- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-12
- Bylos Nr.
- e2-15577-930/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11019-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- N. Š.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei, atsakovei A. Š., trečiajam asmeniui N. Š.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. Š. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo N. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Teisme gautas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba, Skyrius) ieškinys, kuriuo prašoma laikinai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečių vaikų D. Š. ir M. Š. atžvilgiu, nustatyti nepilnamečiams vaikams nuolatinę globą, jų nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti trečiąjį asmenį N. Š., vaikų gyvenamąją vietą nustatyti globėjos buveinėje, priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė turi du nepilnamečius vaikus: D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikų tėvas I. D. (duomenys neskelbtini) mirė. Nepilnametės D. ir M. Š. yra netekusios motinos globos. 2020-08-18 jų senelė N. Š. pranešė, kad anūkės gyvena su ja, jų motina A. Š. vaikais niekada nesirūpino, D. nuo mažens gyvena su ja, ji veda mergaitę į mokyklą, į būrelius, rūpinasi vaiko sveikata, auklėjimu. M. labiau prisirišusi prie motinos, kartais motina pasiimdavo ją pas save, bet po kurio laiko mergaitė vėl atsidurdavo pas senelę. Atsakovė A. Š. dažnai vartoja alkoholį, mušasi su savo dabartiniu vyru. Trečiasis asmuo N. Š. atsisakė vykdyti laikinąją priežiūrą savo namuose, nurodė, kad nepalaiko su dukra jokių santykių, negalėtų gyventi su atsakove dėl jos netinkamo gyvenimo būdo. Atsakovė A. Š. taip pat nesutinka gyventi pas tėvus, santykiai su trečiuoju asmeniu N. Š. įtempti, jos nebendrauja. Pasiūlius apgyvendinti atsakovę A. Š. su vaikais socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje (Krizių centre) ji atsisakė, nes ji turi mokėti nuomos mokestį už butą, kuriame gyvena, pasirūpinti savo gyvūnais, vaikai gyventi su ja nesutiks. Atsakovė neatvyko į pokalbius su Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) specialiste, apie neatvykimo priežastis nepranešė. 2020-09-10 atvykusi į Skyrių atsakovė A. Š. elgėsi agresyviai, nenorėjo bendrauti, sakė, kad neturi iš ko mokėti išlaikymą vaikams, vaikai galėtų gyventi su ja, bet jie nenori. Skyriaus specialistei 2020-08-18 pakalbinus mergaites jų gyvenamojoje vietoje D. sakė, kad motina skambina kartą per savaitę, paskutinį kartą motiną matė 2020-08-05. Anksčiau motina jai skambindavo neblaivi. Ji niekada negyveno kartu su motina ir nenorėtų su ja gyventi, jai patinka ir patogiau gyventi pas senelius, gerai su jais sutaria, nuo gimimo gyvena su jais, myli juos labiau negu motiną), motina jai kaip teta. Pasak M., motina jai rašo SMS žinutes, skambina du kartus per du mėnesius. Mergaitė sakė, kad jai patinka gyventi su seneliais, tačiau norėtų dažniau bendrauti su mama. M. teigimu, kai ji gyveno su motina, motina kiekvieną dieną vartojo alkoholį, dažnai prisigerdavo, 2-3 kartus per savaitę vykdavo muštynės tarp motinos ir jos vyro V., kuris dažnai ją gąsdindavo, grasindavo, naudojo necenzūrinius žodžius. Kai nuvyko pas jos motinos draugę į gimtadienį, kur suaugusieji vartojo alkoholį, motina išvažiavo ir paliko ją, o po kelių dienų motinos draugė paskambino senelei ir nuo to laiko ji gyvena su seneliais. Mergaitė teigė, kad su seneliais sutaria gerai, daug laiko praleidžia kartu. Atsakovės A. Š. šeimai nuo 2019-12-07 taikoma atvejo vadyba, 2019-12-23 buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad trečiasis asmuo N. Š. aktyviai domisi mokyklos reikalais, anūkės mokymosi pasiekimais, jos ugdymu, siekia sudaryti jai patogias gyvenimo sąlygas, dalyvauja beveik visuose tėvų susirinkimuose, tris kartus per savaitę palydi mergaitę į muzikos studiją „(duomenys neskelbtini)“. M. taip pat rūpinosi trečiasis asmuo N. Š., kuri atvesdavo ją į mokyklą, domėjosi mergaitės mokslo pasiekimais. Vaiko motina ateidavo labai retai. D. ir M. mama nesidomi mergaičių mokslo rezultatais, nesilanko tėvų susirinkimuose, nebendrauja su mokytojais, nedalyvauja vaikų mokykliniame gyvenime. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-09 nutartimi išdavė teismo leidimą paimti nepilnametės D. Š. ir M. Š. iš jų motinos A. Š.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-11-13 įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) M. Š. ir D. Š. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta trečiasis asmuo N. Š., vaikų globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. Nuo laikinosios globos nustatymo padėtis šeimoje nepasikeitė – nepilnametės ir toliau gyvena laikinosios globėjos šeimoje. Močiutė veda abi anūkes į mokyklą, į būrelius, rūpinasi vaikų sveikata, auklėjimu, socialinių ir emocinių poreikių patenkinimu. M. labiau prisirišusi prie atsakovės, tačiau pastaruosius 2 metus pastoviai gyvena močiutės namuose kartu su vyresniąja sesute. Abi mergaitės turi stiprų ryšį su močiute ir seneliu, myli juos, jų namus įvardija kaip savo namus, mergaitės jaučiasi ten mylimos ir saugios. Siekiant padėti atsakovei susigrąžinti vaikus į šeimą, atvejo vadybos pagalbos plane buvo numatyta, kad ji turi spręsti priklausomybės nuo alkoholio problemą - konsultuotis su priklausomybių konsultantu, lankyti psichologo konsultacijas, bendrauti su vaikais ir užtikrinti vaikų geriausius interesus, gerinti tarpusavio emocinį ryšį su dukromis, lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus, domėtis vaikų ugdymu, mokymų pasiekimais ir sveikata, kartu su vaikų globėja lankyti mediatoriaus konsultacijas. Atsakovė pagalbos šeimai planą vykdė iš dalies: baigė pozityvios tėvystės mokymus, lankė priklausomybės konsultanto konsultacijas, konsultavosi su psichologe dėl bendravimo su vaikais sunkumų. Paskutinio posėdžio metu 2021-12- 29 buvo rekomenduota mediacijos paslauga jai ir jos motinai, bet mediacijos ji atsisakė. Atsakovė užsiregistravo bendromis su dukromis psichologo konsultacijoms, tačiau nei viena konsultacija neįvyko. Socialinė darbuotoja stengėsi padėti šeimai, tačiau atsakovė ne visada teigiamai vertino specialistų siūlomą pagalbą, dažnai būdavo agresyvi. Atsakovė skyrė dukroms mažai dėmesio, jų neaplankydavo, skambino retkarčiais, iš pasiūlytų parašyti dukroms 3 laiškų, parašė tik vieną. Po paskutinio atvejo vadybos posėdžio 2021-12-29 atsakovė A. Š. nutraukė bendradarbiavimą su Vilniaus rajono specialistais, pakeitė gyvenamosios vietos adresą ir atsisako jį atskleisti. Skyriaus teigimu, atsakovė šiuo metu nėra pasiruošusi tinkamai pasirūpinti dukromis, dar neišsprendė bendravimo su vaikais, santykio, pagrįsto pagarba ir pasitikėjimu atkūrimo problemų, jai pritrūko kantrybės ir motyvacijos. Atsakovė nepakeitė savo elgesio, nesijaučia atsakinga dėl vaikų gyvenamosios aplinkos bei tinkamų sąlygų vaikams augti užtikrinimo, tinkamai ir pilnai nevykdo motinos pareigų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra visiškai nutraukusi ryšio su dukromis. Tikintis, kad atsakovė pradės rūpintis vaikais, motinos valdžia nepilnamečių D. ir M. Š. atžvilgiu apribotina laikinai. Apribojus atsakovei motinos valdžią nepilnametėms D. ir M. Š. nustatytina nuolatinė globa. Laikinoji globėja yra apsisprendusi tapti nuolatine savo anūkių globėja. Ji atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus, yra neteista, nebausta administracine tvarka. Laikinoji globėja gauna senatvės pensiją, jos sveikatos būklė leidžia būti vaikų globėja. Trečiasis asmuo N. Š. ir jos sutuoktinis G. Š. gyvena 150 kv. ploto jiems nuosavybės teise priklausančiame bute. Namuose yra keturi kambariai. M. ir D. miega viename kambaryje. Kitame kambaryje yra rašomieji stalai, D. pianinas. M. ir D. turi vėžlį, akvariumą. Namuose švaru ir tvarkinga. Mergaitėms sudarytos tinkamos sąlygos mokytis ir ilsėtis. Šeima turi jiems priklausantį sodą, jame yra pritaikytas gyventi sodo namelis. Kitų fizinių asmenų, norinčių ir galinčių globoti D. ir M., prašymų Skyrius nėra gavęs, todėl jų nuolatine globėja skirtina trečiasis asmuo N. Š.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi du nepilnamečius vaikus, yra riboto darbingumo, į nepilnamečių vaikų poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui, ugdymui, iš jos priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis po 80 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nepilnametės neturi nekilnojamo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra.
3. Atsakovė ir trečiasis asmuo N. Š. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, patikslino, kad prašo nustatyti vaikų gyvenamą vietą jų globėjos gyvenamojoje vietoje ir priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 80 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Papildomai nurodė, kad atsakovė nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais, mergaitės gyvena pas močiutę, nori ten gyventi, jomis tinkamai rūpinamasi.
5. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimais, išskyrus reikalavimą priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad šiuo metu vaikai su ja negyvena, kadangi ji neturi galimybės nuomotis butą ir jį išlaikyti. Tačiau ji siekia, kad ateityje vaikai gyventų su ja. Ji bendravo ir toliau bendraus su savo vaikais. Bendravimas nutrūko spalio 5 dieną, po to, kai jos tėvas sumušė ją vaikų akyse ir jai teko išeiti iš tėvų namų bei palikti vaikus. Susitarus susitikti su vaikais Akropolyje, susitikimas neįvyko, ji gavo iš vaiko trumpąją žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad atsakovė yra dėl visko kalta ir vaikas nenori su ja bendrauti. Atsakovės nuomone vaikais manipuliuojama.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo N. Š. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimu, papildomai paaiškino, kad sutinka būti nepilnamečių vaikų globėja, gerai sutaria su mergaitėmis. Ji nedraudžia atsakovei bendrauti su vaikais, atvirkščiai - skatina tokį bendravimą. Pavasarį atsakovė buvo atėjusi į namus, santykiai buvo geri, nors iki to laiko bendravimas su vaikais buvo nutrūkęs. Spalio 5 dieną atsakovė atėjo į jų namus, vaikai grįžo iš mokyklos ir vaikų senelis pasakė mergaitėms, kad joms reikia daryti pamokas, tuomet prasidėjo konfliktas. Atsakovė iš visų apsilankymų tik vieną kartą padėjo mažajai dukrai daryti pamokas. Paaiškino, kad ji nereikalauja priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jai pinigų nereikia.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Dėl motinos valdžios apribojimo
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės A. Š. ir I. D. (I. D.), mirusio (duomenys neskelbtini) vaikai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-11-13 įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) M. Š. ir D. Š. nustatyta laikinoji globa globėjos N. Š. gyvenamojoje vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės auginti savo vaikus užtikrinimo. Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai M. Š. ir D. Š. šiuo metu gyvena trečiojo asmens N. Š. šeimoje. 2021-03-31 globos peržiūros akte užfiksuota nepilnametės D. Š. nuomonė, kad jos šeima yra seneliai, su mama ji visiškai nebendrauja ir bendrauti nenori, nes pyksta dėl neadekvataus elgesio ir alkoholio vartojimo. Tos pačios aplinkybės nurodytos ir 2022 m. vasario ir balandžio mėn. globos peržiūros aktuose. Mergaitė nurodė, kad su mama nebendrauja 1,5 metų, motina nepadarė nieko, kad situacija pasikeistų. Atsakovė yra nusišalinusi nuo vaikų auginimo, neįgyvendina motinos valdžios vaikų atžvilgiu ir tokiu būdu nevykdo savo, kaip motinos, pareigų vaikų atžvilgiu. M. taip pat nurodė, kad jau pusę metų nebendrauja su mama. Mergaitės su atsakove gyventi nenori.
10. 2022-04-07 motyvuoto siūlymo duomenimis atsakovė neužeidavo į globėjos namus net pasimatyti su vaikais. Nors nuo atvejo vadybos pradžios atsakovė įsitraukė į procesą, stengėsi keisti gyvenimo būdą, turėjo pastovų darbą, nuolat vykdė pagalbos plano uždavinius, pagrindinio uždavinio – bendravimo su vaikais atkūrimo ji neįgyvendino, jai neužteko kantrybės ir ryžto sėkmingai užbaigti atvejo vadybos procesą. Ji pakeitė gyvenamąją vietą, naujo adreso specialistams nenurodė, todėl nepavyko patikrinti jos gyvenimo būdo ir buities sąlygų, įvertinti ar ji nevartoja alkoholio, ar vaikams saugu pas ją lankytis, ar vaikai turės tinkamas sąlygas pas ją gyventi, kas ypač svarbu įvertinant tai, kad praeityje dėl atsakovės neatsakingo elgesio vaikai buvo patekę į rizikingas ir nesaugias situacijas. Taigi atsakovė sutrikdė atvejo vadybos procesą, neleido teikti jai pilnaverčių socialinių paslaugų, todėl nėra galimybės spręsti, kad pokyčiai jos gyvenime ilgalaikiai ir reikšmingi ir ilgalaikiai.
11. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais.
12. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
13. Atsakovė su vaikais negyvena, nebendrauja, nesirūpina kasdieniais jų poreikiais. Daroma išvada, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas vaikams, juos pati auginti, nesudaro sąlygų jiems grįžti gyventi į šeimą, todėl atsakovės elgesys atitinka CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytus tėvų valdžios apribojimo pagrindus. Esant tokioms aplinkybėms, taikytinas CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytas vaikų teisių gynimo būdas – atsakovės, kaip motinos, valdžios apribojimas vaikų atžvilgiu, jai vengiant atlikti savo pareigą auklėti vaikus.
14. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė dėjo pastangas keisti gyvenimo būdą, vykdė jai nustatytus uždavinius, ieškovas prašo apriboti jai motinos valdžią laikinai. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimu dėl laikino motinos valdžios apribojimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl laikino motinos valdžios apribojimo tenkinamas.
Dėl nuolatinės globos nustatymo
16. Ieškovas prašo nustatyti nuolatinę globą nepilnametėms D. ir M. Š.. CK 3.257 straipsnio 6 punktas numato, kad kai abiem vaiko tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra apribota tėvų valdžia, nustatoma nuolatinė vaiko globa (rūpyba). CK 3.238 straipsnio 1 dalis numato, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus. Remiantis CK 3.239 straipsnio 1 dalimi, siekiant apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus, nustatoma rūpyba. Globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų (CK 3.251 straipsnio 1 dalis), vaikams, kurie turi 14 metų, nustatoma rūpyba (CK 3.251 straipsnio 2 dalis).
17. Ieškinio pateikimo metu nepilnamečiams atsakovės vaikams dar nebuvo 14-os metų, tačiau sprendimo priėmimo metu atsakovės nepilnametė dukra D. sulaukė 14-os metų amžiaus ir įgijo dalinį veiksnumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsniu, numatančiu, kad teismas turi teisę viršyti reikalavimus, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, taikyti įstatyme nustatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių gynimo būdą, neterminuotai apribojus atsakovės valdžią nepilnamečio vaiko D. Š. atžvilgiu, vaikui nustatoma nuolatinė rūpyba.
18. Ieškovas prašo nuolatine vaikų globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti laikinąją vaikų globėją – trečiąjį asmenį N. Š., kuri sutinka būti paskirta nuolatine nepilnamečių vaikų globėja, į bylą pateiktas jos sutikimas, kurį ji patvirtino ir teismo posėdžio metu. Su jos skyrimu nuolatine vaikų globėja sutinka ir kartu gyvenantis sutuoktinis bei patys vaikai (į bylą pateikti sutikimai). 2022-04-07 atvejo nagrinėjimo posėdžio metu nustatyta, kad mergaičių santykiai su močiute stiprūs, grįsti pasitikėjimu, jos jaučiasi mylimos ir saugios močiutės šeimoje, yra tinkamai auklėjamos, turi viską kas reikalinga jų fiziniams poreikiams patenkinti, globėja geba patenkinti jų socialinius poreikius, atliepti emocinius poreikius (protokolas). Vaiko globos peržiūros aktuose fiksuota D. nuomonė, kad jai patinka gyventi pas senelius, gerai su jais sutaria. Mergaitės teigimu, ji labai myli senelius. Pasak M., jai taip pat patinka gyventi su seneliais, su jais sutaria gerai, daug laiko praleidžia kartu. Nustatyta, kad globėja tinkamai vykdo pareigas, priima specialistų siūlomą pagalbą, globa atitinka geriausius vaikų interesus. 2020 m. gruodžio 11 d. išvadoje dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai) nurodoma, kad trečiasis asmuo N. Š. turi gebėjimų ir kompetencijų tapti M. Š. ir D. Š. globėja.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, trečiasis asmuo N. Š. skirtina nepilnametės D. Š. nuolatine rūpintoja ir nepilnametės M. Š. nuolatine globėja. Nepilnamečių D. ir M. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su rūpintoja ir globėja N. Š. (CK 3.265 straipsnio 1 punktas).
Dėl išlaikymo priteisimo
20. Pagal CK 3.195 straipsnį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jiems apribojus tėvų valdžią. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama tai, kad turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Pažymėtina, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
22. Atsakovė yra jauno, darbingo amžiaus, todėl privalo dėti maksimalias pastangas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Remiantis byloje esančia medžiaga, atsakovė iki 2022 m. lapkričio 3 d. dirbo (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis sudarė apie 1 199 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji sutinka mokėti prašomo priteisti dydžio išlaikymą, yra pajėgi tai daryti.
23. Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad orientaciniu dydžiu priteisiant išlaikymą nurodoma minimalioji mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Šiuo metu minimali mėnesio alga sudaro 550 Eur per mėnesį, nuo 2023-01-01 ji didės. Ieškovo prašomas priteisti 80 Eur per mėnesį išlaikymas kiekvienam vaikui yra daugiau nei tris kartus mažesnis nei pusė minimalios mėnesio algos. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vaikai gauna valstybės išmokas, todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo iš atsakovės nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkinamas.
24. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
25. Rūpintoja ir globėja skiriama nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų administratore (CK 3.245 str. 1 d.).
26. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
28. Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, atsakovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p.) ir, atitinkamai, už išvestinius reikalavimus dėl vaikų globos, gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo paskyrimo, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 43,20 Eur (80 Eur x 2 vaikai x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) dydžio žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Nors ieškovė prieštaravo reikalavimui priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas, tokio prieštaravimo argumentais, kuriais vadovaujantis galima būtų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, nepagrindė. Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės atsiradus būtinybei kreiptis į teismą dėl jos, kaip motinos, valdžios apribojimo vaikų atžvilgiu. Be to, atsakovė nenurodė vaiko teisių apsaugos specialistams savo gyvenamosios vietos adreso, dėl ko nebuvo galimybės operatyviai įteikti atsakovei procesinių dokumentų ir užtruko bylos nagrinėjimas. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo taisyklių nenustatyta.
29. Byloje susidariusios 26,88 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Laikinai apriboti atsakovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečių vaikų D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Nustatyti nepilnametei D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą, jos rūpintoja paskirti trečiąjį asmenį N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nepilnametei M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, jos globėja paskirti trečiąjį asmenį N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nepilnamečių D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą rūpintojos ir globėjos N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 9 d.) iki vaikų pilnametystės. Vaikų gaunamų lėšų administratore paskirti trečiąjį asmenį N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 70,08 Eur (septyniasdešimt eurų aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.