- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-07
- Bylos Nr.
- 2A-364-340/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00331-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Jūratė Varanauskaitė, Andrius Verikas
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- V. P.
- Kategorijos
- 2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. P. pateiktu ieškiniu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014-07-01 įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-717 „Dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014-08-12 įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-817 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 176 - 25,690 ha ploto pervedimo į laisvos valstybinės žemės fondą“; įpareigoti atsakovę užbaigti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr.176, suprojektuoto V. P. S. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2013-10-10 įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-1007, pirkimo-pardavimo procedūrą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2014-01-01, ir įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškove žemės sklypo, kadastrinis Nr. 8670/002:253, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad žemės sklypo pardavimas ieškovei turi būti užbaigtas pagal iki 2014 m. galiojusią tvarką, kadangi žemės sklypo pardavimo procedūra laikoma pradėta, kai pagal ieškovės prašymą Strūnaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2013-10-10 įsakymu, buvo suprojektuotas ieškovei numatomas parduoti žemės sklypas Nr. 176. Pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 236, 11 p., Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi iš ieškovės prašymą ir reikalingus dokumentus, per 20 d. turėjo šiuos dokumentus patikrinti ir nuspręsti, ar ieškovei gali būti parduotas jos prašomas žemės sklypas. Ieškovė atitiko tuo metu valstybinės žemės pirkėjui keliamus reikalavimus, atsakovė neatsisakė priimti ieškovės prašymą, todėl atsirado teisė pirkti ir pareiga parduoti. Valstybinės žemės pardavimo procesas, prasidėjęs 2010 m., užtruko ne dėl ieškovės kaltės, bet dėl to, kad Nacionalinė žemės tarnyba procedūras atliko pažeisdama nustatytus terminus. Dėl šios priežasties sprendimas parduoti ieškovei žemės sklypą buvo priimtas tik 2014 m., pasikeitus įstatymo nuostatai, kad kiekvienas asmuo gali įsigyti iš valstybės 300 ha žemės ūkio paskirties žemės. Atsakovei priimant 2014-07-01 įsakymą dėl žemės sklypo pardavimo ir šiuo metu ieškovė iš valstybės įgijusi 201,10 ha žemės ūkio paskirties žemės, todėl atitinka iki 2014-01-01 galiojusią LR Žemės ūkio paskirties žemės įgijimo laikinojo įstatymo 4 str. nuostatą. Šiuo metu ieškovė atitinka ir nuo 2014-01-01 galiojančią įstatymo nuostatą, nes yra išsituokusi. Valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo procedūra buvo pradėta iki naujos 4 str. redakcijos įsigaliojimo, todėl ir turi būti užbaigta pagal iki naujos redakcijos įsigaliojimo galiojusias įstatymo nuostatas. Toks pirkimo-pardavimo procedūros užbaigimas apsaugotų ieškovės teisėtus lūkesčius, užtikrintų teisinį saugumą.Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai prašo taikyti ABTĮ 33 str. nustatytą terminą reikalavimams dėl Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus įsakymų, kuriais buvo atsisakyta parduoti ieškovei žemės sklypą ir šis sklypas buvo parduotas į laisvos žemės fondą, panaikinimo. Minėti įsakymai priimti atsakovei veikiant ne kaip viešojo administravimo objektui, o kaip civilinių teisinių santykių dalyviui, todėl ABTĮ 33 str. nustatytas terminas negali būti taikomas. Pagrindinis ieškovės reikalavimas pareikštas dėl sutarties sudarymo, jis ne administracinio pobūdžio, todėl jam taikomas bendras ieškinio senaties terminas, kuris nepraleistas, tuo tarpu kiti reikalavimai yra tik papildomi ir ABTĮ 33 str. nustatyto vieno mėnesio termino taikymas NŽT įsakymams apskųsti neturėtų įtakos galimybei patenkinti pagrindinį reikalavimą, susijusį su žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuo 2014-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas, kurio 1 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras jų iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha, o šio straipsnio 2 d. nurodoma, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Ši nuostata taikoma sudarant žemės ūkio paskirties žemės sklypų perleidimo sandorius, išskyrus atvejus, kai žemė įgyjama paveldėjimo ir nuosavybės teisių atkūrimo būdais. Pakeitimo įstatyme sutuoktiniai laikomi susijusiais asmenimis (1 str. 4 d.), todėl bendras jų iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas neturi būti didesnis kaip 300 ha, o bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas neturi būti didesnis kaip 500 ha. Minėto įstatymo 3 str. 2 d. nurodoma, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos žemės sklypo pardavimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas. Pardavimo procedūra laikoma pradėta, jeigu žemės savininko pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą išsiųstas žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui arba Civilinio kodekso 6.165 str. nustatyta tvarka sudaryta preliminarioji sutartis dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo. Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus vedėjas iki 2014-01-01 nepriėmė sprendimo dėl Strūnaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. 176 pardavimo V. P., taip pat nebuvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl šio žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio. Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyrius, nustatęs, kad V. P. ir jos tuo metu sutuoktinis R. K. P. jau buvo įsigiję iš valstybės 451,24 ha žemės ūkio paskirties žemės, t. y. didesnį žemės plotą, nei tai įtvirtinta Pakeitimo įstatymo 1 str. 1 d., priėmė įsakymą neparduoti ieškovei valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 176. Atsakovė žemės sklypo pardavimo procedūras atliko laiku - gavusi iš ieškovės žemės sklypo Nr. 176 kadastro duomenų bylą, 2014-03-10 raštu kreipėsi į vertintoją UAB „Inreal“ dėl šio žemės sklypo įvertinimo. Nustačius žemės sklypo Nr. 176 vertę, 2014-04-11 vedėjo įsakymu nuspręsta žemės sklypą parduoti ieškovei. Ieškovė iki 2014-01-01 Nacionalinei žemės tarnybai nebuvo pateikusi žemės sklypo Nr. 176 kadastrinių matavimų bylos, ją gavusi, atsakovė iš karto kreipėsi dėl žemės klypo vertės nustatymo. Pagal nustatytą tvarką, už kadastro bylos parengimą sumoka asmuo, kuriam žemės sklypas bus parduodamas, kadastro byla 2012 m. buvo parengta kito asmens užsakymu, todėl ieškovė turėjo apmokėti už kadastro bylos parengimą tam asmeniui, už kurio lėšas byla buvo parengta, ir tik tuomet atsakovė galėjo kreiptis dėl žemės sklypo vertės nustatymo. Atsakovė taip pat prašė ieškovės reikalavimams panaikinti administracinius aktus taikyti LR ABTĮ 33 str. nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniams aktams ginčyti, kadangi ieškovė šį terminą praleido ir neprašo jį atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino: ieškovei V. P. atnaujino praleistą procesinį terminą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014-07-01 įsakymui Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-717 ir 2014-08-12 įsakymui Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-817 ginčyti teisme; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014-07-01 įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-717 „Dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą“; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014-08-12 įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-817 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 176 - 25,690 ha ploto pervedimo į laisvos valstybinės žemės fondą“; įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos užbaigti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, suprojektuoto V. P. Švenčionių rajono Strūnaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2013-10-10 įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-1007, pirkimo-pardavimo procedūrą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2014-01-01, ir per vieną mėnesį sudaryti su V. P. valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį; išieškojo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos V. P. 909 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovei pateikiant prašymą įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jo įsigijimą reglamentavo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas, nuo 2014-05-01 - Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovė, išreiškusi norą pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo 2013-10-10 įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-1007 patvirtinus Švenčionių rajono Strūnaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, ieškovė įgijo objektyvią galimybę kaip 15 eilės pretendentė realizuoti savo materialiąją teisę pirkti iš valstybės žemės ūkio paskirties žemę. Nurodė, jog atsakovė, taikydama nuo 2014-01-01 įsigaliojusias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas ir atsisakydama parduoti ieškovei valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą jau pradėjus žemės sklypo pardavimo procedūrą, pažeidė ieškovės teisėtus lūkesčius sudaryti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat priėmė neteisėtus ir nepagrįstus įsakymus - 2014-07-01 įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-717 „Dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą“ ir 2014-08-12 įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-817 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 176 - 25,690 ha ploto pervedimo į laisvos valstybinės žemės fondą“, todėl šie įsakymai turi būti panaikinti. Nurodė, jog vykdytoje valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ieškovei procedūroje pasirengimo darbai atlikti, buvo parengtas pirkimo-pardavimo sutarties projektas, todėl yra pagrindas patenkinti ieškovės prašymą darbai įpareigotinas toliau tęsti 12 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, nurodytų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2013-05-13 įsakyme Nr. 23VĮ-(1423.2.)-557, pardavimo procedūras. Vykdant valstybinės žemės pardavimą ieškovei, jai numatomas parduoti žemės sklypas jau buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl, 2013-10-10 patvirtinus Švenčionių rajono Strūnaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, atsakovei nebuvo kliūčių tęsti valstybinės žemės pardavimo darbus. Pasisakydamas dėl prašymo taikyti ieškinio senatį, teismas nurodė, jog pagal suformuotą teismų praktiką, tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai, todėl ieškovės ginčijamiems administraciniams aktams apskųsti teismine tvarka taikomas ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas. Byloje negauta tiesioginių duomenų, patvirtinančių, kada ieškovei buvo pranešta apie ginčijamus vedėjo įsakymus, tačiau ieškovė 2014-11-21 pateiktame atsakovei prašyme tęsti valstybinės žemės pardavimą nurodo ginčijamus įsakymus, todėl teismas padarė išvadą, kad 2014-11-21 ieškovei buvo žinoma apie, jos manymu, jos teises pažeidžiančius administracinius aktus ir nuo šios dienos skaičiuojamas jų apskundimo teismui terminas. Teismas konstatavo, jog ieškovė teismui ieškinį dėl minėtų įsakymų panaikinimo pateikė tik 2015-04-09, t.y. praleidusi ABTĮ 33 str. 1 d. įtvirtintą vieno mėnesio terminą administraciniams aktams apskųsti. Teismas akcentavo, jog patenkinus atsakovės reikalavimą taikyti vieno mėnesio terminą administraciniams aktams apskųsti, būtų paneigtas ieškovės teisėtos teisės, pažeistos dėl imperatyviųjų teisės normų pažeidimo, gynimas, todėl siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, ieškovei atnaujino terminą Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus vedėjo įsakymams apskųsti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą (b. l. 116-125) Skundą grindė šiais argumentais:Teismas netinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovei numatyto parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuris buvo suprojektuotas iki 2013-12-31, pardavimo procedūra buvo pradėta ir turi būti tęsiama pagal iki 2014-01-01 galiojusias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas dėl maksimalaus įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto. NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas iki 2014-01-01 nebuvo priėmęs sprendimo dėl Strūnaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto suprojektuoto žemės sklypo Nr. 176 pardavimo V. P., taip pat nebuvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl šio žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio;Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino tos aplinkybės, jog priimant ginčijamus įsakymus, ieškovė buvo susituokusi su K. P., o tai ir buvo pagrindas sustabdyti pirkimo – pardavimo procedūrą, kadangi kaip reglamentuoja Pakeitimo įstatymas, jie yra susiję asmenys, o žemės sklypo perleidimo sandoris, sudarytas pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus, laikomas niekiniu; Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad vykdant valstybinės žemės pardavimą ieškovei, jai numatomas parduoti žemės sklypas jau buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl 2013-10-10 patvirtinus Švenčionių rajono Strūnaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, atsakovei nebuvo kliūčių tęsti valstybinės žemės pardavimo darbus. NŽT Švenčionių skyriuje nėra duomenų, jog ginčijamo žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo pateikta iki 2013-12-31, tokių duomenų į bylą nepateikė ir ieškovė; Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovė pažeidė ieškovės teisėtus lūkesčius sudaryti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Ieškovė pati nesiėmė jokių priemonių, kad pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta iki 2013-12-31, t.y. nerodė iniciatyvos baigti pirkimo-pardavimo procedūrą.Ieškovė V. P. pateiktu atsiliepimu į skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 127-134). Nurodė šiuos atsikirtimus į apeliacinį skundą:Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog pirkimo-pardavimo procedūra negali būti tęsiama pagal iki 2014-01-01 galiojusias teisės normas, kadangi sutarties projektas buvo parengtas tik 2014-04-10. Visa tai įvyko ne dėl ieškovės kaltės, o dėl pardavimo procedūrų organizatoriaus Švenčionių skyriaus neveikimo ir Taisyklių nustatytų terminų nesilaikymo;Atsakovė turėjo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą savo žinioje nuo 2012 m. ir neinformavo ieškovės apie tai, kad ši turėtų pateikti naują, jau įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei nebuvo kliūčių vykdyti valstybinės žemės pirkimo procedūrą, yra visiškai pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas atmetamas. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė V. P. 2010 m. kovo 5 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Švenčionių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl 300 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo (b.l. 16). 2011 m. sausio 25 d. ieškovė prašymą patikslino, prašydama parduoti 100 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 17). Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 20 d. įsakymu buvo patvirtintas piliečių, pageidaujančių pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypus Strūnaičio kadastro vietovėje, sąrašas, kuriame ieškovė įtraukta pagal 15 eiliškumo grupę (b.l. 18-20). 2013 m. spalio 10 d. vedėjo įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-1007 patvirtintas Švenčionių rajono Strūnaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo ieškovei parduoti suformuotas 25,690 ha ploto žemės sklypas Nr. 176 (b.l. 21-24). 2014 m. kovo 10 d. Nacionalinė žemės tarnyba užsakė minėto žemės sklypo vertinimą, kuris buvo atliktas 2014 m. balandžio 4 d. Nustačius žemės sklypo vertę, Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus vedėjas 2014 m. balandžio 11 d. priėmė įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-391 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. 8670/0002:253, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo V. P.“ (b.l. 64). 2014 m. balandžio 11 d. raštu informavo ieškovę apie pirkimo-pardavimo sutarties projekto parengimą bei jo derinimą (b.l. 65). Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-717 „Dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą“ buvo atsisakyta ieškovei parduoti minėtą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, reglamentuojančio, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis nei 300 ha (b.l. 15). Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014-07-01 įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-717 „Dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014-08-12 įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-817 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 176 - 25,690 ha ploto pervedimo į laisvos valstybinės žemės fondą“; įpareigoti atsakovę užbaigti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr.176, suprojektuoto Virginijai P. S. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2013-10-10 įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-1007, pirkimo-pardavimo procedūrą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2014-01-01, ir įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškove žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., pirkimo-pardavimo sutartį per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ieškovė, išreiškusi norą pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Nurodė, jog atsakovė, taikydama nuo 2014-01-01 įsigaliojusias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas ir atsisakydama parduoti ieškovei valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą jau pradėjus žemės sklypo pardavimo procedūrą, pažeidė ieškovės teisėtus lūkesčius sudaryti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat priėmė neteisėtus ir nepagrįstus įsakymus - 2014-07-01 įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-717 „Dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą“ ir 2014-08-12 įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-817 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 176 - 25,690 ha ploto pervedimo į laisvos valstybinės žemės fondą“, todėl šie įsakymai turi būti panaikinti. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovei numatyto parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procedūra buvo pradėta ir turi būti tęsiama pagal iki 2014-01-01 galiojusias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas dėl maksimalaus įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto, kadangi NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas iki 2014-01-01 nebuvo priėmęs sprendimo dėl Strūnaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto suprojektuoto žemės sklypo Nr. 176 pardavimo V. P., taip pat nebuvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl šio žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.Pažymėtina, jog ieškovei V. P. 2010 m. kovo 5 d. pateikiant prašymą įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jo įsigijimą reglamentavo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numatė, jog fiziniam asmeniui, įregistravusiam ūkininko ūkį arba turinčiam kvalifikacinį pasirengimo ūkininkauti pažymėjimą, suteikiama teisė įsigyti 300 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus atvejus, kai registruojant santuoką abiejų sutuoktinių nuosavybės teise turima žemės valda viršija tokį plotą arba kai žemė yra įsigyta iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Byloje neginčijama, jog ieškovė išreiškusi norą pirkti minėtus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus.Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei numatyto parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procedūra buvo pradėta, kadangi, pasak apeliantės, NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas iki 2014-01-01 nebuvo priėmęs sprendimo dėl Strūnaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto suprojektuoto žemės sklypo Nr. 176 pardavimo V. P., taip pat nebuvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl šio žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio. Byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjas priėmė įsakymą, kuriuo nustatė, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaina 80 000 Lt, bei nutarė parduoti V. P. žemės sklypą pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą, kuris yra neatskiriamoji šio įsakymo dalis (b. l. 64). 2014 m. balandžio 11 d. raštu Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyrius informavo ieškovę, jog yra parengtas aukščiau nurodyto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas, pagal kurį numatyta ieškovei parduoti 25,6900 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (b. l. 65). Minėtu raštu ieškovė, be kita ko, buvo kviečiama atvykti suderinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą, ji buvo informuota, kad dėl sutarties sudarymo datos ir laiko suderinimo gali kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus specialistę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aukščiau nurodytų procesinių dokumentų turinys leidžia teigti, jog ieškovei numatyto parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procedūra jau buvo pradėta. Apeliantė iš esmės neginčija fakto, kad vykdant valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo V. P. procedūrą nuo 2014-01-01 pasikeitė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas. Pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą, asmuo ar susiję su juo asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras jų iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha ir gali įsigyti tiek žemės, kad bendras asmeniui ar susijusiems asmenims priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos žemės sklypo pardavimo procedūros užbaigiamos pagal iki įstatymo įsigaliojimo galiojusias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas. Minėtos straipsnio dalies antru sakiniu buvo apibrėžta pardavimo procedūros pradžia – jeigu žemės savininko pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą yra išsiųstas žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui arba yra sudaryta preliminarioji sutartis dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, 2014 m. balandžio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo priimtas įsakymas, kuriuo nutarta parduoti V. P. žemės sklypą pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą (b. l. 64), gali būti laikomas žemės savininko pranešimu apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Be to, Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo tvarką nustato Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 patvirtintos Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012-03-07 įsakymu Nr. 1P-(1.3)-90 patvirtintas Valstybinės žemės ūkio apskrities pardavimo ne aukciono būdu procedūros aprašas. Minėtu aprašu yra nustatyta konkreti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūros pradžia – prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ne aukciono būdu ir prie jų pridėtų dokumentų nagrinėjimas (Aprašo 1.1 p.).Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino tos aplinkybės, jog priimant ginčijamus įsakymus ieškovė buvo susituokusi su K. P., o tai ir buvo pagrindas sustabdyti pirkimo – pardavimo procedūrą, kadangi kaip reglamentuoja Pakeitimo įstatymas, jie yra susiję asmenys, o žemės sklypo perleidimo sandoris, sudarytas pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus, laikomas niekiniu.Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties įsigijimo laikinojo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2010-13-31 iki 2014-01-01) 4 straipsnyje buvo nurodyta, kad asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 300 ha, o bendras vienam asmeniui priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 500 ha. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė, išreiškusi norą pirkti minėtus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, atitiko ir šį reikalavimą. Atitinkamai dėl ir buvo priimtas 2014 m. balandžio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo įsakymas, kuriuo nutarta parduoti V. P. žemės sklypą pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą (b. l. 64).Nepaisant to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014-07-01 įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-717 atsakovė atsisakė parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 176, kadangi pagal skyriaus turimus duomenis ieškovė V. P. kartu su R.K. P. jau yra įsigiję iš valstybės 451,24 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės (R. K. P. vardu – 250,14 ha, V. P. vardu – 201,10 ha). Priimdamas minėtą įsakymą Švenčionių skyriaus vedėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktu, kuris numatė, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras jų iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha ir kuris įsigaliojo tik nuo 2014-01-01. Kitaip tariant, priimdama 2014 m. balandžio 11 d. ir 2014 m. liepos 1 d. įsakymus atsakovė vadovavosi skirtingais teisės aktais ir ieškovei buvo atsisakyta parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 176 iš esmės dėl to, kad pasikeitė teisinis reguliavimas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmai pažeidžia ieškovės teisėtų lūkesčių principą, kadangi dėl teisinio reglamentavimo pasikeitimo ieškovė iš esmės neteko teisės pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, nors tokią teisę turėjo dar prašymo pateikimo metu. Be to, apeliantės teiginiai apie tai, kad dar iki 2013-12-31 pradėtos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūros negalima tęsti pagal iki 2014-01-01 galiojusias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas, vertinami nepagrįstais ir neteisėtais ir todėl, kad tokiu atveju būtų pažeisti ne tik ieškovės V. P. teisėti lūkesčiai, bet ir CK 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas įstatymo atgal negaliojimo principas.Pažymėtina, jog Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies normos yra procedūrinės, tačiau jos nepanaikina imperatyvo žemės pardavimo procedūras vykdyti pagal įstatymą, galiojusį iki įsigaliojo Pakeitimo bei Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymai. Todėl vykdoma žemės sklypų pardavimo procedūra turi būti toliau vykdoma ir baigiama neatsižvelgiant į pakeistas įstatymo normas. Pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ne aukciono būdu procedūros aprašą pirkėjų prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ne aukciono būdu ir prie jų pradėtų dokumentų nagrinėjimas yra pirmoji žemės pardavimo procedūros stadija ir būtent jos metu vertinamas pirkėjo atitikimas įstatymo nustatytiems reikalavimams. Minėtas aprašas nenumato galimybės, pasikeitus įstatyminei bazei, grįžti prie pradinės stadijos ir iš naujo vertinti pirkėjo atitikimą įstatymų reikalavimams.Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad dėl to, jog iki 2014-01-01 nebuvo užbaigtos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ieškovei procedūros, yra kokios nors formos ieškovės kaltė ar kad ji kokiais nors kitais veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie pardavimo proceso trukdymo. Vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjui patvirtinus piliečių, pageidaujančių pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypus Strūnaičio kadastro vietoje sąrašą, ieškovė įgijo teisėtą lūkestį pagrįstai tikėtis ir reikalauti, kad vykdyti pradėtos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūros Švenčionių rajono savivaldybėje, Strūnaičio kadastro vietovėje būtų užbaigtos. Be to, iš byloje esančio 2014-11-21 ieškovės prašymo atsakovei (b. l. 84) ir ištuokos liudijimo matyti, kad ieškovė V. P. ir R. K. P. nuo 2014 m. lapkričio 11 d. yra išsituokę (b. l. 38), todėl bylos nagrinėjimo metu ieškovė V. P. atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, kurio pagrindu jai buvo atsisakyta parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 1 d. įsakymu (b. l. 15). Galiausiai, apeliantė skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai pažymėjo, kad vykdant valstybinės žemės pardavimą ieškovei, jai numatomas parduoti žemės sklypas jau buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl 2013-10-10 patvirtinus Švenčionių rajono Strūnaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, atsakovei nebuvo kliūčių tęsti valstybinės žemės pardavimo darbus. Pažymėtina, jog ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus vedėjo 2012-07-25 įsakymo Nr. 45VĮ-(14.45.2)-970 „Dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 176, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo Valstybės įmonės Registrų centre“ pagrindu numatytas ieškovei parduoti žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2012-10-10. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis teismo išvadomis, kadangi jas patvirtina į bylą pateiktas 2012-10-10 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 27- 28). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamuoju atveju yra teisiškai nereikšmingi.Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė teismui prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo, kuriame nurodė, jog patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo apeliacinį skundą parengimą. Atmetus apeliantės skundą, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į.k. 188704927, 600 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.