Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos J. L. atstovui advokato padėjėjui Ričardui Suslavičiui, suinteresuoto asmens R. L. atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Krivickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. L., notaras Mindaugas Ladas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Pareiškimas netenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, pareiškimą dėl palikimo priėmimo paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui. Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

Pareiškėja prašo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo A. L., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priimti. Taigi palikimas, į kurį pretenduoja pareiškėja atsirado 2002 m. birželio 1 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pareiškimas dėl pareiškėjos vardu palikimo priėmimo turėjo būti notarui pateiktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo – iki 2002 m. rugpjūčio 1 d. Teismui pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateiktas 2019 m. rugsėjo 10 d., t. y. daugiau nei po 17 metų nuo palikimo atsiradimo.

Byloje nustatyta, kad A. L. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7). Pareiškėja J. L. yra palikėjo dukra (e. b. l. 7), daugiau vaikų palikėjas neturėjo (e. b. l. 66). Po A. L. mirties palikimą priėmė sutuoktinė R. L. (e. b. l. 9, 68). Kauno rajono 1-ojo notarų biure 2002 m. lapkričio 29 d. užvesta paveldėjimo byla po A. L. mirties, palikimą priėmė sutuoktinė R. L., paveldėjimo byla nėra užbaigta (e. b. l. 10). Nekilnojamojo turto registro 2019 m. gegužės 14 d. duomenimis, palikėjo A. L. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11-12). Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-375-254/2007 apribota neterminuotai motinos R. L. tėvų valdžią į dukrą J. L., kuriai nustatyta nuolatinė rūpyba ir rūpintoja paskirta R. L. (e. b. l. 13-15).

Teismo posėdyje liudytoja R. L. (buvusi pareiškėjos rūpintoja) paaiškino, kad ji, būdama pareiškėjos rūpintoja, nesikreipė dėl palikimo pareiškėjos vardu priėmimo, kadangi pasitikėdama pareiškėjos motinos pasakymu, jog viskas sutvarkyta, galvojusi, kad paveldėjimo klausimus buvo sutvarkiusi būtent pareiškėjos motina. Liudytoja nurodė, jog ji žinojo apie buto skolas, tačiau apie jų padengimą nieko negalinti pasakyti; pareiškėja už kažką sumokėjo, bet už ką nežino; pareiškėjos ir suinteresuoto asmens santykiai nebuvo itin geri ir labai šilti, tačiau jos palaikydavo ryšį, bendraudavo; pareiškėja kiekvienais metais gegužės mėnesį grįždavusi į Lietuvą, kuomet kartu su liudytoja pravažiuojant pro šalį matydavo, kad butas apleistas, netvarkomas, buvo keletą kartų užėję ir matę, kad butas apleistas. Paskutinį kartą bute pareiškėja lankėsi 2019 m. gegužės mėnesį kartu su R. L.. Apie tai, kad ne iki galo sutvarkyti buto dokumentai liudytojai telefoninio pokalbio 2019 m. gegužės mėnesį metu pasakė pati R. L..

Liudytoja G. L. (pareiškėjos senelė) teismui paaiškino, kad butą ji nupirko sūnaus šeimai, tačiau buto nepadovanodama sūnui padariusi klaidą, norinti, kad butas atitektų pareiškėjai, liudytoja apie buto nuosavybės dokumentus, skolas nieko nežinojusi; R. L. sakiusi, kad visi dokumentai sutvarkyti; R. L. liudytojų akivaizdoje pasirašė pasižadėjimą, kad butas neprapuls ir bus išsaugotas; R. L. pareiškėja nesirūpino nuo pat sūnaus mirties, pareiškėja su motina beveik nebendravo; kai pareiškėja tapo pilnamete buvo nuvažiavusi į butą, mokėjusi už buto skolas, bet kiek ir kada nežino; prie namo remonto darbų gal neturėjusi galimybių prisidėti.

Liudytoja R. J. teismo posėdyje paaiškino, kad gyvena name, kuriame yra A. L. priklausęs butas, skolų už butą visada buvo, kurių apmokėjimui R. L. siųsdavo pašto perlaidas, o liudytoja iš tų pinigų apmokėjusi skolas, liudytoja turėjusi buto raktus; butas buvo apleistas, jame niekas negyveno ir negyvena; paskutinį kartą pareiškėja ir jos motina bute buvo susitikusios 2019 m. gegužės mėnesį, kuomet R. L. davė pinigų stogo remontui, iš viso buto priežiūrai R. L. davusi apie 5000 Eur; J. į butą atvykdavo retai (3 kartus per 2008-2019 metus).

Pareiškėja termino praleidimo priežastimis nurodo ir prašo jas pripažinti svarbiomis šias aplinkybes: pergyvenusi palikėją jo sutuoktinė ir pareiškėjos motina R. L. palikimą priėmė, tačiau dėl tuo metu buvusios nepilnamete pareiškėjos vardu palikimo priėmimo nesikreipė. Vėliau pareiškėjos rūpintoja tapusi R. L. taip pat dėl pareiškėjos vardu palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, o pati pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, nes tėvo A. L. mirties metu buvo nepilnametė, todėl pati negalėjo tvarkytis paveldėjimo procedūrų. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos įstatyminiai atstovai – motina ir rūpintoja, po pareiškėjos tėvo mirties nesikreipė nei į notarų biurą su pareiškimu, nei į teismą dėl leidimo nepilnametės vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą išdavimo (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nustatyta, kad dėl pareiškėjos visiškos nepriežiūros ir nesirūpinimo ja, teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu apribota neterminuotai motinos R. L. tėvų valdžia į pareiškėją, liudytoja R. L. nurodžiusi, kad nenorėjo leisti pareiškėjai kartu gyventi su motina dėl jos netinkamo gyvenimo būdo, liudytoja G. L. taip pat nurodė, kad R. L. jau po sūnaus mirties nesirūpino dukra, vedė amoralų gyvenimo būdą, kas neleidžia vertinti R. L. kaip rūpestingo ir patikimo asmens, todėl liudytojos R. L. argumentai, kad ji pasitikėdama pareiškėjos motinos teiginiais, jog pareiškėjai tenkančios palikimo dalies klausimai yra sutvarkyti, vertinami kritiškai ir neįtikinantys. Sutiktina su pareiškėjos atstovu, jog šios aplinkybės, kuomet pareiškėja buvo nepilnametė, o jos įstatyminiai atstovai neatliko jokių veiksmų tikslu užtikrinti nepilnamečio vaiko teisių įgyvendinimą, galėtų būti pripažintos objektyviomis, svarbiomis, nulėmusiomis termino praleidimą priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą.

Tačiau pareiškėja pilnamete tapo 2008 m. gegužės 31 d., bet į notarų biurą dėl tėvo palikimo priėmimo nesikreipė, teismui pareiškimą pateikė tik 2019 m. rugsėjo 10 d., todėl pareiškėja, prašydama atnaujinti labai žymiai praleistą terminą palikimui priimti turi procesinę pareigą nurodyti priežastis, dėl kurių jau sulaukus pilnametystės nebuvo kreiptasi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir pateikti nurodomas priežastis pagrindžiančius įrodymus (CPK 576 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja nurodo, jog sulaukusi pilnametystės dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl 1) teisinio neišprusimo, kadangi iki šio pareiškimo pateikimo dienos nėra turėjusi savarankiškų teisinių ginčų teismuose, nebuvo susidūrusi su paveldėjimo teisiniais klausimais ir su teisinių problemų sprendimu pasitelkiant kitus teisės srities specialistus; 2) nuo 2008 metų gyvena Londone ir negalvojo, kad reikia atlikti kokius nors papildomus veiksmus, kad po tėvo mirties paveldimas turtas atitektų jai; 3) pareiškėjai atnaujinus terminą, suinteresuoto asmens R. L. interesai nenukentės, ji pretenzijų į pareiškėjai priklausančią dalį nereiškia, paveldėjimo byla nėra užbaigta, kitų įpėdinių, be pareiškėjos nurodytų, nėra, turtas išlikęs natūra.

Pareiškėjos ir suinteresuotos asmens atstovų teisme teiktais paaiškinimais, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais darytina išvada, jog pareiškėjos ir jos motinos R. L. santykiai nebuvo konfliktiški, buvo pakankamai geri, jos, nors ir nelabai dažnai, susitikdavo, bendraudavo telefonu. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje (2020 m. sausio 15 d. posėdžio garso įrašas 26:20–28:50) dėl termino praleidimo aplinkybių nurodė, kad iki 2019 m. liepos–rugpjūčio mėnesio pareiškėja net nesprendė klausimo, ar jos vardu buvo sutvarkyti paveldėjimo dokumentai, ar nebuvo; pareiškėja atvykusi į Lietuvą ir spręsdama turtinius klausimus tik per atsitiktinumą, išsitraukusi iš registro duomenis, sužinojo, kad 2019 m. liepos–rugpjūčio mėnesiams nebuvo sutvarkyti tėvo turto paveldėjimo dokumentai. Pareiškėja aplinkybėms, jog nurodytu laikotarpiu kreipėsi dėl duomenų apie ginčo butą gavimo ir juos gavo, jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjos manymas, įsitikinimas, kad ir ji yra buto savininkė, taip pat nepatvirtintas jokiais įrodymais. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja, manydama, jog ir ji yra buto savininkė, rūpinosi tuo butu, jo priežiūra, mokesčių ir kitų skolų sumokėjimu, kas sudarytų pagrindą tokį pareiškėjos elgesį vertinti kaip savininkės, t. y. kad ji faktiškai laikė save buto savininke bei pagrindžiančiu pareiškėjos įsitikinimą, manymą, jog motina jos vardu yra priėmusi tėvo palikimą. Pažymėtina, kad pareiškėja, kurios santykiai su motina nebuvo blogi, jos bendraudavo, pati ne kartą mačiusiu, kad butas yra neprižiūrimas, apleistas, per tokį ilgą vienuolikos metų laiką turėjo visas galimybes išsiaiškinti tikrąją reikalų padėtį tiek pati, tiek padedama artimiems giminaičiams. Galima sutikti su pareiškėjos atstovo nuomone, jog dėl to, kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, kad nuo 2008 metų nuolatinai gyvena Jungtinėje Karalystėje, į Lietuvą grįžta retai, gal ir turėjo mažesnes galimybes pati išsiaiškinti tėvo palikimo paveldėjimo procedūrų eigą, tačiau tai nepaneigia pareiškėjos, kaip pakankamai atidaus, sąžiningo, rūpestingo asmens, pareigos imtis bent minimalių veiksmų tam, kad sužinoti tikrąją teisinę padėtį, ar nereikia pačiai kreiptis į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Teismas pareiškėjos argumentus dėl teisinio išsilavinimo ir patirties spręsti paveldėjimo klausimus neturėjimo ir dėl nuolatinio gyvenimo ne Lietuvoje nevertina sudarančiomis pagrindo teigti buvus/egzistavus objektyviomis, svarbiomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausomomis priežastimis, sutrukdžiusioms jau tapus pareiškėjai pilnamete per įstatymo nustatytą terminą imtis būtinų veiksmų tėvo palikimui priimti. Jokių kitų individualių gyvenimo aplinkybių, dėl kurių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, pareiškėja nenurodė. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727). Teismas, atmesdamas pareiškimą įvertina ir suinteresuoto asmens išreikštą nesutikimą dėl termino pareiškėjui atnaujinimo (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Suinteresuotas asmuo R. L. prašo priteisti iš pareiškėjos patirtas 950 Eur atstovavimo išlaidas. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas, todėl, atmetant pareiškimą yra pagrindas priteisti iš pareiškėjos atstovavimo išlaidas, kurias patyrė suinteresuotas asmuo. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija 2015 m. kovo 19 d. teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-77 patvirtintų rekomenduojamų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Byloje patirta 19,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pareiškimą atmetus, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso, 290 – 291, 443, 578 straipsniais,

nutaria:

Atmesti J. L. pareiškimą dėl praleisto įstatymų numatyto termino atnaujinimo A. L., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Priteisti iš J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 19,25 Eur (devyniolika eurų ir 25 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šias išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant bylinėjimosi išlaidų įmokos kodą 5660.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.