- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- 2S-1295-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05970-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Swedbank“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. D. pateikė ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau - AB) „Swedbank“, prašydama pripažinti 2023 m. vasario 8 d. atsakovės sprendimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti ieškovės kreditingumą bei suteikti būsto paskolą ieškovei tokiomis palūkanomis ir pradiniu įnašu, kaip skelbiama AB „Swedbank“ reklamoje bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti, išaiškino ieškovei teisę kreiptis dėl kilusio ginčo nagrinėjimo ne teismine tvarka į Lietuvos banką.
3. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą Lietuvos bankas ne teismo tvarka nagrinėja vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus. Vertino, kad ieškovės ginčas su atsakove AB „Swedbank“ nagrinėtinas Lietuvos banko Teisės ir licencijavimo departamento ne teismine tvarka. Todėl sprendė ieškinį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, kadangi toks sprendimas ieškovei nesukeltų materialinių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė J. D. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties, kuriame prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą soręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad:
4.1. spręsdamas, kad ieškovės suformuluotas reikalavimas nesukels jokių teisinių pasekmių, neįsigilino į bylos esmę, ginčo pobūdį, todėl atsisakydamas priimti ieškinį teismas priėmė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Priešingai nei nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, ieškinio reikalavimas ir jo patenkinimas sukels teisines pasekmes ieškovei, kadangi ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju būtų suteikta 100 000 Eur būsto paskola su tokiomis palūkanomis ir pradiniu įnašu, kaip skelbiama atsakovės reklamoje;
4.2. sutinka, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, galimi tam tikri šios teisės apribojimai, tačiau teismas privalo įsigilinti į bylos esmę, ginčo pobūdį, o ne perrašyti citatas iš sprendimų, kurių ginčo esmė skiriasi. Pateiktas ieškinys yra didelės apimties, todėl susipažinti su bylos medžiaga reikalingas laikas, kai tuo tarpu ieškinys teisme gautas 2023 m. balandžio 25 d., o nutartis priimta ir pateikta ieškovei 2023 m. balandžio 26 d.;
Motyvuojamoji dalis
4.3. priimant skundžiamą nutartį padaryti esminiai civilinio proceso teisės normų pažeidimai, todėl toks teismo sprendimas pripažįtamas neteisėtu ir naikintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakytas priimti ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).
8. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.
9. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas – pripažinti 2023 m. vasario 8 d. atsakovės AB „Swedbank“ sprendimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti ieškovės kreditingumą bei suteikti būsto paskolą ieškovei tokiomis palūkanomis ir pradiniu įnašu, kaip skelbiama AB „Swedbank“ reklamoje, nesukels materialinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Pažymėtina, kad atsakovė vertino ieškovės kreditingumą paraiškos padavimo metu ir priėmė ieškovės netenkinantį sprendimą nesuteikti būsto paskolos, nurodė priežastis, dėl kurių būsto paskola nesuteikta. Apeliantės kreditingumas, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, įtakojusioms neigiamo sprendimo ieškovės atžvilgiu priėmimą, gali būti vertinamas pagal kredito įstaigoje nustatytas taisykles iš naujo, minėtą aplinkybę nurodė ir atsakovė savo 2023 m. vasario 13 d. pranešime ieškovei. Taigi ieškovė savo teisę gauti būsto paskolą gali realizuoti pakartotinai kreipdamasi į kredito įstaigą. Todėl laikytina, kad ieškovė pareiškė teisme materialiųjų pasekmių nesukeliančius reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė atsisakyti priimti ieškovės ieškinį.
10. Apeliantės argumentai, jog ieškinys su priedais yra didelės apimties, o pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę nagrinėjamu atveju nekeičia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiama nutartis priimta pradinėje civilinio proceso stadijoje, kurioje vertinama tai, ar besikreipiantis į teismą asmuo įgyvendino ieškiniui taikomus bendruosius ir specialiuosius civiliniame procese įtvirtintus reikalavimus (CPK 137 straipsnis). Kaip matyti, spręsdamas dėl ieškinio priėmimo teismas nuo civilinės teisės normų nenukrypo, todėl apeliantės argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.
11. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą). Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
12. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apeliantės atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.