- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- 1A-173-526/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Eugenijus Antanauskas
- Nuteistasis
- P. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu, paskirtą arešto bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021-09-24 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 92 MGL bauda, bausmes visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto ir 92 MGL (4600 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: baudžiamojoje byloje Nr. 1-1346-632/2021 nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d., nuosprendžiu (įsiteisėjęs 2021 m. spalio 15 d., kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, elgdamasis piktybiškai ir sistemingai (2021 m. kovo 5 d., baudžiamojoje byloje Nr. e1-574-948/2021 ir 2021 m. rugsėjo 24 d., baudžiamojoje byloje Nr. 1-1346-632/2021 nuteistas už analogiškas veikas pagal BK 243 straipsnį bei atlikęs bausmes), vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams) – 2022 m. lapkričio 1 d., apie 17.05 val., ties Klaipėdos pl. - Bangų g. sankryža, Palangoje, vairavo transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. B. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendį dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 str. Apeliantas skunde nurodo, jog su teismo jam paskirta bausme nesutinka, kadangi nusikalstamą veiką padarė veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis.
2.1. Apeliantas skunde nurodo, jog Plungės apylinkės teismas netinkamai įvertino tai, kad jis savo kaltę visiškai pripažino, baudžiamojo poveikio priemonę pažeidė, tačiau tai padarė nepiktybiškai ir nenorėdamas ignoruoti įstatymo, o veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis. Nurodo, jog transporto priemonės būtų net nevairavęs, jei nebūtų susiklosčiusi būtinojo reikalingumo aplinkybė. Atkreipia dėmesį į tai, kad transporto priemonę vairavo iškilus neatidėliotinai būtinybei, kadangi buvo iškilusi reali grėsmė jo močiutės gyvybei ir sveikatai. 2022-11-01 sužinojo, kad jo močiutė V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) yra pasijutusi blogai ir prašosi, kad jis atvyktų ją pagloboti dėl labai stipriai pablogėjusios sveikatos. Močiutė jam nurodė, kad ji negali pasikelti ir paeiti bei yra nukritusi nuo lovos ir bejėgiškos būklės guli ant žemės. Nurodo, jog pas jį vienintelį yra atsarginiai jos buto raktai. Todėl akivaizdu, jog jo močiutės gyvybei ir sveikatai buvo kilusi reali ir akivaizdi grėsmė. Atkreipia dėmesį į tai, kad močiutė prieš kelias dienas iki šio įvykio dėl prastos sveikatos kreipėsi i gydymo įstaigą, tačiau buvo išleista namus gydytis ambulatoriškai. Kadangi įvykio diena buvo ne darbo diena (Vėlinių diena), nuvykęs pas močiutę susisiekė su pažįstama medike, kadangi jos šeimos gydytoja tuo metu nedirbo. Pažįstama medikė jį pakonsultavo, ką reikia daryti ir kokius turimus vaistus jai duoti išgerti. O šiems nepadėjus, rekomendavo papildomai kviesti greitąją med. pagalbą. Močiutė kategoriškai atsisakė, kad jai būtų kviečiama greitoji med. pagalba. O jis vykdė jį konsultavusios medikės nurodymus. Todėl močiutei davė išgerti vaistų, kurie buvo išrašyti jos šeimos gydytojos. Taip pat paprašė kaimynės, kad ją prižiūrėtų užeinant karts nuo karto pas ją į namus bei paliko turimus atsarginius raktus kaimynei. Įvertinęs močiutės savijautą bei sutaręs su kaimyne, kad ji lankys jo močiutę išvažiavo į Palangos miestą, kur tuo metu laikinai gyveno ir turėjo padėti broliui remontuojant name nekokybiškai atliktus statybos darbus (juolab, kad darbai turėjo būti baigti iki atšalimo), ten buvo paliktas jo nepilnametis sūnus. Pakeliui ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pažymi, kad vėliau, t. y. 2022-11-24 ir 2022-11-25 močiutei dėl tų pačių problemų buvo kviečiama greitoji med. pagalba ir 2022-11-29 ji išvežta į KMUK Geriatrijos skyrių, ją slaugė šiuo laikotarpiu (minėtas faktines aplinkybes gali patvirtinti liudytojai). Po to, kai jo močiutė buvo išvežta į gydymo įstaigą, jos sveikata taip ir nepagerėjo ir šių metų vasario 17 d. ji mirė ligoninėje.
2.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad šia nusikalstama veika buvo padaryta žala (sukeltas pavojus ir kilusi grėsmė) mažiau vertingoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ir gėriams, nei būtų kilusi, jei jis nebūtų nuvykęs pas bejėgiškoje būklėje esančią savo močiutę, kuriai tuo metu kilo reali grėsmė gyvybei ir sveikatai. Todėl vertinant močiutei kilusią realią grėsmę ir jo pasirinko elgesio variantą, teigtina, kad jis leido padaryti mažesnę žalą (padaryta žala valdymo tvarkai, o ne gyvybei ar sveikatai). Kartu pažymi, kad jis iš esmės neturėjo jokio kito pasirinkimo ir negalėjo kilusio pavojaus savo močiutės gyvybei ir sveikatai pašalinti kitomis priemonėmis – tai galėjo padaryti tik nuvykęs pas ją, kadangi jis vienintelis turėjo atsarginius jos buto raktus. Nurodo, jog nerado, kas jį nuvežtų, o brolis su šeima buvo išvykęs į Latviją. Viešasis transportas nevyko sklandžiai.
2.3. Apelianto manymu, teismo nuosprendyje nebuvo tinkamai atsižvelgta į jo asmenybę sprendžiant bausmės skyrimo klausimą. Nors jis ir nėra sukūręs šeimos, tačiau gyvena ir augina nepilnametį sūnų (12 metų), kuris šiuo metu gyvena kartu su juo ir teismo sprendimu civilinėje byloje jo globa paskirta jam. Be to, šiuo metu su savo partnere laukiasi naujagimio. Atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalsti nenorėjo ir nesiekė, ignoruoti įstatymo nenorėjo. Taip pat pastebi, kad vairuojant transporto priemonę jokių padarinių nekilo, jokių kitų nusižengimų nepadarė, nesukėlė jokių pasekmių kitiems eismo dalyviams ar eismo saugumui – taigi jokio pavojaus niekam nesukėlė.
2.4. Apelianto nuomone, nors teismo sprendime ir minimas baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo sistemiškumas, tačiau tai neturėtų būti savaime vertintina kaip asmens tiesioginės tyčios, nukreiptos į teismo sprendimo nevykdymą, kadangi veika padaryta netyčia, o veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis. Manytina, kad mano veiksmai negali būti laikomi piktybiškais, kadangi jis neneigė savo kaltės ir gailėjosi dėl savo poelgio. Aptartos teismų praktikos kontekste taip pat darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju jo veiksmai negali būti vertinami kaip sistemingi, nes baudžiamojo poveikio priemonę pažeidė veikdamas ne tyčia, o būtent esant būtinojo reikalingumo sąlygai, todėl teismo priimtas procesinis sprendimas naikintinas. Atkreipia dėmesį į tai, kad už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 242 straipsnio 3 dalyje. Tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018). Apeliantas mano, jog nagrinėjamu atveju nėra kliūčių jo atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo P. B. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Nuteistojo P. B. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, nesutinkama tik su teismo jam paskirta bausme. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.
8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
9. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam P. B. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė vieną P. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Skirdamas bausmę teismas vertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. tai, kad P. B. teistas 3 kartus, iš jų du kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas ne kartą administracine tvarka, baudos nesumokėtos, vykdo individualią veiklą. Todėl apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju nuteistajam P. B. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus arešto bausmę.
10. Apeliaciniu skundu P. B. nurodo, jog nusikalstamą veiką padarė esant būtinajam reikalingumui, t. y. jo močiutės gyvybei ir sveikatai grėsė pavojus, o jis vienintelis turėjo atsarginius buto raktus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtinojo reikalingumo sąlyga šiuo atveju neegzistavo, kadangi nuteistasis P. B. galėjo pasinaudoti viešojo transporto ar taksi paslaugomis, arba paprašyti pažįstamų, kad jį pavežtų iki Kauno, be to, močiutei buvo galima iškviesti greitąją medicinos pagalbą.
11. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. B. nurodo, jog jam galėjo būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 242 str. 3 dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, kadangi jo padaryta nusikalstama veika atitinka BK 243 straipsnio objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam P. B. už jo įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis.
12. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis nuteistojo P. B. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo P. B. apeliacinį skundą atmesti.