- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- e2A-340-413/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14034-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Viena Insurance group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vytrita“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Šlaituva“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Viena Insurance group“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1234-1052/2023, pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Viena Insurance group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vytrita“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Šlaituva“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir ieškovė, draudikė, draudimo bendrovė), išmokėjusi trečiajam asmeniui UAB „Šlaituva“ (toliau – ir trečiasis asmuo, draudėjas) draudimo išmoką, kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Vytrita“ (toliau – ir atsakovė) 2 240,54 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. birželio 9 d. sudarė su trečiuoju asmeniu turto draudimo sutartį, kuria, be kita ko, apdraudė draudėjui priklausančias maisto atsargas, esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovė, 2022 m. balandžio 1 d. vykdydama žemės kasimo darbus, nutraukė elektros tiekimo laidą, dėl ko buvo nutrauktas elektros tiekimas trečiojo asmens patalpoms ir dėl to sugadintos draudėjui priklausančios maisto atsargos (tešla, džiūvėsiai). Pagal draudimo sutartį minėtas įvykis yra draudiminis, todėl ieškovė išmokėjo UAB „Šlaituva“ 2 240,54 Eur dydžio draudimo išmoką. Anot ieškovės, dėl nutraukto energijos tiekimo ir trečiojo asmens patirtų nuostolių yra atsakovės kaltė, todėl ji privalo atlyginti ieškovei jos išmokėtą draudimo išmoką CK 6.1015 straipsnio nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad nutrauktas elektros kabelis priklausė draudėjui, t. y. kad UAB „Šlaituva“ yra pažeisto daikto savininkė ar kad šį turtą ji valdė kitu teisėtu pagrindu, kad kabelį pažeidė atsakovės darbuotojai, taip pat nenurodė kur buvo konkreti kabelio pažeidimo vieta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsakovei UAB „Vytrita“ 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 20,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
5. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog 2021 m. balandžio 28 d. įvyko draudiminis įvykis, kurio metu buvo sugadintas ieškovės klientės – trečiojo asmens UAB „Šlaituva“, sudariusios su ieškove turto draudimo sutartį, turtas. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovė UAB „Vytrita“, 2021 m. gegužės 9 d. vykdydama žemės kasimo (duomenys neskelbtini), pažeidė elektros kabelį. Nors tikslios elektros kabelio pažeidimo vietos šalys nenurodė, iš liudytojo D. S. paaiškinimų teismas sprendė, kad kabelis buvo nutrauktas 70 – 80 cm gylyje, apie 15 – 20 metrų atstumu nuo transformatorinės į trečiojo asmens žemės sklypo pusę.
6. Teismas nustatė, kad pagal turto draudimo sutartį (draudimo poliusą Nr. 280 0009917/2021), galiojusį nuo 2021 m. birželio 23 d. iki 2022 m. birželio 23 d., ieškovė apdraudė trečiojo asmens pastatus, statinius, įrenginius ir įrangą, verslo nutrūkimą, taip pat atsargas. Skiltyje apdraudžiamos rizikos nurodyta visų rizikų draudimas (visi staiga ir netikėtai, nepriklausomai nuo draudėjo valios, draudimo sutartyje numatytoje Draudimo vietoje draudimo apsaugos laikotarpiu atsitikę įvykiai, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius ir nuostolius dėl elektros srovės poveikio (šis punktas netaikomas, jei turtas papildomai apdraustas elektros srovės poveikio draudimu (papildoma sąlyga Nr. 01). Finansinių nuostolių draudimas. Draudimo liudijimo priedo Nr. 1 37 punkte į rizikas įtraukta ir rizika, susijusi su apdraustų atsargų, laikomų šaldymo įrenginiuose, sugedimo dėl atitirpimo, kurio priežastis yra sugedęs šaldymo įrenginys, kai jo gedimo priežastis – elektros srovės poveikis, sukeltas išorinių (ne įrenginio ar pastato viduje atsiradusių) veiksnių. Ieškovė 2022 m. birželio 20 d. išmokėjo draudėjui 2 240,54 Eur žalos atlyginimą.
7. Trečiasis asmuo UAB „Šlaituva“ 2022 m. balandžio 28 d. pranešė atsakovei, kad vykdant elektros darbus (duomenys neskelbtini) nutrūko elektros tiekimas į gamybinę įmonę. Tiekimas nustojo 14.03 val., atkurtas buvo 15.58 val. Įmonė nebuvo informuota apie galimus darbus. Įvykus elektros sutrikdymui, gamybiniai procesai buvo sustabdyti ir patirti nuostoliai. Reikalingas žalos atlyginimas, pridėtoje lentelėje nurodyta, jog bendra nuostolių, kuriuos sudaro 5 948 kg atsargų, iš jų 3 296 kg tešlos ir 2 652 kg džiūvėsių, vertė yra 5 240,54 Eur.
8. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo teismas nustatė, kad trečiojo asmens žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra nustatytos elektros tinklų apsaugos zonos, tačiau, anot teismo, tai nei patvirtina, nei paneigia, kad nukirstu kabeliu buvo tiekiama elektra į UAB „Šlaituva“.
9. Iš ESO 2022 m. gegužės 19 d. rašto teismas nustatė, kad 2022 m. balandžio mėn. ESO rangovinė organizacija UAB „Vytrita“ ties objektu vykdė naujo vartotojo prijungimo ir 0,4 kV elektros kabelio paklojimo darbus, kurių metu galimai buvo pažeistas draudėjai UAB „Šlaituva“ nuosavybės teise priklausantis kabelis. Bendrovė nėra gavusi jokios informacijos apie galimai pažeistą UAB „Šlaituva“ nuosavybės teise priklausantį kabelį.
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovės į bylą pateiktas, planas, kuriame pažymėta galima kabelio pažeidimo vieta, nėra informatyvus, iš jo neaišku, kokio tai dokumento ištrauka, kas jį sudarė ir kas pažymėjo kabelio pažeidimo vietą.
11. Iš TIIIS paslaugos „Topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų ir kitos informacijos gavimas“ parengto dokumento teismas sprendė, jog atsakovė nežinojo apie tai, kad po eina kabelis, nes nė vienas byloje esantis dokumentas nepatvirtina, jog šis kabelis yra užfiksuotas dokumentuose.
12. Iš liudytojo projektavimo grupės vadovo H. K. paaiškinimų teismas nustatė, kad kabelis buvo tiesiamas nuo transformatorinės, kuri stovi valstybinėje žemėje ir priklauso AB ESO. Jokie darbai UAB „Šlaituva“ sklype nebuvo numatyti ir atliekami.
13. Remdamasis byloje surinktais įrodymais, teismas nurodė, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, jog laidu, kuris buvo nutrauktas, elektros energija buvo tiekiama į trečiojo asmens UAB „Šlaituva“ gamybos pastatą. Teismas pažymėjo, kad jis siūlė į bylą pateikti duomenis apie kabelius, kuriais tiekiama elektra į UAB „Šlaituva“ gamybos pastatą, tačiau nei ieškovė, nei trečiasis asmuo į bylą tokių duomenų nepateikė, todėl teismas laikė neįrodytu faktą, jog elektros tiekimas trečiajam asmeniui buvo vykdomas būtent tuo kabeliu, kuris buvo nutrauktas, ir kad tai buvo UAB „Šlaituva“ priklausantis kabelis. Tokiu būdu, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės atliktų veiksmų ir trečiojo asmens patirtos žalos.
14. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė neįrodė ir patirtos žalos dydžio. Anot teismo, pateiktomis į bylą nuotraukomis, liudytojo D. S. parodymais ieškovė įrodė tik žalos padarymo faktą. Žalos dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė į bylą trečiojo asmens atliktus žalos skaičiavimus, iš kurių matyti, kad žala patirta dėl sugadintos tešlos ir skirtinguose gamybos etapuose buvusių džiūvėsių gaminių. Įrodinėdami žalos dydį nei ieškovė, nei trečiasis asmuo neteikė atsargų kainą ir kiekį pagrindžiančių įrodymų, savikainos apskaičiavimo, tešlos, miltų ir kitų priedų įsigijimo dokumentų, kurie pagrįstų žalos dydį. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad nors ieškovė įrodė žalos faktą, tačiau neįrodė žalos dydžio, nors teismas siūlė tai padaryti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Ieškovė nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nutrauktu elektros kabeliu elektra buvo tiekiama būtent į trečiojo asmens UAB „Šlaituva“ patalpas. Aplinkybę, kad nutrauktu elektros kabeliu elektros energija buvo tiekiama būtent į (duomenys neskelbtini), byloje patvirtina 2022 m. balandžio 28 d. trečiojo asmens pranešimas atsakovei, 2022 m. birželio 28 d. atsakovės raštas „Dėl reikalavimo atlyginti žalą“, taip pat 2023 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje liudytoju apklausto trečiojo asmens darbuotojo D. S. paaiškinimai, kuriais jis patvirtino, kad nutrauktu kabeliu elektros energija buvo tiekiama būtent į trečiojo asmens gamybines patalpas, kad po įvykio buvo atėję atsakovės atstovai ir įsitikino, jog draudėjos gamykloje buvo nutrauktas elektros tiekimas, kad būtent atsakovė likvidavo avariją – sutvarkė nutrauktą kabelį. Taigi, šis liudytojas patvirtino, kad pažeidus kabelį buvo nutrauktas elektros tiekimas į trečiojo asmens patalpas ir buvo sustabdyta produkcijos gamyba.
15.2. Teismas sprendime nenurodė, kodėl nesiremia ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina aplinkybę, kad pažeidus ginčo kabelį buvo nutrauktas elektros tiekimas į trečiajam asmeniui priklausančias gamybos patalpas. Be to, byloje nėra kitų įrodymų, kurie paneigtų šias apeliantės byloje įrodinėtas aplinkybes, todėl jos laikytinos įrodytomis, o teismo sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.
15.3. Atsakovė byloje neįrodė, kad kabelis, kuriuo elektra buvo tiekiama į trečiojo asmens patalpas, dokumentuose nebuvo pažymėtas. Atsakovė 2023 m. balandžio 17 d. pateikė į bylą topografinį planą, patvirtinantį, kad ginčo įvykio metu buvo vykdomi žemės kasimo darbai. Tačiau atsakovės atstovė 2023 m. rugsėjo 28d. teismo posėdžio metu negalėjo šiame plane parodyti darbų atlikimo ir kabelio nutraukimo vietos. Atsakovės pateikti dokumentai (planai) yra be legendų (sutartiniai ženklai nėra paaiškinti), šiuose planuose apkritai nėra pažymėti elektros kabeliai, kuriais elektra yra tiekiama į konkrečius statinius.
15.4. Atsakovei, kaip asmeniui, įvykio metu vykdžiusiam statybos rangos darbus, kyla griežtoji civilinė atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnį, todėl šioje byloje ieškovei pakanka įrodyti, kad elektros kabelis buvo pažeistas būtent atsakovės atliktų darbų metu ir įrodyti įvykio metu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).
15.5. Žalos dydį apeliantė byloje įrodinėjo teismui pateiktomis sugadintų atsargų fotonuotraukomis bei trečiojo asmens rengta skaičiuote, kurioje detalizuotas sugadintų atsargų kiekis, sudėtis ir kaina. Kad įvykio metu buvo sugadintos atsargos, byloje patvirtino ir liudytoju apklaustas D. S.. Pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Nagrinėjamu atveju žalos dydis nėra paneigtas kitais įrodymais.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vytrita“ prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
16.1. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad atsakovė darbus vykdė trečiajam asmeniui UAB „Šlaituva“ priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad atsakovė darbus vykdė valstybinėje žemėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Todėl nepagrįstais laikytini ieškovės argumentai, kad dėl įvykio yra kalta atsakovė, nes ji vykdė UAB „Šlaituva“ priklausančio žemės sklypo kasimo darbus, neatsižvelgdama į šiam žemės sklypui nustatytas apsaugos zonas ir negavusi šio žemės sklypo savininko sutikimo.
16.2. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kam priklauso atsakovės nutrauktas kabelis ir kokia yra šio kabelio konfigūracija bei jo specifikacija, kur buvo kabelio pažeidimo vieta, ar kad UAB „Šlaituva“ yra teisėta šio kabelio naudotoja ir turi teisę reikšti reikalavimą dėl kabelio pažeidimo. Byloje iš viso nėra aišku, ar ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ yra tinkamas ieškovas, perėmęs trečiojo asmens UAB „Šlaituva“ reikalavimo teisę.
16.3. Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad iš valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) , eina kabelis į UAB „Šlaituva“ priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris aprūpina pastatą elektros energija. Nesant duomenų apie tokio kabelio egzistavimą, yra pagrindas daryti išvadą, kad šis kabelis nebuvo (negalėjo būti) pažymėtas. Tai leidžia manyti, kad UAB „Šlaituva“ nutiesė kabelį iš valstybinės žemės į savo sklypą neteisėtai. Topografiniame plane nėra duomenų apie valstybinėje žemėje esantį UAB „Šlaituva" kabelį, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad byloje yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai.
16.4. Ieškovės pateikta žalos detalizacija yra neaiški ir neišsami, joje nepateikta žalos skaičiuotė, žalos apskaičiavimui taikyta formulė. Be to, ieškovė nenurodė, kokiame dokumente yra fiksuoti detalizacijoje nurodyti duomenys, nei atsakovė, nei teismas neturi galimybės patikrinti skaičiavimo teisingumo ir įsitikinti nurodytų kintamųjų teisingumu. Teismas ne kartą siūlė ieškovei pateikti žalą pagrindžiančius įrodymus, tačiau ieškovė jų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. balandžio 21 d. trečiojo asmens UAB „Šlaituva“ gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nuo 14.03 val. iki 15.58 val. buvo nutrauktas elektros tiekimas, dėl ko bendrovė patyrė 5 240,54 Eur nuostolius (t. 1, b. l. 23-24).
19. Ieškovė (draudimo bendrovė), su kuria UAB „Šlaituva“ 2021 m. birželio 9 d. buvo sudariusi turto draudimo sutartį (Įmonių turto draudimo liudijimas Nr. Nr. 280 0009917/2021), pripažino minėtą įvykį draudžiamuoju ir išmokėjo nukentėjusiai bendrovei (draudėjui) 2 240,54 Eur draudimo išmoką (t. 1, b. l. 19-22, 36).
20. Atlyginusi draudėjui nuostolius, ieškovė kreipėsi subrogaciniu ieškiniu į teismą (CK 6.1015 straipsnis), prašydama priteisti išmokėtą sumą iš atsakovės kaip atsakingo už padarytą žalą asmens, kadangi ši bendrovė, vykdydama gretimame žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) žemės kasimo darbus, nutraukė elektros kabelį ir dėl to buvo sutrikdytas elektros tiekimas į trečiojo asmens gamybines patalpas.
21. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, sprendime konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė dviejų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio (6.247 straipsnis) ir žalos dydžio (6.249 straipsnis).
22. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas padarė tokias išvadas netinkamai taikydamas ir aiškindamas ginčo santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir išsamiai neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko liko neatskleista bylos esmė.
23. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Atsakomybė, kylanti tais atvejais, kai nėra žalą padariusio asmens kaltės, deliktų teisėje vadinama griežtąja.
24. Vienas iš griežtosios atsakomybės atvejų – didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala (CK 6.270 straipsnis). Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).
25. Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
26. Kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga yra žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nuostolių dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Jeigu žalos faktas įrodytas, tačiau nuostolių dydžio įrodyti ieškovas objektyviai negali, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
27. Trečioji būtina civilinės atsakomybės sąlyga – tai priežastinis ryšys. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymas skirstomas į du būtinuosius etapus: faktinio ir teisinio priežastinio ryšio nustatymą. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, taikant būtinosios priežasties (lot. conditio sine qua non) testą – nustatoma, ar atsakovo veiksmai yra būtina žalos atsiradimo sąlyga ir ar be jo veiksmų žala nebūtų atsiradusi. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį vertinamas žalos numatomumas protingam asmeniui, pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtis ir vertė, pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginis tikslas, atsakomybės prigimtis bei įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007. Teismų praktika. 2007, Nr. 29; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
28. Nagrinėjamu atveju dėl pirmosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų atsakovės veiksmų – pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė ir šios sąlygos (ne)taikymo aplinkybių neanalizavo. Be to, iš teismo sprendimo turinio neaišku, kada gi įvyko draudžiamasis įvykis, nes teismo išvados dėl pažeidimo padarymo momento yra prieštaringos (teismas nurodo, kad draudžiamasis įvykis įvyko 2021 m. balandžio 28 d. (pati draudėja teigia, kad 2021 m. balandžio 21d.), nors toliau sprendime nurodoma, kad atsakovė vykdė žemės kasimo darbus 2021 m. gegužės 9 d.) (sprendimo 13 punktas). Paminėtam kontekste svarbu pažymėti, kad į bylą yra pateiktas AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) raštas (t. 1, b. l. 169), iš kurio matyti, kad atsakovė vykdė naujo vartotojo prijungimo prie 0,4 kV elektros kabelio klojimo darbus ESO pavedimu. Pagal Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 1 dalį, ESO privalo užtikrinti saugų, patikimą ir nepertraukiamą elektros energijos persiuntimą iki vartotojo objekto nuosavybės ribos. Aprūpinimo elektros energija nutraukimas ar ribojimas galimas tik šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kaip pažymima minėtame ESO rašte, ši bendrovė įpareigota atlyginti vartotojui tiesioginius nuostolius, jei ji nevykdo sutartyje ir/ar teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų ir dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) atsirado žala. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti klausimą dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ įtraukimo į bylą dalyvaujančiu asmeniu ir remiantis papildomai išreikalautais įrodymais (sutartimis tiek su atsakove, tiek su trečiuoju asmeniu, kt.) nuspręsti dėl šios asmens procesinės padėties.
29. Minėta išvada išplaukia ir iš kitos tinkamai byloje nenustatytos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos taikymo, formaliai pažymėjo, kad trečiojo asmens žemės sklype jokie darbai (kabelio teisimo darbai) nebuvo atliekami, ieškovė privalėjo įrodyti elektros laido nutraukimo ir elektros tiekimo UAB „Šlaituva“ gamybos ceche nutraukimo tarpusavio ryšį, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kad laidu, kuris buvo nutrauktas, elektros energija buvo tiekiama į trečiojo asmens pastatą (sprendimo 24, 25 punktai). Kaip nurodyta šios nutarties 27 punkte, teismas pirmiausia turėjo aiškintis, dėl kokių priežasčių buvo nutrauktas elektros tiekimas draudėjos gamybinėms patalpoms, kas iš asmenų atsakingas už tokių priežasčių atsiradimą, ar būtent atsakovės veiksmai lėmė žalos atsiradimą, tačiau tokios aplinkybės nebuvo nenustatinėjamos. Pažymėtina, kad kilus abejonėms dėl techninių elektros tiekimo nutraukimo trečiojo asmens patalpoms aplinkybių, kurioms nustatyti reikalingos specialiosios žinios, teismas galėjo pasiūlyti šalims prašyti skirti byloje ekspertizę (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016, 34–35 punktai). Byloje nenustačius, ar elektros tiekimas buvo nutrauktas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, ar dėl kitų asmenų veiksmų (neveikimo), byloje nebuvo atskleista priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga.
30. Pasisakydamas dėl kitos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos, teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė tik žalos padarymo faktą, tačiau neįrodė žalos dydžio, todėl sprendė, kad ši civilinės atsakomybės sąlyga byloje taip pat nebuvo nustatyta. Kaip minėta šios nutarties 26 punkte, jeigu žalos faktas įrodytas, tačiau nuostolių dydžio įrodyti ieškovas objektyviai negali, tai jų dydį nustato teismas pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies taisyklę. Tai reiškia, kad nustačius žalos faktą atmesti ieškinį vien tuo pagrindu, kad yra neaiškus žalos dydis, negalima. Kita vertus, atsižvelgus į bylos pobūdį ir kilus neaiškumų dėl trečiojo (nukentėjusiojo) asmens parengtų žalos nustatymo skaičiavimų (t. 1, b. l. 24), teismas gali pasiūlyti tokiam asmeniui pateikti papildomus įrodymus ar pripažinti jo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 247 straipsnis).
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.
32. Remdamasi šios nutarties 28, 29, 30 punktuose aptartais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino visų bylai reikšmingų tiek faktinių, ties teisinių aplinkybių ir dėl to liko neatskleista bylos esmė.
33. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 179, 185 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).
34. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).
35. Be to, kaip nurodyta šio nutarties 28 punkte, pirmosios instancijos teismas turėtų apsvarstyti klausimą dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ įtraukimo į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu.
36. Neištyrus aptartų aplinkybių pirmosios instancijos teisme ir nepasiūlius šalims pateikti papildomus įrodymus, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacijos paskirties, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduotina šiam teismui nagrinėti iš naujo.
37. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.