Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) J. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties, kuria nustatyti atsakovams UAB „Vegda“ ir J. Č. priešieškinio trūkumai civilinėje byloje pagal ieškovo Luminor Bank AB (buvęs pavadinimas AB DNB bankas) ieškinį atsakovams UAB „Vegda“ ir J. Č. dėl skolos, netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo Luminor Bank AB (buvęs pavadinimas AB DNB bankas) ieškinį atsakovams UAB „Vegda“ ir J. Č. dėl skolos, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinyje nurodyta, kad pagal šalių sudarytas Lizingo sutartis Nr. 201309F—12811; Nr. 201309F-12816: Nr. 201309F-12817 ieškovas suteikė teisę atsakovui lizingo termino metu valdyti bei naudotis turtu, o atsakovas UAB „Vegda“ įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus pagal grafiką. Ieškovas su atsakove J. Č. sudarė Laidavimo sutartis, kuriomis pastaroji įsipareigojo atsakyti už tinkamą Lizingo sutarčių vykdymą su pagrindiniu skolininku solidariai. Ieškovas nurodo, kad atsakovams nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo pagal Lizingo sutartis, jos vienašališkai buvo nutrauktos. Ieškiniu ieškovas prašo solidariai priteisti iš atsakovų 22639,62 EUR skolos, kurią sudaro pradelsti mokėjimai delspinigiai, likę lizingo mokėjimai, baudos 30 proc. bei išlaidos už UAB „Ekskomisarų biuras“ teiktas paslaugas. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti tarp atsakovo UAB „Vegda“ ir ieškovo 2013 m. rugsėjo 13d. finansinio lizingo sutarčių Nr. 201309F-12811, 201309F-12815, 201309F-12816, 201309F-12817 vienašališką nutraukimą neteisėtu ir nepagrįstu, priteisti iš ieškovo 21420 Eur dydžio negautų pajamų dėl neteisėtai nutrauktų sutarčių, 3238,28 Eur sumą, kurią ieškovas be pagrindo gavo dėl UAB „Vegda“ permokos vykdant prievoles pagal lizingo sutartis, 31340 Eur dydžio sumą, kaip nuostolius, kuriuos atsakovas UAB „Vegda“ patyrė dėl nepagrįstai ieškovo taikytos civilinės atsakomybės – lizingo sutarčių nutraukimo bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Be to, atsakovai prašė atidėti žyminio mokesčio (1057 Eur) mokėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi nustatė atsakovams terminą priešieškinio trūkumams pašalinti.Teismas nurodė, kad priešieškinis turi atitikti CPK 143 straipsnio reikalavimus, kurio antra dalis numato, kad priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; patenkinus ieškinį bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio, tarp pradinio ieškinio ir priešieškinio yra tarpusavio ryšys ir juos kartu nagrinėjant bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčą. Nagrinėjamu atveju ieškiniu prašoma iš atsakovų solidariai priteisti skolą, kurią ieškovas paskaičiavo dėl trijų lizingo sutarčių (Nr. 201309F-12811, Nr. 201309F-128-12816 ir Nr. 201309F-12817) nutraukimo. Priešieškiniu ginčijamas ne tik nurodytų lizingo sutarčių vienašališkas nutraukimas, bet ir Lizingo sutarties Nr. 201309F-12815, kuri nėra ieškinio dalyku pagal pradinį ieškinį. Nurodytos lizingo sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumas laikytinas savarankišku reikalavimu, taigi, neatitinkančiu LR Civilinio proceso kodekso 143 straipsnio nuostatų. Prašomų priteisti iš ieškovo 31340 EUR nuostolių dydis bei negautų pajamų dydis (21420 EUR) paskaičiuotas įvertinus netekto lizingo objekto – vilkiko (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę pagal lizingo sutartį, kuri taip pat nėra ieškinio nagrinėjimo dalyku. Tas pats pasisakytina ir apie atsakovo reikalavimą iš ieškovo priteisti kaip permokėtą 3238,28 EUR sumą, kuri atsakovo skaičiuojama lyginant bendrą lizinguojamo turto vertę pagal visas su ieškovu sudarytas finansinio lizingo sutartis, kurių viso buvo 11, mokėtinas palūkanas bei bendrą pagal lizingo sutartis sumokėtą sumą bankui. Todėl nurodyti reikalavimai negali būti laikytini kaip priešpriešiniai, taigi, reikalingi tikslinimo. Atsakovai prašo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą CPK 84 straipsnio tvarka. Atsakovai nurodo, kad jiems būtina pakankamai suteikti laiko surinkti sumą, kuri pagal pirminę ieškinio kainą teikiant ieškinį elektroninėmis priemonėmis sudaro 1057 Eur. Teigia, kad atsakovų kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas šiai dienai yra areštuotas. Galimybę sumokėti atidėto žyminio mokesčio sumą atsakovai įžvelgia, realizavę dalį savo nekilnojamojo turto, kuris yra areštuotas, nes jo vertė, pasak atsakovų, yra pakankama ne tik ieškinio reikalavimams patenkinti, bet ir nurodyto dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti. Teismas atmetė aprašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Nurodė, kad kitoje byloje (civilinė bylos Nr. e2-3817-560/2016) buvo sprendžiamas žyminio mokesčio J. Č. atidėjimo klausimas. Teismas pasisakė dėl atsakovės turtinę padėtį charakterizuojančių įrodymų vertinimo ir nenustatė, jog būtų pagrindas atsakovę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo mokėjimą atidėti. Atsakovams iš esmės nepateikus naujų įrodymų, teismas kritiškai vertino atsakovų nurodytas aplinkybes dėl jų turtinės padėties pasikeitimo ateityje ir sprendė, jog tenkinti atsakovų prašymą pagrindo nėra.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atsakovė (apeliantė) J. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad būtinumą priimti ir nagrinėti priešieškinį lemia ir proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principų įgyvendinimas, siekiant vienoje byloje išspręsti šalių visus susijusius tarpusavio teisinius ginčus, taip paspartinti šalių teisinės taikos atkūrimą, kuris yra vienas iš proceso tikslų.Tarp ieškinio ir priešieškinio yra akivaizdus tarpusavio ryšys, o išnagrinėjus priešieškinį būtų išspręstas platesnio pobūdžio teisinis ginčas, kas atitiktų proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tuo tarpu atsisakius priimti dalį priešieškinio reikalavimų, būtų inicijuota nauja civilinė byla, kas neužtikrintų minėtų civilinio proceso principų įgyvendinimo.Teismas nepagrįstai atsisakė atidėti žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai ateityje nebus pajėgūs sumokėti žyminio mokesčio. Teismas rėmėsi kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl atsakovės J. Č. galimybių sumokėti žyminį mokestį. Šioje byloje yra kitos aplinkybės, nes yra du atsakovai, tuo tarpu teismas nevertino atsakovo UAB „Vegda“ turtinių galimybių.Ieškovas padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Atskirojo skundo argumentai:Teismas pagrįstai nustatė atsakovės turtinę padėtį remiantis kitų teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos turtinė padėtis po minėtų nutarčių priėmimo pasikeitė, todėl konstatuotina, kad atsakovė turi galimybę sumokėti 1057,00 Eur žyminį mokestį viena ir / ar kartu su UAB „Vegda“, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties apskritai neskundė. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė nepateikė pakankamai duomenų, kurie patvirtintų UAB „Vegda“ negalėjimą sumokėti žyminio mokesčio ar būtinumą atidėti jo sumokėjimą į ateitį, nepateikė UAB „Vegda“ per mėnesį gaunamų pajamų duomenų, nors atskirajame skunde teigia, kad per mėnesį galės atsidėti iki 100,00 Eur. Tai, kad UAB „Vegda“ neskundė teismo nutarties suponuoja, jog UAB „Vegda“ sutinka su minėtoje nutartyje pateikta motyvacija ir teismo išvadomis, tame tarpe, dėl galėjimo sumokėti žyminį mokestį dabar, o ne ateityje.Teismo nutarties motyvai dėl priešieškinio reiškiamų reikalavimų nukrypimo nuo pradinio ieškinio dalyko yra teisėti bei pagrįsti. Priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio reikalavimų, nes juo atsakovai siekia ne įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, o pradėti naują bylą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė priešieškinio trūkumus. Priešieškinis – tai toje pačioje byloje jau vykstant ginčui pareikštas atsakovo ieškinys ieškovui, siekiant apsiginti nuo ieškinio reikalavimo. Pažymėtina, kad iš esmės galimybė pareikšti ieškinį susijusi su materialiąja teise, todėl daugeliu atveju, esant materialiniams teisiniams santykiams, subjektus sieja abipusės teisės ir pareigos, t. y. ne tik ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovui, bet ir priešingai – atsakovas turi teisę pareikšti reikalavimą ieškovui. Todėl atsakovas, gindamasis nuo pareikšto ieškinio, gali tiesiog pateikti materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimus (atsiliepimą), bet gali pasinaudoti ir kitu procesiniu savo teisių gynybos būdu – pateikti priešinį reikalavimą toje pačioje byloje, kurioje jam pareiškiami reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-02 nutartis c. b. Nr. 2-1508/2011). Tokiu reglamentavimu bei jį aiškinančia teismų praktika yra siekiama užtikrinti procesinį šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės pateiktas priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio reikalavimų, nes juo siekiama išspręsti platesnio pobūdžio ginčą, o ne tik įskaityti ieškinio reikalavimą ar atsikirsti į ieškinį. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškiniu ieškovas prašo iš atsakovų solidariai priteisti skolą, kildinamą iš trijų ieškovo nutrauktų lizingo sutarčių (Nr. 201309F-12811, Nr. 201309F-128-12816 ir Nr. 201309F-12817). Priešieškiniu atsakovai ginčija ne tik minėtų trijų lizingo sutarčių vienašališką nutraukimą, bet ir lizingo sutarties Nr. 201309F-12815, kuri nėra ieškinio dalyku pagal ieškinį, nutraukimą. Be to, priešieškiniu atsakovai prašo priteisti negautų pajamų dėl neteisėtai nutrauktų sutarčių bei nuostolius dėl lizingo sutarčių nutraukimo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio ir priešieškinio reikalavimai yra glaudžiai susiję. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovą ir atsakovą UAB „Vegda“ sieja lizingo sutartiniai santykiai, o atsakovė J. Č. yra laiduotoja pagal lizingo sutartis. Nors ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl skolos, netesybų priteisimo pagal tris lizingo sutartis, o priešieškiniu ginčijama ne tik ieškiniu nurodytų, bet ir ketvirtos lizingo sutarties nutraukimas bei iš lizingo sutarčių nutraukimo atsirandančios pasekmės, teismo vertinimu, tokio ginčo nagrinėjimas dviejose civilinėse bylose būtų neekonomiškas, nes jose būtų nagrinėjamos iš esmės tapačios aplinkybės. Todėl iš apylinkės teismo nutarties šalintinas reikalavimas atsakovei pašalinti priešieškinio trūkumus, iš esmės pateikiant atsikirtimą į ieškinio reikalavimus.

Dėl prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą

Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovų prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo.Nors priešieškinį padavė du atsakovai J. Č. ir UAB „Vegda“, tačiau atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties padavė tik J. Č.. Todėl darytina išvada, kad UAB „Vegda“ sutiko su teismo išvadomis ir apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ginčijamos teismo nutarties argumentus, susijusius su J. Č. galimybėmis sumokėti žyminį mokestį.CPK 84 straipsnis suteikia teismui teisę, atsižvelgus į asmens turtinę padėtį bei motyvuotame prašyme išdėstytus argumentus, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Tokio procesinio sprendimo tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kas yra tikslinga tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį.Kiekviena šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Todėl teikiant prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo J. Č. kilo pareiga pagrįsti, kad priešieškinio pateikimo metu ji neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį, bet tokias galimybes turės ateityje, priimant teismo sprendimą. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovės turtas yra areštuotas, todėl ji neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio už priešieškinį, šiuo atveju 1065 Eur sumą. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui nepagrindė savo turtinės padėties, šių duomenų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, nors atsakovę atstovauja kvalifikuotas teisininkas. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio atidėjimą ir pagrįstai atsakovei nustatė terminą pašalinti priešieškinio trūkumą – sumokėti žyminį mokestį.

Esant šioms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, tačiau iš jos šalintinas reikalavimas atsakovei patikslinti priešieškinio reikalavimus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, iš jos šalinant reikalavimą atsakovei patikslinti priešieškinio reikalavimus.

Nustatyti atsakovei J. Č. naują terminą iki 2018 m. sausio 11 d. priešieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti už priešieškinį žyminį mokestį bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.