Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-07-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-366-1131/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-07-19
Bylos Nr.
II-366-1131/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00916-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Asta Benetytė (pirm.)
Pažeidėjas
A. N.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė
Advokatai
Marius Ruzas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-366-1131/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00916-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. liepos 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Dianai Abent,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. N. (A. N.), jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Mariui Ruzui,

teismo medicinos ekspertui R. L.,nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), įgalioto atstovo advokato padėjėjo Mariaus Ruzo skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2021 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10077-2021 (toliau ir – nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10077-2021 A. N. (toliau ir – pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2021 m. balandžio 5 d. apie 12.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatyta 1,48 prom. girtumas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą. Pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (b. l. 11).

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. N. atstovas advokato padėjėjas M. Ruzas skundu prašo panaikinti 2021 m. balandžio 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad A. N. nevairavo automobilio neblaivus bei su tuo, kad vairavo neblaivus, jis niekada nesutiko. 2021 m. balandžio 5 d. apie 12.20 val. (tai yra apytikslis laikas) A. N. kartu su vaiku automobiliu atvyko į ,,Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini). Įeidamas į ,,Maximos“ parduotuvę jis prie durų sutiko A., kuris buvo jo buvusios sutuoktinės partneris dar jų santuokos metu. A. N. labai susijaudino. Savo išgyvenimus jis nusprendė sumažinti alkoholiu – nusipirkti degtinės ir jos išgerti namuose, todėl jis nusipirko 350 ml dydžio ,,Stumbro“ degtinės. Pirkimo kvito jis neišsaugojo. Grįžęs automobiliu į daugiabučio namo, kuriame gyvena, kiemą, A. N. pastatė automobilį į stovėjimo vietą ir išjungė variklį. Grįžęs į kiemą jis buvo visiškai blaivus, nebuvo pavartojęs nė lašo alkoholio, taip pat nebeketino niekur važiuoti. Po kurio laiko jis susijaudinęs užsivertė degtinės buteliuką ir didelę jo dalį išgėrė – tai buvo pirmas kartas, kada A. N. buvo pavartojęs alkoholio po ilgo laiko. Ryte taip pat nebuvo nieko pavalgęs. Išgėręs jis norėjo išlipti iš automobilio, bet priėjusios dvi jam nepažįstamos moterys pasakė, kad iškvietė policiją. Tiksliai kiek laiko praėjo nuo automobilio pastatymo iki policijos iškvietimo šiuo metu neįmanoma nurodyti. A. N. nesuprato, kodėl buvo iškviesta policija, kadangi nebuvo padaręs ką nors neteisėto, nepažeidė KET ar viešos tvarkos. Todėl jis nusprendė policijos palaukti. Kitu atveju, jeigu, jis, pavyzdžiui, būtų iš tikrųjų vairavęs automobilį neblaivus, jis galėjo kuo skubiau grįžti namo ir ten pasislėpti bei niekam neatidaryti durų. To jis nepadarė, nes nebuvo padaręs jokio pažeidimo ir neturėjo ko slėpti. Niekas nebūtų galėjęs sutrukdyti A. N. nueiti į butą, kuriame jis gyvena. Išgertas degtinės kiekis pradėjo veikti A. N. kalbą ir mąstymą, jis laukė policijos. Tačiau automobilio išgėręs jis nevairavo, automobilis jau buvo pastatytas į vietą. Atvykus policijos pareigūnams jis bandė paaiškinti, kad buvo nuvažiavęs į parduotuvę nupirkti vaikui saldainių, nes jis jų norėjo, kad alkoholio išgėrė tik pastatęs automobilį. Alkoholis buvo pradėjęs veikti, todėl jis pasakojo nerišliai, pasakė, kad ,,apsuko ratą“ ar pan., turėdamas omenyje, kad buvo nuvažiavęs į netoliese esančią parduotuvę. Kiek A. N. suprato, moterys pasakė, kad A. N., važiuodamas atbulomis atsitrenkė į kitą automobilį ,,Volvo“ (nei jo, nei kitas automobilis ,,Volvo“ nebuvo apgadinti) ir todėl jos bijojo, kad jis neišvažiuotų, todėl ir buvo iškviesta policija. Pats A. N. nejuto, kad automobiliu būtų atsitrenkęs į kitą automobilį, bet neneigtina, kad, jeigu automobilių kontaktas buvo – jis buvo nežymus. A. N. pavartojus alkoholio jau jo paties daugiabučio namo kieme pastatytame automobilyje, joks nusižengimas nepadarytas. Pavartoti alkoholio stovinčiame automobilyje nėra draudžiama. Pareigūnas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, privalėjo nagrinėti bylą atsakingai, vykdydamas jam tenkančias pareigas, o ne aplaidžiai. Toks bylos nagrinėjimas, kai neišsiaiškinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės, neapklausiami liudytojai, neišreikalaujami vaizdo įrašai, kada atsakomybė priimti sprendimą perduodama teismui, yra tik niekuo nepateisinama fikcija ir toks nagrinėjimas apskritai yra beprasmis. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas išimtinai formaliai, absoliučiai nesigilinant į aplinkybes, visiškai netikrinant A. N. nurodytų faktinių aplinkybių, ignoruojant A. N. atstovo prašymus dėl įrodymų ir darant niekuo nepagrįstas išvadas vien todėl, kad A. N. buvo nustatytas girtumas. Toks bylos nagrinėjimas yra neobjektyvus ir šališkas, nes asmuo laikomas kaltu dėl nusižengimo vien dėl vienos aplinkybės, nors ši aplinkybė negali sudaryti visos administracinio nusižengimo sudėties. Be to, tai, kad asmuo ginasi nuo jam inkriminuojamo pažeidimo, nereiškia, jog jo nurodomos aplinkybės ,,yra tik“ jo gynybos versija ir nurodomos privalomos aplinkybės privalo būti atidžiai ir kruopščiai ištirtos, taip pat išnagrinėjant visus galimus įrodymus. Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas visų šių pareigų nevykdė, elgėsi pasyviai, visiškai niekaip nereagavo į A. N. atstovo prašymus dėl įrodymų – siekė tik kuo greičiau atsikratyti atsakomybės ir priimti nutarimą. Nutarimo priėmimas, kai nevykdomos nurodytos pareigūno pareigos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, visiškai nepateisinamos ir nesuprantamos. Juk asmeniui taikoma administracinė atsakomybė, sukeliant sunkias teisines pasekmes. Nuo tinkamo administracinės atsakomybės taikymo priklauso ne tik tai ar asmuo turės teisę vairuoti transporto priemones, bet ir jo galimybės toliau sąžiningai tarnauti pareigūnu. Dar prieš bylos nagrinėjimą A. N. atstovas Patrulių rinktinei pateikė prašymą dėl liudytojų apklausos bei vaizdo įrašų išreikalavimo. Į šį prašymą bylą nagrinėjęs pareigūnas nieko neatsakė, dėl jo nepasisakė, nors tokią pareigą turėjo. Tai buvo vieninteliai įrodymai, kuriais A. N. gali įrodinėti nurodytas aplinkybes: kad jis buvo su vaiku automobiliu nuvažiavęs į parduotuvę, kad ten sutiko konkretų asmenį, dėl kurio elgesio jis buvo itin įskaudintas, kad degtinės išgerti anksčiau tikrai negalėjo, nes jos buteliuką pirko parduotuvėje konkrečiu metu, kad alkoholio pavartojo tik pastatęs automobilį jam priklausančio daugiabučio namo kieme. Be to, liudytojas buvo būtina išsamiai apklausti siekiant nustatyti momentą, kada A. N. vairavo automobilį ir kada pavartojo alkoholio (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo A. M. atsiliepime į skundą prašoma skundo netenkinti, kadangi priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, kad pareigūnas, nagrinėdamas bylą, vertino surinktų įrodymų visumą, rėmėsi A. N. paaiškinimu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, įvykio liudytojo parodymais ir vaizdo įrašu. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad A. N. 2021 m. balandžio 5 d. apie 12.55 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 1,48 prom. girtumas. Šiais veiksmais vairuotojas pažeidė KET 14 p. punkto reikalavimus. Pareigūnas, įvertinęs įrodymų visumą, vadovaudamasis ANK 34 str., 35 str. ir 36 str., priėmė nutarimą ir A. N. už nusižengimą paskyrė 800 eurų baudą bei taikė poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą vairuoti transporto priemones 12 mėn. (b. l. 8).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. N. teismo posėdžio metu palaikė skundą ir paaiškino, kad įvykio dieną dėl savo išgyvenimų nusipirko mažą degtinės butelį. Jie su vaiku pasivažinėjo. Privažiavę prie ,,Maximos“ nuėjo, sutiko ten A., kuris jį įžeidė, tada nusipirko degtinės, bet ją gėrė tik grįžęs į kiemą, neblaivus nevairavo. Prisiparkavo kieme, užgesino variklį, įsirėmė į vairą, išsiverkė, išgėrė dalį degtinės. Užsivertė visą butelį, tik ant dugno buvo likę. Gėrė baltą ,,Stumbro“ degtinę, 350 ml, 40 laipsnių stiprumo. Beveik visą degtinę išgėrė tik prisiparkavęs. Kai pradėjo gerti, mašinos variklis buvo užgesintas. Kai priėjo moteris, jis išgėrė tą likusį gurkšnį. Jam pasidarė negera. Jis išgėrė pirmą kartą, tada priėjo ta moteris, jai nuėjus išgėrė antrą kartą ir tada laukė policijos ir jam ėmė darytis silpna. Iš automobilio nelipo, kadangi yra pareigūnas, žino, kad negali išlipti, laukė pareigūnų, jiems norėjo paaiškinti, kad atvažiavo tikrai blaivus. Policija atvažiavo tada, kai jis jau buvo išgėręs visą degtinę. Negali pasakyti, kiek laiko laukė policijos – gal pusvalandį, gal mažiau. Prie jo priėjo kita moteris, kurios teisme nėra. Ji paklausė, ar jam viskas gerai, kai jau buvo išgėręs mašinoje. Ji paklausė ir atsitraukė. Šitos moters, kuri buvo salėje, jis nepažįsta, ji prie jo priėjusi nebuvo. Buvo dvi moterys, viena pagyvenusi ir su akiniais, kuri pabeldė į langą, o kitos neatsimena. Raktas nuo automobilio buvo spynelėje, nes kitaip negrotų radijas, o vaikas sėdėjo šalia ir žaidė ant priekinės sėdynės. Nebeatsimena, kad N. G. būtų priėjusi, tik pamena, kad buvo dvi moterys ir N. G. buvo viena iš jų, ji stovėjo atokiau. Tos moterys jam liepė niekur nevažiuoti, nepasakė, dėl ko iškvietė policiją. Jis neklausė, dėl ko jos išvietė, suprato, jog pamatė, kad jis geria mašinoje. Įvykis buvo kieme, įvažiavime į kiemą. Kai jam pasakė, kad jis atsitrenkė į mašiną, jis smūgio nejuto, kitą dieną apžiūrėjęs savo automobilį nerado jokių pažeidimų, to kito automobilio savininkas jam pretenzijų irgi neturėjo. Jo vaikas buvo su juo, sėdėjo priekyje ir žaidė su mašinėlėmis. Laukė mamos, kol ateis ir pasiims vaiką. Kadangi bandė policininkams paaiškinti, jog atvyko blaivus, bet jie to neįtraukė į protokolą, todėl ant protokolo pats bandė tai parašyti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoja N. G. paaiškino, kad A. N. nepažįsta, ėjo (duomenys neskelbtini), tada sudomino kito automobilio garsinis signalas, po to signalo sujudėjo ,,Volvo“ automobilis ir pamatė ,,Audi A3“. Garsinį signalą išgirdusi priėjo gal per minutę ar dvi, tai nebuvo sekundės, kol ji priėjo. Ji turėjo praeiti pro tą automobilį. Buvo iki 50 m atstumu, po garsinio signalo pamatė, kaip sujudėjo ,,Volvo“ ir matė, jog važiuoja ,,Audi A3“. Signalizavo gan didelė mašina, ji signalizavo turbūt todėl, jog negalėjo įsukti į kiemą. Tuomet sujudėjo ,,Volvo“ automobilis ir nuo jo pavažiavo ,,Audi A3“, sidabrinės spalvos. Prie ,,Audi“ automobilio priėjo, nes norėjo įsitikinti, ar automobilyje yra mažametis vaikas, nes eidama pėsčiųjų taku matė besisukinėjančią galvytę. Automobilio variklis sustojus buvo išjungtas. Buvo nuo ,,Audi“ maždaug 3-4 m atstumu, kai pasilenkė pasižiūrėti, o po to priėjo prie pat automobilio. Ji priėjo, nes jai pasirodė, kad automobilyje yra vaikas, o vairuotojas galimai buvo išgėręs, priėjo dėl vaiko saugumo. Jai kilo įtarimas, kad jis išgėręs, nes pajudėjo ,,Volvo“ ir vairuotojas lingavo. Jis pavažiavo į priekį, sustojo ir atsisėdęs lingavo. Automobilio vairuotojas į ją net neatkreipė dėmesio, ji iškvietė policiją, nes vairuotojas galimai buvo išgėręs. Vairuotojas su ja nekontaktavo, ji jam nieko nesakė. Pamačius, kad vairuotojas nereaguoja, ji iškvietė policiją. Policija atvyko per 15 min. Vairuotojas lyg ir lingavo, jai pasirodė, jog buvo išgėręs. Vairuotojas sėdėdamas lingavo, jo reakcija buvo keista, jis į ją nereagavo ir jai tai sukėlė įtarimą. Iki atvykstant pareigūnams nebendravo su vairuotoju. Automobilio salone daiktų nematė, butelį pamatė vėliau, kai atvažiavo pareigūnai ir jiems parodė tą butelį. Visą laiką buvo šalia ,,Audi A3“ automobilio, stovėjo iš galo per kokius 2 metrus, maždaug iki 15 min., kol atvažiavo pareigūnai. Nematė, kas vyko automobilyje, kol ji stovėjo. Matė tik suaugusio žmogaus siluetą, jis sukiojosi. Nematė, kad jis gertų, nes nestebėjo visą laiką, ką jis ten daro. Nematė, kad jis kažką gertų ar negertų. Ji vairuotoją matė, kalbėdama su moterimi šiek tiek nusisukdavo, bet visą laiką pažiūrėdavo, kad tas vairuotojas niekur nenuvažiuotų ar neišliptų. Negali pasakyti, kaip dažnai atsisukdavo, ,,Audi“ langai galimai buvo tamsinti, tik žmogaus siluetas matėsi. Ji matė, kad jis judėjo, bet kad jis turėtų kažką rankoje ir keltų, ji nematė. Galėjo būti, kad jis gėrė ar negėrė, bet kad keltų butelį, tikrai nematė. Visą laiką jo nestebėjo. Nepažįsta tos moters, kuri taip pat matė įvykį. Jai priėjus ta moteris jau stovėjo prie šaligatvio, ji pasakė, kad tas žmogus automobilyje neadekvačiai elgiasi, daugiau nedetalizavo. Ta kita moteris jam nieko nesakė, tik klausė, ar jį pažįsta ar ne, sakė, jog nepažįsta. Ta kita moteris stovėjo ant pėsčiųjų tako prie savo namo, kai ji atėjo, ji jau stovėjo. Ji jai nieko nepasakojo. Vairuotojui nepasakė, kad iškviesta policija. Vairuotojas neišlipo atvykus pareigūnams, jam iš karto davė pūsti neišlipus. Vairuotojas buvo aukštas, su juoda striuke, nebuvo agresyvus, ramiai kalbėjo. Salone butelių nematė, tik durelėse, kai jos atsidarė, iš vairuotojo pusės matė galimai degtinės butelį. Nematė, koks ten butelis buvo, gal kvadratinis, 0,5-0,7 l. Ji parašė pareiškimą, padavė pareigūnei ir išėjo. Negirdėjo, ką vairuotojas kalbėjo su pareigūnais. Po kiek laiko jai paskambino pareigūnė ir paprašė patikslinti pareiškimą. Į įvykio vietą grįžo už 10-15 min, papildė pareiškimą pareigūnės prašymu, nes pasitikėjo pareigūnės korekcija.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad buvo gautas iškvietimas dėl galimai girto vairuotojo, buvo pranešta, kad galimai girtas vairuotojas padarė eismo įvykį. Atvykus juos pasitiko pranešėja, kuri surašė paaiškinimą. Tas vairuotojas, važiuodamas atbulas, apgadino kitą automobilį, tačiau to automobilio savininkas pretenzijų neturėjo. Jie bendravo su liudytoja, kadangi eismo įvykio fakto nematė. Su vairuotoju aiškinosi aplinkybes, nepamena, ką jis pasakojo, sakė, kad ten vietoje gėrė. Matėsi, kad jis buvo išgėręs, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Su pranešėja daugiau bendravo jo kolegė. Įvykio vietoje buvo daugiau žmonių, bet kad kažkas kažką dar liudytų, jis neprisimena. Neblaivumą nustatinėjo dukart, pirmas buvo didesnis, antras mažesnis. Jiems atvykus, automobilis buvo priparkuotas prie įvažiavimo į kiemą. Automobilyje buvo degtinės butelis, yra nuotrauka byloje. Jo akivaizdoje vairuotojas alkoholio nevartojo. Pranešėjos žodžiais, jos akivaizdoje vairuotojas alkoholio nevartojo.

Teismo posėdžio metu liudytoja M. M. parodė, kad dirbant su A. B. buvo gautas pranešimas, jog ,,Audi A3“ automobilyje sėdi galimai neblaivus vyras su vaiku. Atvykus buvo rastas automobilis ir liudininkai, patikrintas asmens blaivumas. Iš pradžių jis lyg ir sutiko su pažeidimu, po to neigė, po to vėl lyg ir sutiko. Vairuotojas sakė, kad buvo išėjęs į parduotuvę, nusipirko alkoholio, kad vaikas norėjo pabūti mašinoje. Jis iš pradžių sakė, kad su vaiku norėjo pasivažinėti, o po to visą laiką teigė, jog nevairavo, prieštaravo pats sau. Įvykio vietoje buvo moteris šviesiais plaukais, sakė, kad jis lyg ir įtartinai judėjo. Bendravo su viena ar dviem liudytojomis, tiksliai negali pasakyti. Negali atsakyti, ar fiksavo antros liudytojos duomenis. Buvo dar atvykusi kelių policija, jie įvertino esamą situaciją, kadangi buvo galimai padarytas eismo įvykis su neblaiviu vairuotoju, surašė protokolą. Negali pasakyti, per kiek laiko atvyko į įvykio vietą. Negali pasakyti, ar variklis buvo užvestas. Lyg ir buvo durelėse ,,Stumbro“ degtinės butelis. Blaivumą tikrino dukart, parodymai skyrėsi. Jiems atvykus, jis buvo neblaivus ir liudininkės sakė, kad jį matė neblaivų. Iš liudytojos buvo paimtas paaiškinimas. Negali pasakyti, ar buvo prašoma paaiškinimą patikslinti.

Teismo posėdžio metu ekspertas R. L. paaiškino, kad medicininiu požiūriu neįmanoma paaiškinti tokio neblaivumo laipsnio staigaus kritimo nuo 13.07 val. iki 13.26 val., 0,39 prom. skirtumas per tokį trumpą laiko tarpą yra neįmanomas. Jie, darydami apskaičiavimus, laiko, kad nuo 0,1 prom. iki 0,25 prom. alkoholio suskyla per valandą, į šį intervalą patenka visi asmenys. Alkotesteriu tikrinti galima praėjus ne mažiau nei tam tikram laikotarpiui po alkoholio vartojimo. Jei pirmas pūtimas buvo atliktas nepraėjus nustatytam laikotarpiui, tuomet pirmo pūtimo rezultatas yra nepatikimas, todėl daromas antrasis tikrinimas, praėjus tam tikram laikui. Jei praėjo pakankamas laikas, tada negali paaiškinti tokio didelio koncentracijos kritimo. Tą apskaičiavimą nuo 0,1 iki 0,25 prom. galima taikyti tik tada, jei visas suvartotas alkoholis buvo rezorbavęsis į kraują. Alkoholis gali rezorbuotis į kraują nuo 15 min, esant nevalgius, iki kelių valandų, esant prisivalgius. Kaip jis supranta, nebuvo praėjęs pakankamas laikas, kad būtų galima pasakyti, kad visas suvartotas alkoholis buvo rezorbavęsis į kraują. Įprastai tai užtrunka iki 2 valandų. Alkoholis rezorbuojasi, kreivė kyla, alkoholio koncentracija didėja, po kiek laiko alkoholis pradeda šalintis ir kreivė krenta. Jei kalba eina apie keliolika ar keliasdešimt minučių, turi tiksliai žinoti, kada ir kiek alkoholio buvo suvartota, jei nežino, kada ir kiek suvartojo, negalima nieko teigti. Galima apskaičiuoti, kokia alkoholio koncentracija būtų rezorbavusis alkoholiui, bet ar ji rezorbavosi pas A. N., nėra aišku, nes nepraėjo dvi valandos. Gali apskaičiuoti, kokia būtų alkoholio koncentracija, jei būtų rezorbavęsis visas alkoholis. Jis gali apskaičiuoti, kokia maksimali alkoholio koncentracija būtų pilnai rezorbavusis tam tikram išgertam alkoholio kiekiui. Rezorbcijos laiko nustatyti neįmanoma, jis priklauso nuo daugelio aspektų, kurių konkrečiam asmeniui objektyviai nustatyti neįmanoma. Negali pasakyti, kad tam tikru laiku išgėrus alkoholį tam tikru metu alkoholio koncentracija būtų būtent tiksliai tokia. Nėra matmens, kaip žmogus girtėja. Nėra tokios konstantos, tai lemia daug aplinkybių. Jis gali apskaičiuoti tokią alkoholio koncentracija, kokia galėtų būti maksimaliai pasiekta, suvartojus tą kiekį alkoholinio gėrimo. Bet ta koncentracija galėtų būti laikotarpyje tarp 15 min. ir 2 valandų. Jeigu nėra dviejų valandų intervalo, jis konkrečių rezultatų pateikti negali. Vyriškos lyties asmeniui, 176 cm ūgio ir 104 kg svorio, pilnai rezorbavusis alkoholiui, suvartojus 330 ml alkoholio, kraujyje būtų apie 1,47 prom. alkoholio koncentracija, 340 ml – 1,51 prom. Alkotesteris nerodo mažiau nei yra kraujyje, jo žiniomis alkotesteriai yra gaminami taip, kad jie rodytų kuo artimesnę alkoholio koncentraciją kraujyje, tik yra kita mėginio terpė (iš iškvepiamo oro). Jo pateikti skaičiavimai nurodo, kokia galėtų būti alkoholio koncentracija kraujyje, jam pilnai rezorbavusis nuo 15 min iki 2 valandų. Kitų parametrų įvertinti negali, bet kreivė pasieks būtent tokį tašką, kaip jis nurodė, tačiau neįmanoma atsakyti, kada tiksliai tai bus. Yra tikėtina, kad 12.45 val. galėjo būti panašiai suvartotas alkoholio kiekis ir tikėtina, kad antrasis rezultatas yra teisingas. Pirmojo rezultato jis paaiškinti negali. Jeigu jis suvartojo 340 ml, alkoholis nuo pat pirmos rezorbcijos į kraują porcijos pradedamas skaidyti, per tą 41 min, kai jis išgėrė ir rezorbavosi, per tas 40 min galėjo suskilti kažkiek alkoholio. Per 41 min. galėtų būti suskaldoma nuo 0,07 iki 0,17 promilių. Per 25 minutes būtų dar suskaldytas papildomas alkoholio kiekis. Jis tiksliai sakyti gali tik tada, jei po alkoholio suvartojimo būtų praėjusios 2 valandos ir alkoholis būtų pilnai rezorbavęsis. Pagal alkoholio koncentraciją kraujyje neįmanoma nustatyti, kada jis suvartojo tą alkoholį. Jei žmogus sakytų, kad išgėrė pusę butelio degtinės ir pripūtė 2,5 prom, tuomet jis gali sakyti, kad tokio skaičiaus nebūtų tikrai. Šiuo atveju po 330 ml alkoholio suvartojimo, praėjus 41 min. būtų apie 1,3-1,4 promilės, po 340 ml suvartojimo būtų apie 1,34 iki 1,44 promilės. Alkoholis pradedamas skaidyti nuo patekimo į kraują momento, galimai po 40 min. galėjo arba negalėjo būti maksimali alkoholio koncentracija kraujyje. Jei būtų praėjusios 5 valandos, tikrai galėtų drąsiai teigti, o šituo atveju yra persipynę keli procesai, tas minučių skaičiavimas yra nebepatikimas. Jei alkoholis būtų pilnai rezorbavęsis, tik tuomet galėtų tiksliai pasakyti, kokia buvo alkoholio koncentracija tam tikru momentu. 1,47-1,51 promilės yra vienintelis patikimas rezultatas.

Iš 2021 m. balandžio 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. balandžio 5 d. apie 12.58 val. iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), iš ,,Audi“ (valst Nr. (duomenys neskelbtini) išlipa neblaivus vairuotojas su alkoholiu rankose, kartu su vairuotoju važiavo nepilnametis vaikas (b. l. 19). Pranešėja laukia, pasitiks. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo nurodytą automobilį ,,Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelkraštyje, kuriame vairuotojo vietoje sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyras, priekyje keleivio vietoje buvo vaikas. Prie jų priėjo pranešėja N. G., kuri paaiškino, kad eidama pro (duomenys neskelbtini) esantį namą, apie 12.50 val., pastebėjo, kad automobilyje ,,Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdi neblaivus vyras, kartu su juo mažametis vaikas. Po kelių minučių vyras ėmė važiuoti atbulomis ir įsirėmė į už jo automobilio stovėjusio automobilio ,,Volvo“ priekį ir pavažiavęs į priekį sustojo. N. G. surašė pareiškimą dėl vairavimo fakto (b. l. 13). Automobilį vairavo A. N., kuriam patikrinus blaivumą apie 13.07 val. buvo nustatytas 1,87 prom. girtumo laipsnis. Pakartotinai patikrinus blaivumą apie 13.26 val. buvo nustatytas 1,48 prom. girtumo laipsnis (b. l. 14, 16). A. N. bendraujant iš pradžių neigė, jog vairavo automobilį, vėliau teigė, kad vairavo kieme, kadangi jo vaikas paprašė, kad pavežiotų, po kiek laiko vėl neigė vairavimą. Vaikas buvo perduotas mamai. Apie galimą ,,Volvo“ automobilio apgadinimą buvo pranešta automobilio savininkui, kuris atėjęs ir apžiūrėjęs automobilį apgadinimų nematė, tik likusias dulkes. Nuo eismo įvykio įforminimo atsisakė, kadangi jam žala nepadaryta (b. l. 12).

Iš BPC garso įrašo matyti, kad pranešėja skambino į BPC 2021 m. balandžio 5 d. 12 val. 55 min 6 s, skambučio trukmė – 50 s, pranešėja prašo atvažiuoti pareigūnus, nes ,,girtas vairuotojas, visiškai girtas, dar su mažu vaiku, jis nevažiuoja, bando lipti iš automobilio, bet jam nesiseka, matau pilna degtinės ir mažą vaiką“.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų (tarp jų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei liudytojų paaiškinimų teisme ir kt.) visumos nustatyta ir byloje ginčo dėl to nėra, kad A. N. 2021 m. balandžio 5 d. apie 12.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi byloje yra nustatyta nagrinėjamo įvykio vieta, laikas bei faktas, kad automobilį ,,Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas A. N.. Taip pat iš esmės byloje neginčijamas A. N. nustatytas 1,48 prom. neblaivumas. A. N. pripažįsta ir neginčija jam alkotesteriu nustatyto neblaivumo, šį faktą pagrindžia ir alkotesterio kvito duomenys, kai jam apie 13.26 val. buvo nustatytas 1,48 prom. girtumo laipsnis. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. N. buvo akivaizdžiai neblaivus, patvirtina tiek pareigūnų liudytojų A. B., M. M. paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, tiek pareigūnų body kamerų vaizdo įrašai.

Šioje byloje ginčas iš esmės kyla dėl to, kada A. N. pavartojo alkoholio – ar jis alkoholį pavartojo prieš vairuodamas automobilį kieme, ar alkoholį pavartojo, kai sustojo automobiliu kieme, daugiau nebeketinęs niekur važiuoti. A. N. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir kategoriškai teigė, jog neblaivus nevairavo; įvykio dieną dėl savo išgyvenimų nusipirko mažą degtinės butelį parduotuvėje ,,Maxima“, grįžo į kiemą, prisiparkavo kieme, užgesino variklį, įsirėmė į vairą, išsiverkė, išgėrė beveik visą butelį, 350 ml, 40 laipsnių stiprumo degtinės. Kai prie jo priėjo moteris, pažiūrėjo ir nuėjo, jis išgėrė likusį gurkšnį.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Skundo, o tuo pačiu ir bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas. Šioje byloje nagrinėjamas ir aktualus būtent A. N. inkriminuotas pažeidimas, kad jis vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas 1,48 prom. girtumas. Taigi šio pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens vairavimo faktas, jam esant neblaiviam. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus. Asmens vairavimo, esant neblaiviam, faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo metu nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Taigi, norint asmenį pripažinti kaltu, šiuo atveju būtina įrodyti, kad A. N. alkoholio vartojo dar prieš vairuodamas automobilį ir kieme vairavo jau būdamas neblaivus, bei paneigti jo versiją, kad jis alkoholį vartojo tik po to, kai prisiparkavo kieme ir daugiau niekur nevažiavo.

Teismas, įvertinęs A. N. advokato padėjėjo skundo argumentus ir skundžiamą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10077-2021, byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad institucija, spręsdama, ar A. N. veiksmuose yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, netinkamai vertino įrodymus, jų pakankamumą ir patikimumą ir dėl to A. N. nepagrįstai nubaudė, skirdama jam administracinę nuobaudą baudą ir administracinio poveikio priemonę.

Vienintelis asmuo, matęs, kad A. N. vairavo automobilį kieme, yra byloje paaiškinimą parašiusi ir teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja N. G.. Iš jos parodymų matyti, kad ji atkreipė dėmesį į A. N. automobilį dėl to, jog eidama (duomenys neskelbtini), išgirdo kito automobilio garsinį signalą, po to signalo sujudėjo ,,Volvo“ automobilis ir nuo jo pavažiavo ,,Audi A3“, sidabrinės spalvos. Tuo metu ji buvo iki 50 m atstumu nuo A. N. automobilio ir prie jo priėjo gal per minutę ar dvi, tai nebuvo sekundės, kol ji priėjo. Ji prie automobilio priėjo dėl to, jog norėjo įsitikinti, ar automobilyje yra mažametis vaikas, nes eidama pėsčiųjų taku matė besisukinėjančią galvytę. Automobilio variklis sustojus buvo išjungtas. Buvo nuo ,,Audi“ maždaug 3-4 m atstumu, kai pasilenkė pasižiūrėti, o po to priėjo prie pat automobilio. Ji priėjo, nes jai pasirodė, kad automobilyje yra vaikas, o vairuotojas galimai buvo išgėręs, priėjo dėl vaiko saugumo. Automobilio vairuotojas į ją net neatkreipė dėmesio, ji iškvietė policiją, nes vairuotojas galimai buvo išgėręs. Vairuotojas su ja nekontaktavo, ji jam nieko nesakė. Vairuotojas lyg ir lingavo, jai pasirodė, jog buvo išgėręs. Vairuotojas sėdėdamas lingavo, jo reakcija buvo keista, jis į ją nereagavo ir jai tai sukėlė įtarimą. Vairuotojui nepasakė, kad iškviesta policija. Automobilio salone daiktų nematė, butelį pamatė vėliau, kai atvažiavo pareigūnai ir jiems parodė tą butelį. Visą laiką buvo šalia ,,Audi A3“ automobilio, stovėjo iš galo per kokius 2 metrus, maždaug iki 15 min., kol atvažiavo pareigūnai. Nematė, kas vyko automobilyje, kol ji stovėjo. Matė tik suaugusio žmogaus siluetą, jis sukiojosi. Nematė, kad jis gertų, nes nestebėjo visą laiką, ką jis ten daro. Nematė, kad jis kažką gertų ar negertų. Ji vairuotoją matė, kalbėdama su moterimi šiek tiek nusisukdavo, bet visą laiką pažiūrėdavo, kad tas vairuotojas niekur nenuvažiuotų ar neišliptų. Negali pasakyti, kaip dažnai atsisukdavo, ,,Audi“ langai galimai buvo tamsinti, tik žmogaus siluetas matėsi. Ji matė, kad jis judėjo, bet kad jis turėtų kažką rankoje ir keltų, ji nematė. Galėjo būti, kad jis gėrė ar negėrė, visą laiką jo nestebėjo.

Nėra abejonių, kad tai, ką pamatė liudytoja – kad sujudėjo ,,Volvo“ automobilis ir nuo jo pavažiavo ,,Audi A3“, jai galėjo sukelti abejonių dėl automobilio ,,Audi A3“ vairuotojo blaivumo. Kita vertus, teismas abejoja liudytojos gebėjimu iš apie 50 m atstumo pamatyti automobilyje priekyje sėdinčio mažamečio vaiko, gim. 2019 m., galvytę, kadangi tokio mažamečio vaiko galvytė automobilio lango nesiektų, todėl iš tokio atstumo jo pamatyti tiesiog neįmanoma. Teismo posėdžio metu liudytoja negalėjo nurodyti jokių kitų A. N. neblaivumo požymių apart to, kad jai priėjus prie automobilio jis į ją nereagavo, o ji jam nieko ir nesakė. Tuo tarpu A. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl patirtų išgyvenimų jis įsikniaubė į vairą ir dar iki ateinant liudytojai N. G. jau buvo išgėręs didžiąją dalį 350 ml talpos degtinės butelį, taigi, alkoholis jį pradėjo veikti. Tokioje situacijoje logiška, kad liudytojai nieko nesakant ir nedarant – nebandant atidaryti automobilio, nebarbenant į langą ar pan., o A. N. pavartojus tiek alkoholio ir jam pradėjus jį veikti, jis galėjo ir nereaguoti į liudytoją. Kita vertus, teismui abejonių kelia liudytojos paaiškinimų patikimumas ir todėl, kad savo pranešimą liudytoja surašė ne pati, jai diktavo pareigūnė M. M., ką rašyti, tai patvirtina pareigūnų body kameros vaizdo įrašai. Liudytoja pareiškime nurodė, kad eidama (duomenys neskelbtini) ji pamatė, kaip būdamas akivaizdžiai neblaivus ,,Audi A3“ vairuotojas sėdėjo automobilyje su mažamečiu vaiku ir po kurio laiko atbulomis važiuodamas atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau jos tokie paaiškinimai nesutampa su teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais ir yra nenuoseklūs. Visų pirma, teismo posėdžio metu ji nenurodė, kad eidama (duomenys neskelbtini) ji matė, kad automobilyje sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas; be to, teismo vertinimu, būdama iki 50 m atstumu ji negalėjo matyti vairuotojo akivaizdžių neblaivumo požymių, tokiu atstumu jai įtarimą dėl jo neblaivumo galėjo sukelti tik tai, jog kitas automobilis sujudėjo ir nuo jo tada pavažiavo A. N. automobilis, visų antra, kaip minėta, ji tokiu atstumu negalėjo matyti, jog automobilyje sėdi mažametis vaikas. Kita vertus, liudytojai parašius pareiškimą ir išėjus iš įvykio vietos, nors teismo posėdžio metu liudytoja pareigūnė M. M. negalėjo pasakyti, ar buvo prašoma paaiškinimą patikslinti, tačiau iš pareigūnų body kamerų matyti, kad pareigūnė M. M. telefonu paskambino liudytojai ir paprašė sugrįžti, kad būtų papildytas pareiškimas. Tą patvirtina ir pačios liudytojos N. G. pareiškimas, kuriame matyti, kad kitos spalvos tušinuku yra parašytas papildymas ,,iki atvykstant pareigūnams alkoholio nevartojo“, taip pat ir liudytojos paaiškinimas teismo posėdžio metu, kad po kiek laiko jai paskambino pareigūnė ir paprašė patikslinti pareiškimą, į įvykio vietą ji grįžo už 10-15 min, papildė pareiškimą pareigūnės prašymu, nes pasitikėjo pareigūnės korekcija.

Teismo posėdžio metu ši liudytoja nurodė, kad ji, laukdama policijos, stovėjo iš automobilio galo, vairuotojo visą laiką nestebėjo, stovėjo ir kalbėjosi su kita moterimi, automobilį stebėjo tik tiek, kad vairuotojas nepabėgtų, todėl ar A. N. automobilyje gėrė, ar negėrė, ji negalėjo matyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pasak A. N. jis didžiąją dalį degtinės išgėrė dar iki liudytojai N. G. ateinant, o paskutinį gurkšnį – ant butelio dugno likusį šlakelį degtinės jis išgėrė jai nuėjus ir belaukiant policijos, taigi, iš esmės tai buvo momentinis veiksmas, kurio liudytoja N. G., nestebėjusi vairuotojo visą laiką, galėjo ir nepamatyti. Iš BPC garso įrašo matyti, kad pranešėja skambino į BPC, prašo atvažiuoti pareigūnus, nes ,,girtas vairuotojas, visiškai girtas, dar su mažu vaiku, jis nevažiuoja, bando lipti iš automobilio, bet jam nesiseka, matau pilna degtinės ir mažą vaiką“. Tačiau teismo posėdžio metu ji tokių aplinkybių, kad A. N. bandė lipti iš automobilio, apskritai nenurodė, priešingai ji nurodė, kad jis į ją nereagavo, vairuotojas neišlipo atvykus pareigūnams, o laukdama policijos matė tik suaugusio žmogaus siluetą, jis sukiojosi. Nors BPC ji nurodė, kad ,,mato pilna degtinės“, tačiau teismo posėdžio metu ji nurodė, kad salone butelių nematė, tik durelėse, kai jos atsidarė, iš vairuotojo pusės matė galimai degtinės butelį. Taigi, kaip matyti, liudytojos N. G. parodymai, duoti teisme, ir nurodyti pareiškime, nėra visiškai nuoseklūs, tarpusavyje dėl esminių detalių nesutampa ir tai sudaro teismui pagrindą šios liudytojos parodymus vertinti kritiškai, tokie jos parodymai negali būti laikomi objektyviais ir visiškai patikimais, nekeliančiais teismui pagrįstų abejonių įrodymais. Remtis tokiais parodymais ir pripažinti A. N. kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį galima būtų tik jei juos patvirtintų kiti objektyvūs ir abejonių nekeliantys įrodymai.

Kitų liudytojų, kad A. N., jau vairuodamas kieme, buvo neblaivus, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, kaip matyti, tiek iš A. N., tiek iš liudytojos N. G. paaiškinimų, tiek iš pareigūnų body kamerų, įvykio vietoje jau anksčiau buvo kita moteris, kuri galimai iš arčiau matė A. N., vairuojantį kieme ir ką jis darė sustojęs automobilyje, ir kurios paaiškinimai galėtų paneigti ar patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau šios liudytojos duomenų pareigūnai neužfiksavo ir paaiškinimo nepaėmė. Kadangi byloje apklausti proceso dalyviai nurodė, kad minėtos moters nepažįsta, teismas nebeturėjo jokių galimybių iškviesti ir apklausti minėtą moterį ir taip ištaisyti institucijos pareigūnų nevisapusiškai byloje surinktų įrodymų trūkumus.

Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad N. G., būdama iki 50 m atstumu nuo A. N. automobilio iki jo priėjo per 1-2 minutes, tada priėjusi prie automobilio į jį pasižiūrėjo ir iškvietė policiją. Iš BPC garso įrašo matyti, kad ši liudytoja į BPC skambino 2021 m. balandžio 5 d. 12 val. 55 min 6 s; iš pareigūnų body kamerų įrašų ir BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 13.03 val., pirmą A. N. neblaivumo tikrinimą alkotesteriu atliko 13.07 val. Taigi, kaip matyti, jei tikint A. N. versija, jis alkoholį gėrė prisiparkavęs ir jau sustojus automobilyje, t. y. užsivertė degtinės butelį, jis iš esmės turėjo 1-2 minutes laiko išgerti beveik visą 350 ml talpos degtinės butelį. Nagrinėjamu atveju tokios versijos nepaneigia byloje surinkti įrodymai, juolab, kad logiškai vertinant, išgerti vienu kartu beveik apie 340 ml alkoholio esant tokios būklės – susijaudinus dėl jam skaudžių ir jautrių dalykų, per 1-2 minutes laiko yra įmanoma. Be to, tai, kad automobilyje buvo rastas panašios talpos, kaip nurodo A. N., butelis, patvirtino tiek liudytoja N. G., tiek pareigūnas A. B.. Tai nėra toks alkoholio kiekis, kokio nebūtų įmanoma išgerti per 1-2 minutes.

Teismas, siekdamas objektyviai ir išsamiai išnagrinėti bylą, patvirtinti ar paneigti A. N. versiją, kada jis pavartojo alkoholio, ir tuo pagrindu padaryti išvadas, ar A. N. vairavo blaivus, ar ne, teismo posėdžio metu apklausė teismo medicinos ekspertą, paaiškinusį alkoholio poveikį žmogaus organizme, asmens girtėjimo ar alkoholio skilimo žmogaus organizme aplinkybes. Teismo posėdžio metu ekspertas nurodė, kad nagrinėjamu atveju medicininiu požiūriu neįmanoma paaiškinti tokio neblaivumo laipsnio staigaus kritimo nuo 13.07 val. iki 13.26 val., 0,39 prom. skirtumas per tokį trumpą laiko tarpą yra neįmanomas, kadangi per valandą suskyla nuo 0,1 prom. iki 0,25 prom. alkoholio, į šį intervalą patenka visi asmenys. Alkoholis gali rezorbuotis į kraują nuo 15 min, esant nevalgius, iki kelių valandų, esant prisivalgius. Rezorbcijos laiko nustatyti neįmanoma, jis priklauso nuo daugelio aspektų, kurių konkrečiam asmeniui objektyviai nustatyti neįmanoma. Negali pasakyti, kad tam tikru laiku išgėrus alkoholį tam tikru metu alkoholio koncentracija būtų būtent tiksliai tokia. Nėra matmens, kaip žmogus girtėja. Vyriškos lyties asmeniui, 176 cm ūgio ir 104 kg svorio, pilnai rezorbavusis alkoholiui, suvartojus 330 ml alkoholio, kraujyje būtų apie 1,47 prom. alkoholio koncentracija, 340 ml – 1,51 prom. 1,47-1,51 promilės yra vienintelis patikimas rezultatas, kuriuo galima vadovautis.

Įvertinus teismo medicinos eksperto duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu visų kitų nustatytų bylos aplinkybių ir įrodymų kontekste, pažymėtina tai, jog pirmasis A. N. alkotesterio tikrinimo rezultatas nepaneigia tos aplinkybės, kad A. N. alkoholį vartojo neseniai, nes tik tuo galima paaiškinti, jog tarp A. N. atliktų tikrinimų praėjus 19 min, skirtumas tarp tikrinimų yra daugiau nei 0,25 prom. (0,39 prom.), t. y. toks, kiek žmogaus organizmas negali pašalinti alkoholio per valandą, o juo labiau per 19 min. (ekspertas nurodė, kad jų skaičiavimo metodikoje naudojamas matmuo, kad per valandą gali suskilti nuo 0,1 prom. iki 0,25 prom. alkoholio). Iš pareigūnų body kamerų matyti, kad tik atvykus pareigūnams pirmą kartą A. N. nurodė, jog 30 min laikotarpiu alkoholio nevartojo (kad vartojo alkoholio sustojęs, A. N. nurodė gerokai vėliau, t. y. bebaigiant forminti įvykį), todėl pareigūnai turėjo pareigą jį iškart patikrinti alkotesteriu. Tačiau tokį pirmąjį A. N. neblaivumo rezultatą, o vėliau – ir neįtikinamą, t. y. teoriškai nepaaiškinamą, skirtumą tarp antrojo rezultato, kaip minėta, būtent galima ir paaiškinti tuo, kad A. N. alkoholio vartojo itin neseniai. Be to, teismo medicinos ekspertas, atlikęs paskaičiavimus, nurodė, jog įvertinus A. N. suvartotą alkoholio kiekį, stiprumą, A. N. svorį ir ūgį, pilnai rezorbavusis alkoholiui A. N. organizme, jis daugiausia galėjo pripūsti 1,47-1,51 prom., o tai iš esmės tik patvirtina A. N. nurodomas aplinkybes dėl jo suvartoto alkoholio kiekio ir stiprumo, t. y. jo parodymų patikimumą, bei byloje antru pūtimu jo nustatytą neblaivumo rezultatą, kuris patenka į eksperto nurodomą intervalą. Juolab, kai A. N. teigė, kad buvo nevalgęs, o tokiu atveju alkoholio rezorbcija kraujyje yra spartesnė. Ekspertas nurodė ir tai, kad alkoholis gali rezorbuotis į kraują nuo 15 min, esant nevalgius, iki kelių valandų, esant prisivalgius. Konkretaus rezorbcijos laiko nustatyti yra neįmanoma, nėra metodikos paskaičiuoti, kaip asmuo girtėja. Pagal byloje minėtas nustatytas aplinkybes nuo pirmojo A. N. alkoholio didžiosios dalies suvartojimo iki jo pirmojo tikrinimo alkotesteriu galimai buvo praėję apie 15 min, t. y. minimalus teismo medicinos eksperto nurodytas laikas, per kurį alkoholis rezorbuojasi žmogaus organizme, o iki antrojo tikrinimo nebuvo praėję 2 val., t. y. maksimalus laikas, per kurį alkoholis rezorbuojasi žmogaus organizme, taigi, nėra pagrindo tvirtinti, kad A. N. tiek pirmu, tiek antru kartu įpūtė teoriškai neįmanomą įpūsti alkoholio koncentracijos kiekį ar kad A. N. suvartotas alkoholis teoriškai negalėjo būti rezorbavęsis jo organizme arba rezorbcijos procesas buvo pasibaigęs. Atsižvelgiant į visa tai, taip pat į eksperto paaiškinimus, kad apskritai negalima paskaičiuoti ir nustatyti, kada asmuo konkrečiai pavartojo alkoholio, žinant konkrečią alkoholio kiekio koncentraciją žmogaus organizme tam tikru laiku, ir atvirkščiai, nėra galimybės įvertinti, kada tiksliai A. N. pavartojo alkoholio, vertinant alkotesterio parodymus ir tų parodymų fiksavimo laiką. Taigi, šiuo aspektu A. N. versijos dėl suvartoto alkoholio fakto būtent po vairavimo, t. y. sėdint automobilyje, taip pat negalima paneigti. Įvykio metu A. N. kraujo tyrimas imtas nebuvo ir alkoholio koncentracija kraujyje nebuvo nustatyta, todėl pašalinti likusias abejones dėl alkoholio vartojimo laiko nėra galimybių ir dėl to nėra pagrindo neabejotinai teigti, jog A. N. jau vairuodamas kieme buvo neblaivus, t. y. alkoholio buvo pavartojęs dar prieš vairuodamas automobilį kieme.

Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu A. N. kategoriškai ir nuosekliai neigė savo kaltę vairavus neblaiviam ir išgėrus tik sustojus, šią versiją jis taip pat nurodė iš pradžių tiek įvykio metu pareigūnams, tai matyti iš pareigūnų body kamerų vaizdo įrašų, tiek tai atsispindi administracinio nusižengimo protokole, jam rašant paaiškinimą (,,sustojęs atsidarė degtinės butelį“), ir sprendime sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones (,,nesustabdėt, stovėjau“). Kita vertus, iš body kamerų įrašų matyti ir tai, kad nepaisant to, kad jis didžiąją dalį laiko bendraudamas su pareigūnais tvirtino, jog neblaivus nevairavo, tačiau kartą jis pareigūnams nurodė ir tai, kad ,,su vaiku išėjo į kiemą, vaikas panorėjo pavažiuoti, paprašė pavažiuot po kiemą, apsuko ratą su vaiku“, ,,pusvalandžio bėgyje alkoholio nevartojo“, ,,nevažiavo išvis“. Vaizdo įrašai taip pat patvirtina, kad nors A. N. nebuvo tokios būklės, kad nesuprastų, ką daro, ką jam sako pareigūnai, tačiau pareigūnams nepavyko jo išklausti būtent kada jis apsuko ratą su vaiku kieme ir pan., A. N. kalbėjo ne visada rišliai, todėl jo versijų keitimas, nesant kitų byloje objektyvių įrodymų, savaime nepatvirtina, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus. Patraukto administracinėn atsakomybėn asmens parodymai negali būti vienintelis įrodymas jo kaltei pagrįsti. Toks versijų keitimas, neaiški ar nenuosekli administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija dar įvykio metu, juolab, kai A. N. pats yra pareigūnas, todėl jam tikrai gerai žinoma ir suprantama, kokias aplinkybes reikia įrodyti, norint nustatyti vairavimo neblaiviam faktą, kelia abejones. Kita vertus, matyti, kad jis buvo neblaivus ir neseniai išgėrus tokį kiekį degtinės jis turėjo girtėti, kas iš esmės galėjo ir lemti, jog jis nebuvo nuoseklus įvykio metu aiškindamas aplinkybes. Tačiau tokia patraukto administracinėn atsakomybėn asmens teisė pasirinkti gynybos būdą arba neduoti parodymų prieš save yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje (Panevėžio apygardos teismo nutarimas Nr. AN2-102-366/2018). Siekiant paneigti jo versiją apie įvykio aplinkybes, byloje turi būti surinkta pakankamai kitų jo kaltę grindžiančių objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų, kuriuos privalo surinkti policijos pareigūnai, o teismas privalo juos tikrinti ir vertinti, prireikus – rinkti papildomus įrodymus. Surinktų įrodymų turi pakakti nuspręsti dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuojamą pažeidimą.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Institucija operatyviai turėjo imtis visų priemonių surinkti įrodymus, neginčijamai patvirtinančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl nusižengimo padarymo, kaip minėta, užfiksuoti visus liudytojus ir paimti iš jų paaiškinimus, operatyviai išreikalauti įvykio vietoje galimai buvusios kameros vaizdo įrašą, taip pat vaizdo įrašą iš parduotuvės ,,Maxima“, šių prašymų administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas apskritai nesprendė (teismas šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgalioto atstovo prašymus atmetė, be kita ko, atsižvelgdamas ir į tai, kad praėjus tiek laiko, paprastai vaizdo įrašų išlikę nebūna ir jie nėra saugomi, taip būtų tik užvilkintas bylos nagrinėjimas). Nepritartina tokiai praktikai, kai Institucijos nutarimas priimamas remiantis duomenimis, kuriais vadovaujantis galima tik daryti prielaidą, kad buvo padarytas teisės pažeidimas, ir visa įrodymų rinkimo našta yra perkeliama teismui, kuris, kaip jau minėta, nebeturi galimybių išsiaiškinti tam tikrų bylai reikšmingų aplinkybių ir (ar) jas užfiksuoti tokias, kokios buvo galimai daromo teisės pažeidimo metu.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad Institucijos nutarimas yra priimtas neišsiaiškinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, o teismui atlikus įrodymų tyrimą byloje, siekiant pašalinti Institucijos tyrimo trūkumus, byloje surinkti įrodymai neabejotinai ir kategoriškai nepatvirtina A. N. veiksmuose esant administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymių, o būtent, jog A. N. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. A. N. nurodoma versija, jog jis vairavo blaivus, o alkoholio pavartojo tik jau sustojęs ir sėdėdamas automobilyje, liko nepaneigta, teismui išnaudojus visas galimybes, nepavyko pašalinti abejonių, todėl šioje byloje padaryti kategorišką išvadą, jog A. N. vairavimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, negalima.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Tokiu atveju vadovaujantis tokiais duomenimis, būtų pažeidžiama asmens nekaltumo prezumpcija, o jo kaltė padarius nusižengimą būtų konstatuota nepašalinus visų abejonių, ką taip pat draudžia įstatymas ir pamatiniai įrodinėjimo proceso principai. Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, tačiau šioje byloje institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog A. N. automobilį vairavo būdamas neblaivus, be to, Institucijos atstovai taip pat nedalyvavo ir teismo posėdžiuose bei nesidomėjo bylos eiga.

Taigi, iš byloje esančių įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos ir neabejotinos išvados, kad A. N. 2021 m. balandžio 5 d. apie 12.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 1,48 prom. girtumas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena prieš A. N. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, teismas,

nutaria:

A. N. (A. N.) įgalioto atstovo advokato padėjėjo Mariaus Ruzo skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10077-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną prieš A. N. nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė