- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- I1-3912-596/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02314-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (buv. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos 2019 m. balandžio 1 d. buvęs pavadinimas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K)) (toliau - ir atsakovės atstovas arba Vilniaus PN), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad atliko bausmę Lukiškių TI-K nuo 2007 m., tačiau per visą bausmės atlikimo laikotarpį iki 2018 m. liepos 17 d. neturėjo galimybės gauti ilgalaikių pasimatymų su savo artimaisiais. Pareiškėjo teisė pasinaudoti ilgalaikiu pasimatymu su savo žmona buvo pažeista, todėl mano, kad Lukiškių TI-K tokiais veiksmais nesilaikė Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 2, 5, 7, 10 ir 26 straipsnių reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) įtvirtina teisę į ilgalaikius pasimatymus nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie atlieka bausmę ne kalėjimo sąlygomis. Pareiškėjas atliko bausmę kalėjimo sąlygomis, todėl buvo diskriminuojamas nurodytų asmenų atžvilgiu, nes neteko teisės į ilgalaikius pasimatymus.
Pažymi, kad ilgalaikių pasimatymų nebuvimas padarė žalą pareiškėjo ir sutuoktinės fizinei bei psichinei sveikatai, šeimos santykiams, pareiškėjas patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą, sukrėtimą, depresiją, sutriko pareiškėjo miegas, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl patirta neturtinė žala sudaro 30 000 Eur.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad 2016 m. gruodžio 1 d. sudarė santuoką su antrąja žmona A. K., laikotarpiu iki 2018 m. liepos 17 d. (iki skundo padavimo) su antrąja žmona vaikų neturėjo, santuoka yra nenutraukta. Teigė, jog su antrąja žmona turėjo galimybę bendrauti tik laiškais ir telefono skambučiais: laiškais galėjo bendrauti be apribojimų, o susiekimas telefonu buvo problematiškas, kadangi bendrauti telefonu nuteistiesiems tarpusavyje buvo draudžiama. Paaiškina, kad tuo metu, kai sudarė santuoką (2016 m.), jo žmona atliko bausmę Panevėžio pataisos namuose, o į laisvę buvo paleista (duomenys neskelbtini), taigi po paleidimo į laisvę galėjo su pareiškėju bendrauti telefonu.