Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Trakų energija“ atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Trakų energija“ pareiškimą skolininkei E. P. dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys V. P., antstolė A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja išieškotoja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto dalies nustatymo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti skolininkės E. P. turto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu, (duomenys neskelbtini), kurį skolininkė bei jos sutuoktinis V. P. bendra sutuoktinių nuosavybe įgijo, dalį bendroje sutuoktinių nuosavybėje. Nurodoma, kad antstolė pateikė išieškotojai 2016 m. rugpjūčio 29 d. pasiūlymą dėl skolininkės turto dalies nustatymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo atmetė.Teismas nurodė, kad pareiškėja pateiktame teismui pareiškime nesuformulavo prašymo dėl naudojimo turtu tvarkos nustatymo, neišreiškė reikalavimo nustatyti konkrečią buto naudojimosi tvarką, nenurodė šį reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių, nepateikė jokių duomenų, būtinų nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkai nustatyti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja (toliau – apeliantė) prašo panaikinti teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:suinteresuotas asmuo V. P. yra neįgalus ir jam teismo sprendimu nustatytas ribotas veiksnumas, jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) globos namuose, kuriuose jam teikiama ilgalaikės neterminuotos globos paslaugos. Dėl šių priežasčių trečiajam suinteresuotam asmeniui ir būsimam buto dalies (arba viso buto, jei bus gautas globėjo ir teismo sutikimas parduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančią buto dalį) savininkui neteks bendrai naudotis buto patalpomis. Pagal šiuos duomenis nustatyti naudojimosi tvarką nėra būtina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkos nustatymo vykdymo procese

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas nustatyti skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalį. Ginčo teisiniam kvalifikavimui apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja prašo nustatyti bendrąja sutuoktinių nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį.CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama dėl vykdymo procese skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnyje reglamentuojamą tvarką, nurodė, kad šis straipsnis reglamentuoja skolininkui priklausančios dalies nustatymą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kurio 2 dalyje imperatyviai nurodoma, kad, nustatydamas skolininko dalį, teismas kartu nustato ir naudojimosi ja tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).CPK 667 straipsnio 2 dalyje nurodytas žodžių junginys „turi nustatyti“ reiškia, kad ši norma yra imperatyvi. Vadinasi, teismas neturi diskrecijos teisės spręsti, reikia ar ne nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Taip šios procesinės normos pobūdį aiškina ir kasacinis teismas, tokios praktikos laikosi ir žemesniųjų instancijų teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2005; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005, 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1457-585/2015; 2016 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-385-614/2016). Aukščiau nurodytų teisinių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais, kad teismas, atmesdamas prašymą dėl skolininkės turto dalies nustatymo, neprivalėjo nustatyti naudojimosi turtu tvarkos, nes skolininkės sutuoktinis gyvena globos namuose arba visas butas bus parduotas, jeigu bus gautas teismo leidimas. Tokie argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad pareiškėja nesuformulavo prašymo dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, nenurodė su šiuo reikalavimu susijusių faktinių aplinkybių, nepateikė šį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Skolininko turto dalies nustatymu suinteresuotai šaliai, kai turto dalis nustatoma nekilnojamame daikte, nustatyta pareiga kartu su tokiu prašymu pateikti teismui ir naudojimosi tokiu daiktu tvarkos projektą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė tik nustatyti skolininkės nekilnojamojo turto (buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t.y. prašė nustatyti kokia idealioji nekilnojamojo turto dalis turi būti nustatyta skolininkei, bet nenurodė nekilnojamojo turto realiosios dalies, kuri atitiktų skolininkei priklausančią idealiąją dalį turte. Kadangi pareiškėjos pareiškimas neatitiko pareiškimui dėl skolininko nekilnojamojo turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo keliamiems reikalavimams, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo ne atmesti prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, o taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą - nustatyti apeliantei terminą pareiškimo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1457-585/2015; 2016 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-385-614/2016).Taigi, pripažinti skundžiamą nutartį teisėta ir pagrįsta negalima, nes klausimas išnagrinėtas, nenustačius termino procesinio dokumento trūkumams pašalinti ir dėl šios procesinės teisės normos pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo ištaisyti negali, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.