- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-31
- Bylos Nr.
- 1-48-973/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39893-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Vasiliauskienė
- Kaltinamasis
- M. U.
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Advokatai
- Tomas Januškevičius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. U., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)”, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. U. 2020-09-26, apie 04.15 val., viešoje vietoje – J. Basanavičiaus g. 16, Palangoje, bare „Malibu Lounge“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra tyčia iš nugaros pastūmė ant kėdės sėdėjusį nukentėjusįjį A. R., kuris nuo pastūmimo nugriuvo ant žemės ir sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam A. R. dešinės akiduobės kraujosruvą, dešinio skruosto sumušimo žymę, pasireiškusią skruosto paraudimu bei sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. U. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad apie vidurnaktį su kitomis šeimomis nuėjo į klubą „Malibu“ pasilinksminti, tarpusavyje šoko. Klube taip pat buvo kita kompanija (3 – 4 asmenų), tarp kurių ir A. R. bei dar dvi merginos. A. R. elgėsi iššaukiančiai, vilkėjo ryškius sportinius drabužius, rankas laikė kišenėse, spardė baro kėdes, buvo girtas, tačiau prie kaltinamojo nelindo. Po kiek laiko kompanija išėjo iš naktinio klubo, o M. U. išėjo pats paskutinis, nes atsiskaitinėjo. Išėjęs į lauką (terasą), pamatė savo žmoną susikibusią su kita moterimi, todėl instinktyviai pribėgo ir bandė moteris išskirti. Bandydamas išskirti moteris, kaltinamasis buvo apipurkštas dujomis, todėl griebė purškimo kryptimi sėdinčiam asmeniui (A. R.) už rankos. Kadangi A. R. sėdėjo ant aukštos baro kėdės, jis krito kartu su A. R. ant žemės. A. R. buvo įsikibęs į M. U., todėl M. U. bandė išsilaisvinti iš A. R. gniaužtų. Negali patvirtinti ar jis galėjo suduoti smūgius A. R., nes viskas vyko labai greitai ir trumpai, tačiau faktą, kad nukentėjusysis A. R. buvo įsikibęs į jį patvirtina suplėšyti kaltinamojo marškiniai. Mano, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti dėl kritimo, tačiau neneigia, kad besigindamas galėjo ir suduoti. Juos išskyrė jo draugas V. Š.. Taip pat kaltinamasis patikino, kad savo akimis nematė ar A. R. turėjo dujų balionėlį ir ar būtent jis purškė dujas, tačiau yra įsitikinęs, kad tuo metu šalia jo daugiau jokių asmenų nebuvo. Be to, patekusios dujos griaužė jo akis bei veidą. Atvykus policijos pareigūnams M. U. prisistatė, pateikė savo duomenis, paprašė ateityje gauti filmuotą įvykio medžiagą. Atkreipia dėmesį, kad jis nenorėjo jokio konflikto, jų kompanija yra išsilavinusi, nekonfliktiška.
Nukentėjusysis A. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su kompanija atėjo į klubą „Malibu“. Buvo jis, N., S. ir A., ten šventė, vartojo alkoholinius gėrimus, tą vakarą jokių kitų konfliktų nebuvo, tačiau kaltinamojo kompanija stebėjo tiek jį, tiek jo kompaniją. Vakaro eigoje, jis sėdėjo vienas prie staliuko, tuomet iš už nugaros priėjo M. U. ir jį pastūmė, tačiau, kad pastūmė būtent M. U., savo akimis nematė. A. R. nukrito, o M. U. pradėjo jį mušti. Jautė smūgius į veidą, daugiausiai smūgių buvo į galvos sritį, taip pat jis buvo spardomas iš kojų į šonkaulius, bet kiek tiksliai jam smūgių buvo suduota – pasakyti negali, patvirtina tik tiek, kad jų buvo tikrai daug. Nuo smurto jis gynėsi rankomis dengdamas veidą, viskas vyko labai greit. Besidengdamas veidą per tarpus matė, kad jį muša būtent M. U. Pats nukentėjusysis jokių dujų neturėjo ir jų nepurškė, su savimi turėjo tik laikrodį ir akinius, vilkėjo treningus. Patvirtino, kad su savimi turėjo ir rankinę. Kas vyko tarp merginų pats nematė, tik iš N. pasakymo sužinojo, kad merginos mušėsi, nes N. užkabino kita mergina ir įvyko incidentas, o po to jį patį sumušė M. U.. Po visų įvykių atvyko medikai, kažkas paskambino jo žmonai, nes ši buvo viešbutyje ir jis išvyko į ligoninę. Nukentėjusysis paaiškino, kad policijai parašyto pareiškimo faktinės aplinkybės iš dalies neatitinka realybės, nes pareiškimą surašė advokatė.
Liudytoja E. U. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pasibaigiant vakarui visi išeidinėjo iš kavinės vidaus į lauką, o lauke sėdėjo kita kompanija, kuri visą vakarą elgėsi iššaukiančiai, vulgariai, siekė į save atkreipti dėmesį, visus apkalbinėjo, įžeidinėjo, tačiau E. U. kompanijos nekliudė. Šią kompaniją ji matydavo tik tuomet, kai išeidavo į lauką atsivėsinti ar įkvėpti gryno oro, nes patys linksminosi viduje. Išeinant buvęs bičiulis A. G. paprašė minėtos kompanijos taip nesielgti, tačiau A. R. draugė necenzūriniais žodžiais pradėjo plūsti juos, liepė nesikišti. Tuo metu E. U. priėjo prie jos ir liepė nusiraminti bei apmastyti savo elgesį. E. U. apsisukinėjant ir nueinant nuo jos, ta moteris čiupo E. U. už plaukų, jos pradėjo konfliktuoti fiziškai. A. G. buvo beišeinantis iš kavinės, tačiau greit pribėgo į pagalbą, tačiau moteris plaukų nepaleido, A. G. bandė tiek fiziškai, tiek žodiniu būdu apraminti įsiaudrinusią moterį. Tuomet E. U. išgirdo, kaip iš kavinės išbėga jos vyras (nes jis buvo likęs apmokėti sąskaitas) ir liepia paleisti jos plaukus. Tuomet ji išgirdo dujų balionėlio purškimo garsą ir krentančių kūnų garsą. To nematė, tik girdėjo, todėl viską sprendžia pagal girdėtus garsus ir užuostus kvapus, iki tol jos plaukai buvo laikomi. Kai jos plaukus paleido, ji pamatė savo vyrą M. U. ir A. R. atsistojusius, vyras rėkė, kad jam griaužia veidą ir akis, prašė atnešti vandens. Netrukus atvyko policija. Liudytojos įsitikinimu, dujas purškė būtent A. R., toje pusėje, kurioje buvo A. R. daugiau žmonių nebuvo. Sėdėjo A. R. ir jo bičiulis, kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir miegojo. Be to, dujų purškimo garsas sklido būtent iš ten, kur sėdėjo A. R. Mano, kad A. G. purkšti dujų negalėjo, nes jis buvo užsiėmęs kitais reikalais, saugojo ją ir laikė kitos moters ranką.
Liudytojas A. C. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su M. U. yra draugai, jį apibūdina kaip respektabilų verslininką, kompanijos sielą, nelinkusį smurtauti. Tą vakarą jie šventė santuokos jubiliejų, o vakarą pratęsė klube ir ten šventė, ten įvyko ir konfliktas. Konflikto ištakų nematė, nes buvo patalpoje, o išėjęs į lauką pamatė, kad E. U. į plaukus įsikibusi moteris šviesiais plaukais. E. U. visaip tampė, jis prašė, kad merginos išsiskirtų. Merginų grumtynės vyko prie lauko išėjimo. Taip pat šalia buvo bent keletas žmonių iš kitos kompanijos. Be to, jis matė M. U. susiėmusį už akių, M. U. lyg prašė vandens praplauti akims, tačiau kur prieš tai buvo M. U., jis pasakyti negali. Jis neprisimena ar iš klubo išėjo anksčiau už M. U. ar vėliau, nes išėjęs prisiminė, jog viduje paliko savo švarką, todėl grįžo jo pasiimti. Sąskaitas apmokėjo ne jis, o kažkas iš draugų. Girdėjo, kad M. U. lyg gavo dujų, tačiau paties konflikto nematė, priežasties nežinojo, bet nutuokė, kad tai galėjo būti susiję su merginų konfliktu. Atkreipė dėmesį, kad klube buvo išsiskiriančių asmenų, tačiau tos moters, kuri stumdėsi jis neužfiksavo.
Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su M. U. yra draugai bent penkerius metus. Mano, kad jeigu ne jis, įvykio gal ir nebūtų kilę. A. G. išeidinėjo su savo kompanija iš klubo, tačiau prisimena, kad išeinant kažkas iš jų kompanijos buvo pasilikęs viduje apmokėti sąskaitų. Dar būdami klube pastebėjo, kad kita kompanija (kiek matė buvo 2 vyrai ir moteris) triukšmaudavo, elgėsi neadekvačiai, lakstė aplink stalą (galbūt žaidė gaudynių), vartė kėdes, replikavo (tačiau replikos nebuvo tiesiogiai skirtos jiems), todėl išeidamas sumanė juos sudrausminti. Jo sudrausminimas kompanijai nepatiko, todėl jie pradėjo priekaištauti, o viena jų kompanijos moteris labai daug reiškėsi, iš jos pasklido daugybė keiksmažodžių. A. G. žmona liepė pasišalinti, todėl A. G. paklausęs savo žmonos išėjo į gatvę. Išėjęs į gatvę atsisuko ir prie įėjimo iš patalpų durų pamatė plaukais susikibusią E. U. ir kitos kompanijos moterį. A. G. žmona liepė nesikišti, tačiau šis ėjo jų skirti. Tuo metu jis skyrė jas vienas ir neprisimena, kad dar kažkas būtų padėjęs moteris išskirti. Grumtynių metu M. U. tikriausiai apmokėjo sąskaitas, nes bandydamas išskirti moteris, M. U. nematė. Dujų purškimo fakto taip pat nematė, kvapo nejuto, o apie tai, kad M. U. buvo nupurkštas dujomis sužinojo tik kitą dieną. Kai moterys buvo susikibusios, A. G. nematė ką darė kitos kompanijos vyrai. Vėliau atvyko policija.
Liudytoja D. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad M. U. yra jos draugas. Tą vakarą jie kartu šventė klube, dažniausiai buvo viduje, turėjo savo zoną, kurioje buvo tik jų kompanija (staliukas). M. U. vakarėlio metu buvo geros nuotaikos, jis nėra agresyvus ar konfliktiškas. Klube tą vakarą nebuvo labai daug žmonių. Tie asmenys, su kuriais vėliau įvyko konfliktas, vis užeidavo į vidų, bandydavo kažką replikuoti, bet D. G. kompanija juos ignoravo. Įžeidžiančios replikos būdavo itin dažnai, tačiau nebuvo tiesiogiai nukreiptos į vieną asmenį. Minėti asmenys elgėsi neadekvačiai (keiksmažodžiai, keisti judesiai, buvo stipriai apsvaigę, kabinėjosi prie žmonių). Prisimena, kad kitoje kompanijoje buvo ryškų treningą vilkintis vyras ir moteris. Kiek prisimena iš vakarėlio išėjo visi, tačiau ji su A. G. pirmi, tuo metu ta kompanija lakstė aplink stalą, vartė kėdes, rėkavo. D. G. ragino savo vyrą A. G. nesikišti ir kuo greičiau išeiti. Išeinant A. G. juos sudrausmino žodžiu ir jie išėjo iš klubo. Išėjus išgirdo moterų rėkimą, cypimą, o atsisukus pastebėjo, kad jos draugę E. U. tampo už plaukų. Kodėl moterys susikibo ji nežino. Pamatęs tai jos vyras A. G. nuėjo skirti moterų, tačiau ji apsisuko ir norėjo kuo greičiau dingti, nes labai nesmagiai jautėsi. Atgal ji į klubą negrįžo, laikėsi nuošaliau. Įvykių kas buvo matė labai nedaug – matė tik susikibusias moteris ir tai, kad A. G. nuėjo jų skirti (kaip skyrė nematė), o kas daugiau vyko ji nežino. Su M. U. po įvykio bendravo, jis skundėsi, kad skauda akis, labai stipriai ašarojo ir jis jautėsi prastai. D. G. patvirtino mačiusi, kad kažkas M. U. negerai su akimis, o šis jai vėliau pasakė, kad ryškiai apsirengęs asmuo jam papurškė dujų.
Liudytoju apklaustas V. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad su M. U. jie yra draugai, jį pažįsta keletą metų. Tą vakarą šventė draugų rate, grįždami į viešbutį jie užsuko į naktinį klubą „pratęsimui“. Pasibuvę po truputi ėjo link viešbučio, tačiau naktiniame klube įvyko incidentas. Grupė nepažįstamų asmenų klube elgėsi vulgariai, iššaukiančiai, kiek prisimena, jie išprovokavo konfliktinę situaciją, rėkė, keikėsi ir pan. Eidamas link viešbučio jis išgirdo triukšmą, todėl tai atkreipė jo dėmesį. Jis buvo klubo viduje, bet šalia lauke esančių staliukų. Tuomet pasklido dujų kvapas (lyg ašarinių), paskui matė, kad M. U. buvo nukritęs su kitų vyru ant žemės, viskas vyko labai greitai ir seniai, todėl detalizuoti negali. Tikslaus dujų pajutimo momento neprisimena, galėjo būti ir besigrumiančių merginų skyrimo metu. Kas dujas panaudojo jis nematė. V. Š. padėjo M. U. atsistoti, kad neįvyktų didesnis konfliktas, kitas asmuo jam nerūpėjo, nes jo nepažinojo, tačiau jokio smurto teigia nematęs. Toks jo dalyvavimas tą vakarą ir buvo. Prisimena tai, kad labai greit atvyko policija ir konfliktinė situacija baigėsi. Kito konflikto visiškai nematė, bet girdėjo, kad merginos buvo susikabinusios, tačiau nieko detaliau pasakyti negali.
Liudytojas Jordanas Baltutis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Palangos miesto policijos komisariate. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo bei nukentėjusiojo veidus prisiminė ir paaiškino, kad įvykis buvo „Malibu“ bare, kur ir vyko muštynės. Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus palaikė. Kiek prisimena apsaugos darbuotojas M. M. pranešė, kad prie baro „Malibu“ vyksta muštynės, todėl yra reikalinga policijos pagalba. Jie su kolega atvyko per keletą minučių, tuomet muštynės jau buvo pasibaigusios. Nurodė, kad Body kamera turėjo būti įjungta ir mano, kad ji buvo įjungta. Specialiai jos išjungęs tikrai nebuvo, viskas turėtų būti užfiksuota. Kiek prisimena, M. U. atrodė ramus, vykdė reikalavimus, problemų nekėlė, o nukentėjusysis buvo įsiaudrinęs, keikėsi, rėkavo, buvo padauginęs alkoholio, su juo sunkiai susikalbėjo. Prisimena, kad baro vadybininko prašė pateikti vaizdo įrašus, tačiau šis nurodė, kad kameros yra muliažinės ir vaizdo nefiksuoja.
Liudytoja S. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su nukentėjusiuoju A. R. susipažino būtent tą vakarą per savo draugę N. Tą vakarą alkoholinių gėrimų ji nevartojo. Jie buvo klube „Malibu“, sėdėjo prie stalo, linksminosi, šoko, nebuvo agresyvūs. Sėdint matė netoliese sėdinčią kitą kompaniją, kuri šventė, ėjo šokti ir pan. Baigiantis vakarui, kita kompanija ėjo namo ir vienas jų narių priėjęs pasakė, kad nurimtumėme, tuomet ir prasidėjo konfliktas su kažkuria iš kitos kompanijos moterimi. Ji matė kai moterys viena kitai tampė už plaukų. Kitas konfliktas tikriausiai vyko paraleliai – stambokas su marškiniais vyras puolė A. R., jį trankė rankomis, spardė. Abi muštynės prasidėjo vienu metu. Kaip viskas prasidėjo tiksliai nebeprisimena, tik pamatė spardomą ir daužomą A. R. ant žemės, niekas besimušančių skirti nebandė, tik ji pati bandė tempti smurtautojui už marškinių. Kiek pamena vėliau jo draugai ėjo raminti smurtautojo, tačiau kaip supranta, smurtautojas nurimo tik todėl, kad pavargo. Pats A. R. smurto nenaudojo, buvo mušamas gulintis, rankomis dengė galvą nuo smūgių. Po įvykio matė ištinusį A. R. veidą. Mano, kad smurto metu ir buvo panaudotos dujos, jas ji užuodė naudojamo smurto metu. Dujas galėjo papurkšti vienas iš baro darbuotojų, nes jis buvo šalia, tačiau savo akimis to nematė. Prisimena, kad A. R. turėjo akinius, laikrodį, kiek prisimena, rankinės neturėjo, tačiau to tiksliai patvirtinti negali.
Liudytoja N. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su A. R. yra draugai, pažįsta jį apie tris metus, palaiko ryšį. Tą vakarą jie buvo keturiese (ji, A. R., S. ir dar vienas draugas). Kompanija nuėjo į kavinę, linksminosi, šoko. Laiką leido lauke, tačiau kartais užeidavo į kavinės vidų pašokti ar nusipirkti alkoholinių gėrimų. Prisimena, kad į vakaro pabaigą viena kompanija išeidinėjo iš kavinės ir vienas jų juos drausmino bei siūlė eiti namo. Tuomet ji kažką negražiai atsakė, o to bandančio raminti vyro draugė supyko ir kibo jai į plaukus, todėl ji pradėjo gintis, kažkas lyg ir bandė jas skirti. Prisimena, kad vėliau atsidūrė kavinės viduje, šalia baro. Viduje prastovėjo kol pro duris pamatė, jog atvažiuoja policija, tuomet išėjo. Vykusio konflikto, kuriame dalyvavo A. R., nematė, tačiau išėjusi iš kavinės pamatė sužeistą jo šoną. Kiek prisimena apie smurto protrūkį A. R. atžvilgiu jai pasakė S. arba pats A. R., minėjo, kad prieš jį smurtavo vyras šviesiais marškiniais. A. R. minėtą vakarą buvo su akiniais, įspiriamais batais, laikrodžiu ir treningu. Neprisimena ar su savimi turėjo rankinę. Telefoną lyg ir turėjo, dėl piniginės neprisimena. Teigė, kad dujų neturėjo nei ji, nei jos draugai.
Liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba baro administratoriumi klube „Malibu“. Įvykio metu klube apsaugininkų nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu vizualiai atpažino tiek nukentėjusįjį, tiek kaltinamąjį. Teigė, kad jie niekuo neišsiskyrė. Nurodė, kad tarp jų buvo įvykęs konfliktas. Pirmasis vyriškis puolė antrąjį vyriškį, kiek prisimena antrasis tiesiog bandė gintis dengdamasis veidą, tačiau tikslių detalių prisiminti negali. Kaip kaltinamasis užpuolė nukentėjusįjį matė dalinai – akies kraštu. Kiek prisimena, dujos klube naudojamos nebuvo, darbuotojai su savimi dujų nesinešioja. Kadangi konfliktas įvyko baro užsidarymo metu, kameros nebeveikė, nes visa sistema išsijungia automatiškai. Jo supratimu neapykanta buvo išlieta dėl seksualinės orientacijos, todėl pirmasis vyras puolė antrąjį. Kitų konfliktų tą vakarą neprisimena. Prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes daug detalių neprisimena.
Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu kaltinamąjį ir nukentėjusįjį atpažino. Paaiškino, kad dirba apsaugininku priešingoje kelio pusėje įsikūrusiame klube „Dr. Who“. Prisimena, kad tą vakarą tiek viena, tiek kita kompanija norėjo patekti į jo saugomą klubą. Kaltinamojo kompanija buvo mandagi, tačiau klubas jiems nepatiko, todėl šie nuėjo į kitoje pusėje esantį „Malibu“, o kita kompanija (nukentėjusiojo) nebuvo įleista dėl aprangos, neblaivumo ir nekoordinuoto elgesio (vyrų balso tonas buvo pakeltas). Kiek prisimena, praėjus keletui valandų išgirdo riksmus, triukšmą ir suprato, kad klube „Malibu“ vyksta konfliktas. Be to, savo akimis matė krintančią ir vėliau sudužusią kaitinamąją lempą, tačiau nematė kas ją nuvertė. Nusprendė bėgti į „Malibu“, bėgdamas link baro iškvietė policiją, kuri atvyko labai greit, bet pribėgus smurtinių veiksmų nematė, jokių veiksmų neatliko. Dujų kvapo taip pat nejuto, tačiau girdėjo, jog kažkas jas naudojo, kosėjo, tačiau kas jas panaudojo, nežino. Jam nukentėjusysis vizualiai neatrodė labai sumuštas, kad jam akivaizdžiai būtų reikalinga medikų pagalba.
Liudytojas Tadas Lubys teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Palangos miesto policijos komisariate. Atvykęs į teisiamąjį posėdį neatpažino nei kaltinamojo nei nukentėjusiojo. Kiek prisiminė, tą vakarą paskambino apsaugos darbuotojas ir pranešė, kad vyksta muštynės. Atvažiavus muštynių jau nebuvo, todėl atliko kitus veiksmus (nustatė neblaivumą, nustatė tapatybes ir pan.). Prisimena, kad buvo nusiskundimų dėl dujų šildytuvo. Faktą, jog kažkas prašė patikrinti vaizdo kamerų medžiagą atsimena, tačiau nežino kas to prašė. Savo kameras įjungė, tačiau tuo metu buvo būtent tas laikotarpis, kai senos kameros buvo keičiamos naujomis, o naujų kamerų veikimo principas kiek kitoks.
Iš 2020-09-26 tarnybinio vyriausiojo patrulio Tado Lubio pranešimo nustatyta, kad 2020-09-26 04.29 val. gautas pranešimas iš apsaugos darbuotojo, kad J. Basanavičiaus g. 16, Palangoje, prie baro „Malibu“ vyksta konfliktas. Apie 4.31 val. atvykus nurodytu adresu pastebėtas asmenų susibūrimas, asmenys nesimušė. Iš baro atėjęs baro administratoriumi prisistatęs L. K. paaiškino, kad baro viduje tarp keturių asmenų (dviejų moterų ir dviejų vyrų) kilo konfliktas, kurio metu jie susistumdė. Nustatyta, kad konflikte dalyvavę asmenys yra A. R. (nustatytas 2,41 promilės neblaivumas), N. V. (nustatytas 1,94 promilės neblaivumas), M. U. (nustatytas 1,17 promilių neblaivumas), E. U. (nustatytas 0,84 promilių neblaivumas). Bendraujant su asmenimis buvo daromas garso ir vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 25).
Šalies argumentai
2020-10-05 A. R. pateikė pareiškimą Klaipėdos AVPK, kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškime A. R. nurodė, kad 2020-09-26 apie 4.15 val. klube „Malibu“ buvo sumuštas keturių iš anksto susitarusių asmenų ir apiplėštas. Pagrindinis užpuolikas, kuris jį sumušė, galimai nenustatytas. Pareiškime nurodyta, kad prie jo draugės N. buvo priėjusi ketvirtojo asmens galimai pažįstama moteris, kuri N. užsipuolė ir pradėjo tampyti plaukus, tada N. pradėjo mušti visi keturi minėti asmenys. Jis pradėjo ginti savo draugę, dėl ko visi keturi asmenys, o ypatingai ketvirtasis pradėjo jį mušti. Jis dėl smurto patyrė daugybinius sužalojimus. Įvykio liudytojos yra S. ir N. Taip pat prašoma nedelsiant iš klubo „Malibu“ išreikalauti vaizdo įrašus, nustatyti apsaugos darbuotojų bei su įvykiu susijusių asmenų tapatybes (t. 1, b. l. 30-32).
Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti J. Basanavičiaus g. 16, Palangoje. Protokole nurodyta, kad ties pastato pietine puse matomas pagrindinis įėjimas, ties kuriuo matosi gulintis dujinis šviestuvas. Patekus į pastato vidų matosi ant grindų gulinčios stiklinės, išvartytos kėdės (t. 1, b. l. 40-46).
Asmenų parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolu užfiksuota kaip A. R. atpažįsta nuotraukoje Nr. 2 užfiksuotą M. U. (t. 1, b. l. 60-62).
Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad L. K. atpažino M. U. kaip asmenį, kuris mušė geltonai apsirengusį asmenį (t.2, b. l. 39-40).
Specialisto išvadoje Nr. G1785/2020 (03) konstatuota, kad remiantis pateiktais ekspertui medicininiais dokumentais A. R. nustatytas galvos sumušimas-dešinės akiduobės kraujosruva, dešinio skruosto sumušimo žymė, pasireiškusi skruosto paraudimu. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti buka jėga, galėjo gautus sudavus į veidą mažiausiai vieną ar du smūgius kumščiu. A. R. patirti sužalojimai (vertinant kartu ir atskirai) yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (t. 1, b. l. 72).
Policijos pareigūno Body kamera užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriuo užfiksuota situacija ir asmenys buvę vietoje po įvykio (CD diskas, saugomas voke, prisegtame prie 2 bylos tomo).
Liudytojos S. N. mobiliuoju telefonu, kurį pateikė A. R., užfiksuota kaip nukentėjusysis ir liudytoja N. V. šoka. Vaizdas užfiksuotas iki įvykusio konflikto (CD diskas, saugomas voke, prisegtame prie 2 bylos tomo).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 straipsnyje, turi būti padaryta viešoje vietoje. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. LR BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).
Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ir tvarką (sukeltas išgąstis, kilo sumaištis, panika). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-3-489/2018).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp liudytojų N. V. ir E. U. įvyko konfliktas, kurio metu liudytojos buvo įsikibusios viena kitai į plaukus. Kaip posėdžio metu paaiškino liudytojas A. G., konfliktas tarp moterų iš esmės kilo dėl pro šalį praeinančio A. G. pastabos prie nukentėjusiojo A. R. stalelio sėdėjusių asmenų elgesio. Šią aplinkybę apklausiamos teisme patvirtino ir konflikte dalyvavusios liudytojos. Liudytoja N. V. neneigė fakto, kad galėjo audringiau sureaguoti į išsakytą pastabą (pavartoti necenzūrinius žodžius), dėl ko tarp E. U. ir N. V. apsižodžiavimas pasibaigė konfliktu.
Kaltinamasis neigdamas savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neginčijo aplinkybės, kad tarp jo ir A. R. buvo fizinis kontaktas, tačiau jo elgesys buvo esant visoms būtinosios ginties sąlygoms, todėl negali būti vertinamas kaip nusikaltimas. Kaltinamasis M. U. apklaustas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad iš klubo išėjo paskutinis, nes atsiskaitinėjo. Išėjęs į lauką (terasą), pamatė savo žmoną susikibusią su kita moterimi, todėl instinktyviai pribėgo ir bandė moteris išskirti. Bandant išskirti moteris, kaltinamasis nurodė, kad jam į akis buvo papurkšta dujų, todėl jis griebė purškimo kryptimi sėdinčiam A. R. už rankos. Kadangi A. R. sėdėjo ant aukštos baro kėdės, jis krito kartu su A. R. ant žemės. A. R. buvo įsikibęs į M. U., todėl M. U. bandė išsilaisvinti iš A. R. gniaužtų dėl ko galėjo atsirasti sužalojimai nukentėjusiajam. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017 ir kt.). Teisė į būtinąją gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-501/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.).
Vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Taigi šioje byloje visų pirma būtina kiek įmanoma tiksliau nustatyti įvykio mechanizmą, kiekvieno iš įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmus ir tik po to vertinti ar buvo sąlygos būtinajai ginčiai kilti, kada atsirado pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga.
Kaltinamasis įrodinėja, kad po dujų jam į veidą papurškimo, ką kaltinamasis laiko pavojingo kėsinimosi pradžia, atsirado visos sąlygos jo teisei į būtinąją gintį realizuoti. Ištyrus byloje esančius įrodymus, išklausius liudytojų parodymų, teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis A. R. neatliko jokių pavojingų veiksmų dėl kurių kaltinamasis turėtų teisę ar bent menkiausią pagrindą panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamojo draugas, liudytojas A. G. parodė, kad po duotos pastabos nukentėjusiojo kompanijai jis išėjo su žmona į gatvę, tačiau atsisukęs pamatė, kad viena kitai į plaukus įsikibusias E. U. ir kita moteris. Jis tuoj pat nuėjo jų skirti ir tik atskyręs vėl nuėjo. Šis liudytojas parodė, kad tuo metu kai skyrė moteris jis M. U., kuris galimai tuo metu mokėjo sąskaitą, nematė, moteris skyrė būtent liudytojas. Liudytojas taip pat paaiškino, kad vietoje, kurioje vyko moterų konfliktas nei dujų purškimo fakto, nei jo kvapo nejuto, tačiau iš M. U. sužinojo, kad prieš jį buvo panaudotos dujos. Taigi šie liudytojo parodymai paneigia M. U. aiškinimus, kad jis aktyviai dalyvavo skiriant E. U. ir N. V. Nors aplinkybę, kad kaltinamasis buvo aktyvus moterų konflikto neutralizavimo dalyvis, nurodė kaltinamojo sutuoktinė E. U. ir liudytojas V. Š., tačiau teismas nesivadovauja jų parodymais šiai aplinkybei patvirtinti. E. U. yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl akivaizdu, kad siekia padėti savo vyrui, be to, jos parodymai prieštarauja A. G. parodymams. Kaltinamojo draugo V. Š. parodymais teismas nesivadovauja dar ir dėl to, kad negalima tiksliai nustatyti nuo kurio momento jis stebėjo konfliktinę situaciją. Ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas parodė, kad buvo nuėjęs jau toliau nuo įvykio vietos ir šiuos teiginius jis patvirtino teisme. Be to, jo parodymai nesutampa ne tik su A. G. parodymais, tačiau neatitinka ir byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad kaltinamasis moterų konfliktą pastebėjo šiek tiek vėliau, kai išėjo iš klubo sumokėjęs sąskaitą, todėl negalėjo iškarto skirti moterų, nes jo tuo metu toje vietoje net nebuvo. Be to, kelia abejonių tiek šio liudytojo, tiek kitų bylos liudytojų (kaltinamojo draugų) parodymų išsamumas, nes nei vienas iš liudytojų negalėjo papasakoti kaip nukentėjusysis atsidūrė ant žemės, kokius veiksmus po to atliko kaltinamasis, kas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad jie arba nematė visų aplinkybių, susijusių su konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilimu arba stengiasi padėti savo draugui, nenurodydami visų įvykio aplinkybių.
Teisiamojo posėdžio metu apklausti skirtingų kompanijų liudytojai patvirtino, kad juto dujų kvapą ir šią aplinkybę patvirtina objektyvūs duomenys (policijos pareigūnų Body kamera filmuotas vaizdo įrašas, kuris patvirtina, kad M. U. trina stipriai ašarojančias akis), tačiau teismas laiko įrodyta, kad dujos buvo panaudotos ne kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis.
Kaip jau anksčiau nustatyta, į plaukus įsikibusias moteris aktyviai skyrė ir atskyrė būtent liudytojas A. G. Be to, minėtas liudytojas nenurodė, kad būtent tuo metu būtų jutęs dujų kvapą, nors akivaizdu, kad turėjo jį justi, jei ašarinės dujos būtų purkštos toje vietoje ir tuo laiku, kurį nurodė kaltinamasis. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad dujos buvo naudojamos ne toje vietoje ir ne tuo laiku, kurį nurodo kaltinamasis.
Ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja S. N. parodė, kad smurtautojas šioje situacijoje buvo kaltinamasis M. U. Ši liudytoja patvirtino, kad tyčiniu kaltinamojo veiksmu buvo smūgiuota ant kėdės sėdinčiam nukentėjusiajam, nuo ko pastarasis nukrito. Tada kaltinamasis į įvairias kūno vietas smūgiavo nukentėjusiajam. Tiksliai kur smūgiavo kaltinamasis, liudytoja pasakyti negalėjo, tačiau patvirtino, kad gulintis nukentėjusysis tik dengėsi rankomis nuo smūgių. Liudytoja tvirtino, kad būtent smurto prieš nukentėjusįjį metu buvo panaudotos dujos, tačiau nematė kas jas naudojo. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, kurių metu pasakė, kad ji bandė kaltinamąjį atitraukti nuo A. R., tačiau pajutusi dujų kvapą išėjo į lauką. Kaip nurodė liudytoja, kaltinamasis nustojo mušti nukentėjusįjį dėl to, kad pavargo ar pasijuto blogai. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojos parodymais, nes juos iš dalies patvirtina ir liudytojo, klubo administratoriaus, L. K. parodymai, kurių metu jis nurodė, kad būtent kaltinamasis mušė nukentėjusįjį. Ir nors liudytojas L. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas teisme negalėjo prisiminti visų įvykio detalių, tačiau neabejodamas nurodė, kad kaltinamasis pirmasis užpuolė nukentėjusįjį, nukentėjusysis tik bandė gintis dengdamasis veidą. Beje, iš vaizdo įrašo, filmuoto pareigūno Body kamera, 4.32 val. 10 sek. ir 4.51 val. 47 sek. matyti kaip liudytojas L. K. kaltinamąjį nurodo kaip agresorių, o ne nukentėjusįjį, o būtent nurodo, kad <...šitą vyruką (rodo į nukentėjusįjį) mušė tas storesnis vyrukas (rodo į kaltinamąjį)...>. Taigi šie nešališko liudytojo parodymai patvirtina esminę aplinkybę, kurią sprendžiant dėl galimai buvusios būtinosios ginties situacijos reikėjo nustatyti, kad nuo pat pradžių kaltinamajam nebuvo iškilusi jokia grėsmė ir jis neturėjo jokio pagrindo panaudoti fizinį smurtą prieš A. R. Abejonių nekyla, kad dujos buvo panaudotos tyrimo metu nenustatyto asmens prieš M. U., bet jos buvo panaudotos ne be priežasties, kaip bando įrodyti kaltinamasis, bet bandant sustabdyti smurtinius jo veiksmus.
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynyba didelį dėmesį skyrė nukentėjusiojo elgesiui iki įvykio, jo parodymų prieštaringumo vertinimui. Teisiamojo posėdžio metu teisme apklaustas liudytojas M. M., kuris ir iškvietė policijos pareigūnus, parodė, kad tiek nukentėjusysis su savo draugais, tiek kaltinamasis su savo kompanija norėjo patekti į klubą, kuriame jis dirba apsaugos darbuotoju. Liudytojas paaiškino, kad kaltinamojo kompanijoje esantys žmonės buvo ramūs ir mandagūs, tačiau klubas jiems nepatiko, todėl jie nuėjo iš priešingoje kelio pusėje veikusį klubą. Tuo tarpu nukentėjusiojo kompanija nebuvo įleista dėl netinkamos aprangos ir girtumo, nekoordinuoto elgesio. Liudytojo M. M. teigimu, vyrai rodė nepasitenkinimą dėl to, kad nebuvo įleisti į klubą. Didžioji dalis katu su kaltinamuoju buvusių asmenų tvirtino, kad nukentėjusysis su liudytoja N. V. visą vakarą elgėsi iššaukiančiai, replikavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Liudytojas A. G. taip pat patvirtino, kad nukentėjusiojo ir kitos moters elgesys nebuvo tinkamas, asmenys buvo smarkiai apsvaigę, lakstė aplink stalą, vartė kėdes, tačiau jokios agresijos jų atžvilgiu nerodė ir neišsakė. Iš CD diske pateikto trumpo vaizdo įrašo, kurį filmavo liudytoja S. N., matyti, kaip nuketėjusysis A. R. šoka su liudytoja N. V. Matosi, kad minėti asmenys yra akivaizdžiai neblaivūs, sunkiai pastovintys ant kojų, tačiau jokios agresijos jų elgesyje nematyti- jie šypsosi, vienas kitą tampo už plaukų, juokiasi. Net nekyla abejonių, kad dėl nekoordinuotų judesių jie galėjo nuversti ir kėdes, tačiau tai padarė ne dėl agresijos, o dėl girtumo. Tai, kad nukentėjusysis ir jo kompanija niekaip ypatingai savo elgesiu neišsiskyrė iš bendros visumos klubo lankytojų patvirtino ir liudytojas L. K. Be abejonės, toks elgesys kitų klubo lankytojų galėjo būti įvertintas kaip nepriimtinas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad iki įvykio jie būtų konfliktiški, kažkaip tiesiogiai įžeidinėję kaltinamąjį ir su juo buvusius asmenis.
Liudytojų ir paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad konflikto tarp moterų metu nukentėjusysis sėdėjo ant aukštos baro kėdės netoli nuo konfliktuojančių moterų. Jis konflikte nedalyvavo, moterų skirti nebandė, jokių aktyvių ar pasyvių veiksmų neatliko. Dar daugiau, nukentėjusysis A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad moterų konflikto apskritai nematė. Iš objektyvių bylos duomenų nustatyta, kad iš karto po įvykio nukentėjusiajam nustatytas beveik sunkus girtumo laipsnis (2,41 promilės neblaivumas). Taigi nekelia abejonių faktas, kad dėl buvusio girtumo nukentėjusysis neprisiminė ne tik ką tuo metu turėjo su savimi, bet ir kas konkrečiai vyko su juo pačiu. Dėl buvusios būklės nukentėjusysis net nematė šalia jo vykstančio moterų konflikto. Buvusi nukentėjusiojo būklė ne tik paaiškina, kodėl nukentėjusysis negalėjo pasakyti kokius daiktus jis turėjo su savimi, bet paaiškina jo policijai pateikto pareiškimo netikslumą. Iš filmuoto policijos pareigūno Body kameros įrašo matyti, kad iš karto po įvykio nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti kuris asmuo jį konkrečiai sumušė. Taigi teismas nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikto pareiškimo, kurio turinys akivaizdžiai prieštarauja tyrimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nevertina kaip įrodymo šaltinio, tačiau teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų kaltinamojo kaltei padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, pagrįsti. Tokiais duomenimis teismas laiko jau anksčiau aptartus kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus (toje dalyje kur jis aiškina, kad prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas), liudytojo A. G., S. N., L. K. parodymus, specialisto išvadoje nustatytą faktą, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, policijos pareigūnų filmuotoje medžiagoje užfiksuotus liudytojų pasisakymus. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis iš klubo išėjo pats paskutinis, taigi įvykio vietoje buvo ne vienas žmogus. Įvykį iš toli matė ir liudytojas M. M., kuris nors ir nematė esminių įvykio aplinkybių, tačiau situaciją įvertino kaip grėsmingą ir iškvietė policijos pareigūnus. Nors įvykio vietoje buvo ne vienas asmuo (tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo draugai), tačiau nei vienas iš jų nepaliudijo, kad nukentėjusysis konflikto tarp moterų metų atliko kokius nors veiksmus, tarp jų ir kaltinamojo nurodytą dujų purškimą. Tai, kad nukentėjusysis su savimi turėjo rankinę, apie kurios buvimą jis net neprisiminė, dar neįrodo, kad toje rankinėje buvo dujų balionėlis ir jis nukentėjusiojo butų panaudotas. Byloje apskritai nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis, sėdėdamas ant kėdės, būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kurie galėtų būti priežastis kaltinamajam realizuoti savo teisę į gynybą. Priešingai teismas laiko nustatyta, kad dujos buvo panaudotos tuo metu, kai kaltinamasis viešoje vietoje naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Byloje nustatyta, to neginčija ir kaltinamasis, kad išėjęs iš klubo vidaus jis pamatė į plaukus viena kitai įsikibusias savo žmoną ir liudytoją N. V. Neabejotina, kad tokią situaciją kaltinamasis galėtų suprasti ir įvertinti kaip pavojų savo žmonai keliančią situaciją ir gindamas žmoną prieš manomą agresorių, t. y. liudytoją N. V., atlikti kokius nors veiksmus, siekdamas išvaduoti žmoną. Tačiau ant kėdės sėdintį ir aplinkoje nebesiorentuojantį ir nereaguojantį nukentėjusįjį kaltinamasis neturėjo teisės ir pagrindo laikyti agresoriumi ir pirmas jį užpulti, tačiau dėl savo galimai perdėto įtarumo ar iš anksčiau susiformavusio neigiamo požiūrio į nukentėjusįjį, fizinį smurtą panaudojo. Kaltinamojo M. U. atlikti smurtiniai veiksmai buvo panaudoti ne gynybos, o puolimo tikslais, todėl susiklosčiusioje situacijoje kaltinamajam nekilo teisė į būtinąjį gintį.
Teismui nustačius, kad kaltinamasis M. U. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra tyčia nežymiai sužalojo nukentėjusįjį, tikslintinos kaltinime kaip objektyviais duomenimis nepagrįstos aplinkybės, kad kaltinamasis sudavė ne mažiau 20 smūgių į galvos sritį bei spyrė koja ne mažiau kaip 2 kartus į galvos sritį, ne mažiau tris kartus į šonus.
Teismas laiko nustatyta, kad M. U. 2020-09-26, apie 04.15 val., viešoje vietoje – J. Basanavičiaus g. 16, Palangoje, bare „Malibu Lounge“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra tyčia iš nugaros pastūmė ant kėdės sėdėjusį nukentėjusįjį A. R., kuris nuo pastūmimo nugriuvo ant žemės ir sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam A. R. dešinės akiduobės kraujosruvą, dešinio skruosto sumušimo žymę, pasireiškusią skruosto paraudimu bei sukėlė fizinį skausmą.
Pažymėtina, kad kaltinamajam inkriminuotos aplinkybės dėl suduotų smūgių kiekio ir konkrečios lokalizacijos iš esmės buvo paremtos nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 59). Ir nors teismas neabejoja, kad prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas, tačiau dėl įvykio metu buvusio nukentėjusiojo apsvaigimo laipsnio, kuris sąlygojo ribotą nukentėjusiojo galimybę įsiminti ir užfiksuoti visas tyrimui svarbias aplinkybes, negali vadovautis šiais nukentėjusiojo parodymais kaip neabejotinais, nes jų nepatvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys. Specialisto išvadoje Nr. G1785/2020 (03) konstatuota, kad remiantis pateiktais ekspertui medicininiais dokumentais A. R. nustatytas galvos sumušimas - dešinės akiduobės kraujosruva, dešinio skruosto sumušimo žymė, pasireiškusi skruosto paraudimu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti buka jėga, galėjo gautus sudavus į veidą mažiausiai vieną ar du smūgius kumščiu. A. R. patirti sužalojimai (vertinant kartu ir atskirai) yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (t. 1, b. l. 72). Beje tai, kad galėjo tokius smūgius besigindamas suduoti, neneigė ir pats kaltinamasis. Byloje nepakanka objektyvių ir neabejotinų duomenų konstatuoti kaltinime nurodytą smūgių skaičių, nes jų nepatvirtina jokia medicininė dokumentacija, foto nuotraukos, kuriose būtų užfiksuoti sužalojimai. Tokių duomenų negalėjo patvirtinti ir liudytoja S. N. Reikšmės dėl kaltinimo tikslinimo turi ir aplinkybė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis savo fiziniais duomenimis labai skiriasi, todėl ant nukentėjusiojo kūno, jei būtų patvirtintas suduotų smūgių skaičius, turėjo likti daugiau fizinio sąlyčio įrodymų. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia) (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-61-689/2020). Kaltinimo tikslinimas pašalinant kaip objektyviais duomenimis neįrodytus kaltinamojo suduotų smūgių skaičių nekeičia nei veikos kvalifikavimo, nei kokiu nors būdu suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad proceso metu kaltinamojo gynyba kėlė klausimą dėl kaltinime nurodytų smūgių sudavimo kiekio ir dėstė savo argumentus šiuo klausimu, taip pat pateikė savo vertinimą dėl specialisto išvados (kurios pagrįstumu kaltinamojo gynyba neabejojo), taigi kaltinimas tikslinimas iš esmės sutinkant su kaltinamojo M. U. gynybos argumentais.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis M. U. tiesiogine tyčia padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, t. y. viešosios tvarkos pažeidimą.
Dėl bausmės skyrimo
Už Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Kaltinamasis M. U. tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, dirbantis, turintis šeimą. Sprendžiant bausmės kaltinamajam paskyrimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir tai, teismo vertinimu, turėjo reikšmės veikos padarymui. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimo padarymui galėjo turėti įtakos netinkama kaltinamojo reakcija į matomą savo sutuoktinės vykstantį konfliktą su kita moterimi. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne dėl to, kad asmuo turėtų neigiamai susiformavusį požiūrį į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo atliktų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, asmenines savybes nustatytinas artimas numatytos sankcijos už jam inkriminuotą nusikaltimą minimumui.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti M. U. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti - kompaktinį diską, palikti saugoti prie bylos (LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 – 298, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
M. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 70 MGL (3500 Eur) baudą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti M. U. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti- kompaktinį diską, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.