- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-03
- Bylos Nr.
- 2-1825-510/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00247-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- P. Ž., J. Ž.
- Ieškovas
- AB DNB banko
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė Žemės ūkio paskolų garantijų fondas
Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai M. Gaidytei, atsakovui P. Ž., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams P. Ž. ir J. Ž. dėl skolos dalies priteisimo ir pagal atsakovų P. Ž. ir J. Ž. priešieškinį ieškovui AB DNB bankui, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir dėl sutarčių sąlygų pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB DNB bankas ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovas kredito gavėjas ūkininkas P. Ž. 2005-12-13 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 885, kurios pagrindu kredito gavėjui buvo suteiktas 1 385 000 Lt dydžio kreditas su kintama palūkanų norma terminui iki 2012-11-20, tarpinius kredito grąžinimo terminus ir sumas numatant kredito kreditavimo sutarties specialiosios dalies 4 p. (kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2, 3, 4, 5 p.). Kreditavimo sutarties sąlygos buvo keičiamos 2006-12-04 susitarimu Nr. 1, 2009-02-26 susitarimu Nr. 885/2, pagal kurį negrąžinto kredito suma (1 045 000 Lt) konvertuota į eurus (302 652,92 EUR) ir nustatyti nauji kredito gražinimo terminai ir sumos, ir 2009-10-29 susitarimu Nr. 885/3, pagal kurį nekeičiant galutinio kredito gražinimo termino pakeistos tarpinės kredito grąžinimo sumos. Pastaruoju susitarimu taip pat pakeistas metinių kintamų palūkanų skaičiavimas (susitarimo 1.2 p.). Prievolių pagal 2005-12-13 kreditavimo sutartį Nr. 885 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais įvykdymo užtikrinimui sudaryta 2009-10-29 laidavimo sutartis Nr. 2 tarp ieškovo ir laiduotojos atsakovės J. Ž., kuria laiduotoja įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas ūkininkas P. Ž., jei kredito gavėjas neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai prievoles ieškovui (laidavimo sutarties 1.1, 2.1.1 p.). J. Ž. laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal 2005-12-13 kreditavimo sutartį Nr. 885 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais įvykdymo (laidavimo sutarties 4.2 p.). P. Ž. 2005-12-13 prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t. y. nustatytais terminais nedengė kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių. 2010-01-18 raštu „Dėl skolos valdymo perdavimo ir įsipareigojimų bankui nevykdymo“ kredito gavėjas ir laiduotoja įspėti apie netinkamai vykdomus sutartinius įsipareigojimus. Kadangi po įspėjimo įsiskolinimas nebuvo padengtas ir įsipareigojimai pagal kreditavimo sutartį toliau vykdomi netinkamai, 2010-04-02 raštu Nr. 30.58.37/745 „Dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ kredito gavėjui ir laiduotojai kreditavimo sutartis vienašališkai nutraukta jos bendrosios dalies 42 ir 45.1 p. pagrindu. Sutarties nutraukimas nepanaikina prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir delspinigius (kreditavimo sutarties bendrosios dalies 44 p.). Skolą 2012-03-08 sudaro: negrąžintas kreditas – 302652,92 EUR, palūkanos – 49 354,17 EUR, delspinigiai – 2526,34 EUR; iš viso – 354 533,43 EUR. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl skolos dalies, kurią sudaro 302 652,92 EUR (ekvivalentas 1 045 000 Lt) negrąžinto kredito, priteisimo. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Iš atsakovų priteistinos kreditavimo sutartyje numatyto dydžio, t.y. 13,76 %, metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalys gali susitarti dėl kitokio nei įstatymas nustato procesinių palūkanų dydžio. Ieškovas prašė priteisti solidariai iš ūkininko P. Ž. ir J. Ž. 302652,92 EUR skolą ir 13,76 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovai P. Ž. ir J. Ž. priešieškiniu prašė 2005-12-13 pasirašytos pradinės kreditavimo sutarties Nr. 885 specialiosios dalies pakeitimus - 2009-02-26 d. susitarimo Nr. 885/2 4, 5.1 ir 5.2 punktus, 2009-10-29 susitarimo Nr. 885/3 4, 5.1 ir 5.2 punktus, ieškovo 2010-04-02 raštą „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarčių nutraukimo“ pripažinti negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento ir juos panaikinti; pripažinti ieškovo 2011 m. sausio 26 d. raštą Nr. 30.58.37 / 637 Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarčių nutraukimo (vienašalio sutarties nutraukimo), neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo surašymo momento ir panaikinti; teismo sprendimu pakeisti 2005-12-13 pasirašytos pradinės kreditavimo sutarties Nr. 885 specialiosios dalies pakeitimus - 2009-02-26 susitarimo Nr. 885/2 5.1 ir 5.2 punktus, 2009-10-29 d. susitarimo Nr. 885/3 5.1 ir 5.2 punktus, kuriais ieškovas padidino atsakovams palūkanas ir teismo sprendimu jas sumažinti iki 6 procentų, skaičiuojant nuo 2009-02-26 (2009-02-26 d. susitarimo Nr. 885/2 pakeitimo) ir įpareigoti ieškovą banką perskaičiuoti palūkanas atsakovams nuo šios datos; teismo sprendimu nuo 2012-06-01 nutraukti pagal 2005-12-13 kreditavimo sutartį Nr. 885 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nustatytų palūkanų ir visų kitų netesybų skaičiavimą ir išieškojimą. Atsakovai priešieškinyje nurodė, kad kelis metus atsakovas P. Ž. buvo banko klientas. Su banku buvo sudarytos kelios kreditavimo sutartys, kurių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas atsakovų turtas ir pateiktos kitos prievolių užtikrinimo priemonės. Kredito sutartys iš banko pusės buvo vienašališkai nutrauktos. Ieškovas ieškinyje prašo priteisti visa negrąžintą skolos likutį – 1 045 000 Lt, dubliuodamas ne ginčo vykdo išieškojimą iš įkeitimu ieškovui įkeistos žemės ūkio technikos. Ieškovas 2011-01-05 pareiškimu hipotekos teisėjo prašė priverstinai parduoti jam įkeistą atsakovų turtą. Šis prašymas buvo patenkintas 2011-02-23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo nutartimi. Tačiau vėliau bankas savo poziciją radikaliai pakeitė ir po metų jau pareikalavo jam perduoti atsakovų ieškovo banko naudai įkeistą kilnojamąjį turtą. Teisinė praktika reikalauja, kad kreditoriui ar antstoliui perduodamas turtas būtų įvertintas ir nustatyta jo rinkos vertė. Pagal įstatymą ir vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Atsakovams pagal 2005-12-13 Kreditavimo sutartį Nr. 885 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) – buvo suteikta paskola kurios dalis – 1 045 000 Lt – liko negrąžinta. Paskolos grąžinimo įvykdymo užtikrinimui ieškovo naudai buvo įkeistas ūkininko P. Ž. ir atsakovės J. Ž. turtas už 1 808 910 Lt. Ieškovas teikia paskaičiavimus, nurodydamas, kad tarp atsakovų negrąžintos paskolos sumos 1 045 000 Lt, priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių ir paties ieškovo darbuotojų nusistatyto ir apskaičiuoto banko naudai įkeisto turto 2012-01-06 dienai likvidacinės vertės galėtų susidaryti 694 133,03 Lt skolos įsiskolinimo suma. Tačiau su tokiais ieškovo pateikiamais skaičiavimais negalima sutikti. Daugiau negu metus ieškovas sąmoningai vengė pasiimti jo naudai įkeistą kilnojamąjį turtą, šis turtas per vienerius metus nuvertėjo maždaug 1/7 dalimi. Dėl tokio turtas nuvertėjo, atsakovai patyrė žalą, o valstybės atstovaujamai UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondui gali tekti padengti šimtatūkstantines turto nuvertėjimo sumas. Ieškovas, elgdamasis aplaidžiai ir neprotingai, padarė didelę turtinę žalą atsakovams (skolininkams) ir valstybės atstovaujamam Garantijų fondui. Pažymėtina, kad dar 2011 metais hipotekos teisėjui patenkinus ieškovo – įkaito turėtojo banko – pareiškimą dėl įkeisto turto jam perdavimo, šis turtas taip ir stovi nenaudojamas pas atsakovą P. Ž.. Keičiant kreditavimo sutarties sąlygas, ieškovas, naudodamasis stipresnės šalies padėtimi, vis blogino 2005-12-13 pasirašytos pradinės kreditavimo sutarties sąlygas atsakovams, didindamas palūkanas, reikalaudamas papildomų garantijų iš atsakovų, taip pažeisdamas šalių pusiausvyrą. Paskutiniu kredito sutarties 2009-10-29 pakeitimu Nr. 885/3 ieškovas sąmoningai ir vienašališkai nustatė itin dideles ir neprotingas kintamas palūkanas, jų keitimo sąlygas ir nepagrįstą rizikos perkėlimą atsakovui: vietoj buvusių ir taip didelių palūkanų, ieškovas nusistatė vien tik 7,90 proc. maržą plius šešių mėnesių EURIBOR. Toks neproporcingas atsakovų padėties bloginimas buvo įvykdytas nepaisant to, kad tą pačią dieną ieškovas įgijo ir atsakovės J. Ž. laidavimą už prievolę ieškovui visa apimtimi. Per laikotarpį nuo vienašalio sutarties nutraukimo iki dabar ieškovas P. Ž. nepagrįstai skaičiuoja palūkanas, įskaitant ir padidintas palūkanas, kas dirbtinai didina skolos dydį ieškovui ir blogina atsakovų ir kitų suinteresuotų asmenų turtinę padėtį. Ieškovo 2011 m. metinė nuosavybės (akcininkų) grąža yra tik 6,80 proc. tai yra perpus mažesnė negu atsakovams priskaičiuotos padidintos 13,76 proc. palūkanos. Ieškovui yra naudingiau dirbtinai didinti skolą ir, laukiant kol dar daugiau nuvertęs ieškovui įkeistas turtas, negu pasiimti įkeistą turtą natūra už paskolos likutį, bei gauti išmoką iš valstybės pinigais, nepatiriant jokio vargo. Pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti. Dėl krizės, kurią išgyveno ir Lietuva, sumažėjo atsakovo P. Ž. parduodamų prekių pelningumas, staiga ženkliai padidėjo veiklos sąnaudos. Dėl susidariusių aplinkybių atsakovas P. Ž. tinkamai negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų ieškovui. Atsakovo P. Ž. pagrindinė veikla – pirminė žemės ūkio gamyba, pasižyminti itin savitu cikliškumu ir piniginių srautų savitumu. Ieškovas net nesvarstė galimybių, kaip atsakovui P. Ž. sušvelninti dėl ekonominės krizės atsiradusius neigiamus padarinius, neišreiškė sutikimo pakeisti kredito sutarties sąlygas taip, kad jos toliau nežlugdytų atsakovo P. Ž. ūkio veiklos ir atkurti sutartinių prievolių pusiausvyrą, todėl šiuo atveju nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo ieškovui kredito sutarčiai vienašališkai nutraukti. Be to, šiuo atveju buvo akivaizdžiai pažeista kredito sutarties nutraukimo tvarka – nepranešta kitai sutarties šaliai (atsakovui) prieš trisdešimt dienų, kaip tai nustatyta CK 6.218 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl ieškovo 2011 m. sausio 26 d. vienašalis 2005-12-13 d. Kreditavimo sutarties Nr. 885 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nutraukimas pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu. Ieškovui vilkinant išieškojimo procedūrą ir toliau nepagrįstai skaičiuojant padidintas palūkanas, atsakovai patyrė turtinių nuostolių – 366 061 Lt dėl turto nuvertėjimo ir 203 705 Lt dėl neteisėtai priskaičiuotų palūkanų.
Ieškovas AB DNB bankas 2012 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo. Ieškovas nurodė, kad dalis skolos pagal kreditavimo sutartį po ieškinio pateikimo buvo padengta aukcione realizavus dalį banko naudai prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui įkeisto kilnojamojo turto, todėl bankas atsisako ieškinio dalies dėl 44 305 EUR. Bankui negrąžintas kreditas pagal kreditavimo sutartį sudaro 258 374,82 EUR. Ieškovas nurodė, kad palaiko ieškinio dalį dėl 258374,82 EUR skolos priteisimo iš atsakovų solidariai bei patikslina reikalavimą dėl metinių palūkanų – prašo priteisti 13,76 proc. dydžio metines palūkanas nuo 302 652,92 EUR sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki 2012-11-05 ir 13,76 proc. dydžio metines palūkanas nuo 258 374,82 EUR sumos už laikotarpį nuo 2012-11-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį patenkinti pareiškime dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo nurodyta apimtimi. Ieškovo atstovė prašė atsakovų priešieškinį atmesti.
Atsakovas P. Ž. teismo posėdžio metu prašė priešieškinį patenkinti jame išdėstytais motyvais. Atsakovas P. Ž. teismo posėdžio metu pripažino, jog skolingas ieškovui 258 374,82 EUR kredito, tačiau ieškovo reikalavimą dėl palūkanų prašė atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė J. Ž. į teismo posėdį neatvyko. Ji pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodydama, kad palaiko visus priešieškinio reikalavimus.
Trečiasis asmuo UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AB DNB bankas ir atsakovas ūkininkas P. Ž. 2005-12-13 sudarė kreditavimo sutartis Nr. 885 (1 t., b. l. 5-15), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui l 385 000 Lt dydžio kreditą su kintamomis palūkanomis laikotarpiui iki 2012-11-20. Sutarties specialiosios dalies 4 p. buvo numatyti tarpiniai kredito grąžinimo terminai ir grąžintinos sumos (1 t., b. l. 5). 2005-12-13 kreditavimo sutarties Nr. 885 sąlygos buvo keičiamos 2006-12-04 susitarimu Nr. 1 (1 t., b. l. 16). 2009-02-26 šalys pasirašė susitarimą Nr. 885/2 (1 t., b. l. 18-23), pagal kurį negrąžinto kredito sumos dalies (1 045 000 Lt) valiuta buvo pakeista į eurus (302 652,92 EUR) bei buvo nustatyti nauji kredito gražinimo terminai ir sumos. 2009-10-29 šalys pasirašė susitarimą Nr. 885/3 (1 t., b. l. 21-23), pagal kurį nekeičiant galutinio kredito gražinimo termino buvo pakeistos kredito grąžinimo sumos. Šiuo susitarimu taip pat pakeistos 2005-12-13 kreditavimo sutarties Nr. 885 5 p. numatytos kintamos palūkanos ir jų skaičiavimo tvarka. Prievolių pagal 2005-12-13 kreditavimo sutartį Nr. 885 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais įvykdymui užtikrinti tarp ieškovo ir atsakovės J. Ž. 2009-10-29 buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 2 (1 t., b. l. 24-25), pagal kurią laiduotoja įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu ta pačia apimtimi kaip ir atsakovas P. Ž., jei jis neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai prievoles bankui. J. Ž. laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo (laidavimo sutarties 4.2 p.). Ieškovas 2010-01-18 raštu Nr. 30.58.37/142 (1 t., b. l. 27) įspėjo atsakovus apie netinkamai vykdomus įsipareigojimus, paragindamas juos įvykdyti iki 2010-02-15. Ieškovas 2010-04-02 raštu Nr. 30.58.37/745 (1 t., b. l. 26) atsakovams nurodė, kad kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukta praėjus 10 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos, jei nebus grąžintos pradelstos sumos.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad reiškia reikalavimą dėl skolos dalies, kurią sudaro 302 652,92 EUR (ekvivalentas 1 045 000 Lt) negrąžinto kredito priteisimo. Ieškovas AB DNB bankas 2012 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, nurodydamas, kad dalis skolos pagal kreditavimo sutartį po ieškinio pateikimo buvo padengta ir bankui negrąžintas kreditas pagal kreditavimo sutartį sudaro 258 374,82 EUR.
Atsakovas P. Ž. teismo posėdžio metu pripažino, kad negrąžintas kreditas pagal kreditavimo sutartį sudaro 258 374,82 EUR, ginčo dėl šios sumos nėra.
Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. vasario 23 d. nutartimi (1 t., b. l. 31-33) nutarė išieškoti ne ginčo tvarka iš skolininko P. Ž. įkeistų kilnojamųjų daiktų kreditoriui AB DnB bankui 30 Lt raštinės rinkliavą už skolininko/įkeisto turto savininko įspėjimą, 400 Lt žyminį mokestį, 302652,92 EUR negrąžintos paskolos, 52340,93 EUR nesumokėtų palūkanų, 2526,34 EUR delspinigių, o taip pat išieškoti kreditavimo sutartyje ir vėlesniuose jos pakeitimuose nustatytas metines palūkanas už priteistą skolą (palūkanos neskaičiuojamos raštinės rinkliavai už skolininko/įkeisto turto savininko įspėjimą ir žyminiam mokesčiui) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2011-02-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad hipotekos teisėjo nutartimi klausimas dėl skolos išsprendžiamas iš esmės, todėl tokia nutartis vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas ir turi teismo sprendimui būdingą res judicata galią, tampa neginčytina ir privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytina visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Kadangi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (sprendimu, nutartimi) iš esmės atsakoma į ieškovų, pareiškėjų, kt. suinteresuotų asmenų reikalavimus, išsprendžiamas ginčas, jeigu jis yra kilęs, apginamos asmenų subjektinės teisės arba įstatymų saugomi interesai, tai civilinio proceso teisė netoleruoja situacijų, kai, esant teisme išnagrinėtai civilinei bylai, pakartotinai būtų nagrinėjamas tapatus ginčas (reikalavimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2012). Kaip minėta, Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. vasario 23 d. nutartimi buvo patenkintas AB DnB banko pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo ir iš atsakovo P. Ž. įkeisto turto buvo priteista ir 302652,92 EUR negrąžinta paskola, ir kreditavimo sutartyje bei vėlesniuose jos pakeitimuose nustatytos metinės palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2011-02-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kadangi Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. vasario 23 d. nutartis vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas ir turi teismo sprendimui būdingą res judicata galią, civilinės bylos dalis dėl atsakovui P. Ž. pareikštų reikalavimų nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Prievolių pagal 2005-12-13 kreditavimo sutartį Nr. 885 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais įvykdymui užtikrinti tarp ieškovo ir atsakovės J. Ž. 2009-10-29 buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 2 (1 t., b. l. 24-25). CK 6.81 straipsnio 1 dalis numato, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Nagrinėjamu atveju pagal laidavimo sutartį J. Ž. įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu ta pačia apimtimi kaip ir atsakovas P. Ž. ir laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo (laidavimo sutarties 1.1, 4.2 p.). Remiantis šiomis laidavimo sutarčių nuostatomis, darytina išvada, kad kredito gavėjui neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, bankas turi teisę reikalauti, kad juos įvykdytų laiduotoja, todėl negrąžintos paskolos suma (258 374,82 EUR) iš atsakovės priteistina ieškovui.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas. Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovų atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje išdėstyti argumentai dėl ieškovo veiksmų išieškojimo iš įkeisto turto procese tinkamumo teisiškai nereikšmingi, nes ieškovo teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, nesaistoma ieškovo galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto.
Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Kreditavimo sutarties 18 punkte numatyta kredito gavėjo pareiga papildomai mokėti už laiku nesugrąžintą kreditą prie sutarties specialioje dalyje numatytų palūkanų pusės sutarties specialioje dalyje dydžio papildomas palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos. Ieškinyje pateiktas palūkanų (13,76 proc.) paskaičiavimas (1 t., b. l. 2) atitinka sutarties reikalavimus. Vėliausioje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai kreditavimo sutartyje nurodytas palūkanų dydis būtent už piniginės prievolės laiku neįvykdymą, tokios palūkanos laikomos procesinėmis palūkanomis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-759/2012). Remiantis išdėstytais motyvais, iš atsakovės J. Ž. ieškovui priteistinos 13,76 % metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovai P. Ž. ir J. Ž. priešieškiniu prašė pripažinti vienašališką kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu ir kreditavimo sutartį nutraukti teismo sprendimu nuo 2012-06-01. Šie atsakovų reikalavimai atmestini. CK 6.217 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 45 punkte (1 t., b. l. 12) kaip kredito sutarties nutraukimo pagrindas yra numatytas atvejis, kai kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 42 punktas (1 t., b. l. 12) numato, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams, bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2010 m. balandžio 2 d. raštu Nr.30.58.37/745 (1 t., b. l. 26) pranešė atsakovams, kad praėjus 10 dienų po šio rašto išsiuntimo nutraukia sutartį ir pradės priverstinį skolos išieškojimą, jeigu nebus įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai. Taigi kreditavimo sutartis buvo nutraukta laikantis 42 ir 45 punktuose nustatytos tvarkos. Pagal 2009-10-29 susitarimą Nr. 885/3 (1 t., b. l. 21-23) 302 652,92 EUR kreditas turėjo būti pradėtas grąžinti 2009 m. gruodžio 19 d. (kredito dalis – 14481 EUR). Ieškovas nutraukė sutartį praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams nuo šio termino pabaigos. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo uždelsimo vykdyti savo įsipareigojimus trukmę ir dydį, sprendžia, kad CK 6.217 straipsnio 1 dalies prasme tai buvo esminis sutartis pažeidimas, dėl kurio ieškovas turėjo teisę nutraukti kreditavimo sutartį.
Atsakovai priešieškiniu prašė panaikinti susitarimus, kuriais buvo padidintas palūkanų dydis ir teismo sprendimu palūkanas sumažinti iki 6 procentų, skaičiuojant nuo 2009-02-26. Atsakovai priešieškinyje nurodė, kad paskutiniu kredito sutarties 2009-10-29 pakeitimu Nr. 885/3 ieškovas sąmoningai ir vienašališkai nustatė itin dideles ir neprotingas kintamas palūkanas. Atsakovai prašė atsižvelgti į tai, kad ieškovo 2011 m. metinė nuosavybės (akcininkų) grąža yra tik 6,80 proc. tai yra perpus mažesnė negu atsakovams priskaičiuotos padidintos palūkanos 13,76 proc. Vertindamas atsakovų priešieškinio argumentus dėl 13,76 proc. palūkanų dydžio atitikimo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, teismas atsižvelgia į šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006, pažymėjo, kad neprotingai didelės palūkanos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą, tačiau teisėjų kolegija šioje nutartyje konstatavo, kad 14,75 proc. dydžio palūkanos Lietuvos teisės požiūriu negali būti pripažintos neprotingai didelėmis. Ieškovas ieškinyje pagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-718/2010, kurioje netgi 17,51 proc. metinės palūkanos nebuvo pripažintos neprotingai didelėmis. Vėliausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nebuvo pripažintos neprotingai didelėmis 12,84 proc. palūkanos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-759/2012). Atsižvelgdamas į tai, kad kredito gavėjas yra ūkininkas, jog kredito paskirtis – žemės ūkio technikai įsigyti, bei remdamasis susiformavusia teismų praktika, teismas sprendžia, kad 13,76 proc. palūkanų dydis neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Statistikos departamento Pinigų ir finansų statistikos skyrius atsakovo P. Ž. prašymu atsiuntė teismui 2012 m. lapkričio 8 d. pažymą Nr. S2012(22.24-2200)-12)-5366 apie paskolų palūkanų normas 2008-2009 metais. Ši pažyma teisme gauta 2012 m. lapkričio 14 d., tai yra po to, kai byla buvo išnagrinėta iš esmės, todėl ji negali būti prijungta prie bylos. Be to, šios pažymos duomenys teismo išvadoms neturi reikšmės.
Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovei J. Ž. pareikšto ieškinio dalis, kurią palaiko ieškovai, patenkinama visiškai, civilinės bylos dalis dėl atsakovui P. Ž. pareikštų reikalavimų nutraukiama, o atsakovų priešieškinis atmetamas.
Ieškovas už paduotą ieškinį sumokėjo 14450 Lt žyminį mokestį (1 t., b. l. 42), apskaičiuotą nuo pradinio ieškinio sumos (1 045 000 Lt). CPK 87 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Kadangi ieškovas atsisakė ieškinio dalies dėl 44305 EUR (ekvivalentas litais – 152976,30 Lt) priteisimo, ieškovui turi būti grąžinta 3044,64 Lt (((52976,30X0,02)+3000)X0,75). Kitą žyminio mokesčio dalį (11405,36 Lt) ieškovui privalo atlyginti atsakovė J. Ž., kurios atžvilgiu kita ieškinio dalis patenkinama visiškai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovo išlaidos už advokato pagalbą sudarė 2420 Lt (1 t., b. l. 55). Atsižvelgiant į tai, kad teismas patenkina ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovei J. Ž. ir nutraukia bylos dalį dėl atsakovui P. Ž. pareikštų reikalavimų, iš atsakovės J. Ž. ieškovui priteistina ½ dalis šių išlaidų – 1210 Lt (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad teismas patenkina ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovei J. Ž., ir nutraukia bylos dalį dėl reikalavimų, pareikštų atsakovui P. Ž., iš atsakovės J. Ž. ir ieškovo lygiomis dalimis priteistinos 30,08 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui AB DNB bankui iš atsakovės J. Ž.: – 258374,82 EUR (dviejų šimtų penkiasdešimt aštuonių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt keturių eurų ir 82 euro centų) skolą;
– 13,76 (trylikos ir septyniasdešimt šešių šimtųjų) proc. metines palūkanas nuo 302652,92 EUR sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. balandžio 10 d.) iki 2012 m. lapkričio 5 d.;
– 13,76 (trylikos ir septyniasdešimt šešių šimtųjų) proc. metines palūkanas nuo 258347,82 EUR sumos už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Civilinės bylos dalį dėl atsakovui P. Ž. pareikštų reikalavimų nutraukti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui AB DNB bankui iš atsakovės J. Ž. 1210 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimt litų) išlaidas už advokato pagalbą ir 11405,36 Lt (vienuolikos tūkstančių keturių šimtų penkių litų ir 36 centų) žyminį mokestį.
Priteisti valstybei iš ieškovo AB DNB banko 15,04 Lt (penkiolikos litų ir 4 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti valstybei iš atsakovės J. Ž. 15,04 Lt (penkiolikos litų ir 4 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Įsiteisėjus šiam sprendimui, grąžinti ieškovui AB DNB bankui (įmonės kodas 112029270) dalį, tai yra 3044,64 Lt (tris tūkstančius keturiasdešimt keturis litus ir 64 centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2012 m. kovo 28 d. mokėjimo pavedimu Nr. APM6014290. Šią nutarties dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu. Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinis skundas paduodamas per tą teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas.