Nr.
- e2-1729-1167/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14844-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- A. Š.
- Advokatai
- Ingrida Ivanovienė
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Godai Varkauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus, ieškinį atsakovei A. Š. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – N. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius, Tarnyba), ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei A. Š. vaiko D. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovės.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad nepilnametė D. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), yra A. Š. ir I. D. (I. D.) vaikas. Nepilnametė yra netekusi motinos rūpybos, atsakovė nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, priežiūros bei išlaikymo. Atsakovė vaiko atžvilgiu motinos valdžios tinkamai neįgyvendina ir geriausių vaiko interesų neužtikrina. Ieškinyje pažymima, jog vaiko tėvas (duomenys neskelbtini) mirė. Be to, atsakovė turi dar vieną dukrą – M. Š., gimusią (duomenys neskelbtini). Nepilnametė biologinėje motinos šeimoje negyvena nuo 2020 m., kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vaikams buvo nustatyta laikinoji rūpyba pas vaikų senelę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15577-930/2020 atsakovei laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečių D. ir M. Š. atžvilgiu, iš atsakovės priteistas mokėti išlaikymas vaikams, tuo pačiu teismo sprendimu nepilnametėms nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta vaikų senelė. Ieškinyje nurodoma, kad 2023 m. vasario 10 d. gauta informacija iš „(duomenys neskelbtini)“ labdaros ir paramos fondo, kurioje nurodoma, kad trečiajam asmeniui teikiamos globos koordinatoriaus paslaugos – su šeima bendraujama reguliariai telefonu, internetu bei gyvai globos centre. Minėtame rašte pažymima, kad trečiasis asmuo atsakingai rūpinasi vaikaičių sveikatos priežiūra, skiria dėmesio jų ugdymui, lavinimui, vaikų senelė organizuoja turiningą laisvalaikį. Minėtame rašte taip pat pateikiama informacija, jog atsakovė su dukromis bendrauja nereguliariai, epizodiškai, kartais visiškai nepalaiko ryšio, kartais neperspėjusi atsiranda, užeina pas vaikų rūpintoją į namus. 2023 metais atsakovė daugiau pradėjo bendrauti su jaunesne dukra, tačiau visiškai nebendrauja su vyresniąja. 2023 m. vasario 13 d. gauta informacija iš VšĮ Šeškinės poliklinikos, kurioje nurodoma, kad nepilnametės sveikata rūpinasi jos senelė. Informacijos apie tai, kad vaiko motina domėtųsi vaiko sveikata, kartu su ja vyktų į sveikatos priežiūros įstaigą, nėra, todėl ieškovė daro išvadą, jog šioje srityje vaiko motina nusišalinusi. Pažymima, kad vaiko motina su D. Š. visiškai nebendrauja, bendrauja tik su jaunesne savo dukra, vaiku puikiai pasirūpina trečiasis asmuo. 2023 m. spalio 4 d. apsilankymo pas nepilnametę metu vaikas išsakė, kad su atsakove visiškai nebendrauja ir nenori bendrauti. Pasak vaiko, nei mama, nei ji nerodo iniciatyvos bendravimui tarpusavyje. Nepilnametė teigė, kad žino, jog jos jaunesnė sesuo bendrauja su motina, susitinka su ja, bet, pasak jos, ji nenori visiškai bendrauti su savo motina. Ieškinyje pažymėta, kad nėra informacijos / duomenų, jog atsakovė teiktų išlaikymą vaikui, siektų susigrąžinti jį į šeimą, ketintų kreiptis į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo bei vaiko nuolatinės rūpybos panaikinimo. Nuo laikino motinos valdžios atsakovei apribojimo praėjo dešimt mėnesių, tačiau situacija atsakovės šeimoje nepasikeitė. Atsakovė nesiekia vaiko susigrąžinti į šeimą, kontakto su nepilnamete dukra nepalaiko, nesidomi vaiko ugdymu bei sveikata, išlaikymo neteikia. Ieškovės teigimu, vaiko motinai daugiau kaip pusės metų laikotarpis yra daugiau nei pakankamas pasiruošti, nusiteikti vaiko grįžimui į šeimą, jį susigrąžinti ir pasirengti savarankiškai jį auginti, išlaikyti ir rūpintis visais jo poreikiais. Tačiau atsakovė, teismui laikinai apribojus jai motinos valdžią, nesiėmė ir šiuo metu nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad jai motinos valdžios apribojimas būtų panaikintas ir ji prisiimtų visas motinai tenkančias pareigas bei savarankiškai augintų savo dukrą. Toks atsakovės elgesys – abejingumas, motyvacijos stoka ir nusišalinimas nuo motiniškų pareigų savo vaikams įgyvendinimo, rodo, kad atsakovė gyvena tenkindama tik savo poreikius bei interesus ir nėra suinteresuota motinos valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo dukrai. Ieškovės nuomone, nustačius atsakovės dukrai rūpybą, teismo sprendimu laikinai apribojus atsakovei motinos valdžią, atsakovė turėjo pakankamai laiko pakeisti savo gyvenimo būdą ir susigrąžinti vaiką, tačiau ji jokių realių / aktyvių veiksmų taip ir neatliko, į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo nesikreipė. Taigi, atsakovė yra nemotyvuota susigrąžinti dukrą ir ja rūpintis. Tarnyba ieškinyje atkreipė dėmesį, kad tėvystė / motinystė visų pirma yra pareigos vaikui. Vien retkarčiais aplankyti vaikus ir jais pasidomėti neužtenka, tėvai turi vaikus auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius kasdien.
Atsiliepimas
3. Atsakovė A. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka visiškai, prašo ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad tarp jos ir dukters nėra artimo ryšio, jos nebendrauja. Atsakovei yra žinomas dukters nenoras su ja bendrauti.
4. Trečiasis asmuo N. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
6. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdyje trečiasis asmuo N. Š. nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka. Papildomai nurodė, kad vaikas nuo pat gimimo gyveno su ja. Pažymėjo, kad paskutinį kartą atsakovė su dukra bendravo prieš 3 trejus metus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
8. Byloje nustatyta, kad atsakovė A. Š. yra nepilnamečio vaiko D. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), motina. Tėvas I. D. mirė (duomenys neskelbtini).
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15577-930/2022 atsakovei laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečių vaikų D. Š. ir M. Š. atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu D. Š. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su N. Š., iš atsakovės priteistas išlaikymas dukroms po 80 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį iki vaikų pilnametystės.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
10. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005; kt.).
11. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
12. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad laikinas reiškia „kurį laiką esantis ar trunkantis, nenuolatinis, neamžinas“ („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, http://lkiis.lki.lt/). Vadinasi, tai, kas laikina, neturi tapti pastoviu. Pavyzdžiui, vaiko laikinoji globa negali trukti ilgiau kaip dvylika mėnesių (CK 3.253 straipsnio 2 dalis), arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų valdžios apribojimo įsiteisėjimo turi kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo (CK 3.183 straipsnio 5 dalis). Tai rodo, kad laikini sprendimai turi: 1) turėti aiškų tikslą, pavyzdžiui, sugrąžinti vaiką į šeimą; 2) apimti aiškius tarpinius sprendimus, veiksmus, kuriais siekiama pakeisti laikiną situaciją; 3) būti pakankamai aiškiai apibrėžti laiko atžvilgiu, nes vaikui, kaip augančiai ir bręstančiai asmenybei, svarbiausia yra pastovumas, žinojimas, kiek ilgai gali trukti viena ar kita situacija, nuo ko priklauso jos pasikeitimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 34 punktas).
13. Tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
Dėl atsakovės motinos valdžios apribojimo neterminuotai
14. Pagal teismui pateiktus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ restorane. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė nesistengia visapusiškai vykdyti savo kaip motinos pareigų – su dukra nepalaiko ryšio, su ja faktiškai nebendrauja, neteikia išlaikymo vaikui, nesirūpina vaiko ugdymu, auklėjimu, kasdienių poreikių tenkinimu, t. y. yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros bei jo auklėjimo ir nėra duomenų, kad padėtis pasikeis.
15. Iš teismui pateikto 2023 m. vasario 10 d. „(duomenys neskelbtini)“ labdaros ir paramos fondo rašto „Dėl informacijos suteikimo apie globos procesą“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovė su dukromis bendrauja nereguliariai, epizodiškai, kartais visiškai nepalaiko ryšio, kartais neperspėjusi atsiranda ir užeina pas globėją į namus. 2023 m. atsakovė pradėjo daugiau bendrauti su jaunesne dukra ir siekia ją susigrąžinti į šeimą, tačiau visiškai nebendrauja su vyresne dukra D. Š. Be to, atsakovė pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka visiškai, paaiškino, kad tarp jos ir dukros D. Š. nėra artimo ryšio, jos nebendrauja.
16. Taigi, pagal bylos duomenis, atsakovė nesirūpina savo nepilnamete dukra, neteikia jai išlaikymo bei nesiekia motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Nepilnamečio vaiko motina yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo savo pareigų dukters atžvilgiu vykdymo, t. y. neįgyvendina vaikui savo turtinių ir neturtinių pareigų. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovės gyvenimo būdas ir elgesys (neveikimas) yra sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės valios (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
17. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė per vienerius metus nuo laikino motinos valdžios apribojimo nesikreipė į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir nerodė jokių realių pastangų susigrąžinti vaiko į savo šeimą, vaikas ir toliau auga rūpintojos (senelės) šeimoje, atsakovė nevykdo savo kaip motinos pareigų – neaugina vaiko, nesirūpina vaiko ugdymu, auklėjimu, kasdienių poreikių tenkinimu, neteikia vaikui išlaikymo, neužtikrina vaiko teisių, o Tarnyba neturi ir pati atsakovė nepateikė duomenų, jog ateityje gebės, norės rūpintis savo vaiku ir atsakingai žiūrės į savo kaip motinos pareigas, t. y. kad padėtis pasikeis, vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 3 dalimi, atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžia nepilnametės dukters D. Š. atžvilgiu.
18. Atsakovei išaiškinama, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
19. Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
20. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukrai D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.