Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-239-582/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-04-05Telšių apylinkės teismas
  2. T-11-753/2015Nutartis · 2015-01-08Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-02-12Kauno apygardos teismas
  4. T-51-922/2015Nutartis · 2015-05-28Telšių apylinkės teismas
  5. T-71-875/2015Nutartis · 2015-07-07Telšių apylinkės teismas
  6. T-875-840/2015Nutartis · 2015-10-20Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-12
Bylos Nr.
1S-239-582/2015
Teisminio proceso Nr.
1-51-1-00446-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Nuteistasis
D. M.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-239-582/2015
Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00446-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2–ame sektoriuje 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. bausmę atlieka pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-04-05 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (3 veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistas subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-11-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-03-08, pabaiga – 2016-02-08.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2–ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 93-897 nutarė nuteistajam D. M. taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jam neatlikus 1 metų 2 mėnesių 11 dienų (Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2014-11-27) laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos D. M., kuris bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo ir laikysis įstatymų, ir nebenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. M. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad nusikaltimo sunkumas ir nusikaltimų kiekis negali turėti įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nes teisingumo principas įgyvendinamas tada, kai yra paskiriama bausmė bei užtikrinamas tos bausmės vykdymas, remiantis galiojančiais bausmių vykdymo įstatymais. Šiuo atveju BVK nuteistajam ir numato, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą bei elgesį bausmės metu, galimybę būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodo, jog labiausiai išreikšti kriminogeniniai veiksniai, susiję su pakartotiniu nusikalstamumu, yra nuteistojo mąstymas ir elgesys. Tačiau viso bausmės atlikimo metu nuteistasis elgiasi kultūringai, laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, nėra baustas (padaryti du pažeidimai buvo itin nežymūs, todėl buvo apsiribota tik asmeniniu pokalbiu), buvo du kartus skatintas, dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ staklininku. Nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos, todėl jis dirba ir gyvena už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jokių nusiskundimų dėl jo elgesio nėra. Visa tai įrodo jo tinkamą mąstymą ir elgesį bei gyvenimo stilių atliekant bausmę, stengiantis pasitaisyti. Nuteistasis nesilaiko jokių subkultūros tradicijų, nebendrauja su kriminalinio pasaulio atstovais ir puoselėja visuotinai pripažintas vertybes. Teismas taip pat akcentuoja, kad nuteistajam likusi neatlikta bausmės dalis (šiuo metu 1 metai 1 mėnuo) nėra adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, tačiau šią neatliktą bausmės dalį lyginant su jau atlikta vienerių metų ir vienuolika mėnesių dalimi bei analizuojant šių dalių santykį per lygtinio paleidimo taikymo prizmę, neatlikta likusi bausmės dalis yra santykinai maža, atitinkanti BVK keliamus reikalavimus. Be to, paleistas lygtinai jis ir toliau atliks jam paskirtą bausmę, vykdydamas įsipareigojimus, laikydamasis apribojimų, kurių įgyvendinimą užtikrins Probacijos tarnyba. Nuteistojo manymu, visi minėti bausmės atlikimo metu nustatyti faktai ir aplinkybės įrodo jo, kaip asmenybės, keitimąsi, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių teismas nenurodė. D. M. mokosi Kaišiadorių suaugusiųjų jaunimo mokykloje, dirba, yra jau padengęs 1/5 dalį jam priteisto civilinio ieškinio, išėjęs turi galimybę įsidarbinti, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, vengia destruktyviu grupių, su pataisos įstaigos personalu bendrauja pagarbiai ir kultūringai, bausmę atlieka Saviraiškos centre, siekdamas atsiriboti nuo neformaliųjų nuteistųjų subkultūros tradicijų. Į Komisiją nuteistasis yra pristatytas jau antrąjį kartą, pirmosios komisijos rekomendacijas vykdė be priekaištų.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. M. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės atsiliepime taip pat nepritariama Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Skunde D. M. akcentuoja, kad teismas neturėjo pagrindo iš naujo vertinti padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir sunkumo, tačiau apygardos teismas pažymi, kad į šias aplinkybes atsižvelgti teismą, svarstantį lygtinio paleidimo taikymo klausimą, įpareigoja įstatymas. BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Be to, teismas turi vertinti, ne tik ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. bausmę atlieka už savanaudiško pobūdžio nusikaltimus (sukčiavimas), padarytus veikiant organizuotoje grupėje, anksčiau taip pat yra teistas. Psichologinės tarnybos išvadoje nustatyta, kad padarytus nusikaltimus lėmusias aplinkybes nuteistasis analizuoja iš subjektyviųjų pozicijų, nesugeba atskirti probleminių sričių, linkęs savo vaidmenį nusikaltimo padaryme sumenkinti. Pataisos įstaigoje per daugiau nei vienerius bausmės atlikimo metus nuteistasis taip pat nesugebėjo laikytis nustatytų režimo reikalavimų ir nors drausminės nuobaudos jam nebuvo skirtos, tačiau jis du kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką. Teismas teigiamai vertina, kad D. M. pataisos įstaigoje mokėsi (11 klasėje) ir dirba, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, jis specialybės nėra įgijęs, darbo patirtis laisvėje menka, dabartinį ir ankstesnį nuteistojo nusikalstamą elgesį lėmė būtent su tuo susijęs materialinės naudos siekimas. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad nuteistasis turi teismo priteistą civilinį ieškinį, kurį atlygina iš gaunamo darbo užmokesčio. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės dėl išsilavinimo, darbinės patirties stokos ir finansinių įsipareigojimų gali apsunkinti sėkmingą nuteistojo integraciją laisvėje, ypač atsižvelgus į tai, kad D. M. vertybinės nuostatos formuojamos besiblaškant, yra netvirtos, jo elgesį gali lemti aplinkos veiksniai. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad jam sunkiai sekasi pasimokyti iš savo patyrimo ir prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus, jis apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Be to, nustatyta vidutinė jo pakartotinio nusikalstamumo rizika lygtinio paleidimo laikotarpiu, kurią didina būtent minėtas nuteistojo mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas, siekiant materialinės gerovės, nesugebėjimas atpažinti problemų, pasekmių nesuvokimas) ir gyvenimo stilius bei draugai (nusikaltimai padaryti veikiant su bendrininkais).

Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes dėl nuteistojo asmenybės ir jo pavojingumo, taip pat įvertinęs padarytų nusikaltimų pobūdį ir kiekį, paskirtos bausmės dydį ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad D. M. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 2 mėnesiai 11 dienų (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 3 metai), dar nepakankama, kad šiuo metu pritaikius jam lygtinį paleidimą būtų pasiekti bausmės ir probacijos tikslai. Pažymėtina, kad likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas yra tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas ne nuosprendžio paskelbimu, kaip teigia nuteistasis, tačiau tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant neigiamus padarinius dėl jo neteisėtų veikų.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas konstatuoja, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartis teisėta ir pagrįsta išsamia surinktų duomenų analize, todėl paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo D. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas