- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-13
- Bylos Nr.
- e2-5669-393/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01564-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- E. J.
- Trečiasis asmuo
- A. B., M. A., UAB „Gelvora Sergel“, VSDFV Varėnos skyrium, Valstybine ligonių kasa, UAB "4finance", UAB "Moment Credit”, Valstybine mokesčių inspekcija prie LR FM, S. V., A. M., A. K., G. S., D. M.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės ir kitų su šalių santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovui E. J., su trečiaisiais asmenimis A. B., M. A., UAB „Gelvora Sergel“, VSDFV Varėnos skyrium, Valstybine ligonių kasa, UAB "4finance", UAB "Moment Credit”, Valstybine mokesčių inspekcija prie LR FM, S. V., A. M., A. K., G. S., D. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos turėtą pavardę – B.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 28 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu E. J. pripažintas kaltu padaręs tyčines nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas), jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, santuoką nutraukti dėl sutuoktinio E. J. kaltės, kadangi jis pagal apkaltinamąjį teismo nuosprendį Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini), atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinį nusikaltimą. Santuokoje bendrų vaikų nėra, todėl nekyla pareigos pasisakyti su nepilnamečių vaikų išlaikymu, auklėjimu, gyvenamosios vietos nustatymu, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos klausimais. Santuokos metu jokio tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų neatsirado. Iki santuokos sudarymo, šalys yra įgijęs asmeninio pobūdžio prievolių, kurios nėra susijusios su santuoka, santuokiniais įsipareigojimais, todėl laikytina, kad dėl šių prievolių vykdymo vienas kitam ir kreditoriams bendrų, iš santuokos kylančių įsipareigojimų neturi, jų vykdymui santuokos nutraukimas neturės pasekmių, kreditorių teisės nebus pažeistos, kadangi kartu su sutuoktiniu neturi bendra jungtine nuosavybe valdomo turto, dėl kurio padalijimo vienas iš sutuoktinių galėtų pareikšti ieškinį dėl jo padalijimo. Tarpusavio išlaikymas nutraukiant santuoką nereikalingas. Prašo ieškinį tenkinti ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti teismo posėdį negauta, ieškovė yra pateikusi prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl teismas sprendžia, kad bylą galima nagrinėti ieškovei nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Iš išdėstyto teismas daro išvadą, kad atsakovas sutinka su ieškinyje nurodytais ieškovės argumentais ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl santuokos iširimo priežasčių ir santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nes ieškinyje nurodytoms aplinkybėms neprieštaravo, sutinka dėl pavardės, nes prieštaravimų taip pat nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-254/2010; Nr. 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-225-686/2015).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalis nustato prezumpciją, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Ieškovės nurodytos santuokos sudarymo ir faktinio iširimo aplinkybės patvirtina, kad šalys gyventi skyrium pradėjo dėl atsakovo kaltės, nes jis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 28 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs tyčines nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas), jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Atsakovas šios aplinkybės neginčijo, nors ieškinyje buvo aiškiai ieškovės nurodytos jo galimybės tai padaryti, todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, dalintino turto neturi, todėl šie klausimai nutraukiant santuoką nesprendžiami.
Nesant ginčo dėl ieškovės pavardės, nutraukus santuoką, ieškovei paliekama iki santuokos turėta pavardė B.
Žyminis mokestis, išieškotinos iš atsakovo, nes dėl jo kaltės ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1, 5 dalys).
Tenkinus ieškinį visiškai iš atsakovo priteistina 110 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, ir 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Santuoką, sudarytą tarp M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – B.
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.