Šiaulių apygardos teismo sprendimas

trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Aivinela“ atstovui bankroto administratoriui S. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės (toliau AB) DnB NORD banko ieškinį atsakovui A. M., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Aivinela“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje V. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Trečiojo asmens bankrutuojančios UAB „Aivinela“ atstovas bankroto administratorius S. G. ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui.

Tretysis asmuo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ mano, kad ieškovo ieškinio reikalavimų dalis dėl atsakovo skolos pagal 2006-04-03 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįsta. Pažymi, kad nežino laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybių.

Tretysis asmuo V. M. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad UAB „Aivinela“ dirbo prekių žinove, administratore ir direktoriaus pavaduotoja. Pažymi, kad žinojo, jog buvo sudarytos kreditavimo ir kredito limito sutartys, tačiau nežinojo, kad papildomai buvo sudarytos laidavimo sutartys, kadangi pildant paraišką ieškovas to nereikalavo. Mano, kad ieškinys nepagrįstas, nes skolintos lėšos panaudotos įmonės veiklai.

Ieškovo AB DnB NORD banko ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje nustatyta, kad pagal 2006-04-03 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas suteikė UAB „Aivinela“ 2 000 000 Lt kreditą, kurį įmonė įsipareigojo gražinti iki 2011-02-28, o atsakovas UAB „Aivinela“ direktorius ir vienintelis akcininkas A. M. 2006-04-03 pasirašė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prisiėmė prievolę atsakyti kaip solidarusis skolininkas už skolą, kredito gavėjui tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį (1 tomas, 26–28 b. l.). Laiduotojas už skolininko įsipareigojimų ieškovui įvykdymą prisiėmė atsakomybę visu savo turtu (sutarties 1.1 punktas). Pagal 2006-04-03 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalis kredito – 500 800 Lt buvo skirta sandėlį statyti, 1 267 500 Lt – įrangą įsigyti, 231 700 Lt – įmonės apyvartinėms lėšoms (1 tomas, 6–15 b. l.). Kredito grąžinimas taip pat buvo užtikrintas hipoteka – atsakovui priklausančiu žemės sklypu įkeitimu (1 tomas. 49–54 b. l.) 2006-06-09 šalys pasirašė dėl kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį buvo pakeistas sutarties specialiosios dalies 8.2 punktas (1 tomas, 16–17 b. l.), 2007-07-30 šalys pasirašė kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galutinio ir tarpinių kredito gražinimo terminų (1 tomas, 18–20 b. l.), o 2008-06-02 sudarė kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kredito sumos konvertavimo iš litų į eurus (1 tomas, 21–25 b. l.).

Byloje nustatyta, kad UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantavo ieškovui už UAB „Aivinela“ pagal 2006-04-03 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomus susitarimus suteikto kredito dalies grąžinimą (1 tomas, 140–144 b. l.).

AB DnB NORD bankas ir UAB „Aivinela“ 2008-04-09 pasirašė kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria UAB „Aivinela“ buvo suteikta 173 000 eurų kredito linijos limito suma (1 tomas, 29–36 b. l.). Galutinis kredito linijos sutartyje nustatytas kreditų grąžinimo terminas buvo 2010-02-26. Atsakovas A. M. 2008-04-09 pasirašė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prisiėmė prievolę atsakyti ieškovui kaip solidarusis skolininkas už skolą, kredito gavėjui tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal kreditavimo sutartį (1 tomas, 37–38 b. l.).

Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad UAB „Aivinela“ ir atsakovas pagal 2006-04-03 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negrąžino AB DnB NORD bankui iš viso 520 875,28 eurų (1 798 478,17 Lt), o pagal 2008-04-09 kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui iš viso negrąžino 174 790,07 eurų (603 515,15 Lt) (1 tomas, 39–42 b. l.).

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. vasario 24 d. nutartimi UAB „Aivinela“ iškėlė bankroto bylą (1 tomas, 43–44, 63–64 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi UAB „Aivinela“ bankroto byloje patvirtintas AB DnB NORD banko 2 401 993,32 Lt kreditorinis reikalavimas (1 tomas, 65–69 b. l.). Šalys neginčijo šia įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytos skolininko BUAB „Aivinela“ neįvykdytos piniginės prievolės dydžio.

2011-04-05 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) už 468 000 Lt buvo parduotas BUAB „Aivinela“ turtas, todėl ieškovas tokio pat dydžio suma sumažino ieškinio reikalavimus pagal 2006-04-03 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Remiantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.200 straipsnį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.76 straipsnis ir CK 6.81 straipsnis nustato, kad, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. 2006-04-03 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-04-09 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.1 punktuose yra nustatyta, kad laiduotojas (atsakovas) prisiima įsipareigojimus atsakyti visų savo turtu, jeigu skolininkas (UAB „Aivinela“) neįvykdys AB DnB NORD bankui (ieškovui) visų ar dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal minėtas sutartis (1 tomas, 26–29, 37–38 b. l.).

Byloje nustatyta, kad nei UAB „Aivinela“, nei A. M. pagal kreditavimo sutartį ir kredito linijos sutartį suteiktų kreditų negrąžino (1 tomas, 39–42 b. l.), todėl A. M. atsako AB DnB NORD bankui.

Teismas sprendžia, kad atsakovo argumentai dėl ieškovo poveikio papildomai sudaryti laidavimo sutartis yra nepagrįsti, kadangi laidavimas kreditavimo santykiuose yra įprastas sandoris, tokia praktika visuotinai pripažįstama ir laikoma sąžininga – laiduotojas papildomai parodo, kad tiki verslo perspektyvomis, yra suinteresuotas jo sėkme, todėl bus suinteresuotas, kad skolininkas atsakingai naudotų gautą kreditą ir jį kontroliuotų, o kai dar laiduotojas yra ir bendrovės vienintelis akcininkas bei vadovas, tai yra logiškas veiksmas. Be to, verslininkai veikia savo rizika ir privalo būti apdairūs. Atsakovas – vienintelis UAB „Aivinela“ akcininkas ir vadovas (2 tomas, 40, 41 b. l.) vykdė įmonės veiklą ir organizavo, ir vadovavo įmonės verslui, naudojosi iš to gautu pelnu, todėl jo teiginiai, kad jis nesuprato sudaromų laidavimo sutarčių sąlygų ar pasekmių yra deklaratyvus.

Teismas konstatuoja, kad atsakovas pasirašė dokumentus tiek įmonės vardu, tiek prisiimdamas įsipareigojimus kaip fizinis asmuo, todėl privalėjo būti rūpestingas ir atidus. Įstatymas nenumato pagrindo dėl veiksmų nesupratimo ginčyti veiksmus asmens, kuris elgėsi nerūpestingai, aplaidžiai, neatidžiai. Sutinkamai su CK 1.6 straipsniu įstatymų netinkamas suvokimas neatleidžia nuo įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Atsakovui A. M., kaip verslu užsiimančiam asmeniui, taikytini padidinti reikalavimai dėl sutarčių sudarymo ir vykdymo.

Teismas taip pat atmeta trečiojo asmens V. M. teiginius dėl nežinojimo, kad atsakovas sudarė laidavimo sutartis, kadangi pati V. M. nurodė, jog be prekių žinovės ir administratorės, UAB „Aivinela“ taip pat užėmė direktoriaus pavaduotojo pareigas, todėl teismas sprendžia, kad užimdama įmonėje minėtas pareigas V. M. turėjo visas galimybes susipažinti su visais įmonės dokumentais. Be to, V. M. pažymėjo, kad pati pildė įmonės paraiškas gauti kreditus.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl laidavimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų, yra atkreipęs dėmesį į laidavimo, kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-364/2010). Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės ir negali šios viršyti. Tai yra laiduotojo teisių apsauga. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra toks, kad laiduotojas įsipareigoja, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, atsakyti kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas.

Teismas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ieškovo skolininkas yra ne jis, o tretysis asmuo BUAB „Aivinela“ ir jog ieškovas jau pasinaudojo galimybę išieškoti skolą, kadangi BUAB „Aivinela“ bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovo 2 401 993,32 Lt kreditorinis reikalavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas laidavimo sutarties esmę, išaiškino: „kreditorius, pareiškęs ieškinį vienam bendraskoliui, nepraranda teisės pareikšti tokį pat ieškinį ir kitiems bendraskoliams. Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar, kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009 nurodė, jog solidarioji skolininkų prievolė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai ir kartu varžo skolininkų teises.

Teismas pažymi, kad LR įmonės bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Todėl Šiaulių apygardos teismui 2009 m. vasario 24 d. nutartimi UAB „Aivinela“ iškėlus bankroto bylą (1 tomas, 43–44, 63–64 b. l.) ir teismui 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi UAB „Aivinela“ bankroto byloje patvirtinus ieškovo 2 401 993,32 Lt kreditorinį reikalavimą (1 tomas, 65–69 b. l.), įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais buvo nustatytas skolininko prievolės, užtikrintos atsakovo laidavimais mastas.

Pažymėtina, kad 2011-04-05 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) už 468 000 Lt buvo parduotas BUAB „Aivinela“ turtas, todėl ieškovas tokio pat dydžio suma sumažino ieškinio reikalavimus pagal 2006-04-03 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 pasisakydama dėl laiduotojo prievolės, iškėlus skolininkui (įmonei) bankroto bylą, konstatavo, kad jeigu dėl ĮBĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali būti atsakingas didesniu mastu negu skolininkas (CK 6.76 straipsnis, 6.78 straipsnio 2 dalis, 6.81 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas minėtoje nutartyje išaiškino, kad dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo nutraukus netesybų ir palūkanų už skolininko prievoles pagal kredito sutartį skaičiavimą ir taip užfiksavus skolininko įsipareigojimų kreditoriui mastą, didesnis prievolės (įsipareigojimų) mastas negali būti taikomas ir laiduotojams.

Nagrinėjamu atveju ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 12,54 proc. dydžio procesines palūkanas pagal 2006-04-03 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 15,57 proc. dydžio procesines palūkanas pagal 2008-04-09 kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palūkanų priteisimo iš laiduotojo, yra konstatavęs, kad procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį; jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-553/2008).

Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas laidavo už skolininko įsipareigojimus ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkas, tačiau neįvykdė savo kaip laiduotojo sutartinių įsipareigojimų ir į tai, jog laidavimo sutartyse nenustatyta atsakovo atsakomybės didesniu palūkanų dydžiu, negu nustatytas įstatymuose, todėl teismas sprendžia, kad laiduotojui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, iš jo, kaip fizinio asmens, priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Teisėjo vertinimu, toks procesinių palūkanų priteisimas atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Esant šioms aplinkybėms ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistina 553 340,3 eurų (1 910 573 Lt) negražintų kreditų, 6690,63 eurų (23 101,4 Lt) palūkanų, 92,09 eurų (317,97 Lt) delspinigių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2009-05-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškovas sumažino 2 401 993,32 Lt ieškinio sumą 468 000 Lt suma, ieškovui gražintina 6 510 Lt (75 proc. nuo 8 680 Lt sumos) žyminio mokesčio dalis (LR CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais iš atsakovo ieškovui priteisiamos 3 570 Lt už advokato pagalbą (1 tomas, 75 b. l.), 19 340 Lt sumokėto žyminio mokesčio (1 tomas 45–47 b. l.), taip pat iš atsakovo priteistina 128 Lt išlaidų (1 tomas, 62 b. l.), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Kadangi atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl jų atlyginimas atsakovui iš ieškovo nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB DnB NORD bankui (į. k. 112029270) 553 340,3 eurų (1 910 573 Lt) negražintą kreditą, 6690,63 eurų (23 101,4 Lt) palūkanas, 92,09 eurų (317,97 Lt) delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2009-05-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 570 Lt už advokato pagalbą, 19 340 Lt sumokėtą žyminį mokestį, taip pat iš atsakovo priteistina 128 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui AB DnB NORD bankui (į. k. 112029270) 6 510 Lt žyminio mokesčio dalį.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.