- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-05
- Bylos Nr.
- 2-41-339/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01904-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Liauzginienė
- Atsakovas
- G. J.
- Trečiasis asmuo
- V. B., K. G.
- Ieškovas
- BUAB „Vikrin“
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Liauzginienė, sekretoriaujant Inai Visockienei, dalyvaujant ieškovo atstovams A. B., V. J., atsakovei G. J., jos atstovui advokatui A. K., trečiajam asmeniui V. B., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Vikrin“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Genora“, ieškinį atsakovei G. J., tretiesiems asmenims V. B., K. G. dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas, vadovaudamasis LR CK 6.237 str. 1 d., prašo priteisti iš atsakovės 1635,19 Eur sumą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo atstovai nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2013-04-08 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Vikrin“, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Genora“. Bankroto administratorius, patikrinęs ieškovo sudarytus sandorius nustatė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2011-06-28 iki 2012-01-19 dirbo UAB „Vikrin“ pardavėja. Patikrinus UAB „Vikrin“ kasos aparato knygos ataskaitas bei avanso apyskaitas nustatyta, kad nuo 2011-07-01 iki 2012-01-06 atsakovei buvo išduota 13908,38 Lt (iš jų 13508,38 Lt pagal avanso apyskaitą, 400 Lt kasos aparato knygoje įrašas „inkasuota“). Atsakovė, būdama atskaitingu asmeniu, atsiskaitė su tiekėjais, valstybės institucijomis. 2011-07-01 – 2011-12-31 avansinėje apyskaitoje nurodyta išleista 8262,39 Lt suma. Nepanaudotų pinigų likutis 5645,99 Lt. Šios nepanaudotos lėšos 2013 m. sausio – balandžio mėn. finansinės atskaitomybės rašte apskaitytos kaip gautinos iš atskaitingų asmenų sumos. Atsakovė bendrovės avanso apyskaitoje yra nurodyta atskaitingu asmeniu ir tai reiškia, kad atsakovei buvo suteikti išskirtiniai įgaliojimai disponuoti bendrovės lėšomis – gauti ir priimti bendrovės lėšas už parduotas prekes, disponuoti pagal avansines apyskaitas išduotomis lėšomis, atsiskaityti su tiekėjais. Jai pagal darbo funkcijas nebuvo nustatytas pinigų saugojimas. Už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą yra atsakingas vadovas arba kitas paskirtas asmuo, o už pinigų išėmimą ir priėmimą iš kasos aparato yra atsakingas asmuo, kuris dirba kasos aparatu. Atsakovė turėjo būti supažindinta su darbo kasos aparatu taisyklėmis, instrukcijomis. Buhalteris tik registruoja ūkinius įvykius, tačiau neskaičiuoja grynųjų pinigų, esančių kasoje. Atsakovė bendrovei nepateikė lėšų panaudojimo įrodymo dokumentų 5645,99 Lt (1635,19 Eur) sumai, negrąžino šių pinigų į kasą ar bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą, todėl neteisėtai ir nepagrįstai pasisavino 1635,19 Eur sumą. Ieškovas ne kartą ragino atsakovę grąžinti nepanaudotas pinigines lėšas, tačiau atsakovė lėšų negrąžina, su ieškovu nebendrauja. Pagal taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-572-671/2012 sutarta, jog šalys nereikš viena kitai jokių pretenzijų, susijusių su darbo santykiais, tačiau šis reikalavimas nepatenka į darbo sutarties sferą, darbo sutartyje buvo aptartos tik esminės darbo sąlygos. Su atsakove nebuvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl prašoma priteisti sumą ji turi atlyginti LR CK nustatytais pagrindais.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad UAB „Vikrin“ pardavėja pradėjo dirbti 2011-06-28. Ją į darbą priėmė, su darbo pobūdžiu ir kasos aparato darbu supažindino trečiasis asmuo K. G., tuo metu buvusi įmonės akcininke ir įmonėje dirbusi buhaltere. Kasos aparato knygą pildydavo kartu su K. G., kuri nurodydavo kuriose vietose jai pasirašyti. Buvo sutarta, kad už darbą bus mokamas minimalus darbo užmokestis. Darbo užmokestį K. G. jai leisdavo pasiimti iš kasos pačiai, gavusi darbo užmokestį niekur nepasirašydavo. Visus dokumentus perduodavo K. G., kuri organizavo visą parduotuvės veiklą, telefonu nurodydavo kam išimti iš kasos pinigus, pati pasiimdavo iš kasos pinigus. Įmonės buhalterės nepažinojo ir nėra mačiusi. 2012 m. pradžioje iš K. G. sužinojo, kad yra atleista iš darbo savo noru, o parduotuvė uždaryta. Uždarant parduotuvę, perduodant iš kasos pinigus parduotuvės uždarymo metu, ji nedalyvavo. Parduotuvėje nebuvo didelės apyvartos, todėl yra nerealu, kad ji per du mėnesius būtų pasisavinusi virš 4000 Lt. Ji jokio prašymo atleisti iš darbo nebuvo rašiusi, todėl padavė darbdavį į teismą dėl neteisėto atleidimo. Civilinėje byloje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, ji su UAB „Vikrin“ sudarė taikos sutartį, pagal kurią šalys sutarė nebereikšti viena kitai jokių pretenzijų, susijusių su darbo santykiais. Nepamena kokios buvo tikslios taikos sutarties sudarymo aplinkybės, tačiau taikos sutarties sąlygas pasiūlė ir taikos sutarties tekstą ruošė UAB „Vikrin“ advokatė. Sudarant taikos sutartį UAB „Vikrin“ advokatė užsiminė, kad UAB „Vikrin“ gali reikšti pretenziją dėl tokios pačios sumos iš jos priteisimo, kokios dabar prašo ieškovas, tačiau to klausimo šalys neanalizavo. Pagal taikos sutartį su ja iki šiol yra nevisiškai atsiskaityta, jos kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas UAB „Vikrin“ bankroto byloje.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškinys galėtų būti atmestas trimis pagrindais. Visų pirma, šioje situacijoje neturėtų būti taikomos nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos. Ieškovas prašo taikyti atsakovei materialinę atsakomybę. Suma, kurios reikalauja ieškovas, tapo žinoma jau 2011-12-31, todėl pagal LR DK šiam reikalavimui yra suėjęs senaties terminas. Antra, civilinėje byloje Nr. 2-572-671/2012 derantis dėl taikos sutarties sąlygų buvo pateikta pažyma apie atsakovės įsiskolinimą įmonei tokio paties dydžio, koks reiškiamas šiuo ieškiniu. Tada taikos sutarties šalys sutarė nebeturėti viena kitai jokių pretenzijų, kylančių iš darbo santykių pagal 2011-06-28 darbo sutartį. Taikos sutartis sudaryta pagal UAB „Vikrin“ pasiūlytas sąlygas, todėl jos turi būti aiškinamos šalies, priėmusios sąlygas, t.y. atsakovės, naudai. Atsakovė suprato, jog taikos sutartimi galutinai išsprendžiami visi tarp jos ir UAB „Vikrin“ kilę ar ateityje galintys kilti ginčai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, civilinė byla turėtų būti nutraukta. Trečia, bankroto administratorius visiškai pasitiki buhalterinės apskaitos dokumentais, nors iš tikro, išklausius liudytoją J. M., kyla abejonių dėl buhalterinių duomenų teisingumo. Įmonės buhalterinę apskaitą vykdžiusi J. M. patvirtino, kad jai būdavo pristatomi ne visi apskaitai reikalingi dokumentai. Atsakovės darbo parduotuvėje laikotarpiu, joje dirbo ir K. G., kuri taip pat turėjo galimybę disponuoti kasos aparate esančiomis piniginėmis lėšomis. Be to, neįtikima yra tai, jog du mėnesius iš eilės kas mėnesį trūkstant po beveik 2000 Lt, niekas šių pinigų nepasigedo, nekėlė klausimo kur jie yra, nors parduotuvės apyvarta nebuvo didelė. Jo nuomone, UAB „Vikrin“ buhalterinės apskaitos duomenys nėra teisingi, suformuoti tik pagal direktoriaus pateiktus dokumentus, tačiau neatitinkantys realios situacijos.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo V. B. su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad buvo UAB „Vikrin“ direktorius. Parduotuvės veiklą organizavo K. G., ji buvo vienintelė įmonės akcininkė. Darbo sutartį su atsakove sudarė jis. Nepamena, kad su atsakove būtų sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Su kasos aparatu dirbo atsakovė. Darbo užmokestis atsakovei buvo mokamas, o kokiais terminais ir koks asmuo mokėjo darbo užmokestį jis pasakyti negali. Dirbant atsakovei, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterinė firma. Atsakovė buvo atsakinga už pinigų išėmimą iš kasos. Nepamena kokie asmenys dalyvavo parduotuvės uždaryme. Parduotuvės raktų buvo 3 komplektai, juos turėjo jis, K. G. ir atsakovė. Dar atsakovei dirbant parduotuvėje, prieš uždarant parduotuvę buvo nustatytas pinigų trūkumas, o uždarymo metu jis pats pastebėjo, kad trūksta ir prekių. Atsakovei ieškinio nereiškė, į policiją nesikreipė. Civilinėje byloje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu UAB „Vikrin“ sutiko sumokėti atsakovei už neteisėtą atleidimą ir susitarė nebereikšti viena kitai jokių pretenzijų, susijusių su darbo santykiais, tačiau tai neapima atsakovės atsakomybės dėl parduotuvės kasoje nustatyto trūkumo. Taikos sutartimi buvo susitarta tik dėl atsakovės atleidimo iš darbo pasekmių. Visus UAB „Vikrin“ dokumentus yra perdavęs bankroto administratoriui.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo K. G. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta viešo paskelbimo būdu. Atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį išspręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nuo 2011-06-28 iki pat šiol ji UAB „Vikrin“ jokios veiklos nevykdė, nes dvejus metus buvo motinystės atostogose. Apyskaitų pinigų atidavimo ir pinigų priėmimo skiltyse yra jos parašai nuo 2015-06-01 iki 2015-06-05 ir pinigų atidavimo skiltyje nuo 2015-06-16 iki 2015-06-27, nes ji buvo formaliai įforminta bendrovės vienintele akcininke. Faktiškai bendrovė priklausė trečiajam asmeniui V. B.. Iki motinystės atostogų buvo pasamdyta vyr. buhalterės pareigoms. Dvi savaites parduotuvėje dirbo kartu su atsakove. Kol ji dirbo įmonėje jokių trūkumų ir neapskaitytų lėšų nebuvo. Po jos išėjimo įmonės buhalterinė apskaita buvo patikėta J. M. buhalterinei įmonei. Atsakovė V. B. įsakymu buvo paskirta atsakingu asmeniu, galėjo tvarkyti ir pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentus, priimti pinigus už parduotas prekes, iš bendrovės lėšų sumokėti tiekėjams ir kt. Nežino dėl kokių priežasčių atsirado neapskaitytos lėšos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Liudytoja J. M. parodė, kad UAB „Vikrin“ buvo jos individualios įmonės, užsiimančios buhalterinės apskaitos tvarkymu, klientas. Sutartis su UAB „Vikrin“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo sudaryta 2011-08-10. Pagal sutartį paslaugas teikė iki 2013-04-30. UAB „Vikrin“ buhalterinę apskaitą tvarkė jos įmonės darbuotoja, jos priežiūroje. Nuo sutarties sudarymo apie pusę metų įmonės dokumentus jai pateikdavo K. G., o vėliau atveždavo V. B. arba elektroniniu būdu pateikdavo K. G.. Būdavo tokių situacijų, kad trūksta dokumentų, nesutapdavo skolos likutis. Su atsakove teko bendrauti vieną kartą, kai atsakovė 2012 m. sausio mėn. turėjo atvykti pasirašyti dokumentų. Atsakovė ant jokių dokumentų nepasirašė, teigė, jog yra atleista neteisėtai, grasino teismu. Tada ji atsakovei pasakė, jog atsakovė yra skolinga UAB „Vikrin“ 5450,99 Lt sumą. Skola susidarė, nes iš kasos aparato išimtų pinigų buvo daugiau negu įnešta į banką ar atsiskaityta su tiekėjais. Buvo išleista mažiau negu paimta. Kasos aparato knygoje ties grafomis „paimta“ ir „atiduota“ yra atsakovės parašai, jokių išlaidas pagrindžiančių įrodymų nebuvo pateikta. Prieš perduodant dokumentus bankroto administratoriui skolos likučiai su tiekėjais sutapo. Ant darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių nebuvo atsakovės parašų, todėl 2011 metų pabaigoje tvarkant buhalterinius duomenis atsakovei mokėtinas 4857,42 Lt darbo užmokestis buvo deponuotas kaip UAB „Vikrin“ skola darbuotojui. Pagal buhalterinius duomenis, atsakovei išeinant iš darbo, abi šalys buvo skolingos viena kitai. Darbo užmokestį mokėjo direktorius. Darbo užmokestis buvo mokamas iš kasos. Tai, kad atsakovė reiškė ieškinį UAB „Vikrin“ ir prašė priteisti atlyginimą tik už 2012 m. sausio mėn., reiškia, jog ji gaudavo darbo užmokestį. UAB „Vikrin“ mėnesio apyvarta nebuvo didelė. Apie tai, kad atlyginimas atsakovei buvo mokamas iš kasos aparate esančių pinigų, ji nežino.
Liudytoja J. V. parodė, kad atsakovė yra jos pusseserė. UAB „Vikrin“ priklausiusi parduotuvė buvo šalia jos darbo vietos. Atsakovė parduotuvėje dirbdavo nuo pirmadienio iki penktadienio, o šeštadieniais parduotuvėje dirbdavo Kristina. Jai žinomos parduotuvės uždarymo aplinkybės. Buvo penktadienio vakaras, apie 21-22 val., kai pravažiuodama pro šalį pamatė, kad parduotuvėje įjungta šviesa, langai uždangstyti. Tada ji paskambino atsakovei, paklausė kas vyksta parduotuvėje, bet atsakovė nieko nežinojo. Šeštadienį iš ryto atėjusi į darbą matė, kaip iš parduotuvės V. B. nešė prekės. Atsakovė ten nedalyvavo. Po to parduotuvė nebedirbo, patalpos išnuomotos kitiems žmonėms.
Iš Šiaulių apygardos teismo 2013-04-08 nutarties matyti, kad UAB „Vikrin“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Genora“ (I t. 3-4 b. l.).
Iš Šiaulių apygardos teismo 2014-01-08 nutarties matyti, kad tarp teismo patvirtintų BUAB „Vikrin“ kreditorių finansinių reikalavimų yra patvirtintas atsakovės G. J. 2773,50 Lt kreditorinis reikalavimas (I t. 6-7 b. l.).
UAB „Vikrin“ su atsakove 2011-06-28 sudarė darbo sutartį Nr. 5, pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti įmonėje pardavėja nuo 2011-06-28 šešių dienų darbo savaitei, mokant jai 800 Lt darbo užmokestį kas mėnesį (I t. 8-9 b. l).
Iš avanso apyskaitos už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2011-12-31 matyti, kad atsakovei buvo išduota 13508,38 Lt suma, iš jų išleista 8262,39 Lt suma, likutis periodo pabaigai – 5245,99 Lt (I t., 10-11 b. l.).
Iš kasos operacijų žurnalo išrašo matyti, kad įmonėje su kasos aparatu dirbo atsakovė, pildė kasos operacijų žurnalą (I t.12-57 b. l.).
UAB „Vikrin“ direktoriaus 2012-01-13 įsakymu atsakovė atleista iš pardavėjos pareigų nuo 2012-01-19 (I t. 58 b. l.).
Iš 2013 m. sausio – balandžio mėn. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto matyti, kad kaip gautina iš atskaitingųjų asmenų suma nurodyta 5246 Lt (I t. 59-61 b. l.).
2014-08-14 atsakovei pateiktas raginimas likviduoti įsiskolinimą, 2014-10-20 teiktas pakartotinis raginimas likviduoti įsiskolinimą (I t. 62, 63, 64 b. l.).
Iš PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad atsakovė iš tiekėjų priimdavo į parduotuvę atvežtas prekes (I t. 104-115 b. l.).
Iš sąskaitos išrašo, pinigų priėmimo kvito, mokėjimo nurodymų matyti, kad darbo UAB „Vikrin“ laikotarpiu atsakovė į įmonės sąskaitą AB banke Snoras įnešdavo pinigų sumas, pervesdavo lėšas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tiekėjams (I t. 116 -144 b. l.).
Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „Vikrin“ direktorius nuo 2010-11-15 iki 2013-04-19 buvo trečiasis asmuo V. B., o įmonės vienintelė akcininkė trečiasis asmuo K. G. (I t. 154-156 b. l.).
Iš atlyginimų šifruočių už 2011 m. birželio – gruodžio mėn., bei 2012 m. sausio mėn. laikotarpį matyti, kad pagal buhalterinius dokumentus UAB „Vikrin“ 2012 m. sausio mėn. buvo skolinga atsakovei 4857,42 Lt darbo užmokesčio (II t. 29 b. l.).
Iš civilinės bylos Nr. 2-572-671/2012 matyti, kad atsakovė G. J. 2012-02-20 pateikė Telšių rajono apylinkės teismui ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išeitinės išmokos priteisimo. Ieškiniu G. J. prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo UAB „Vikrin“ pripažinti neteisėtu, priteisti iš UAB „Vikrin“ jai nesumokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Atsiliepime į G. J. ieškinį UAB „Vikrin“ direktorius V. B. nurodė, kad su G. J. bandė ginčą išspręsti taikiai, nes ji liko skolinga įmonei už prisiimtas prekes ir neatiduotus pinigus už suprekiautas prekes 5245,99 Lt sumą. Taip pat byloje pateikta 2012-09-03 pažyma, kurioje nurodyta atsakovės įsiskolinimo UAB „Vikrin“ suma 5245,99 Lt. Telšių rajono apylinkės teismo 2012-09-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-572-671/2012 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią UAB „Vikrin“ įsipareigojo G. J. sumokėti 496 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas iki atleidimo iš darbo dienos, 1585 Lt kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo, 350 Lt bylinėjimosi išlaidas. Taikos sutarties 2 p. šalys susitarė nebereikšti viena kitai jokių pretenzijų, susijusių su darbo santykiais pagal 2011-06-28 darbo sutartį Nr. 5, pasirašytą tarp G. J. ir UAB „Vikrin“ (civilinė byla Nr. 2-572-671/2012, II t. 26 b. l.).
Iš ieškovo atstovų, atsakovės, trečiojo asmens V. B. paaiškinimų, bylos medžiagos matyti, kad atsakovė dirbo pardavėja UAB „Vikrin“ laikotarpiu nuo 2011-06-28 iki 2012-01-19. Atsakovės darbo funkcijos buvo klientų aptarnavimas, darbas kasos aparatu. Trečiasis asmuo K. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė V. B. įsakymu buvo paskirta atsakingu asmeniu, galėjo tvarkyti ir pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentus, priimti pinigus už parduotas prekes, iš bendrovės lėšų sumokėti tiekėjams ir kt., tačiau byloje toks įsakymas nepateiktas. Realiai buvo susiklosčiusi tokia situacija, jog atsakovė, vykdydama darbines funkcijas, priimdavo į parduotuvę atvežtas prekes iš tiekėjų, su jais atsiskaitydavo, įnešdavo pinigus į įmonės sąskaitą. Taip pat iš kasos aparate esančių lėšų atsakovei buvo mokamas darbo užmokestis, to neįforminant jokiais buhalteriniais dokumentais. Iš liudytojos J. M. parodymų, atlyginimų šifruočių už 2011 m. birželio – gruodžio mėn., bei 2012 m. sausio mėn. laikotarpį matyti, kad pagal buhalterinius dokumentus UAB „Vikrin“ 2012 m. sausio mėn. buvo skolinga atsakovei 4857,42 Lt darbo užmokesčio. Pagal buhalterinius duomenis atsakovei visą darbo įmonėje laikotarpį nebuvo mokamas darbo užmokestis, tačiau iš atsakovės paaiškinimo, jos 2012 m. teismui teikto ieškinio matyti, jog realiai darbo užmokestį ji gavo, įmonė buvo įsiskolinusi tik už 2012 m. sausio mėn. jos dirbtą laiką. Su atsakove nebuvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, detaliai neaptartos jos funkcijos, susijusios su įmonės pinigų disponavimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad piniginių lėšų trūkumas įmonės kasoje buvo pastebėtas 2011 m. pabaigoje, tačiau UAB „Vikrin“ jokių veiksmų, susijusių su šių piniginių lėšų susigrąžinimu, nesiėmė, nesikreipė į teisėsaugos institucijas ar teismą.
Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 1635,19 Eur sumą, vadovaudamasis LR CK 6.237 str. 1 d. (pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą). Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (LR CK 6.237 str. 1, 2 d.). Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (LR CK 1.136 str.), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas), ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013; kt.).
Taigi, šiuo atveju taip pat aktualus materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimas ir vienareikšmiškai taikyti LR CK 6.237 str. nuostatų negalima. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo reikalavimas priteisti 1635,19 Eur sumą kyla iš atsakovės darbo UAB „Vikrin“ laikotarpiu vykdytų darbinių operacijų. Piniginių lėšų trūkumas pagal buhalterinius dokumentus buvo žinomas jau atleidžiant G. J. iš darbo, galimas darbuotojos įsiskolinimas įmonei susidarė darbo UAB „Vikrin“ laikotarpiu. Teismo vertinimu šiuo atveju tarp šalių yra susiklostę su darbuotojo materialine atsakomybe susiję santykiai. LR DK 245 str. nustato, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba jas netinkamai atlikdamas. Darbo kodekse detaliai išaiškintos darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygos. Jos iš esmės skiriasi nuo turtinės atsakomybės, kurią nustato LR CK. Šiuo atveju, kaip minėta, piniginių lėšų trūkumas UAB „Vikrin“ kasoje buvo žinomas 2011-12-31, tą patvirtina liudytojos J. M. parodymai, avanso apyskaita už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2011-12-31, civilinės bylos Nr. 2-572-671/2012 medžiaga. Ieškovo reikalavimas kyla iš atsakovės darbo UAB „Vikrin“ laikotarpiu pas ją esančių lėšų panaudojimo, negrąžinimo bendrovei. LR CK 1.125 str. 1 d. numato bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, o 8 d. numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo 3 metų ieškinio senaties terminas numatytas ir pagal LR DK 27 str. 2 d. LR CK 1.127 str. 1 d. numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-05 nutartis Nr. 3K-3-11/2010, kt.). Šiuo atveju ieškinys atsakovei pareikštas 2015-09-25, t.y. nuo praėjus beveik ketverių metų terminui nuo sužinojimo apie galimą atsakovės įsiskolinimą. Ieškinio senaties termino pradžia su teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimu yra siejama tik administratoriaus ieškiniams dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių. Kitiems bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės. Jokios bankroto administratoriui numatytos išimties ieškiniui dėl žalos priteisimo pareikšti teisiniame reglamentavime nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-14 nutartis Nr. 2A-941/2014; Kauno apygardos teismo 2014-09-12 nutartis Nr. 2A-1608-221/2014). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimų, teismų praktiką teismas sprendžia, kad ieškinio senaties terminas bankroto administratoriaus ieškiniui reikšti buvo pasibaigęs, atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senatį, todėl ieškinys šiuo pagrindu atmestinas (LR CK 1.131 str. 1 d.).
Taip pat ieškinys atmestinas tuo pagrindu, jog pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2012-09-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-572-671/2012 patvirtintą šalių sudarytą taikos sutartį, šalys susitarė nebereikšti viena kitai jokių pretenzijų, susijusių su darbo santykiais pagal 2011-06-28 darbo sutartį Nr. 5, pasirašytą tarp G. J. ir UAB „Vikrin“. Tai, jog šios taikos sutarties 2 p. apima ir šioje byloje pareikštą reikalavimą, o ne tik ieškovės reikštus reikalavimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir piniginių kompensacijų priteisimo patvirtina civilinės bylos Nr. 2-572-671/2012 medžiaga. Iš civilinėje byloje Nr. 2-572-671/2012 esančiame 2012-05-21 atsiliepime į ieškinį (pasirašytame V. B.) nurodyta, kad G. J. liko skolinga įmonei už prisiimtas prekes ir neatiduotus pinigus už suprekiautas prekes 5245,99 Lt sumą. Taip pat byloje pateikta 2012-09-03 (tos pačios dienos, kuomet sudaryta šalių taikos sutartis) pažyma dėl G. J. piniginių lėšų negrąžinimo, kuria konstatuojama atsakovės ieškovui negrąžintų lėšų suma – 5245,99 Lt. Po to seka šalių sudaryta taikos sutartis, kurioje susitarta nebereikšti viena kitai jokių pretenzijų, susijusių su darbo santykiais pagal 2011-06-28 darbo sutartį Nr. 5, pasirašytą tarp G. J. ir UAB „Vikrin“. Nors G. J. ir V. B. detaliai neatsiminė taikos sutarties sudarymo aplinkybių ir teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokias nuolaidas šalys viena kitai padarė, tačiau iš civilinės bylos Nr. 2-572-671/2012 medžiagos matyti, kad, sudarant taikos sutartį, G. J. ir UAB “Vikrin” susitarė dėl visų išmokų, susijusių su darbo santykiais, atyginimo, t. y. išsprendė tarp jų kilusį teisminį ginčą ir užkirto kelią ateityje kilti teisminiam ginčui būtent dėl G. J. įsiskolinimo „UAB „Vikrin“ (LR CK 6.983 str. 1 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (LR CK 6.985 str.), todėl ieškovo ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.
Ieškinys atmestinas, todėl teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintinos taikytos laikinosios apsaugos priemonės (LR CPK 150 str. 2 d.).
Abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015-09-29 nutartimi, patikslinta Telšių rajono apylinkės teismo 2015-10-09 nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios Telšiuose, Kauno g. 15-24, gyvenamąją vietą deklaravusios Telšiuose, Kauno g. 11-15, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turtinių teisių, tik jų nesant ar nepakankant, piniginių lėšų, esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštą ieškinio reikalavimų ribose – už 1635,19 Eur.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.