- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-12
- Bylos Nr.
- 2A-1608-221/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01949-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Virginija Lozoraitytė (pran.), Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- A. D.
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko (pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ciklonas plius“, atstovaujamos bankroto administratoriaus įgalioto asmens R. J., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1043-615/2014 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ciklonas plius“, atstovaujamos bankroto administratoriaus įgalioto asmens R. J., ieškinį atsakovui A. D. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė bankrutavusi UAB „Ciklonas plius“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Idėjų rinka“ įgalioto asmens R. J., kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 77 717,14 Lt žalos atlyginimą (1 t., b. l. 3–5).
Ieškovė ieškinyje ir dublike (1 t., b. l. 33–34) nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. iškėlė ieškovei bankroto bylą. Teismo nutartimi dėl bankroto bylos UAB „Ciklonas plius“ iškėlimo bendrovės valdymo organai buvo įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tačiau įmonės valdymo organai ir atsakingi įmonės darbuotojai administratoriui įmonės dokumentų ir turto neperdavė. 2012 m. gegužės 21 d. perėmus dalį turimų dokumentų iš bankrutavusiai UAB „Ciklonas plius“ buhalterines paslaugas teikusios įmonės, nustatyta, kad buvęs BUAB „Ciklonas plius“ darbuotojas – atsakovas A. D. nėra pristatęs dokumentų apie pas jį, kaip atskaitingą asmenį, esančių lėšų panaudojimą, ir šio ieškinio pateikimo dienai yra skolingas bankrutavusiai bendrovei 77 717,14 Lt. Atsakovas nėra BUAB „Ciklonas plius“ direktorius ar akcininkas, tačiau bendrovės sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštyje yra nurodomas kaip „atskaitingas asmuo“. Tai reiškia, kad bendrovės veiklos vykdymo metu atsakovui buvo suteikti išskirtiniai įgaliojimai disponuoti bendrovės lėšomis – gauti ir priimti bendrovės lėšas už parduotas prekes, disponuoti pagal avansines apyskaitas išduotomis lėšomis prekėms pirkti ir t. t. Būdamas atsakingas už bendrovės lėšų panaudojimą, atsakovas privalėjo veikti sąžiningai, informuoti įmonę apie jam patikėtų lėšų panaudojimą, o turėdamas jam patikėtų ir nepanaudotų lėšų, privalėjo nedelsdamas įnešti jas į bendrovės kasą. Tuo tarpu atsakovas pasinaudojo savo statusu ir aiškiai suvokdamas, kad veikia priešingai teisės aktų reikalavimams, pasisavino bendrovės lėšas ir taip padarė žalos įmonei. Dėl atsakovo veiksmų UAB „Ciklonas plius“ patyrė 77 717,14 Lt nuostolius. Atsakovas neteisėtai (be pagrindo) pasiėmė ir negrąžino bendrovės lėšas, todėl privalo padengti visus nuostolius, atsiradusius dėl jo kaltės. Atsakovas atleistas iš pareigų UAB „Ciklonas plius“ 2009 m. liepos 1 d. Atsakovas nepateikė į bylą jokių dokumentų, patvirtinančių jo ir ieškovės susitarimą dėl ieškovei priklausančių lėšų pasaugos, paskolos, ar kitokių susitarimų, kurių pagrindu atsakovas galėtų teigti, kad nėra suėjęs terminas grąžinti lėšas. Todėl pats vėliausias terminas, iki kada atsakovas privalėjo grąžinti lėšas yra 2009 m. liepos 1 d. (atsakovo atleidimo iš darbo diena). Atsakovas yra skolingas ne tik ieškovės jam išduotas lėšas, bet ir lėšas, kurias gavo už parduotą ieškovės turtą. Kadangi dokumentus administratorius gavo tik 2012 m. gegužės mėnesį, todėl terminas ieškiniui pareikšti, anot administratoriaus, gali būti skaičiuojamas nuo minėtos datos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ir tripliku su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės reikalavimui dėl 77 717,14 Lt žalos priteisimo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 20–22, 75–77).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu (1 t., b. l. 162–168) ieškinio netenkino; priteisė atsakovui iš ieškovės 1 350 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovas UAB „Ciklonas plius“ atliko darbines funkcijas, į kurias įėjo sudaryti sutartis su užsakovais dėl maitinimo įstaigų įrangos įsigijimo ir montavimo, tame tarpe ir tais užsakovais, kurie už įrangą ir darbus mokėjo grynaisiais pinigais, kad UAB „Ciklonas plius“ atsakovas dirbo pakankamai ilgą laikotarpį (nuo 2005 m. sausio 17 d. iki 2009 m. liepos 1 d.), per kurį jam niekas nereiškė jokių turtinio ar kitokio pobūdžio reikalavimų arba pretenzijų, tai, kad ieškovė neįrodė atsakovą įmonėje buvus materialiai atsakingu darbuotoju, sprendė, kad labiau tikėtina atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovas, vykdydamas savo tiesiogines darbines funkcijas iš maitinimo įstaigų įrangos įsigijimo ir sumontavimo užsakovų gaudavo užmokestį už užsakomą įrangą ir darbus, surašydavo atitinkamus tai patvirtinančius dokumentus, kuriuos kartu su pinigais perduodavo UAB „Ciklonas plius“. Teismas laikė mažai tikėtinomis ieškovės bankroto administratoriaus prielaidas, kad iš verslu užsiimančių užsakovų, siekiančių įsigyti ir eksploatuoti įrangą savo maitinimo įstaigose, gavęs pinigines lėšas, atsakovas jas pasisavino, o užsakovai, negavę įrangos ir montavimo paslaugų, nereiškė UAB „Ciklonas plius“ dėl to jokių pretenzijų, arba, kad atsakovui pasisavinus iš užsakovų gautas lėšas, UAB „Ciklonas plius“ užsakovams vis tiek neatlygintinai tiekė įrangą ir montavimo darbus, tuo tarpu atsakovui dėl pasisavintų lėšų ne vienerius metus nereiškė jokių pretenzijų, tęsė su juo darbo santykius ir pavesdavo ieškoti naujų užsakovų, sudaryti su jais naujas sutartis ir gauti iš užsakovų naujas pinigines lėšas. Be to, teismas taip pat sutiko su atsakovo atstovės argumentais, kad ieškovė nagrinėjamu atveju yra praleidusi Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų su darbo santykiais susijusių ieškinio reikalavimų reiškimo senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 metų su darbo santykiais susijusių ieškinio reikalavimų reiškimo senaties terminas UAB „Ciklonas plius“ pasibaigė dar iki bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo. Bankroto bylos UAB „Ciklonas plius“ iškėlimas pasibaigusios ieškinio senaties savaime neatnaujino. Kadangi ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, tai taip pat yra dar vienu atskiru ir savarankišku pagrindu netenkinti ieškinio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 2–4) ieškovės bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovo 77 717,14 Lt nuostolių atlyginimą.
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas, priėmė sprendimą, prieštaraujantį aukštesnės instancijos teismų praktikai.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas neskolingas ieškovei, kad nėra matęs pateiktų dokumentų, nieko nežinojo apie savo įsiskolinimą ir pan. UAB „Ciklonas plius“ veiklą vykdė iki 2009 m. vidurio. Veiklos vykdymo laikotarpiu UAB „Ciklonas plius“ buhalterinę apskaitą tvarkė juridinis asmuo – buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti bendrovė, kuri asmeninę atsakovo sintetinę sąskaitą (arba individualią pas atsakovą esančių ieškovės lėšų apskaitą) vedė pagal paties atsakovo pristatomus dokumentus. Iš atsakovo pristatytų dokumentų matyti, kad jo įsiskolinimas ieškovei per keletą metų nuosekliai didėjo iki 77 717,14 Lt. Į bylą pateiktas avansines apyskaitas su periodiškai didėjančiais atsakovo įsiskolinimo likučiais yra pasirašęs ir pats atsakovas.
3. Nesutinka su teismo išvada, kad nesant dokumento apie atsakovo paskyrimą materialiai atsakingu asmeniu, atsakovas gali disponuoti ieškovės lėšomis savo nuožiūra. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad ieškovei priklausančias lėšas gavo vykdydamas savo darbines funkcijas. Todėl nesant kitokių susitarimų tarp ieškovės ir atsakovo, visą ieškovei priklausantį turtą atsakovas privalėjo grąžinti ieškovei iškart po darbo santykių pabaigos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas prieštaringai vertino įrodymus ir netinkamai byloje paskirstė įrodinėjimo pareigą. UAB „Ciklonas plius“ bankroto administratoriui buvo perduota tik dalis dokumentų už laikotarpį iki 2009 metų. Nesant vėlesnių dokumentų, taip pat nesant duomenų, ar įmonėje buvo sudaryti atsakovo prašyti iš ieškovės išreikalauti dokumentai (paskyrimo atskaitingu asmeniu įsakymas, materialios atsakomybės sutartis, įrodymai kokiam tikslui atsakovui buvo perduodamos lėšos), teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė ieškinio. Apelianto nuomone, paskyrimo ar nepaskyrimo atskaitingu asmeniu fakto buvimas ar nebuvimas niekaip nepaneigia atsakovo pareigos grąžinti pinigus.
Šalies argumentai
5. Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl ieškinio senaties termino. Bendras ieškinio senaties terminas yra 10 metų, ieškiniams dėl žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas 3 metų terminas. UAB „Ciklonas plius“ bankroto byla iškelta 2011 m. rugsėjo 20 d., įmonės dokumentai bankroto administratoriui perduoti 2012 m. gegužės 21 d., todėl 3 metų terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas. Apeliantas taip pat nesutinka su teiginiais dėl Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnyje nurodyto 6 mėnesių termino, kadangi minėta nuostata nereglamentuoja ir nepakeičia CK įtvirtintų terminų eigos. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad DK 27 straipsnyje numatytas 3 metų terminas pasibaigė dar iki bankroto bylos iškėlimo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kokiu dažnumu atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškove, tačiau neabejotina, kad bet kokiu atveju turimas lėšas jis privalėjo grąžinti pasibaigus darbo santykiams, t. y. 2009 m. liepos 1 d. Nuo šios datos iki bankroto bylos iškėlimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo, t. y. 2011 m. rugsėjo 20 d., senaties terminas nesibaigė, nes praėjo 2 metai ir 2 mėnesiai. Iškėlus bankroto bylą laikoma, kad apie sandorius administratorius sužinojo nuo dokumentų jam perdavimo dienos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 7–11) atsakovas prašo teismo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad jog ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas pasisakė dėl visų ieškovės ir atsakovo pateiktų argumentų bei motyvų, juos įvertino, tinkamai pritaikė tarp šalių iškilusio ginčo atveju taikytinas materialinės bei procesinės teisės normas. Atsakovas nuo 2005 m. sausio 17 d. iki 2009 m. liepos 1 d. UAB „Ciklonas plius“ dirbo pardavimų vadybininku. Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi iškėlė UAB „Ciklonas plius“ bankroto bylą. Ieškovė prašymą dėl žalos atlyginimo iš esmės grindė avansinėmis apyskaitomis, iš kurių, jos teigimu, matyti, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovei per keletą metų nuosekliai didėjo iki 77 717,14 Lt. Nors visu ieškovės veiklos vykdymo laikotarpiu jos apskaitą tvarkė kompetentingos bendrovės, ieškovė į bylą pateikė tik dalį apskaitos dokumentų. Iš viso darbo pas ieškovę metu atsakovas pasirašė pinigų priėmimo kvitus 73 807,80 sumai. Tuo tarpu ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktose sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose fiksuoja 77 717,14 Lt sumą kaip atsakovo skolą ieškovei. Priešingai nei nurodo apeliantė, atsakovas nėra pasirašęs nė vienoje avanso apyskaitoje. Minėtose avanso apyskaitose matyti tik buhalterio ir asmens, nenurodžiusio savo pareigų, vardo bei pavardės, parašai. Tuo atveju, jei atsakovas būtų buvęs laiku supažindinamas su avanso apyskaitomis, būtų matęs, jog jo vardu fiksuojami įsiskolinimai ieškovei UAB „Ciklonas plius“, jis būtų aiškinęsis situaciją. Visose avanso apyskaitose avanso paskirtimi nurodomos ūkio išlaidos, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovas būtų gavęs avanso apyskaitose nurodomas pinigų sumas ūkio reikmėms. Atsakovas iš ieškovės gaudavo tik darbo užmokestį, dienpinigius už komandiruotes, taip pat turėjo ieškovės išduotą „Lukoil Baltija“ kortelę, kuria atsiskaitydavo už kurą. Atsakovo nuomone, bendrovės lėšų (sumų pagal pinigų priėmimo kvitus) kaupimas pas atsakovą visu atsakovo darbo laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 17 d. iki 2009 m. liepos 1 d. neatitinka jokios logikos, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovo iš trečiųjų asmenų gautos lėšos turėjo būti grąžinamos ne tuomet, kai nutrūksta šalis sieję darbo santykiai, o kas mėnesį. UAB „Ciklonas plius“ turėjo būti nustatyta pinigų sumokėjimo į kasą tvarka ir terminai, taip pat atsiskaitymo už bendrovei įgytas prekes ir paslaugas tvarka ir terminai. Esant buhalterio (šiuo atveju, buhalterinės įmonės) ir UAB „Ciklonas plius“ direktoriaus nustatytoms tvarkoms, niekaip negalėjo būti įmanoma nei atsakovui, nei bet kuriam kitam UAB „Ciklonas plius“ darbuotojui ilgą laiką likti neatsiskaičiusiam už gautas lėšas, o taip pat negalėjo būti įmanoma, kad darbuotojų skolos UAB „Ciklonas plius“ kas mėnesį ir kasmet didėtų. Ieškovė nagrinėjamu atveju yra buvęs darbdavys, t. y. stipresnė darbo teisinių santykių šalis. Atsakovas negali ir negalėjo būti atsakingas už tai, kad ieškovės buhalterinė apskaita galimai buvo tvarkoma netinkamai, kad galimai nebuvo išrašomi kasos pajamų orderiai atsakovui perdavus lėšas ieškovės vadovui. Buvusiam darbuotojui nutraukus darbo santykius su ieškove, yra iš esmės apribotos jo galimybės ginti savo teises, nes jis jokių dokumentų nepasilieka ir nėra atsakingas už jų išsaugojimą įmonėje. Perkelti atsakovui įrodinėjimo naštą, jog jis pateikė UAB „Ciklonas plius“ pagal pinigų priėmimo kvitus gautus pinigus, o ne vien tik pačius pinigų priėmimo kvitus, taip pat, kad bendrovės vadovas tinkamai įformino pinigų perdavimą, nėra pagrindo. Su apeliantės pozicija dėl senaties termino atsakovas taip pat nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą. DK 27 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra 3 metai. Atsižvelgiant į tai, kad pinigų priėmimo kvitai pasirašyti ir pagal juos sumos gautos atskirais laikotarpiais, atitinkamai skiriasi ir pinigų grąžinimo terminai. Paskutinė suma, kurią gavo atsakovas buvo 3 000 Lt pagal 2009 m. balandžio 21 d. pinigų priėmimo kvitą. Šie pinigai ieškovei turėjo būti grąžinti iki 2009 m. gegužės 21 d., o atsakovui neįvykdžius minėtos pareigos, ieškovė į teismą galėjo kreiptis iki 2012 m. gegužės 22 d. Vadovaujantis CK 1.128 straipsniu, prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Pastaroji teisės norma suponuoja, kad po bankroto bylos iškėlimo UAB „Ciklonas plius“, ieškinio senaties terminai negalėjo nutrūkti ar atsinaujinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2005 m. sausio 17 d. iki 2009 m. liepos 1 d. dirbo UAB „Ciklonas plius (1 t., b. l. 24–25). 2011 m. rugsėjo 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Ciklonas plius“ iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 6–7, 26–30). Įmonės bankroto administratorius, 2012 m. gegužės 21 d. gavęs dalį įmonės dokumentų (1 t., b. l. 10), juos patikrinęs, kreipėsi į teismą dėl žalos išieškojimo iš A. D., kaip atskaitingo buvusio įmonės darbuotojo, nepristačiusio, anot apeliantės, įmonei dokumentų apie jam patikėtų ir pas jį esančių lėšų panaudojimą – iš viso 77 717,14 Lt.
Teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė ieškinio, labiau tikėtina atsakovo nurodytomis aplinkybėmis bei praleistas ieškinio senaties terminas, su kuo nesutinka ieškovę atstovaujantis bankroto administratorius, kurio nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.
Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino tikslas yra užtikrinti teisinių santykių stabilumą, sudaryti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistą teisę, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Šis terminas yra nustatytas abiejų šalių interesais.
Ieškovės reikalavimas kyla iš atsakovo darbo UAB „Ciklonas plius“ laikotarpiu, t. y. nuo 2005 m. sausio 17 d. iki 2009 m. liepos 1 d., pas jį esančių lėšų panaudojimo, negrąžinimo jų bendrovei. CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, o 8 dalis numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo 3 metų ieškinio senaties terminas numatytas ir pagal DK 27 straipsnio 2 dalį. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2010, kt.).
Teisėjų kolegijos nuomone, išsakyti argumentai dėl civilinio ieškinio senaties termino skaičiavimo ir praleidimo yra aktualūs sprendžiant dėl materialinės atsakomybės taikymo atsakovui. Kaip minėta, atsakovo darbo santykiai UAB „Ciklonas plius“ tęsėsi iki 2009 m. liepos 1 d. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Ciklonas plius“ nuo atsakovo veiksmų, dėl kurių įmonė neva prarado lėšas 2005-2009 metais iki bankroto bylos įmonei iškėlimo 2011 m. rugsėjo 20 d. būtų kreipusis į atsakovą ar būtų ėmusis kitokių veiksmų, siekdama susigrąžinti lėšas, nors, kaip matyti iš pateiktų sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių bei avanso apyskaitų, lėšos ir buvo apskaitytos kaip atsakovo skola. Visą šį laikotarpį UAB „Ciklonas plius” buvo veikiantis ūkio subjektas. Kolegijos manymu, darytina išvada, jog jeigu ieškovė būtų maniusi, kad jos subjektinė teisė yra pažeista, t. y. kad atsakovas šias lėšas turi grąžinti, elgdamasis kaip apdairus ir rūpestingas savo teisėmis besirūpinantis asmuo, per visą ieškinio senaties laikotarpį (3 metus) galėjo ir turėjo imtis veiksmų savo teisių pažeidimui pašalinti. Pati apeliantė pripažįsta, kad atsakovas lėšas turėjo sugrąžinti pasibaigus darbo santykiams, t. y. 2009 m. liepos 1 d. Mano, kad iki bankroto bylos iškėlimo 3 metų ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs, o, iškėlus bankroto bylą, terminas, anot apeliantės, skaičiuotinas nuo sužinojimo momento, t. y. nuo dokumentų bankroto administratoriui perdavimo. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės administratoriaus ieškiniams dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, 20 straipsnis). Taigi, ieškinio senaties termino pradžia su teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimu yra siejama tik administratoriaus ieškiniams dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių. Kitiems bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės. Jokios bankroto administratoriui numatytos išimties ieškiniui dėl žalos priteisimo pareikšti teisiniame reglamentavime nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-941/2014). Konkrečiu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, administratorius bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, neginčija, todėl ieškinio senaties termino pradžia negali būti siejama su bankroto bylos ieškovui iškėlimo nutarties įsiteisėjimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Taigi, dėl to faktas, kad UAB „Idėjų rinka” buvo paskirta BUAB „Ciklonas plius” bankroto administratoriumi tik Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, nekeičia ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių, įtvirtintų įstatyme, bankroto bylos iškėlimo metu. Kolegijos nuomone, tai, kad įmonei tapus bankrutuojančia, pasikeičia įmonės valdymo organai – jai atstovauti paskiriamas bankroto administratorius, negali įtakoti įmonės pozicijos dėl jos teisių nepažeidimo, kuri nesikeitė eilę metų, nes, kaip minėta, ieškinio reikalavimai kildinami nuo 2005 metų. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tą aplinkybę, kad viso atsakovo darbo laikotarpiu, kuriuo, anot apeliantės, susidarė prašoma priteisti žala, bendrovei vadovavo du direktoriai (1 t., b. l. 26–30), ir nė vienas iš jų, kaip minėta, nesiėmė jokių veiksmų susigrąžinti pinigines lėšas iš atsakovo. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės argumentas, kad ieškinio senatis turėtų prasidėti nuo dokumentų gavimo, t. y. nuo 2012 m. gegužės 21 d., prieštarauja teisinių santykių stabilumo, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, nesant byloje kitų aplinkybių, laikytina, kad atsakovo atleidimo iš darbo diena yra ta diena, nuo kurios rūpestingas asmuo galėjo ir turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Minėta, jog ir apeliantė nurodė, kad šią dieną turėjo būti sugrąžinti pinigai. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinio senaties terminas bankroto administratoriaus ieškiniui reikšti (ieškinys pareikštas 2013 m. vasario 7 d.) buvo pasibaigęs. Atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, bankroto administratoriui žinant apie tokį prašymą, tačiau neparašant termino atnaujinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė ir šiuo pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Kadangi ieškinys pagrįstai atmestas dėl ieškininės senaties termino praleidimo, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.