Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo – baigęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2022-02-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 64¹ straipsniu – viešaisiais darbais 6 mėnesiams.

2) 2023-12-07 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – areštu 40 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams. 2024-03-01 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro.

3) 2024-02-08 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – areštu 44 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2023-12-07 baudžiamuoju įsakymu ir nustatyta galutinė bausmė – areštas 65 paroms. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams.

4) 2024-05-02 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – areštu 86 paroms. 2024-07-05 paleistas iš kalėjimo atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024-07-06, apie 19 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambaryje, D. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priėjęs prie lovoje gulinčios savo šeimos narės – sugyventinės V. F., ją užgulė ir spaudė savo kūnu, dėl ko pastaroji sunkiai kvėpavo, jautė stiprų skausmą kairiame šone, taip sukėlė V. F. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. L., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 106-109, 115-117), kad 2024-07-06 jis, neblaivus grįždamas namo į seseriai priklausantį butą, kuriame gyvena kartu su sugyventine V. F., parsinešė 1 l talpos 6 proc. stiprumo alaus butelį. Grįžęs namo, rado sugyventinę V. F. vartojančią alkoholį su drauge J. Ž.. Neblaivi V. F. pradėjo ant jo šaukti, jį įžeidinėti, sakydama „brude“, „mėšle“, „pijoke“. Jis, bandydamas ją raminti ir juokaudamas, priėjo prie sugyventinės, suėmė ją už rankų, paguldė į lovą ir, laikydamas ją už rankų žastų srityse bei užguldamas, prispaudė visu savo kūnu isteriškai šaukiančią V. F., kuriai galėjo sukelti fizinį skausmą, nes ši neturi vieno plaučio. Po to, kai paleido V. F., ši jam pagrasino „dabar, brude, tau policija bus“. V. F. iškvietė policiją, o kadangi pas jį tuo metu atėjo draugas, todėl jis su pastaruoju išėjo. Mano, kad viską galėjo matyti bute buvusi J. Ž.. V. F., su kuria kartu gyvena apie 24 – 25 metus, bet bendrų vaikų neturi, atsiprašė, su ja susitaikė ir ši jam atleido. Šiuo metu jis su sugyventine gyvena kartu tame pačia bute, tik atskiruose kambariuose, jų tarpusavio santykiai geri. Dėl savo veiksmų, įtakotų alkoholio, kuriais sukėlė sugyventinei V. F. fizinį skausmą, nuoširdžiai gailisi.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji V. F., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2024-07-06, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis D. L., ją įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais, kaltindamas tuo, jog dėl jos sužalojimo jam reikėjo realiai atlikti arešto bausmę, priėjęs prie jos, gulinčios lovoje ant dešinio šono, tyčia ją užgulė savo visu kūnu ir svoriu, prispaudė, reikalaudamas jo atsiprašyti, dėl ko jai dūrė šoną, pasidarė sunku kvėpuoti, nes neturi vieno plaučio. Užgulimo ir spaudimo metu jai sukėlė fizinį skausmą ties kairiu šonu, prie apatinių šonkaulių. D. L. ją prispaudęs laikė ilgiau nei minutę, po to paleido. Kadangi jautė skausmą užgulimo vietoje, todėl paskambino Bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. D. L. iš namų išėjo. Atvykusiems policijos pareigūnams, kurie jai iškvietė greitosios pagalbos tarnybą, papasakojo įvykio aplinkybes. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ją apžiūrėjo ir paliko namie. Užgultą kairį šoną jai skaudėjo visą vakarą, dėl ko ji išgėrė vaistų nuo skausmo. Po šio įvykio ji su D. L. susitaikė, jam pretenzijų neturi. Byloje civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškia (b. l. 1-4, 38-44).

Iš į bylą pridėto policijos pareigūnės tarnybinės kūno kameros vaizdo ir garso įrašo, aprašyto 2024-09-05 apžiūros protokole, matyti, kad V. F., policijos pareigūnams pasakodama apie D. L. smurtinius veiksmus, konkrečiai nurodė, jog pastarasis, ją užgulęs savo kūnu, ją spaudė, dėl ko ji jautė fizinį skausmą (b. l. 64-68; žiūrėti įrašą, esantį DVD-R diske, pridėtą prie bylos).

Teismo medicinos specialisto 2024-08-05 išvadoje Nr. G 1478/2024(02), remiantis V. F. turimų medicininių dokumentų duomenimis, konstatuota, kad V. F. mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Tačiau šios specialisto išvados tiriamojoje dalyje yra nurodyti šie medicininių dokumentų duomenys: Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, kvietimo ID 2420065937-1-1, kopija. Kvietimas 2024-07-06, 20 val. 24 min. Po smurto artimoje aplinkoje, šono skausmas. Atvykus kvėpavimas normalus, pasunkėjęs, drėgnas, bronchinis. Kraujotaka normali, stipininės arterijos pulsas yra. Vyzdžiai lygūs, meninginių simptomų nėra. Skausmas krūtinėje. Konflikto metu su alkūne sugyventinis paspaudė kairės pusės krūtį ties pažastimi, išsako paviršinį minkštųjų audinių skausmą, kraujavimo, paraudimo, hematomos, patinimo nestebima. Vaistų nuo skausmo atsisakė. Neblaivi (l,43 %o). Medicininės pagalbos atsisakė. Diagnozė: krūties sumušimas (b. l. 58, 59).

Iš Alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510, ARRF-0032 panaudojimo registracijos žurnalo, jo priedo - alkotesterio patikros sertifikato Nr. 2067294 kopijų matyti, kad 2024-07-06, 20 val. 31 min. V. F. nustatytas 1,43 promilių girtumas (b. l. 13-15).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 204-07-06, 19 val. 39 min. į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi V. F., pranešdama apie tai, jog namie su ja konfliktuoja sugyventinis, kuris, tyčia ją užgulęs, mėgino ją suspausti. Greitosios medicinos pagalbos atsisako (b. l. 32-33).

Iš 2024-07-06 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje. Apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta (b. l. 1-4, 9-12, 16-23).

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo D. L. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2024-07-06 tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. F. fizinį skausmą, yra surinkta pakankamai.

Bylos medžiaga neginčijai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp neblaivių kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvykęs apsižodžiavimas peraugo į tarpusavio ginčą, pasibaigusį kaltinamojo fiziniu smurtu prieš nukentėjusiąją, t. y. jos užgulimu visu savo kūnu ir svoriu bei prispaudimu, taip sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nurodo skirtingas konflikto kilimo priežastis. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusioji pradėjo ant jo šaukti, jį įžeidinėti, sakydama „brude“, „mėšle“, „pijoke“, dėl ko jis bandydamas ją raminti ir juokaudamas priėjo prie sugyventinės, suėmė ją už rankų, paguldė į lovą ir laikydamas ją už rankų, žastų srityse, bei užguldamas prispaudė visu savo kūnu isteriškai šaukiančią nukentėjusiąją, kuriai galėjo sukelti fizinį skausmą, Nukentėjusioji nurodo priešingai, kad kaltinamasis, ją įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais, kaltindamas tuo, jog dėl jos sužalojimo jam reikėjo realiai atlikti arešto bausmę, priėjęs prie jos, gulinčios lovoje ant dešinio šono, tyčia ją užgulė savo visu kūnu ir svoriu, prispaudė, reikalavo jo atsiprašyti, dėl ko jai dūrė šoną, pasidarė sunku kvėpuoti.

Pažymėtina, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, duodami parodymus apie konfliktinės situacijos pradžią ir eigą, nurodo vienas kito aktyvius veiksmus, bet reikšmingai nutyli savuosius, todėl byloje esant prieštaravimams, o taip pat nenustačius ir neapklausus asmenų, galėjusių matyti nusikaltimo įvykio aplinkybes, visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai, konstatuojant, kad tarp sugyventinių - kaltinamojo ir nukentėjusiosios konfliktas kilo dėl tarpusavio nepagarbaus bendravimo ir abiejų aktyvių, smurtą artimoje aplinkoje kurstančių, veiksmų.

Nors nukentėjusioji tik 2024-07-09 papildomos apklausos metu nurodė, kad užgultą kairį šoną jai skaudėjo visą vakarą, dėl ko ji išgėrė vaistų nuo skausmo. Tačiau tokie jos parodymai vertintini kritiškai, nes prieštarauja Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (kvietimo ID 2420065937-1-1; kvietimas 2024-07-06, 20 val. 24 min.) užfiksuotiems objektyviems duomenimis apie tai, kad po nusikaltimo įvykio neblaivi V. F., kuri skundėsi paviršiniu minkštųjų audinių skausmu kairėje pusėje ties pažastimi, vaistų nuo skausmo ir medicininės pagalbos atsisakė. Todėl remiantis minėtoje dokumentacijoje užfiksuotais duomenimis, darytina išvada, kad nukentėjusioji V. F. įtariamojo D. L. nusikalstamą veiką vertino kaip mažareikšmę.

D. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčiniais smurtiniais veiksmais, konkrečiai nurodytais kaltinime, šeimos narei – sugyventinei V. F. 2024-07-06 sukėlė fizinį skausmą.

Teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti D. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 37 straipsnį.

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021, 2K-219-303/2021 ir kt.).

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021, 2K-219-303/2021 ir kt.).

Vertinant D. L. veikos mažareikšmiškumą, atsižvelgtina į tai, kad jis nukentėjusiajai sukeldamas tik fizinį skausmą sunkesnių pasekmių nesukėlė. Vis dėlto, nukentėjusiajai V. F. fizinio skausmo sukėlimą lėmė ir jos pačios netinkamas, provokuojantis elgesys. Pabrėžtina ir tai, kad konfliktas tarp sugyventinių - kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo dėl jų abiejų neblaivumo, tarpusavio nepagarbaus bendravimo ir abiejų aktyvių, smurtą artimoje aplinkoje kurstančių veiksmų. D. L. nusikalstami veiksmai, susiję su nukentėjusiosios užgulimu visu savo kūnu ir svoriu bei prispaudimu, buvo gana spontaniški, kontaktas tarp konfliktuojančių pusių buvo trumpalaikis, trukęs tik kiek daugiau nei minutę, ir neintensyvus.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad D. L. padaryta veika BK 140 straipsnio 2 dalyje pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, ją vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių (lot. ultima ratio) taikymas. Todėl D. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu, byla jo atžvilgiu nutrauktina.

D. L. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 118-121) – naikintina, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 307 straipsnio1 - 3 ir 5 - 7 dalimis, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. L., pritaikius BK 37 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, mažareikšmiškumo ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

D. L. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.