Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-23 · Civilinė byla Nr. e2S-621-390/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-23
Bylos Nr.
e2S-621-390/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02134-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Ieškovas
R. L., J. Ž.
Atsakovas
J. V., J. M. Z., L. V., J. R.
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, K. K., IĮ „Geoplius“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-621-390/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02134-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.16; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 23 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. L. ir J. Ž. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties, ieškinio trūkumų šalinimo klausimu, civilinėje byloje Nr. e2-15-399/2020 pagal ieškovų R. L. ir J. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams J. V., J. M. Z., L. V., J. R. individualiai įmonei, VĮ Registrų centrui, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, K. K. IĮ „Geoplius“ dėl žemės sklypų ribų, kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais ir jų registracijos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. L., J. Ž. pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovams J. V., J. M. Z., L. V., J. R. individualiai įmonei, VĮ Registrų centrui, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, K. K. IĮ „Geoplius“ dėl žemės sklypų ribų, kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais ir jų registracijos panaikinimo.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2020 m. sausio 30 d. nutartimi nustatė ieškovams R. L., J. Ž. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams šalinti.

Šalies argumentai

3. Teismas nurodė, kad ieškovų pateiktas procesinis dokumentas neatitinka ir bendrųjų reikalavimų keliamų procesinių dokumentų turiniui. Ieškovai pateikė teismui ne pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo, bet patikslintą ieškinį. Pateiktame procesiniame dokumente nenurodytos aplinkybės, patvirtinančios dokumento dalyką ir įrodymai patvirtinantys šias aplinkybes, nenurodyti motyvai. Pažymėjo, kad pateiktame procesiniame dokumente ieškovai formuluoja naujus reikalavimus. Be to, įtraukė į procesą trečiuoju asmeniu K. K. IĮ „Geoplius“, tačiau nepasisakė dėl minėto trečiojo asmens suinteresuotumo byloje.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovai trečiuoju asmeniu byloje nurodę ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau vertinant tai, kad ieškovai prašo teisingais pripažinti K. K. IĮ „Geoplius“ matininko K. K. paruoštame plane nustatytus valstybinėje koordinačių sistemoje koordinačių taškus, kurie pagal VĮ Registrų centro duomenimis patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu (t. y. priimant administracinį aktą), todėl ieškovai turėtų svarstyti dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos procesinės padėties pakeitimo tinkama.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovai R. L., J. Ž. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį ir pripažinti, kad ieškovų 2020 m. sausio 27 d. procesinis dokumentas atitinka keliamus reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Akivaizdu, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų, todėl, šalių nuomone, byloje galėjo susiklostyti situacija, kad atsakovų iškelta administracinė byla bus nagrinėjama bendros kompetencijos teisme, t. y. perduota Marijampolės apylinkės teismui ir šios bylos tarp tų pačių šalių ir dėl tų pačių žemės sklypų vadovaujantis CPK 136 straipsnio 4 dalimi, turės būti sujungtos į vieną. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 14 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pasiūlė ieškovams patikslinti ieškinio reikalavimus, nes iš tuo metu pareikštų reikalavimų nebuvo aišku, ar reikalavimai bus tarpusavyje susiję, taip pat pasiūlė ieškovams spręsti klausimą dėl K. K. IĮ „Geoplius“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Ieškovai, suprasdami, kad bylos bus nagrinėjamos kartu bendros kompetencijos teisme, nekeisdami ieškinio pagrindo patikslino ieškinio dalyką, tačiau dokumentą pavadino patikslintu ieškiniu, tačiau tai nėra esminis trūkumas. Taip pat pagal teismo pasiūlymą trečiuoju asmeniu įtraukė K. K. IĮ „Geoplius“.

1.2. Ieškovai nesutinka , kad būtų pakeista Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos procesinė padėtis. Ieškovų žemės sklypų planai buvo patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu ir tai buvo pagrindas ieškovų sklypus įregistruoti. Ieškovai prašo panaikinti atsakovų planus, kurie registruoti be Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo, bet pripažinti teisingais ieškovų sklypų patvirtintus planus.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai J. V. ir J. M. Z. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Patikslintame ieškinyje yra suformuluoti tik reikalavimai (ieškinio dalykas), tačiau nėra nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovai savo reikalavimus grindžia. Teismas pagrįstai konstatavo 2020 m. sausio 27 d. patikslinto ieškinio trūkumus.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovų reikalavimai yra ydingi ir netinkamai suformuluoti. Ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais J. R. IĮ matininko J. R. paruoštuose žemės sklypų planuose nurodytus koordinačių taškus, tačiau tokio teisių gynimo būdo, kokį pasirinko ieškovai, įstatymas nenumato. Taip pat šiuo reikalavimu ieškovai iš dalies ginčija matininko parengtą planą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų faktinio pobūdžio dokumentų (aktų, planų, schemų, abrisų ir kitokių) panaikinimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas VĮ Registrų centras prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovų patikslintą ieškinį, nes toks patikslinto ieškinio išdėstymas pažeistų atsakovų teises tinkamam savo interesų gynimui civilinėje byloje.

3.2. Ieškovai turėtų reikalavimus dėl žemės sklypų ribų nustatymo (žemės sklypų posūkio taškų koordinačių reikšmių nustatymo) reikšti ne šioje byloje, o byloje, kurioje yra sprendžiamas reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019­09-06 sprendimą Nr. 20SK-1363-(14.20.110.) ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019-09-06 sprendimą Nr. 20SK-1364-(14.20.110.).

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos procesinė padėtis civilinėje byloje Nr. e2-15-399/2020 yra tinkama, likusioje dalyje prašo teismą priimti sprendimą dėl atskirojo skundo tenkinimo savo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 faktinės aplinkybės ir procesinės padėtys skiriasi, yra ginčijama Nacionalinės žemės tarnybos patvirtinta kadastro duomenų byla, todėl negalima taikyti šios teismų praktikos nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-15-399/2020.

4.2. Nagrinėjamo ginčo atveju, kartu su Nacionalinės žemės tarnybos 2018-07-24 atsiliepimu Nr. 20PD-48-(14.20.9) pateikta situacijos schema, įrodo, kad žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , kurie priklauso atsakovams, ribos atlikus kadastrinius matavimu neatitiko Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų, t. y. buvo atliktos ne tomis pačiomis ribomis, todėl J. R. individualios įmonės matininkas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 p. ir 65 p. privalėjo parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą pateikti žemėtvarkos skyriui, o Registrų centro Marijampolės filialas pagal J. R. individualios įmonės matininko 2017-05-11 parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas negalėjo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenų Nekilnojamojo turto kadastre. Taigi, Nacionalinė žemės tarnybai nebuvo pateikta patikrinti ieškovų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bylos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria konstatuoti ieškovų procesinio dokumento – patikslinto ieškinio trūkumai ir nustatytas terminas jiems pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti teikiamo procesinio dokumento trūkumus, teismui iš karto neatsisakant priimti su trūkumais pateikto dokumento. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas užtikrina koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, tačiau jis neturi būti kliūtimi asmeniui kreiptis į teismą (CPK 5, 7 straipsniai).

13. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovai pateikė pirmosios instancijos teismui 2020 m. sausio 27 d. procesinį dokumentą, kurį pavadino „Patikslintas ieškinys“. Taigi, ieškovai pateiktą teismui procesinį dokumentą pavadino ne pareiškimu dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo, kaip tai nurodyta CPK 141 straipsnio 1 dalyje, bet patikslintu ieškiniu, tačiau iš jo turinio akivaizdu, kad ieškovai pakeitė ieškinio dalyką – suformulavo naujus reikalavimus, o tai yra ieškinio dalyko pakeitimas CPK 141 straipsnio prasme. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, jog ieškovai formuluoja naujus reikalavimus. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytas trūkumas dėl netinkamo procesinio dokumento pavadinimo nėra esminis, kurį ieškovams privalu šalinti.

14. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo patikslinto ieškinio trūkumą – nenurodytos aplinkybės, patvirtinančios dokumento dalyką ir įrodymai patvirtinantys šias aplinkybes, nenurodyti motyvai. Pagal ieškovų pateikto patikslinto ieškinio turinį matyti, kad jame nurodytas tik pakeistas ieškinio dalykas ir nėra nurodytas ieškinio pagrindas. Kaip teigia ieškovai atskirajame skunde, nekeisdami ieškinio pagrindo patikslintu ieškiniu jie keitė tik ieškinio dalyką.

15. Pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 straipsnis). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1225/2009). Pažymėtina ir tai, jog įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (atitinkamai, savo teisių pažeidimą) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

16. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo konstatuotu patikslinto ieškinio trūkumu dėl nenurodytų jame aplinkybių, patvirtinančių jo dalyką.

17. Aiškindamas ir taikydamas CPK 45 straipsnio teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad teismas privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą ieškovą (atsakovą) bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius; kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-186/2011).

18. Pažymėtina, kad iki teismo sprendimo priėmimo yra daroma tik prielaida, kad ieškovo nurodytos šalys iš tikrųjų yra ginčijamų materialiųjų teisinių santykių subjektai, t. y. tinkamos. Bylą nagrinėjant iš esmės, ši prielaida gali nepasitvirtinti. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teisminę praktiką apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas procesinio dokumentų trūkumų šalinimo institutą, nurodė ieškovams svarstyti dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos procesinės padėties pakeitimo tinkama.

19. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį išdėstyti argumentai iš esmės nedaro įtakos šioje nutartyje sprendžiamo klausimo išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

20. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi be pakankamo pagrindo taikė procesinio dokumento – patikslinto ieškinio trūkumų šalinimo institutą, t. y. netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis naikintina ir ieškovų patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarti panaikinti ir ieškovų patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis