Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. M. ieškinį dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu atsakovei VĮ „Turto bankas“, tretiesiems asmenims – Šilutės r. 1-ojo notarų biuro notarei I. N., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė, po močiutės N. M. mirties net dvidešimt metų valdydama močiutės butą, (duomenys neskelbtini), juo naudodamasi, mokėdama mokesčius, jokiems kitiems asmenims, tame tarpe ir iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ar kitos valstybės institucijos nesulaukusi pretenzijų dėl buto nuosavybės, buvo įsitikinusi, kad butas jai priklauso, kaip šeimos turtas, nežinojo, kad dėl palikimo priėmimo oficialiai turi kreiptis į notarą. Pareiškėjai nusprendus minėtu butu disponuoti pilna apimtimi, ji sužinojo, jog butas viešame registre tebėra įregistruotas N. M. vardu, kaip pastarosios nuosavybė. Ėmus aiškintis dėl močiutės palikimo priėmimo, 2023-06-23 ji gavo informaciją iš Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės I. N. apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mirus N. M., jos palikimą priėmė Lietuvos Respublikos valstybė, kuriai 2004-02-27 buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į pinigines lėšas. Lietuvos Respublikos valstybei paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas tik 2004-02-27, t. y. jau po to, kai faktiniu valdymu ieškovė palikimą jau buvo priėmusi. Atsižvelgiant į tai, paveldimas turtas negalėjo pereiti valstybei, nes tokia galimybė numatyta tik tuo atveju jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovė buvo įsitikinusi, jog močiutės butas jai priklauso, nes šeima buvo nusprendusi, kad butas liks jai. Kito gyvenamojo būsto (nekilnojamojo turto) ieškovė įsigyti niekada nesiekė ir tokio turto niekada neturėjo. Iš karto po močiutės mirties ieškovė visus buto valdymo, išlaikymo, priežiūros klausimus sprendė vienasmeniškai ir savarankiškai, mokėjo visus mokesčius. Apie tai, kad močiutė nebuvo surašiusi testamento sužinojo tik 2023 m.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovės nuomone nepakanka įrodymų, kad ieškovė nuo paveldėjimo teisės atsiradimo daugiau kaip 20 metų ginčo butą valdė ir prižiūrėjo kaip savo. Galimai pirmos eilės įpėdinis (ieškovės tėvas) ir ieškovė palikimo nepriėmė dėl I. M. skolų valstybei.

VĮ „Turto bankas“, notarė prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė yra N. M., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikaitė. Ieškovės tėvas – I. M. buvo N. M. sūnus. Jis mirė (duomenys neskelbtini). N. M. daugiau kitų vaikų bei vaikaičių neturėjo. Pareiškėja yra vienintelė N. M. įpėdinė pagal įstatymą. N. M. testamento nebuvo sudariusi, todėl testamentinių įpėdinių nėra. Po N. M. mirties liko jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 229,91 Eur piniginių lėšų. 2004-02-27 Šilutės rajono 1-o notaro biuro notarė išdavė Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriame nurodyta, kad N. M. turtą – 793,82 Lt (229,91 Eur) pinigines lėšas paveldi Lietuvos Respublikos Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos. Dėl likusio paveldimo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), nei ieškovė (antros eilės įpėdinė), nei ieškovės tėvas (pirmos eilės įpėdinis), nei Valstybė (VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) į notarą nesikreipė.

Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, fakto nustatymo

CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą.

Teismų praktikoje pažymėta, kad, įpėdiniui priėmus palikėjo turtą pradedant jį faktiškai valdyti, nereikalaujama, jog įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu, – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 16 punktas; kt.).

Faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti ir tokiu būdu priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai (paveldėjimo teisės liudijimas) gali būti įforminti vėliau. Pagal CK 5.66 ir 5.67 straipsnius nuosavybės teisė į paveldimą turtą įforminama paveldėjimo teisės liudijimu, kuris išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiose normose nenustatyta termino, kada vėliausiai gali būti kreipiamasi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, taip pat nenustatyta nuosavybės teisės pasibaigimo ar išnykimo dėl to, kad nuosavybės teisė per tam tikrą laiką neįforminta. Iš to išplaukia, kad per tris mėnesius faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti ir tuo pagrindu savininku tapęs įpėdinis gali bet kada po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o šis turi išduoti įpėdiniui liudijimą, jeigu nėra abejonių dėl faktinio palikimo priėmimo ir jeigu šio fakto niekas neginčija. Kitais atvejais notaras gali neturėti pagrindo įforminti palikimo priėmimą, nes jam kelia abejonių faktas arba yra ginčas dėl fakto. Abi situacijas turi išspręsti teismas. Jis gali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jeigu yra sąlygos ypatingosios teisenos tvarka nagrinėti bylą (CPK 445 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas, įpėdinis, priėmęs palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, negali visa apimtimi įgyvendinti paveldėto turto savininko teisių, kartu ir teisės disponuoti nuosavybės objektu. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas tokiu atveju yra galimas tik tada, kai teismas nustato palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-285/2011).

Jeigu faktinio palikimo priėmimo aplinkybės yra ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti kitam asmeniui išduotą paveldėjimo teisės į tą palikimą (jo dalį) liudijimą, reikalavimo pagrindas, tai jos turi būti ištirtos kaip šio ieškinio pagrindas.

Atsakovė ir trečiasis asmuo šioje byloje teigia, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė iš karto po močiutės mirties priėmė palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti, prižiūrėti ir rūpintis kaip savo turtu. Todėl teismas pasisako dėl įrodymų vertinimo ypatumų šios kategorijos bylose.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi ieškovės žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką dėl ieškovo, kaip asmens, suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimų vertinimo, taip pat yra išaiškinęs, kad pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus.

Ieškovė nėra pažeidus įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo (ieškovės) nurodomus faktus. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-35-695/2018, 26 punktas).

Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus ieškovės paaiškinimus dėl jos gyvenimo palikimą sudarančiame bute, šio buto priežiūra. Šiuos paaiškinimus, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojos N. K. parodymai apie tai, kad ieškovė, gyveno šiame bute dar iki močiutės mirties ir po jos. Vėliau, būdama Lietuvoje, pati mokėjo mokesčius už butą, keitė jame langus, duris. Ieškovei dirbant užsienyje, ji palikdavo buto raktus liudytojai, siųsdavo jai pinigus mokesčiams už butą sumokėti. Šiuos parodymus patvirtina ir byloje pateikti piniginių lėšų pavedimai iš kurių matyti, kad ieškovė jau nuo 2014 m. siuntė pinigus liudytojai.

Ieškovės (jos atstovo) paaiškinimai dėl įrodinėjamų aplinkybių buvo nuoseklūs ir vienodi, todėl nėra pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus.

Ir priešingai – nei VĮ Turto bankas, nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepateikė jokių įrodymų, kurie nuginčytų pareiškėjo (ieškovės) nurodomus faktus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei į tai, jog CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, teismas daro išvadą, jog L. M. priėmė po močiutės N. M. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka pareiškėjai nėra galimybės gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, duomenys, apie tai, ar asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiu

Paveldėjimo būdas, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir priėmus palikimą kitu palikimo priėmimo būdu (padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo). Tačiau kai faktiniu paveldimo turto valdymu priėmęs palikimą įpėdinis ilgą laiką delsia kreiptis į notarą dėl nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento (paveldėjimo teisės liudijimo) išdavimo ir nuosavybės teisių į paveldėtą registruotiną turtą įregistravimo, pats įpėdinis negali savo nuožiūra iki galo įgyvendinti nuosavybės teisių, t. y. negali laisvai disponuoti paveldėtu registruotinu turtu.

Tai taip pat gali sukelti įvairių apsunkinimų kitų asmenų teisėms ir interesams (pvz., apsunkinamas išieškojimas iš paveldėto turto pagal palikėjo ir įpėdinio kreditorių reikalavimus; apsunkinamas tam tikrų civilinės atsakomybės taikymo klausimų sprendimas pagal CK 6.266 ir 6.270 straipsnius), taip pat valstybės teisėms ar interesams (pvz., apsunkinamas paveldėto turto mokesčių administravimas). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę valstybei paveldėti turtą pagal įstatymą, siekė išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei neatsiranda paveldėtojų ar niekas šio turto nepriima. Todėl laikytina, kad įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, tačiau teisiškai neįforminęs palikimo priėmimo fakto, nesant akivaizdžiai išviešinto palikimo faktinio valdymo, prisiima riziką dėl valstybės atliktų veiksmų siekiant įforminti palikimo perėjimą valstybei.

Valstybės įgaliotos institucijos veiksmų (neveikimo), nulėmusių palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, teisėtumas vertintinas pirmiausia pagal jų atitiktį Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 nustatytose Taisyklėse reglamentuotai tvarkai. Minėtų Taisyklių 3.4 punkte nustatyta, kad valstybės paveldėtas turtas apskaitomas pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

Ginčo šioje byloje nagrinėjimą teisme iš esmės lėmė tai, kad apie ieškovės faktiniu valdymu priimtą palikimą ilgą laiką nebuvo žinoma dėl jos pačios pasyvumo. Tai, remiantis Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Taisyklių nuostatomis, sukūrė VĮ Turto bankui (2004 m. VMI prie LR FM) pagrindą inicijuoti palikimo perėjimą valstybei. Valstybei atstovaujančios institucijos veiksmai iš esmės atitiko nustatytą teisinį reglamentavimą, o ieškovė, priėmusi palikimą faktiniu valdymu, tačiau neįforminusi palikimo priėmimo fakto, nesant akivaizdžiai išviešinto palikimo faktinio valdymo fakto, turi prisiimti riziką dėl valstybės atliktų veiksmų siekiant įforminti palikimo perėjimą valstybei.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovė palikimą (jo dalį) priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, konstatuotina, kad ji tapo atitinkamos turto dalies savininke nuo palikimo atsiradimo momento. Tokiu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl likusios dalies palikimo (229,91 Eur kuriuos paveldėjo Valstybė) kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė neprašo šio termino atnaujinti, o atsakovė, trečiasis asmuo prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad negalėjo žinoti apie mirusios močiutės sąskaitoje esančias lėšas, dėl jų buvimo Šilutės pensionate nesikreipė, todėl yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

Bylinėjimosi išlaidų šalys viena iš kitos priteisti neprašo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 442, 443, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo močiutės N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.