Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro Dainiaus Dambrausko skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumui pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus regiono apylinkės Ukmergės rūmuose 2024 m. gegužės 21 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro D. Dambrausko pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (toliau – ir Pareiškimas), kaltinant L. K. (K.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2023 m. lapkričio 11 d. apie 20.30 val. būdamas kieme prie pirties (duomenys neskelbtini) konflikto su kartu buvusiu D. S. metu tyčia koja spyrė jam į veidą, padarydamas odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje ir dviejų viršutinių dantų iš kairės (1, 3) vainikų lūžius, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi byla perduota prokurorui Pareiškimo trūkumui pašalinti, nurodant, kad prokuroras, prašydamas skirti L. K. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai inicijavo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Ukmergė) prokuroras D. Dambrauskas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – grąžinti baudžiamąją bylą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Sutiktina su skundžiamos nutarties argumentais, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas teismo baudžiamuoju įsakymu yra negalimas, tačiau nesutiktina su apylinkės teismo išvada, jog šioje baudžiamojoje byloje prokuroras, inicijuodamas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą, prašė teismo L. K. skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Pareiškimu prašoma už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, L. K. skirti arešto bausmę. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, nuteistajam teismo baudžiamuoju įsakymu paskyrus ne laisvės atėmimo bausmę, ši bausmė gali būti subendrinta su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bei neatlikta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė gali būti terminuotas laisvės atėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-2/2013).

1.2. Apylinkės teismas galėjo pasinaudoti BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta galimybe perduoti bylą nagrinėti teisme ir kilusias abejones pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje, galėtų paskirti kitos rūšies ir dydžio bausmę, negu buvo prašoma. Nepagrįstu apylinkės teismo sprendimu bylą perduoti prokurorui yra pažeidžiama kaltinamojo teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, į teisingą ir greitą procesą. Skundžiama nutartimi sukurta ydinga procesinė situacija, nes tuo atveju, jeigu prokuroras nukryptų nuo galiojančios teismų praktikos ir neginčytų bylos grąžinimo, jis privalėtų bylą vesti taip, tarsi ikiteisminis tyrimas dar nebūtų pasibaigęs, o pašalinęs teismo nutartyje nurodytus trūkumus, galėtų baudžiamąją bylą teismui perduoti tik surašant kaltinamąjį aktą, tuo pačiu privalėtų atlikti visus veiksmus, įskaitant visus ikiteisminio tyrimo užbaigimo stadijos veiksmus, kurie yra imperatyviai nustatyti BPK prieš perduodant bylą su kaltinamuoju aktu į teismą – toks proceso vilkinimas neatitiktų proceso dalyvių teisių ir interesų.

Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkinamas.

Apylinkės teismas sprendimą perduoti bylą prokurorui grindė iš esmės tuo, kad kreipdamasis į teismą Pareiškimu, t. y. prašydamas užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroras prašo skirti L. K. galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nors kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant prokuroras turi teisę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, suponuoja reikalavimą, kad baudžiamąjį įsakymą priimantis teismas gali skirti tik švelnesnę bausmę, negu terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos kalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2013, 2A-7-222/2017, 2A-8-222/2019, 2A-9-788/2019, 2A-2-594/2023). Apylinkės teismo vertinimu, toks baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą supaprastinto proceso tvarka. Su šiais motyvais aukštesnysis teismas sutinka tik iš dalies.

Pažymėtina, kad BPK 418 straipsnio, reglamentuojančio prokuroro teisę nuspręsti užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, 1 dalyje, be kita ko, numatyta, jog dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Ši nuostata reiškia, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą galima inicijuoti tik tuo atveju, kai baudžiamasis procesas vyksta dėl nusikalstamos veikos, už kurios padarymą baudžiamasis įstatymas numato švelnesnės bausmės, negu terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, skyrimo galimybę.

Nagrinėjamu atveju L. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kurios sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad teismo baudžiamuoju įsakymu terminuoto laisvės atėmimo bausmė negali būti skiriama. Tačiau iš prokuroro Pareiškimo turinio matyti, kad prokuroras už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą prašo kaltinamajam L. K. skirti ne terminuoto laisvės atėmimo bausmę, o areštą. Taigi, BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kurių esmė, kad baudžiamąjį įsakymą priimantis teismas gali skirti tik švelnesnę bausmę, negu terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos kalbos, yra įvykdytos, todėl nėra pagrindo sutikti su apylinkės teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju prokuroras nepagrįstai inicijavo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą. Apylinkės teismas neteisingai interpretuoja skundžiamoje nutartyje nurodytus teismų praktikos pavyzdžius, nes nurodytose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė tik dėl to, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė negali būti skiriama už nusikalstamą veiką, dėl kurios vyko ikiteisminis tyrimas, tačiau nepasisakė dėl to, jog teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ne terminuoto laisvės atėmimo bausmė negali būti bendrindama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Šioje byloje apylinkės teismo įžvelgtos problemos esmė yra tai, kad prokuroras Pareiškime papildomai nurodė, jog kaltinamasis L. K. nėra atlikęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, todėl prokuroras prašo L. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtą arešto bausmę subendrinti su minėtu ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta terminuoto laisvės atėmimo bausme bei paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, susiklosčiusioje procesinėje situacijoje apylinkės teismas, manydamas, kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės negalima bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausme, turėjo galimybę surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą, paskirti kaltinamajam arešto bausmę ir šios bausmės nebendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Šiame kontekste pažymėtina, kad tokiu atveju bausmių subendrinimo klausimas būtų išspręstas BPK 347 ir 362 straipsniuose nustatyta tvarka. Manytina, kad tokiu būdu būtų užtikrinti ne tik proceso greitumo ir teisingumo principai, bet ir visų proceso dalyvių teisė pasisakyti dėl galutinės subendrintos bausmės, paliekant galimybę skųsti tokį sprendimą aukštesnės instancijos teismui BPK 364 straipsnio nustatyta tvarka.

Pastebėtina ir tai, kad prokuroras, teigdamas, jog pagal teismų praktiką, nuteistajam teismo baudžiamuoju įsakymu paskyrus ne terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ši bausmė gali būti subendrinta su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bei neatlikta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, taip pat vadovaujasi netinkama teismų praktika. Prokuroro cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta atnaujintoje baudžiamojoje byloje, kuri atnaujinta pagal prokuroro pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Kasacinis teismas nurodytoje konstatavo, kad teismas, baudžiamuoju įsakymu paskirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, pažeidė BPK nustatytas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo taisykles ir kartu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl sprendė, kad toks pažeidimas turi būti taisytinas, nuteistajam iš naujo paskiriant bausmę, nesusijusią su terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir atitinkamai subendrinant ją su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Aplinkybė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo paskirtą su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę subendrino su ankstesniu nusprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, kaip matyti, buvo nulemta baudžiamosios bylos atnaujinimo instituto specifika. Aptariamoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plačiau nepasisakė dėl teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės bendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausme, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju kasacinis teismas sukūrė teisės aiškinimo taisyklę, kuria privalo vadovautis žemesnių instancijų teismai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju yra padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kuris trukdo teismui priimti teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro Dainiaus Dambrausko skundą.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.