- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- II-289-762/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00070-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Artūras Dilys (pirm.)
- Pažeidėjas
- B. K.
- Institucija
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato veiklos skyrius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo B. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl jo atžvilgiu priimto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo A. B. 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-1312-2021 panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-1312-2021 (toliau ir – skundžiamas nutarimas) B. K., už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje padarymą skirta 60 Eur bauda, už tai, kad jis 2021 m. liepos 13 d., 16.35 val., Rokiškyje, Panevėžio g., vairavo automobilį ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai pėsčiųjų perėja ėjo pėsčiasis, kuris varėsi dviratį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 31 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
B. K., nesutikdamas su minėtu nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo 2021 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo A. B. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-1312-2021 panaikinti arba pakeisti ir skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2021 m. liepos 13 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas L. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis nesustojo prieš Panevėžio gatvės perėją ir nepraleido pėsčiojo, kuris varėsi dviratį. 2021 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas A. B. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-1312-2021 už 2021 m. liepos 13 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą jį nubaudė 60 Eur bauda. Su nutarimu nesutinka. Administracinio nusižengimo protokole ir nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodoma pažeidimo esmė – t. y., kad jis nepraleido pėsčiojo, kuris varėsi dviratį tuo padarydamas ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Jis automobilį vairuoja 70 metų ir visuomet laikosi kelių eismo taisyklių reikalavimų, nedaro pažeidimų. Jis tą dieną važiavo su savo žmona ir važiuojant per perėją tikrai jokio pėsčiojo su dviračiu nebuvo. Tai galės patvirtinti ir jo žmona L. Policijos automobilis jam buvo iš dešinės pusės ir už sankryžos nusuko į dešinę pusę Strazdelio gatvę. Praėjus kiek laiko, kada jis važiavo jau Perkūno gatve jį sustabdė ir informavo apie pažeidimą, surašė protokolą, kuriame jis ir pažymėjo, kad jokio dviratininko nematė. Jeigu būtų nustatyta teisme, kad tikrai nepraleido pėsčiojo, tai prašo teismo nebausti jo bauda, nes jis pensininkas ir tokios didelės baudos neturės iš ko susimokėti, todėl teismo prašys nutarimą pakeisti. Gauna 390 eurų pensiją, kurios nepakanka net maistui, vaistams.
B. K. teismo posėdžio metu nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir skunde.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į B. K. skundą, kuriame nurodė, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas L. V. 2021 m. liepos 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 83-ANR_P-2253-2021, B. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), už tai, kad jis 2021 m. liepos 13 d., 16.35 val., Rokiškyje, Panevėžio g., vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai pėsčiųjų perėja ėjo pėsčiasis ir varėsi dviratį. B. K. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dalyvaujant, administraciniu nurodymu už pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje padarymą buvo paskirta 30 Eur bauda. Asmeniui buvo siūloma administracinį nurodymą įvykdyti iki 2021 m. liepos 28 d. Kadangi B. K. iki nurodyto termino administracinio nurodymo neįvykdė, todėl institucijos įgaliotas pareigūnas, įvertinęs sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, B. K. dalyvaujant, išnagrinėjo bylą ir nutarimu paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą maksimalią (bylos duomenimis – minimalią, kas laikytina rašymo apsirikimu) 60 eurų baudą. Mano, kad B. K. skundas nepagrįstas ir netenkintinas, todėl prašo palikti galioti priimtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas L. V. 2021 m. liepos 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 83-ANR_P-2253-2021 B. K., už tai, kad jis 2021 m. liepos 13 d., 16.35 val., Rokiškyje, Panevėžio g., vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai pėsčiųjų perėja ėjo pėsčiasis ir varėsi dviratį, tuo pažeidė KET 31 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje. Protokolas surašytas atsakomybėn traukiamam asmeniui dalyvaujant, tai yra jį sustabdžius pareigūnams, po nusižengimo padarymo. Administraciniu nurodymu už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje padarymą, B. K., vadovaujantis ANK 610 straipsniu, buvo siūloma iki 2021 m. liepos 28 d. savanoriškai sumokėti pusė minimalios straipsnio sankcijoje numatytos baudos – 30 Eur.
B. K. iki nurodyto termino administracinio nurodymo neįvykdžius, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo A. B. 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-1312-2021, už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje padarymą, jam skirta 60 Eur bauda. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. K..
B. K. su priimtu institucijos nutarimu nesutinka, pateiktu skundu, bei teismo posėdžio metu iš esmės nurodydamas, kad važiuojant per perėją jokio pėsčiojo su dviračiu nebuvo. Policijos automobilis jam buvo iš dešinės pusės ir už sankryžos nusuko į dešinę pusę Strazdelio gatvę. Praėjus kiek laiko, kada jis važiavo jau Perkūno gatve jį sustabdė ir informavo apie pažeidimą, surašė protokolą, kuriame jis ir pažymėjo, kad jokio dviratininko nematė.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš skirtingų šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio mėn. 6 d. nutartis byloje Nr. N-444-752-07). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
KET 30 punktas numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
KET 31 punktu nustatyta, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
ANK 417 straipsnio 4 dalyje yra numatyta atsakomybė vairuotojams už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, ir užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, konstatuoja, kad B. K. kaltė dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, padarymo įrodyta.
Byloje pateiktas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. V. tarnybinis pranešimas (b. l. 22), kuriame išdėstytos B. K. padaryto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, kurias L. V. patvirtino ir teismo posėdžio metu. L. V. parodė, kad 2021 m. liepos 13 d., nuo 08.00 val. iki 20.00 val. tarnybą vykdė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule J. Š.. Dirbo su tarnybiniu automobiliu VW KOMBI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šaukinys „P6090“). Apie 16.35 val. važiavo Panevėžio g., Rokiškis nuo Vilties gatvės pusės link Respublikos g. kelio pirmąja eismo juosta ir privažiavo pėsčiųjų perėją, esančią nuo parduotuvės „IKI“ link Rokiškio autobusų stoties (netoli Panevėžio, Respublikos ir Strazdelio gatvių sankryžos). Jis su tarnybiniu automobiliu sustojo prieš pėsčiųjų perėją kelio pirmoje eismo juostoje, nes jam iš kairės kelio pusės per pėsčiųjų perėją ėjo moteriškė ir varėsi dviratį, tačiau pėsčiųjų perėjos vidurio dar nebuvo priėjusi. Priešingoje kelio pusėje taip pat buvo sustojęs automobilis ir praleido moteriškę, einančią pėsčiųjų perėja su dviračiu. Tuo metu šalia jo kairėje pusėje, kelio antroje eismo juostoje, prieš pėsčiųjų perėją sustojusių automobilių nebuvo. Staiga kelio antra eismo juosta pro jį pravažiavo VW Passat markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesustojęs prieš pėsčiųjų perėją praleisti moteriškės, nusuko į Respublikos gatvę. Jis praleidęs pėsčiąją, įsijungė tarnybinio automobilio šviesos signalą ir besivydamas nesustojusį prieš pėsčiųjų perėją automobilį, bandė jį sustabdyti, tačiau šio automobilio vairuotojas važiavo toliau. Jį pavyko sustabdyti tik Perkūno gatvėje. Priėjus prie sustabdyto automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ir paklausus vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo B. K., gim. (duomenys neskelbtini), kodėl stabdomas jis nesustojo, jis paaiškino, kad jokių švyturėlių nematė ir garsinio signalo negirdėjo. Paklausus jo, kodėl nesustojo prieš pėsčiųjų perėją Panevėžio gatvėje, per kurią ėjo moteriškė ir varėsi dviratį, jis taip nurodė, kad jokios moteriškės pėsčiųjų perėjoje nematė, todėl ir nesustojo. Jis vairuotojui B. K. pasakė, kad jo KET reikalavimų pažeidimą matė ir šalia jo sėdėjusi kolegė. B. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. B. K. perskaitė administracinio nusižengimo protokolą ir savo paaiškinime nurodė, kad pėsčiųjų perėjoje moters nematė ir todėl nesustojo.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Š. iš esmės patvirtino liudytojo L. V. duotus parodymus. Ji patvirtino, kad važiuojant su kolega L. V. su tarnybiniu automobiliu Rokiškio m., Panevėžio gatvėje, sustojo pirmoje eismo juostoje prie pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiojo, kuris jiems ėjo iš kairės pusės, varėsi dviratį ir buvo perėjęs priešpriešinio eismo juostas ir įėjęs į kelio kryptis skiriančią salelę. Šalia jų esanti antra eismo juosta buvo tuščia. Tuo tarpu jų sustojimo kryptimi antra eismo juosta net nepristabdęs prie pėsčiųjų perėjos staiga pravažiavo automobilis VW Passat. Tuomet jie praleidę pėsčiąjį įsijungė tarnybinio automobilio švyturėlius, persirikiavo į antrą juostą ir vijosi pėsčiojo nepraleidusį automobilį, kuris jau buvo pasukęs į Respublikos gatvę. Persekiojamas automobilis VW Passat pavažiavęs Respublikos gatve pasuko į Perkūno gatvę ir tik ten sustojo. Kolega L. V. pėsčiojo nepraleidusiam vairuotojui surašė administracinio nusižengimo protokolą.
Teismo posėdžio metu apklausta L. K. nurodė, kad ji yra B. K. sutuoktinė ir nagrinėjamo įvykio metu su juo kartu važiavo automobilyje VW Passat. Nurodė, kad važiuojant Panevėžio gatve link Respublikos gatvės, matė dešinėje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją (paskutinė pėsčiųjų perėja esanti Panevėžio gatvėje) pristabdžiusį policijos automobilį, tačiau ant pėsčiųjų perėjos ar šalia jos nebuvo jokio pėsčiojo, todėl jos sutuoktinis B. K. vairuodamas automobilį pravažiavo šią pėsčiųjų perėją ir pasuko į Respublikos gatvę. Kad juos stabdo policijos pareigūnai išgirdo ir pamatė tik kai pasuko iš Respublikos gatvės į Perkūno gatvę, kur ir sustojo.
Išdėstyta pareigūnų Kelių eismo taisyklių pažeidimo versija teismas neturi pagrindo abejoti ar netikėti. Tiek tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – policijos pareigūnai, išsamiai ir visapusiškai paaiškino įvykio aplinkybes, kurio metu B. K. važiuodamas savo vairuojama transporto priemone nesustojo ties pėsčiųjų perėja, prie kurios buvo priėjęs ir ja per kelią norėjo eiti pėsčiasis varydamas dviratį. Pareigūnų nurodytos nusižengimo padarymo aplinkybės yra aiškiai ir visapusiškai išdėstytos, yra logiškos, todėl šias aplinkybes teismas laiko objektyviomis ir nekeliančiomis abejonių.
Pažymėtina, kad policijos veiklos funkcija nėra išimtinai nubausti asmenis. Policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Policija, vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais, nešališkai gina visus asmenis. Pagrindiniai policijos uždaviniai yra žmogaus teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, saugaus eismo priežiūra (Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 3-5 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju pareigūnai įvykį, kurio metu buvo padarytas administracinis nusižengimas, stebėjo būdami sustoję ties perėja praleisti pėsčiojo, kelio pirmoje eismo juostoje, ir betarpiškai matė kelio antra eismo juosta pro juos pravažiuojantį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį, kurį vairavo B. K. ir nesustojęs prieš pėsčiųjų perėją nusuko į Respublikos gatvę. Administracinis nusižengimas padarytas apie 16.35 val., tai yra esant šviesiam paros metui, geram matomumui (kitų sustojusių transporto priemonių toje eismo juostoje nebuvo). Be to, pareigūnai pamatę, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas iš karto reagavo, bei tarnybiniu automobiliu vijosi pareiškėją, bandydami jį sustabdyti bei sustabdžius B. K. vairuojamą transporto priemonę paaiškino, dėl ko jis buvo sustabdytas, kokį adminitracinį nusižengimą padarė, buvo paklaustas, kodėl nesustojo praleisti pėsčiojo, einančio per perėją. Jam jo akivaizdoje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, suteikta galimybė susipažinti su protokolu ir parašyti paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių ir pasirašyti. Administracinio nusižengimo protokole B. K. savo paaiškinime nurodė, kad jis pėsčiojo nematė, todėl nesustojo ir pasirašė. Šios aplinkybės rodo, kad pareigūnams nebūtų tikslo stabdyti pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės, jei pareigūnai nebūtų matę padaryto KET reikalavimų pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Tuo tarpu nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jokio pėsčiojo, besivarančio dviratį, užfiksuoto nusižengimo padarymo metu perėjoje nebuvo, tačiau vėliau skunde, bei savo paaiškinimuose nurodo, kad nesustojo, nes perėjoje jokio dviratininko nematė. Iš nurodytų pareiškėjo teiginių seka, kad pareiškėjas kategoriškai netvirtina, kad nepadarė administracinio nusižengimo, tačiau teigia, kad galėjo pėsčiojo nepamatyti.
Liudytojos L. K. duoti paaiškinimai, kurie patvirtina B. K. nurodytas aplinkybes dėl pėsčiojo nebuvo atsižvelgiant į ištirtas kitas bylos aplinkybes, laikytini kaip šališki, siekiant, kad sutuoktinis išvengtų neigiamų padarinių dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau priimtini toje apimtyje kur L. K. nurodė mačiusi, kad pirmoje eismo juostoje važiavęs policijos automobilis pristabdė prieš pėsčiųjų perėją, o B. K. važiuodamas antra eismo juosta pravažiavo šią pėsčiųjų perėją nesustojęs.
Kaip minėta, teismas neturi pagrindo nesutikti su pareigūnų išdėstytomis įvykio aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad B. K. pažeidė KET 31 punkto nuostatas, kurios reikalauja vairuotojus sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Be to, pagal KET 31 punkto reikalavimus, B. K. net ir nepastebėjęs perėja einančio pėsčiojo, matydamas, kad kita transporto priemonė (-ės), nagrinėjamu atveju pareigūnų tarnybinis automobilis, sustojo ties pėsčiųjų perėją, važiuodamas ta pačia kryptimi privalėjo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
Pabrėžtina, jog valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, tuo tarpu eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos, išmanyti Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti kelių eismo taisykles ir jų privalomai laikytis (Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnio 1 punktas, 12 straipsnio 2 dalis, KET 5 punktas). Tuo tarpu sisteminis Kelių eismo taisyklių V skyriaus nuostatų, kuriuose nustatytos vairuotojų pareigos pėstiesiems, vertinimas suteikia pagrindą išvadai, jog tokioje situacijoje, kai tiek transporto priemonės vairuotojams, tiek ir pėstiesiems, vienu metu leidžiamas judėjimas, pirmenybė teikiama pėsčiajam, o vairuotojas privalo imtis visų atsargumo (saugumo) priemonių, kad praleistų pėsčiuosius, einančius per pėsčiųjų perėją. Be to, kaip žinia, padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonių – vairuotojams yra keliami itin aukšti atidumo kelyje bei privalomo saugaus eismo taisyklių žinojimo ir nepriekaištingo jų laikymosi reikalavimai, todėl šiuo atveju B. K. argumentai, kad jis nematė pėsčiojo, besivarančio dviratį ir einančio per perėją neeliminuoja jo pareigos vairuojant automobilį neprarasti budrumo, adekvačiai ir itin atidžiai vertinti kelyje esančias situacijas, laikytis eismo saugumo reikalavimų, bei jo atsakomybės dėl tokio nusižengimo padarymo.
Įvertinus visumą teisminio nagrinėjimo metu nustatytų ir aukščiau išdėstytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad pareiškėjo kaltė įrodyta tiek rašytine bylos medžiaga – administracinio nusižengimo protokolu, kuriuo pareigūnų buvo užfiksuotas nusižengimo padarymo faktas (užfiksuoti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį – pareiškėją, duomenys apie administracinį nusižengimą ir jo kvalifikavimą, nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės, ANK straipsnis ir dalis, teisės akto, kuris buvo pažeistas, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas, automobilio, kuriuo padarytas nusižengimas markė, modelis bei asmens paaiškinimas dėl padaryto administracinio nusižengimo aplinkybių), skundo nagrinėjimui pateiktu institucijos pareigūno, vyresniojo tyrėjo L. V., kuris matė ir užfiksavo pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, tarnybiniu pranešimu, L. V. ir J. Š. parodymais teismo posėdžio metu, kuriais liudytojai (pareigūnai) paaiškino įvykio aplinkybes, kita rašytine bylos medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nėra pagrindo nesutikti su institucijos priimtu skundžiamu nutarimu. B. K. už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas pagrįstai, kadangi įrodyta, kad jis 2021 m. liepos 13 d., 16.35 val., Rokiškyje, Panevėžio g., vairavo automobilį ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai pėsčiųjų perėja ėjo pėsčiasis, kuris varėsi dviratį, tuo pažeidė KET 31 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas pateiktu skundu taip pat prašo jeigu būtų nustatyta, kad tikrai nepraleido pėsčiojo, nebausti jo bauda ir pakeisti skundžiamu nutarimu jam skirtą nuobaudą švelnesne – įspėjimu.
Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriomis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui (Kauno apygardos teismo 2017-10-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-600-327/2017).
ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Atsižvelgus vien tik į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus, jam tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-600-327/2017).
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pareiškėjui 2021 m. liepos 13 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu Nr. 83-ANR_P-2253-2021 už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje padarymą, buvo siūloma iki 2021 m. liepos 28 d. savanoriškai sumokėti pusė minimalios straipsnio sankcijoje numatytos baudos – 30 Eur.
B. K. su padarytu adminiostraciniu nusižengimu nesutiko, kaltės nepripažino, ir iki nurodyto termino administracinio nurodymo neįvykdė, todėl jam institucijos skundžiamu nutarimu už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje padarymą, skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta 60 Eur bauda.
Pareiškėjas skundu prašo sušvelninti jam nuobaudą ir vietoje baudos skirti įspėjimą, motyvuodamas tuo, kad jis pensininkas ir tokios didelės baudos neturės iš ko susimokėti, gauna 390 eurų pensiją, kurios nepakanka maistui, vaistams.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui yra būtina nustatyti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėne ypatingai atsakomybę švelninančią aplinkybę (-es), galinčią lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-212-383/2018).
Pažymėtina, jog B. K. už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda 60 Eur. Jis dėl nusižengimo padarymo kaltės nepripažino ir siūlomos administraciniu nurodymu pusės minimalios baudos dydžio savanoriškai nesumokėjo. Institucijos skundžiamu nutarimu skiriant pareiškėjui minimalią baudą buvo atsižvelgta į nusižengimo padarymo aplinkybes, į nusižengimo pobūdį, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad jis administracinių galiojančių nuobaudų iki šio adminitracinio nusižengimo padarymo neturi, taip pat į pareiškėją charakterizuojančius duomenis, jo pensinį amžių, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas - administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo). Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, suponuoja pagrindą pareiškėjui už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti minimalią baudą.
Remiantis ir teismų praktika tokio pobūdžio bylose, tokios aplinkybės kaip prasta ar sunki asmens turtinė padėtis, mažos gaunamos pajamos, negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės pareiškėjui nagrinėjamu atveju yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Švelnesnės nuobaudos nei numatyta ANK 417 straipsnio 4 dalyje minimali, paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena B. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė) ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.
Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytas nusižengimas, kuomet vairuotojas nepraleidžia perėja einančio pėsčiojo ar pėsčiųjų yra grubus nusižengimas eismo saugumui, kurio padarymo atveju neretai kyla ypač skaudžių padarinių (sutrikdoma žmonių sveikata, žūsta žmonės). Todėl įstatymo leidėjo nustatyta ir pažeidėjui skirta bauda yra vienas iš neigiamų padarinių, kylančių už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju, būdamas garbaus amžiaus, privalėjo ir privalo būti itin atidus ir budrus, nepaisant jo turimo vairuotojo stažo, vertinti eismo situacijas itin atsargiai, ypač atidžiai vairuodamas transporto priemonę keliuose, kur galimas pėsčiųjų eismas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į nustatytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, spręstina, kad vien ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gaunamos pajamos pragyvenimui yra mažos, nėra išskirtinai ypatinga aplinkybė švelninanti pažeidėjo atsakomybę ir jos nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Teismas ir institucija skirdama nuobaudą asmeniui už nusižengimo padaryną į turtinę padėti atsižvelgia vertindami duomenų visumą, tačiau vien tik sunki ar prasta turtinė padėtis, nesant kitų išskirtinių priežasčių, nesuponuoja pagrindo pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei kitiems pažeidėjams. Nagrinėjamu atveju, tai, kad pareiškėjas turės sumokėti baudą, kas pablogins jo materialinę padėtį, yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, kurį pareiškėjas turėjo numatyti iš anksto.
Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad Institucijos paskirta B. K. minimali bauda būtų per griežta ar neproporcinga nuobauda pareiškėjui už jo padaryto nusižengimo padarymą. Pareiškėjui už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirta minimali bauda, kuri teismo vertinimu, buvo tinkamai individualizuota, todėl tokia nuobauda laikytina adekvačia ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui priemone, siekiant administracinės nuobaudos tikslų, bei nepažeidžia teisingumo, protingumo, bei sąžiningumo principų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pateiktas skundas netenkintinas. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo A. B. 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-1312-2021 paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 640-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
B. K. skundo netenkinti.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo A. B. 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-1312-2021 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.