Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2022-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-851/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-07-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2022-02-03Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2022-05-31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-03
Bylos Nr.
1A-21-851/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03701-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aiva Survilienė
Nuteistasis
E. P.
Advokatai
Olegas Šibkovas
Kategorijos
  • 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-21-851/20221
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03701-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorei Aušrai Zakarkienei,nuteistajam E. P. ir jo gynėjui advokatui Olegui Šibkovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro Liutauro Rudzevičiaus (toliau tekste – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, E. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinus trečdaliu, E. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas. Į bausmę įskaitytas E. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas - 3 paros.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Mercedes Benz Classe Cls“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalies, tai yra 2826 Eur, konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. P. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. sausio 25 d. apie 05.30 val., Vilniuje, Vokiečių gatvėje, ties pastatu Nr. 2, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz Classe Cls“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, Vilniaus AVPK PR policijos pareigūnams vyr. patruliams I. G. ir K. B. tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius E. P. atsisakė iškvėpti orą į alkotesterį, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

2. Taip pat nuteistas už tai, kad jis 2020 m. kovo 21 d. apie 16 val. kelio Vilnius-Lyda 23 kilometre, iš nenustatyto asmens, pravarde „V.“, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo nemažiau kaip 345,155 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių dalį 2020 m. kovo 21 d. apie 17.25 val. Vilniuje, Ozo gatvėje, ties pastatu (duomenys neskelbtini) išplatino duodamas nenustatytiems asmenims, kitą dalį 2020 m. kovo 21 d. apie 17.50 val. Vilniuje, Ozo g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus AVPK PR vyr. patrulė J. V. atlikus apžiūrą jo vairuojamame automobilyje „Mercedes Benz Classe Cls“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rado ir paėmė: 22 vnt. skaidrios spalvos polietileninių pakelių su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė 103,176 g, 5 vnt. juodos spalvos polietileninių maišelių su žalios spalvos užrašu „Skunk Saks“ su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 241,154 g, 6 vnt. permatomų polietileninių maišų su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,825 g.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl E. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Prašė iš E. P. išieškoti visą konfiskuotino automobilio „Mercedes Benz Classe Cls“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6840 Eur (su PVM). Taip pat prašė vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirti E. P. baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metus.

3.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei esmingai nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, nes nepagrįstai ir visiškai nemotyvuotai nusprendė iš nuteistojo išieškoti tik pusę automobilio vertės atitinkančios sumos. Nurodė, kad remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, dalinis turto konfiskavimas yra taikomas tik išimtiniais atvejais, kai visos sumos išieškojimas būtų neproporcinga priemonė(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-315-303/2018).

3.2 Apelianto vertinimu, byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad visos transporto priemonės vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimas būtų aiškiai neproporcingas ir nesiderintų su baudžiamajame įstatyme įtvirtintais bausmės tikslais – asmens nubaudimu, individualiąja prevencija, teisingumo principo įgyvendinimu. Priešingai, byloje nustatyta, kad E. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, nes vairavo transporto priemonę, nors buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, ir prieš įvykį jis net kelis kartus dėl to buvo įspėtas policijos pareigūnų. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nedaro jokių tinkamų išvadų ir toliau demonstruoja visiškai neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką ir galimas kilti neigiamas pasekmes.

3.3 Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė E. P. automobilio vertę, kuri turėtų būti išieškota. Pažymėjo, kad teismų praktikoje vyrauja pozicija, jog konfiskuotino automobilio vertė turi būti nustatoma pagal rinkos vertės kriterijų. Automobilio rinkos vertė skaičiuojama kartu su pridėtinės vertės mokesčiu. Pirmosios instancijos teismas prie nuteistojo automobilio vertės nepridėjo pridėtinės vertės mokesčio.

Atsiliepimas

3.4 Prokuroras nurodė, kad BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos nuostatos įpareigoja teismą apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė. Pažymėjo, kad uždraudimas vairuoti transporto priemonę asmeniui turi svarbų tikslą – sumažinti kaltininkui galimybę pažeidinėti KET taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pažymėjo, kad E. P. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri kėlė grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko gyvybei, sveikatai bei turtui. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis E. P. bei jo gynėjas prašė skundą atmesti. Advokatas Olegas Šibkovas taip pat prašė pašalinti iš kaltinimo aplinkybę, kad E. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, nenurodytų apeliaciniame skunde, bet turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde prokuroras neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų veikos faktinių aplinkybių bei jų teisinio kvalifikavimo. Šiuo atveju yra keliami konfiskuotinos transporto priemonės vertės nustatymo bei baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimai.

6. Nors E. P. ir nėra pateikęs apeliacinio skundo, nuteistojo gynėjas prašo apeliacinės instancijos teismo pasisakyti dėl kaltinimo pagrįstumo. Kaip jau minėta aukščiau, teisėjų kolegija nenustatė esminių BPK pažeidimų, turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam. Gynėjo kalboje akcentuojamos aplinkybės, kad E. P. nepagrįstai nuteistas dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam nuo alkoholio, ir dėl to negali būti svarstomas transporto priemonės konfiskavimo ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimas, yra visiškai nepagrįstos. Nuteistasis viso proceso metu neneigė vartojęs alkoholį prieš transporto priemonės vairavimą, E. P. vairuojamą automobilį sustabdę pareigūnai konstatavo akivaizdžius nuteistojo apsvaigimo nuo alkoholio požymius, dėl ko buvo nuspręsta pastarojo blaivumą patikrinti alkotesteriu. Nuteistajam atsisakius tokios patikros, šis buvo sulaikytas ir jo neblaivumo faktas patvirtintas kitomis priemonėmis, t.y. atliekant toksikologinius tyrimus iš E. P. šlapimo. Specialisto išvadoje Nr. T-N207/2020(01) konstatuota, kad nuteistojo šlapime, paimtame 2020-01-25, nustatyta mažiausia koncentracija 0,82 promilės etilo alkoholio ( 3 tomas, 160 bylos lapas ).

Dėl konfiskuotinos transporto priemonės vertės nustatymo

7. Skundžiamu nuosprendžiu E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Mercedes Benz Classe Cls“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalies, tai yra 2826 Eur konfiskavimas, šį sprendimą motyvuojant tuo, kad automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, automobilio vertė yra 5653 Eur be PVM (t. 4, b. l. 7), ir atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, visos automobilio vertės konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė, todėl iš E. P. išieškotina pusę automobilio vertės atitinkanti suma.

7.1. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Aptariamo straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

7.2. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad E. P. tiek nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tiek veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, įvykdė panaudodamas savo motinai S. P. priklausantį automobilį „Mercedes Benz Classe Cls“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 6840 Eur ( su PVM ), todėl iš nuteistojo turi būti išieškota paminėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

7.3. Atsakant į gynėjo kalboje nurodytus argumentus, kad šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymas nėra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, teisėjų kolegija pažymi, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nuteistas E. P., numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, iš aptariamos teisės normos dispozicijos matyti, kad transporto priemonės vairavimas (arba praktinio vairavimo mokymas), kartu su minėtomis alternatyviomis įstatyme numatytomis su asmens neblaivumo sietinomis aplinkybėmis, yra būtinasis objektyvusis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis. Tai matyti ir iš teismo nustatytos E. P. nusikalstamos veikos aprašymo. Jis nuteistas už tai, kad vairuodamas aptariamą automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, E. P. atsisakė iškvėpti orą į alkotesterį, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Taigi šios veikos padarymas nėra įmanomas be transporto priemonės, tad jos panaudojimas su ja sietinas tiesiogiai. Teismas atsižvelgia į tai, kad panaudojant automobilį buvo įvykdyta tik dalis objektyviųjų veiksmų, sukeliančių baudžiamąją atsakomybę ( nors vairavo automobilį neblaivus, tačiau įvykio metu nebuvo nustatytas 1,51 promilių ar daugiau girtumas ), vis tik ši aplinkybė nėra pagrindas nepripažinti automobilio nusikalstamos veikos padarymo priemone. Šiuo atveju automobilio panaudojimas buvo būtina sąlyga nusikalstamai veikai įvykdyti, tad jis atitinka įstatyme numatytus nusikalstamos veikos padarymo priemonės požymius. Įstatymo leidėjas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatė tokią pačią baudžiamąją atsakomybę transporto priemonę vairavusiam asmeniui tiek tuo atveju, kai tai jis darė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; tiek tuo atveju, kai jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; tiek tuo atveju, kai jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Akivaizdu, kad tokiu būdu įstatymo leidėjas siekė ne tik efektyviai apginti įstatymo saugomas vertybes, bet ir, be kita ko, atgrasyti asmenis nuo tokių veiksmų, kurie užkerta galimybę nustatyti jų neblaivumą iš karto. Suvienodinus baudžiamąją atsakomybę visais minėtais atvejais buvo siekiama eliminuoti tokias ydingas situacijas, kuomet asmuo, sutikęs pasitikrinti neblaivumą ir nustačius viršijančią baudžiamajame įstatyme numatytą neblaivumo ribą, atsiduria teisiškai blogesnėje padėtyje, nei asmuo, atsisakantis tikrintis neblaivumą iš karto po vairavimo fakto, kas apsunkina galimybę nustatyti, ar šis asmuo vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai girtumas viršija 1,51 promiles. Teismų praktikoje transporto priemonės konfiskavimas taikomas tiek asmeniui ją vairavus esant neblaiviam, kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018 ir kt.), tiek ir vengiant neblaivumo patikrinimo, kai nustatyti neblaivumo požymiai (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-511/2020, 2K-279-1073/2020, 1A-384-843/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skirtingas transporto priemonės konfiskavimo klausimo sprendimas esant BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytai kitai alternatyviai veikai, tai yra vengimui neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, iškreiptų šios teisės normos esmę ir neatitiktų įstatymo leidėjo siektų minėtų tikslų.

8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai iš E. P. konfiskuota tik dalis automobilio vertės. Teismas tokį sprendimą motyvavo itin lakoniškai, nurodydamas, jog visos automobilio vertės konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė. Kaip jau minėta aukščiau, automobilio „Mercedes Benz Classe Cls“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 6840 Eur ( su PVM ). Ši transporto priemonė buvo panaudota vykdant abi nusikalstamas veikas, taigi aptariamas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), kuri turi būti konfiskuojama. Nagrinėjamų argumentų kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės. Šiuo konkrečiu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad transporto priemonę nuteistasis naudojo platindamas narkotines medžiagas, ir taip gaudamas neteisėtas pajamas, jis yra daugelį kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra jauno amžiaus, darbingas, dirba, todėl nėra pagrindo visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.

9. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl konfiskuotino turto, kaip nusikalstamos veikos priemonės, t. y. automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, ir priklausančio tretiesiems asmenims, vertės nustatymo, tai yra, ar į ją turi būti įskaičiuotas PVM.

9.1. Kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019).??? Baudžiamajame įstatyme – BK 72 straipsnio 5 dalyje – nurodyta, kad iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą.

9.2. Šioje byloje automobilio vertė yra nustatyta remiantis VšĮ „Emprekis” pateikta pažyma. Iš jos matyti, kad 2004-2007 m. gamybos automobilio “Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina su PVM yra 6840 Eur. Kitų reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo byloje nenustatyta. Ginčo dėl konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos nėra, tik prašoma išspręsti klausimą, ar į automobilio vertę turi būti įskaičiuotas PVM. Aptariamas klausimas yra spręstas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija paminėtoje nutartyje pažymėjo, jog teisės aktuose nėra pateikiamos vieningos turto vertės definicijos. Aptariant turto vertę kaip tapačios sąvokos yra vartojama „turto rinkos kaina“, „turto mokestinė vertė“, „turto tikroji vertė“, „turto rinkos vertė“ ir pan. Išanalizavusi teisės aktus, susijusius su turto vertės nustatymu ( Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (2017 m. birželio 28 d. redakcija), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (2013 m. birželio 7 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (2018 m. rugpjūčio 22 d. redakcija), PVM įstatymą ), išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t.y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM.

9.3. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai konstatavo, kad konfiskuotino turto vertė (BK 72 straipsnio 5 dalis) turi būti nustatoma be PVM, bei nepagrįstai nusprendė išieškoti iš E. P. automobilio „Mercedes Benz Classe Cls“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą - 2826 Eur. Kaip jau paminėta aukščiau, aptariamo automobilio vertė yra 6840 Eur, todėl tokia pinigų suma ir turi būti išieškota iš nuteistojo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo

10. Skundžiamame nuosprendyje klausimas dėl baudžiamosios poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo iš viso nebuvo spręstas ir aptartas.

11. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija nekartoja argumentų, nurodytų šio nuosprendžio 7.3 punkte, kuriais remdamasi konstatavo, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, E. P. įvykdė panaudodamas automobilį, todėl yra pagrindo spręsti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo E. P., įvertina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vengė tikrintis neblaivumą policijos pareigūnams užfiksavus tiek aiškius jo neblaivumo požymius, tiek vairavimo faktą. Tokie E. P. veiksmai, t.y. alkoholio vartojimas žinant, kad vairuos transporto priemonę, vairavimas esant neblaiviam, nors prieš tai taip nesielgti du kartus buvo perspėtas policijos pareigūnų (1 tomas, 41 bylos lapas), rodo itin cinišką nuteistojo požiūrį į visuomenei priimtinas elgesio normas. Taip pat svarbu pažymėti, kad net po aptariamo įvykio, esant 2020-01-25 paskirtoms kardomosioms priemonėms – dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimui bei specialiosios teisės sustabdymui, E. P. nuolat pažeidinėjo KET, dėl ko yra nubaustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir pritaikant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei aukščiau aptarti kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą uždrausti E. P. 2 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Nors pagal susiformavusią teismų praktiką teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, tačiau šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad E. P. nesilaiko paminėtos kardomosios priemonės, nes mažiausiai šešis kartus yra užfiksuotas vairuojantis transporto priemonę po kardomosios priemonės paskyrimo, todėl teisėjų kolegija nusprendžia teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones uždraudimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

12. Apibendrinant išdėstytus argumentus yra spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o būtent BK 72 straipsnio 5 dalies ir 68 straipsnio nuostatas, nepagrįstai nusprendė konfiskuoti automobilio „Mercedes Benz Classe Cls“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį, tai yra 2826 Eur, bei nepagrįstai netaikė baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl ginčijamas nuosprendis yra keistinas priimant naują nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. nuosprendį pakeisti, o būtent, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, E. P. skirti baudžiamojo poveikio priemones – automobilio „Mercedes Benz Classe Cls“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos – 6840 Eur konfiskavimą bei uždraudimą 2 metus naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

TeisėjaiArūnas BartkusAiva SurvilienėNijolė Žimkienė