Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-55-464/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-20
Bylos Nr.: e2A-55-464/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00754-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Tikniūtė, Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Oritus“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-55-464/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00754-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; 2.6.8.8; 2.6.8.9 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Oritus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės ,,Celijus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Oritus“ dėl skolos ir netesybų priteisimo, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Celijus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė:

1.1. priteisti jai iš atsakovės UAB ,,Oritus“ 181 176,35 Eur skolą, 63 400 Eur delspinigius, 4 455,60 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.2. pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB ,,Oritus“ atliktą įskaitymą;

1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2017 m. birželio 27 d. iš atsakovės įsigijo dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ta pačia sutartimi šalys susitarė dėl jo naudojimosi tvarkos. Žemės sklypas buvo padalintas į tris dalis: sklypo dalyje, plane pažymėtoje A raide, atsakovė ketino statyti daugiabučius gyvenamuosius namus, C dalyje analogiškas statybas ketino vykdyti ieškovė, o B dalį šalys susitarė valdyti lygiomis dalimis, įrengiant joje projektų vystymui ir eksploatavimui reikalingą infrastruktūrą, dėl kurios statybos kaštų buvo sutarta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje. Šalys 2019 m. balandžio 18 d. pasirašė susitarimą dėl sutarties dalies pakeitimo, kuriame sulygo, kad infrastruktūrinės žemės sklypo dalies (kelio) įrengimo (išskyrus buitinių nuotekų, lietaus kanalizacijos, vandentiekio, elektros, šilumos tinklų įrengimo) išlaidas padengs ieškovė, o 1/3 infrastruktūrinės žemės sklypo dalies įrengimo išlaidų pareigą turi atsakovė, o įrengiant lietaus nuotekų magistralinius tinklus patirtas projektavimo ir statybos išlaidas šalys turėjo padengti lygiomis dalimis. Kitos 2019 m. balandžio 18 d. susitarime neaptartos išlaidos, susijusios su šilumos trasos korekcija, vandentiekio tinklų pajėgumų dindimu, hidrantų perkėlimu, šalių susitarimu taip pat turėjo būti finansuojamos lygiomis dalimis.

3. Ieškovės teigimu, visus statinius ir inžinerinius tinklus ji suprojektavo bei įrengė savo lėšomis. Atsakovė su tuo sutiko ir žadėjo atsiskaityti po to, kai bus atlikti visi darbai, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. Atsakovė yra skolinga 48 263,49 Eur už kelio įrengimą, 2 500 Eur už kelio projektavimo darbus, 10 867,81 Eur už vandentiekio tinklų įrengimą, hidrantų perkėlimą, papildomo šulinio įrengimą, 850 Eur už lietaus nuotekų projektavimo darbus, 85 551,70 Eur už lietaus nuotekų įrengimo ir vamzdyno remonto darbus, 1 700 Eur už šilumos trasos korekcijas, iš viso – 149 733 Eur be PVM, o su PVM – 181 176,35 Eur.

4. Po darbų atlikimo atsakovė neginčijo pareigos sumokėti tik 55 131,11 Eur be PVM už kelio įrengimo, projektavimo, lietaus nuotekų projektavimo darbus, šilumos trasos korekcijas ir dalies lietaus nuotekų įrengimo bei vamzdyno remonto darbus. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai atliko vienašalį tiek jos neginčijamos 55 131,11 Eur sumos, tiek ir nepagrįstai ginčijamos sumos įskaitymą. Atsakovė be jokio pagrindo apskaičiavo ieškovei 368 400 Eur delspinigių sumą už vėlavimą įrengti magistralinius lietaus nuotekų tinklus, nors šie tinklai buvo įrengti iki šalių sutarto termino ir yra veikiantys, tik nepriduoti, nes atsakovė nesutinka pasirašyti susitarimo dėl servituto ir atlikti kitų veiksmų. Atsakovė neturi reikalavimo teisės ir į 50 000 Eur baudą, kadangi ieškovė sutartį vykdė tinkamai.

5. Taigi, nebuvus jokio pagrindo atlikti įskaitymą, atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovei skolą su PVM, sutartyje numatytus delspinigius ir palūkanas, kurias ieškovė apskaičiavo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Celijus“ ieškinį patenkino visiškai: 1) priteisė ieškovei iš atsakovės UAB ,,Oritus“ 181 176,35 Eur skolą, 63 400 Eur delspinigius, 4 455,60 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) pripažino atsakovės UAB „Oritus“ atliktą įskaitymą negaliojančiu; 3) priteisė ieškovei iš atsakovės 7 671,78 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija dėl ieškovės padaryto 2017 m. birželio 27 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties ir šalių 2018 m. sausio 11 d. susitarimo, kuriuo buvo pakeistos sutarties 7.5, 7.7, 7.15 ir kituose punktuose nustatytos sąlygos, pažeidimo, pažymėjęs, kad atsakovės įvardytos kaip pažeistos sąlygos buvo pakeistos vėlesne, t. y. 2019 m. balandžio 18 d. sutartimi, kuriuos 8 punkte yra nurodyta, kad, ją pasirašius, 2017 m. birželio 27 d. pradinės sutarties (su visais pakeitimais) 7.3–7.18.3 punktuose nurodytos nuostatos netenka galios.

8. Įvertinęs 2019 m. balandžio 18 d. sutarties 5 punktą, šalių elgesį vykdant šią sutartį, teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai ir teisėtai sudarė dvišales sutartis su projektuotojais ir rangovais, siekdama kuo ekonomiškesniu būdu ir kuo operatyviau pasiekti bendrą tikslą – įrengti inžinerinius tinklus ir nutiesti kelius žemės sklype, skirtus tinkamai naudoti kiekvienos šalies atskirai valdomoje žemės sklypo dalyje vystomus nekilnojamo turto objektus. Atitinkamai, ieškovei nepažeidus sutarties sąlygų ir pagrįstai pasinaudojus teise sudaryti dvišales sutartis su rangovais ir projektuotojais bei įrengti kelią ir infrastruktūrą, ji pagrįstai reikalauja iš atsakovės atlyginti dalį patirtų inžinerinių tinklų ir kelio įrengimo kaštų. Nors infrastruktūros statyba buvo naudinga abiems šalims, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų dėjusi pastangas ar aktyviai bendradarbiavusi su ieškove. Todėl ieškovė, įvykdžiusi savo įsipareigojimus, įgijo teisę reikalauti sutartyje numatytos infrastruktūros ir kelio tiesimo kaštų kompensacijos (2019 m. balandžio 18 d. sutarties 7, 12 punktai).

9. Atmesdamas kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovė, sudarydami dvišales, o ne trišales sutartis su rangovais, pažeidė sutartį, teismas taip pat nurodė, jog pagal 2019 m. balandžio 18 d. sutarties 5 punktą, šalių įsipareigojimai dėl infrastruktūrinės sklypo dalies išlaidų padengimo, numatyti 2017 m. birželio 27 d. sutarties 4 punkte, išlieka nepaisant to, ar bus sudaromos trišalės projektavimo ir rangos darbų sutartys, ar dvišalės. Be to, šalys susitarė, kad tuo atveju, jei kuri nors jų nepagrįstai vengia sudaryti trišales projektavimo ir (arba) rangos darbų sutartis, ir (arba) nepasiūlo geresnes darbų atlikimo sąlygas pasiūliusio rangovo ir (arba) projektuoto, kita šalis turi teisę įrengti kelią pasirinkusi projektuotoją ir rangovą vienašališkai, sudariusi projektavimo ir rangos darbų sutartis be kitos šalies.

10. Byloje yra duomenų, kad ieškovė ne kartą raštu ir iš anksto informavo atsakovę apie tai, jog ji ketina atlikti kelio dangos ir kitus darbus, tiek žodžiu, tiek raštu teikė atsakovei įvairius pranešimus ir pasiūlymus, tačiau atsakovė savo rangovų nesiūlė ir jokių pastangų nedėjo. Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo ne tik tai, kad ieškovė derino su atsakove darbų atlikimą, bet ir tai, kad atsakovė žinojo bei pritarė ieškovės vykdomiems rangos darbams pagal jos pasirašytas dvišales sutartis su rangovais.

11. Tai, kad atsakovė žinojo arba buvo tinkamai informuota apie sudarytas dvišales sutartis ir pritarė jų vykdymui bei tam niekaip neprieštaravo, patvirtina ir vykę šalių atstovų susitikimai, kuriuose atsakovės atstovas patvirtino savo sutikimą dėl būtent tokio, t. y. pagal dvišales sutartis, darbų vykdymo būdo. Atsakovė paprašė, o ieškovė pagal atsakovės nurodytus parametrus, jos nurodytoje vietoje suprojektavo bei įrengė inžinerinių tinklų įvadus taip pat ir į atsakovės valdomą žemės sklypo dalį. Atsakovė nė karto iki pat rangos darbų žemės sklype pabaigos nereikalavo sustabdyti darbų ir (arba) nepareiškė jokių pretenzijų dėl rangovo ir projektuotojų parinkimo, nors visą sutarties galiojimo laikotarpį žinojo, kad žemės sklype yra vykdomi darbai pagal dvišales sutartis.

12. Iš į bylą pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad UAB „Agvysta“ atliko lietaus magistralinio nuotekų vamzdžio D800 remonto darbus, kurių kaina 96 628,69 Eur be PVM. Aplinkybę, kad šie darbai buvo realiai atlikti už nurodytą kainą, patvirtina ieškovės pateiktas 2018 m. kovo 27 d. susitarimas su UAB „Agvysta“, sąmata, atliktų darbų aktas, PVM sąskaitos faktūros. Atliktų darbų paskirtis – įrengti veikiančius nuotekų tinklus, kurie yra pajungiami nuo prisijungimo sąlygas išduodančios UAB „Grinda“ nurodyto pasijungimo taško už sklypo ribų, atvedami į sklypą ir nutiesiami jame. Jokie naujai tiesiami inžineriniai tinklai negali funkcionuoti jų nepajungus į jau veikiantį prisijungimo tašką. Visi darbai nuo pajungimo taško iki galutinių taškų žemės sklype, teismo vertinimu, laikytini inžinerinių tinklų statybos darbais nepriklausomai nuo to, ar jie yra atliekami už infrastruktūrinio sklypo ribų, ar jame. Šalys niekada nesitarė, kad atsakovė atlygins inžinerinių tinklų statybos išlaidas tik už darbus tose atkarpose, kuriose faktiškai patenka į infrastruktūrinę sklypo dalį. Todėl atsakovė, sutartimi pripažinusi savo pareigą atlyginti 50 proc. D800 vamzdyno renovacijos išlaidų, privalo sumokėti ieškovei 58 460,54 Eur su PVM.

13. Be to, 2019 m. balandžio 18 d. sutarties 12 punkte šalys aiškiai susitarė ir dėl visų išlaidų, patirtų įrengiant lietaus nuotekų magistralinius tinklus, dengimo lygiomis dalimis. Tai reiškia, kad atsakovė buvo įsipareigojusi kartu su ieškove apmokėti ne tik išlaidas, patirtas įrengiant inžinerinių tinklų atkarpų, esančias infrastruktūrinėje žemės sklypo dalyje, dalis, bet ir darbų dalis tarp pajungimo taško iki infrastruktūrinės sklypo dalies. Todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovei ir 50 proc. lietaus nuotekų tinklų LŠ1–LŠ4 įrengimo išlaidų – 45 057,01 Eur su PVM. Teismas atsakovės argumentus, kad šie tinklai įrengti ne infrastruktūrinėje sklypo dalyje ir todėl jai nekyla pareiga už juos mokėti, atmetė kaip nepagrįstus. Įvertinęs į bylą pateiktą brėžinį ir sutarties sąlygas, teismas pripažino, kad šie darbai yra atlikti infrastruktūrinėje sklypo dalyje, jie yra sutarties dalykas, taigi atsakovės pareiga atlyginti ieškovei ir šias išlaidas nepaneigta.

14. Taip pat atsakovė privalo atlyginti ieškovei 50 proc. vandentiekio tinklų statybos išlaidų ir 100 proc. VŠ–6 statybos išlaidų, iš viso 13 150,05 Eur su PVM. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad vandentiekio inžinerinių tinklų projektas bei papildomi hidrantai ir šuliniai buvo koreguojami, suprojektuojant bei įrengiant vandentiekio įvadus būtent atsakovės interesais ir jos pageidavimu. Techninio projekto lauko vandentiekio ir nuotekų dalies 0 laidos brėžinys leido teismui spręsti, kad buvo suprojektuotas hidrantas PH–1, skirtas tik ieškovės poreikiams tenkinti, tačiau, atsakovės pageidavimu, vėliau parengta nauja šio techninio projekto vandentiekio nuotekų dalies A laida bei atlikti atitinkami projektiniai pakeitimai, skirti išimtinai atsakovės interesams patenkinti, t. y. buvo įrengti du įvadai (dvi atšakos) į atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį. Atsakovės prašymu buvo suprojektuota ir D200 vandentiekio trasa tarp šulinių VŠ–2 ir VŠ–3/BT–5, įrengtas papildomas hidrantas PH–2. Atsakovė yra prisijungusi prie infrastruktūrinėje sklypo dalyje nutiestų vandentiekio tinklų.

15. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovė neginčijo nei tokių darbų atlikimo fakto, nei savo pareigos atsiskaityti už juos, teismas ir šioje ginčo dalyje reikalavimą pripažino pagrįstu, priteisęs iš atsakovės 64 509,32 Eur su PVM. Iš viso ieškovei iš atsakovės buvo priteista 181 176,35 Eur suma infrastruktūros įrengimo išlaidoms atlyginti.

16. Teismas taip pat patenkino ieškovės reikalavimus dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo. Šalių 2019 m. balandžio 18 d. sudarytos sutarties 6 punkte buvo sulygta, kad vėluojanti sumokėti jai tenkančias sumas šalis įsipareigoja mokėti kitai šaliai netesybas už kiekvieną uždelstą dieną. Netesybos skaičiuojamos pagal šį principą: vėluojant sumokėti pirmą mėnesį, mokamos 100 Eur netesybos už uždelstą dieną; vėluojant kiekvieną kitą mėnesį, netesybos didėja, už atitinkamą mėnesį skaičiuojant 100 Eur didesnes netesybas, t. y. vėluojant sumokėti antrą mėnesį, mokamos 200 Eur netesybos už kiekvieną uždelstą antro mėnesio dieną ir t. t. Įvertinęs tai, kad pati atsakovė pripažino savo pareigą sumokėti už gatvės projektavimą ir įrengimą 50 763,49 Eur (48 263,49 Eur + 2 500 Eur), šią pareigą ji turėjo atlikti iki 2019 m. gruodžio 6 d., tačiau to nepadarė, teismas priteisė iš jos ieškovei 63 400 Eur delspinigių sumą už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., taip pat 8 proc. dydžio metines palūkanas už tą patį laikotarpį, kurių suma už 117 dienas yra 4 455,60 Eur.

17. Teismas patenkino ir ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu atsakovės atliktą įskaitymą, nurodęs, kad atsakovės teiginiai dėl 368 400 Eur netesybų už vėlavimą įrengti magistralinius lietaus nuotekų tinklus yra nepagrįsti, ši negalėjo nei skaičiuoti delspinigių, nei jų reikalauti. Tokia teismo pozicija grindžiama 2019 m. balandžio 18 d. sutarties sąlygų aiškinimu bei jos vykdymu. Teismas padarė išvadą, kad iki šios sutarties 12 punkte nurodytos datos, t. y. iki 2018 m. gegužės 1 d., lietaus magistraliniai tinklai iš tiesų nebuvo priduoti valstybinei komisijai, tačiau tai nepadaryta dėl atsakovės kaltės, kuri atsisakė bendradarbiauti – nepasirašė servituto sutarties, nesuprojektavo ir neįrengė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos.

18. Kita vertus, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė patiria kokius nors nuostolius ar nepatogumus, susijusius su lietaus magistralinių tinklų nepridavimu valstybinei komisijai, juo labiau kad šie tinklai yra tinkamai funkcionuojantys, veikiantys ir gali būti naudojami. Jeigu atsakovė pageidautų pradėti vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų statybas savo žemės sklypo dalyje, ko ji iki tol nepadarė, ji turėtų galimybę vietinius lietaus nuotekų tinklus jungti į magistralinius lietaus nuotekų tinklus, atitinkamai, nepatirtų jokios žalos, nuostolių ar nepatogumų. Todėl nėra jokio teisėto pagrindo sutartinėms netesyboms skaičiuoti. Be to, teismo vertinimu, 2019 m. balandžio 18 d. sutarties 12 punkte netesybos buvo nustatytos siekiant sudaryti sąlygas de facto (faktiškai, iš tikrųjų) atsakovei jungtis prie magistralinių tinklų, t. y. jos buvo numatytos tik už magistralinių lietaus nuotekų tinklų neįrengimą. Todėl ieškovei įrengus veikiančius tinklus, tik jų nepridavus valstybinei komisijai ne dėl savo kaltės, netesybos negali būti skaičiuojamos.

19. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad atsakovė nepateikė jokių pasiūlymų dėl projektuotojų ir rangovų kandidatūrų, nereiškė pretenzijų dėl jų ar kitaip neišreiškė savo nesutikimo, kad darbai būtų vykdomi šalims priklausančiame žemės sklype, nei iki ieškovei pasirašant dvišales sutartis, nei faktiškai pradėjus šiame žemės sklype vykdyti darbus, teismas analogiškai nusprendė ir dėl pagrindo atsakovei nebuvimo taikyti ieškovei 50 000 Eur baudą bei ją įskaityti į savo skolą ieškovei. Teismas pažymėjo, kad šalys neturi viena kitai abipusių teisių ir pareigų, nes tik atsakovė yra skolinga ieškovei už projektavimo, kelio įrengimo, inžinerinių tinklų statybos darbus, bet ieškovė nėra skolinga atsakovei. Todėl ir šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas negalėjo būti atliktas, o tokį atsakovės veiksmą teismas pripažino negaliojančiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Atsakovė UAB ,,Oritus“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1. Teismas neatliko įrodymų vertinimo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnyje, ir nemotyvavo savo sprendimo. Išvada dėl atsakovės nebendradarbiavimo su ieškove padaryta neištyrus byloje esančių įrodymų, iš esmės tik atkartojant bei perrašant ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Atsakovė kartu su prašymu sustabdyti bylą buvo pateikusi įrodymus, patvirtinančius, kad kiekvienas žemės sklypo formavimo, pertvarkymo ir plano klausimas buvo derinamas su atsakove ir patvirtinamas atsakovės vadovo E. N. parašu. Jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų atsakovės bendradarbiavimą su ieškove, nėra.

20.2. Atsakovės su prašymu stabdyti bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, šio projekto parengimas ilgesnį nei 3 metų laikotarpį yra sustojęs dėl ieškovės kaltės. Siekiant tinkamai nustatyti visus projekto parengimui būtinus servitutus, ieškovė gavo atsakovės vadovo patvirtintus sutikimus, patvirtintus šio parašu. Kol nėra išspręstas ieškovės pateikto projekto tvirtinimo klausimas, atsakovės analogiškas prašymas negalėtų būti sprendžiamas, todėl ir jo teikti nebuvo prasmės.

20.3. Teismas nenustatė ir nesiaiškino, ar lietaus nuotekų tinklai ir vandentiekis yra infrastruktūrinėje sklypo dalyje ir ar šie objektai yra veikiantys, taip pat ar kelias yra baigtas statyti, ar šie objektai atitinka šalių susitarimuose sustatytas sąlygas ir reikalavimus.

20.4. Teismas tinkamai neatskleidė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis yra priteisiama skola iš atsakovės, nenustatė, kokius požymius turi atitikti kiekvienas iš objektų, kuriems esant atsakovei kyla pareiga mokėti už jų statybą ar rekonstrukciją. Kiekvienam inžineriniam tinklui taikomas skirtingas teisinis režimas, o jų įrengimui ir (ar) pagerinimui patirtos išlaidos yra skirtingos teisinės prigimties, atitinkamai, jų atlyginimo pagrindai yra skirtingi. Teismas ir šių aplinkybių nesiaiškino, neatliko savarankiško šalių pozicijų vertinimo.

20.5. Išlaidos, susijusios su lietaus nuotekų tinklų įrengimu, priteistos nenustačius vienos iš esminės jų priteisimo sąlygos – ar tinklai yra įrengti infrastruktūrinėje sklypo dalyje. Teismas netinkamai aiškino 2019 m. balandžio 18 d. sutarties 4, 5 punktus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal šias sutarties nuostatas atsakovei tenka pareiga atlyginti lietaus nuotekų tinklų įrengimo išlaidas. Minėtose sutarties 4, 5 punktuose yra aptartos kelio įrengimo sąlygos bei šių išlaidų pasidalinimas.

20.6. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad ieškovei ir atsakovei buvo išduotos vienodos prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos ar kad jos sukuria solidarią šalių prievolę. Ieškovei 2017 m. liepos 28 d. išduotose UAB „Grinda“ pasijungimo sąlygose Nr. 17/162 numatyta pareiga, esant poreikiui, rekonstruoti D800 vamzdį, priklausantį UAB „Grinda“. Tačiau atsakovei jokiose iki šiol išduotose prisijungimo sąlygose tokia pareiga nebuvo numatyta. Jokiame statybos teisinius santykius reglamentuojančiame įstatyme nėra numatyta prievolė atlyginti už darbus, kurie yra atlikti vykdant išduotas prisijungimo sąlygas. Tokia pareiga nenumatyta ir 2019 m. balandžio 18 d. sutartyje.

20.7. Atsakovei nekyla pareiga atlyginti kelio įrengimo išlaidas ir dėl to, kad yra atlikta tik dalis kelio įrengimo darbų, be to, didžioji dalis jų yra paslėpti. Todėl atsakovė neturi jokios galimybės patikrinti, ar kelio įrengimo darbai buvo atlikti laikantis sutarties nuostatų bei ar tuo remiantis atsakovė turi mokėti dalį šių darbų kainos, be to, dėl šių išlaidų atsakovė atliko įskaitymą.

20.8. Atsakovė savo atsisakymą sumokėti ieškovės reikalaujamas sumas grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.58 straipsnio 1 dalyje numatyta teise sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją vykdyti, kadangi ieškovė nevykdė savo sutartinės priešpriešinės prievolės, numatytos 2019 m. balandžio 18 d. susitarimo 8, 12 punktuose, t. y. neperdavė atsakovei nuosavybės teises į 1/2 dalį kelio ir lietaus nuotekų tinklų, tačiau teismas dėl to taip pat nepasisakė.

20.9. Teismo sprendimo 48 punkte konstatuotos aplinkybės, kad atsakovė pripažįsta reikalavimą dėl lietaus nuotekų tinklų LŠ1–LŠ4 įrengimo išlaidų priteisimo, kad ji pripažįsta reikalavimą dėl 91 400,69 Eur skolos bei 10 800 Eur delspinigių priteisimo, yra nepagrįstos. Atsakovė šių reikalavimų nepripažino jokia forma.

20.10. Ieškovė negali priduoti savo pastatyto objekto valstybinei komisijai ir užbaigti sankryžos įrengimo dėl savo pačios kaltės, nes nevykdo pradėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo darbų. Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ieškovės inicijuotas dar 2017 metais, kuriam atsakovė davė visus sutikimus, tačiau ieškovė iki šiol nevykdo tolimesnių projekto vykdymo veiksmų, susijusių su kitų (133) bendraturčių sutikimų gavimu.

20.11. Atsakovė pagrįstai pagal sutartį skaičiavo delspinigius bei reiškė reikalavimą dėl baudos, todėl egzistuoja visos CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymui.

20.12. Sutartis, kuria buvo perleista dalis žemės sklypo, negali būti laikoma komercine sutartimi, taigi iš jos kylančių prievolių nevykdymui negali būti taikomos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos.

Atsiliepimas

21. Ieškovė UAB ,,Celijus“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

21.1. Teismas išsamiai ir detaliai, nepažeisdamas CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus, pasisakė dėl esminių bylos faktinių ir teisinių aspektų, t. y. dėl prievolės egzistavimo pagrindo (šalių sudarytos sutartys), prievolės dydžio (rėmėsi byloje esančiais įrodymais; atsakovė skolos dydį paneigiančių įrodymų nepateikė), todėl sprendimas yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

21.2. Tinkamai pritaikęs sutarčių aiškinimo taisykles, įvertinęs visus įrodymus, teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad sutartimis šalys susitarė, jog atsakovė atlygins 1/2 dalį magistralinio lietaus nuotekų tinklo D800 rekonstrukcijos išlaidų. Šių tinklų rekonstrukcijos sąmata buvo suderinta su atsakove, tai patvirtina šalių susirašinėjimas.

21.3. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė ir tokią pagrįstą išvadą, kad atsakovė sutiko atlyginti 1/2 dalį magistralinio lietaus nuotekų tinklo LŠ1–LŠ4, esančio infrastruktūrinėje sklypo dalyje, projektavimo ir statybos išlaidų. Tokią išvadą teismas grindė pačios atsakovės išsakyta pozicija, kad ji sutiko atlyginti 3/4 šių išlaidų.

21.4. Teismas, spręsdamas dėl vandentiekio tinklų įrengimo, hidrantų perkėlimo ir papildomo šulinio įrengimo darbų, išanalizavo visus byloje esančius įrodymus, t. y. projektinę dokumentaciją su palyginimu, ieškovės pateiktus įrodymus, atsakovės argumentus, kad ji sutinka atlyginti vandentiekio įvadų nutiesimo išlaidas.

21.5. Sprendime nėra konstatuota, kad atsakovė iš dalies pripažino ieškinį. Teismas konstatavo, kad atsakovė pripažino savo prievolę sumokėti už tam tikrus darbus, t. y. savo egzistuojančią pareigą. Atsakovė painioja prievolės (pareigos apmokėti išlaidas) pripažinimą ir ieškinio pripažinimą.

21.6. Šalys aiškiai susitarė, kokius inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas jos ties bendrai, o kokius individualiai. Šiam susitarimui niekaip neprieštarauja aplinkybės, kad šalims išduotos nevienodos prisijungimo sąlygos.

21.7. Kaip matyti iš sutarčių turinio, netesybomis buvo siekiama atlyginti atsakovės nuostolius, jeigu ji, vystydama nekilnojamojo turto projektą, negalėtų prisijungti prie veikiančių magistralinių lietaus nuotekų tinklų ir dėl to projekto statybos vėluotų. Tačiau projekto vystyti atsakovė net nėra pradėjusi, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl vėlavimo įrengti magistralinius tinklus infrastruktūrinėje žemės sklypo dalyje nėra kalta ieškovė.

21.8. Atsakovė neturėjo pagrindo reikalauti 50 000 Eur baudos, kadangi ji neieškojo ir nesiūlė jokių projektuotojų ir (arba) rangovų, nesiūlė ieškovei sudaryti trišales sutartis, buvo pasyvi, dar daugiau, netgi siekė, kad būtų sudaromos būtent dvišalės sutartys. Todėl atsakovės atliktas 50 000 Eur baudos įskaitymas taip pat yra neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pagrindinių sutarties vykdymo principų

22. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą, kuris įtvirtintas ir CK 6.156 straipsnyje, civilinės apyvartos dalyviai, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį, yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvais sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, akcentuoja, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-686/2015).

24. Tačiau šalys ne tik turi laisvę pasirinkti labiausiai jų interesus atitinkantį sutarties turinį bei jos formą, bet kartu įgyja ir prievolę šį susitarimą vykdyti laiku, tinkamai ir sąžiningai. Kitaip tariant, vykdydamos sudarytą sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, nes bendradarbiavimo pareiga kartu yra ir sąžiningumo principo išraiška. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, t. y. jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 straipsnio 4 dalis).

25. Todėl vertinant, ar sutartis buvo vykdoma (įvykdyta) tinkamai, būtina vadovautis ne tik tą sutarties rūšį reglamentuojančių teisės normų ir pačios sutarties turinio analize, bet ir bendraisiais prievolių vykdymo principais. Pirmiau minėta bendroji bendradarbiavimo pareiga, (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis), be kita ko, reiškia, kad šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, atskleisdamos būtiną informaciją, laiku informuodamos vieną kitą apie prievolės vykdymo aplinkybių pasikeitimus ir taip dėdamos visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas. Kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius (antroji sutarties šalis) turi teisę pats įvykdyti prievolę atlikti tam tikrą darbą per protingą terminą ir už protingą kainą (CK 6.61 straipsnio 1 dalis).

26. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs šalių ginčas dėl jų laisva valia 2017 m. birželio 27 d. sudarytos ir du kartus, t. y. 2018 m. sausio 11 d. susitarimu bei 2019 m. balandžio 18 d. sutartimi, pakeistos sutarties vykdymo. Sutartis, dėl kurios vykdymo kilo šalių ginčas, buvo sudaryta dėl 8 232/16 200 dalies žemės sklypo, kurio naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, pirkimo–pardavimo (ieškovė šią dalį įsigijo iš apeliantės) bei viso 16 200 kv. m ploto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Šalys sulygo, kad ieškovė iš įsigytos 8 232 kv. m ploto žemės sklypo dalies savo nuožiūra naudosis 5 076 kv. m plotu (ši dalis plane pažymėta raide C), o kitas jos iš apeliantės įgytas sklypo 3 156 kv. m plotas skiriamas bendram šalių naudojimui, atitinkamai apeliantė iš jai nuosavybės teise priklausančios 7 968 kv. m ploto sklypo dalies savo nuožiūra naudosis 4 812 kv. m plotu (ši dalis plane pažymėta raide A), o likęs 3 156 kv. m plotas taip pat paskirtas bendram naudojimui. Bendrojo naudojimo sklypo dalis, iš viso 6 312 kv. m, plane buvo pažymėta raide B, taip pat susitarta, kad ši žemės sklypo dalis toliau sutartyje bus vadinama infrastruktūrine sklypo dalimi (2017 m. birželio 27 d. sutarties 6.1.1–6.1.3 punktai, sutarties priedas Nr. 1). Ieškovė su apeliante susitarė ir dėl to, kad infrastruktūrinėje sklypo dalyje bus atlikti tokie infrastruktūros darbai: (1) kelio projektavimo ir įrengimo; (2) lietaus nuotekų magistralinių inžinerinių tinklų projektavimo ir statybos (2017 m. birželio 27 d. sutarties 7.5, 7.15 punktai).

27. Ieškovė tvirtino, kad ji savo lėšomis atliko visus sutartyje aptartus kelio projektavimo ir įrengimo bei inžinerinių tinklų projektavimo ir jų įrengimo darbus, todėl apeliantė privalo atlyginti jai patirtų išlaidų dalį. Apeliantė įrodinėjo, kad ieškovė pažeidė sutartyje ir ją iš dalies modifikavusiuose susitarimuose numatytą darbų atlikimo tvarką, neinformavo jos apie sudarytas rangos sutartis, darbų laiku neperdavė valstybinėms institucijoms, todėl privalo sumokėti ieškovei sutartyje numatytą baudą ir delspinigius. Kadangi netesybų dydis šiuo konkrečiu atveju viršija ieškovės reikalaujamą priteisti sumą, po vienašalio įskaitymo būtent ieškovė yra skolinga apeliantei.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytos (su atitinkamais pakeitimais) 2017 m. birželio 27 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties nuostatas, šalių elgesį ją vykdant bei ikiteisminę ginčo sprendimo eigą, sutinka su apeliantės UAB ,,Oritus“ kritika teismo sprendimo turiniui. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės pasisakęs tik dėl vienos bylos šalies, t. y. ieškovės nurodytų aplinkybių vertinimo, neįvertindamas jų byloje esančių įrodymų visumos kontekste, be kita ko, neaptardamas ir apeliantės atsikirtimų, o dažnu atveju vien pažodžiui perrašydamas ieškovės UAB ,,Celijus“ procesiniuose dokumentuose nurodytus teiginius bei argumentus, šalių ginčą iš dalies išsprendė neteisingai, padaręs įrodymais neparemtą išvadą, kad apeliantė pagal sutartį privalo atlyginti visas ieškovės nurodytas bendros infrastruktūros įrengimo išlaidas. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo klaidas turi ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl šalių sutartinių teisių ir pareigų, susijusių su kelio projektavimu ir įrengimu

29. Teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl tokių apeliacinio skundo argumentų, kad apeliantė niekuomet nepripažino savo pareigos mokėti ieškovei už atliktus darbus. Visgi į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas, vykęs joms siekiant ginčą išspręsti neteisminio proceso tvarka, ir jo metu apeliantės pateiktas pranešimas dėl vienašalio įskaitymo suponuoja priešingą išvadą.

30. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė į apeliantę su pretenzija dėl darbų atlikimo bei jų kainos dalies apmokėjimo kreipėsi 2019 m. lapkričio 28 d., kartu pateikdama ir savo turėtų išlaidų infrastruktūrai žemės sklype įrengti suvestinę lentelę. Iš šių apibendrintų duomenų matyti, kad apeliantei priskiriama 5 050 Eur išlaidų už projektavimo darbus dalis, už lietaus nuotekas (duomenys neskelbtini) g. – 81 500,50 Eur, už vandentiekį (duomenys neskelbtini) g. – 10 867,81 Eur, už (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) pr. įrengimą – 48 263,49 Eur, iš viso – 145 681,80 Eur be PVM (su PVM – 176 274,98 Eur). Apeliantės 2020 m. balandžio 10 d. atsakymo į šią pretenziją turinys bei su juo pateiktas tos pačios dienos pranešimas apie vienašalį įskaitymą leidžia teigti, kad ji iš dalies pripažino savo prievolę ieškovei. Apeliantė nurodė, kad, jos vertimu, pagal šalių sudarytą sutartį mokėtinos tokios sumos: 48 263,49 Eur už kelio įrengimo darbus, 2 500 Eur už kelio projektavimo darbus, 1 700 Eur už lietaus nuotekų projektavimo darbus, 1 700 Eur už šilumos trasos korekciją, 37 237,20 Eur už lietaus nuotekų įrengimo ir (ar) esamo vamzdžio remonto darbus, be to, nurodė sutinkanti mokėti ir 10 800 Eur delspinigius už vėlavimą atsiskaityti už kelio darbus bei lietaus nuotekų magistralinių tinklų įrengimo darbus. Akivaizdu, kad ikiteisminėje ginčo dėl infrastruktūros įrengimo kaštų apmokėjimo sprendimo stadijoje apeliantė pripažino savo prievolę kompensuoti ieškovei 91 400,69 Eur infrastruktūros įrengimo išlaidas bei sumokėti papildomai 10 800 Eur delspinigius.

31. Su likusia ieškovės prašomų kompensuoti išlaidų dalimi (54 281,11 Eur) apeliantė nesutiko. Savo 2020 m. balandžio 10 d. atsiliepime į ieškovės pretenziją apeliantė nurodė, kad jai nekyla pareiga kompensuoti ieškovės įvardytą 10 867,81 Eur sumą už vandentiekio (duomenys neskelbtini) g. įrengimą, kadangi ji prie šių tinklų nėra prisijungusi (sutarties 7.9 punktas), nekyla ir pareiga sumokėti 33 186 Eur už lietaus nuotekas LŠ1–LŠ4, kadangi jos įrengtos ne infrastruktūrinėje sklypo dalyje (sutarties 7.15 punktas). Be to, apeliantė nurodė sutinkanti kompensuoti mažesnę, nei prašo ieškovė, D800 vamzdžio remonto kaštų dalį, t. y. ne 48 314,50 Eur, o 37 237,20 Eur sumą, kadangi pagal ieškovės pateiktus įrodymus išlaidos sudarė 74 474,39 Eur sumą, atitinkamai, pusė šios sumos yra 37 237,20 Eur.

32. Apeliantė savo 2020 m. balandžio 10 d. pranešime apie vienašalį įskaitymą nurodė, kad ieškovė privalo jai sumokėti 50 000 Eur baudą, nes kelio įrengimo darbai nebuvo derinami su apeliante, jie atlikti ne trišalių, kaip buvo numatyta 2017 m. birželio 27 d. sutarties 7.5 punkte, o dvišalių sutarčių pagrindu. Taip pat nurodė apskaičiavusi ieškovei ir 368 400 Eur delspinigius už vėlavimą priduoti lietaus nuotekų magistralinius tinklus valstybinei komisijai (sutarties 7.15 punktas). Todėl ieškovės reikalaujamas ir apeliantės neginčijamas 91 400,69 Eur infrastuktūros išlaidas bei 10 800 Eur delspinigius ji nurodė įskaitanti į turimą 50 000 Eur baudos ir 368 400 Eur delspinigių reikalavimą, o po įskaitymo susiklosto situacija, kad ne apeliantė, o ieškovė tampa jai skolinga 316 199,31 Eur ([50 000 Eur + 368 400 Eur] – [91 400,69 Eur + 10 800 Eur]).

33. Aptartas šalių susirašinėjimas bei apeliantės atliktas vienašalis įskaitymas leidžia teisėjų kolegijai pritarti skundžiamame teismo sprendime padarytai išvadai, kad apeliantė, sutikusi su didžiąja kompensuotinų ieškovei išlaidų dalimi, savo poziciją teisme vėliau pakeitė. Tačiau nauja apeliantės pozicija, kad jos sutartinei prievolei atsirasti buvo būtinos dar ir papildomos sąlygos (pavyzdžiui, susijusios su darbų atlikimo įforminimu ir tokių sutarčių šalių skaičiumi, su darbų rezultato perdavimu, jo kokybės patikrinimu ir pan.) vertintina kaip deklaratyvi ir neparemta nei sutarties, nei įstatymo nuostatomis, nei kuriais nors bylos įrodymais. Dar daugiau, toks apeliantės elgesys nėra suderinamas su sutarties šalies pareiga vykdyti savo įsipareigojimus sąžiningai, bendradarbiaujant su antrąja sutarties šalimi. Labiau tikėtina, kad tikrieji tokio apeliantės elgesio motyvai yra siekis kaip galima ilgiau išvengti galiojančios sutarties ir iš jos kylančių piniginių prievolių vykdymo, be kita ko, ir toliau deklaruojant buvusį pagrindą įskaitymui (t. y. jos pačios priešpriešinės prievolės ieškovei egzistavimą). Tačiau ir su apeliantės argumentais, kad pagrindas įskaitymui buvo, teisėjų kolegija nesutinka.

34. Kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė privalo sumokėti apeliantei 50 000 Eur baudą už netinkamą sutartinių įsipareigojimų, susijusių su kelio infrastuktūros įrengimu, vykdymą. Šalys, 2019 m. balandžio 18 d. pasirašydamos paskiausią dokumentą (sutartį), kuriuo iš dalies buvo modifikuoti jų ankstesni susitarimai dėl infrastruktūros darbų atlikimo tvarkos bei apmokėjimo už juos proporcijų (dalių), šios sutarties 18 punkte susitarė, kad 2017 m. birželio 27 d. sutarties 7.3–7.18.3 punktai, kuriuose buvo aptartos šalių teisės ir pareigos, susijusios su infrastruktūrine sklypo dalimi, netenka galios. Akivaizdu, kad pačių šalių valia susitarimas dėl bendros infrastuktūros įrengimo, įskaitytinai ir dėl kelio, buvo pakeistas.

35. Pagal 2019 m. balandžio 18 d. sutarties 4 punktą, šalys bendru sutarimu pasirenka projektuotoją bei rangovus infrastruktūros (kelio) įrengimui, su kuriais bus sudaromos trišalės projektavimo ir rangos darbų sutartys. Šalys įsipareigoja pateikti visus tinkamam įsipareigojimo pagal sutarties 3 punktą įvykdymui reikalingus duomenis, kurių kita šalis paprašė, bendradarbiauti pasirenkant projektuotoją ir rangovus, o šalių atsisakymas ar nesutikimas, vykdant šį sutarties punktą, turi būti motyvuoti ir pateikiami ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo kitos šalies pasiūlymo pateikimo dienos. Sutarties 5 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jei kuri nors šalis nepagrįstai vengia sudaryti trišales projektavimo ir (ar) rangos darbų sutartis, kaip tai numatyta šios sutarties 4 punkte, daugiau nei 5 darbo dienas nuo jų sutarto projektuotojo ir (ar) rangovo pasirinkimo, kai visos sutarčių sąlygos yra suderintos ir (ar) per 5 darbo dienas nepateikia motyvuoto atsakymo, kaip tai numatyta sutarties 4 punkte, ir (ar) nepasiūlo geresnes darbų atlikimo sąlygas pasiūliusio rangovo ir (ar) projektuotojo, kita šalis turi teisę įrengti kelią pasirenkant projektuotoją ir rangovą vienašališkai ir sudarant projektavimo ir rangos darbų sutartis be antrosios šalies. Tokiu atveju kaltoji šalis ir turi sumokėti kitai šaliai 50 000 Eur dydžio baudą bei atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius tiek, kiek jų nepadengia sumokėta bauda.

36. Pažymėtina, kad būtent toks šalių susitarimas atitinka ir CK 6.61 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymų leidėjo valią. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl ieškovės, kaip kaltosios sutarties šalies, nebendradarbiavusios ir (ar) netinkamai parinkusios kelio projektuotoją bei rangovą, vertinimo. Tokių apeliacinio skundo argumentų pagrįstumu neleidžia įsitikinti ir su apeliantės 2021 m. sausio 28 d. prašymu sustabdyti nagrinėjamą bylą pateikti rašytiniai įrodymai.

37. Iš šių apeliantės pateiktų įrodymų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transportavimo departamentui 2019 m. sausio 18 d. buvo pateiktas prašymas dėl servituto, suteikiančio teisę visame sklypo dalies plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti ir eksploatuoti kelius bet kuriuo paros metu, pasirašytas tiek apeliantės, tiek ir ieškovės atstovų. Tai vienintelis kartu su prašymu sustabdyti bylą pateiktas įrodymas, susijęs su kelio infrastuktūros įrengimu. Jokių kitų įrodymų, t. y. kad apeliantė kreipėsi į ieškovę būtent dėl trišalės sutarties pasirašymo, siūlė savo parinktus rangovus, kurie darbus būtų atlikę geresnėmis sąlygomis, o ieškovė būtų pasiūlymą ignoravusi, neatsakiusi į jį ar reiškusi pretenzijas dėl ieškovės pasirinkto rangovo, nebuvo pateikta nei su 2021 m. sausio 28 d. prašymu, nei su kitais apeliantės į bylą pateiktais procesiniais dokumentais. Todėl ir pagrindo išvadai, kad ieškovė netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą kelio infrastuktūros įrengimo klausimais, nėra. Kaip nurodė ieškovė, apeliantė ne tik sutiko, kad darbų organizavimo ir rangovų paieškų imtųsi ieškovė (kuri, pažymėtina, jau vystė projektą įsigytoje iš apeliantės žemės sklypo dalyje, o apeliantė analogiškų darbų savo žemės sklypo dalyje dar nebuvo pradėjusi), bet ir tokiu savo pasyvumu ir neveikimu išreiškė sutikimą dėl atliekamų darbų bei jų atlikimui pasitelktų rangovų. Įrodymų, kad darbai būtų atlikti prieš apeliantės valią, į bylą taip pat nebuvo pateikta.

38. Be to, kaip matyti iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų, rangos sutartis su UAB ,,Gilesta“ buvo pasirašyta 2018 m. liepos 17 d., t. y. dar iki 2019 m. balandžio 18 d. sutarties pasirašymo. Tokia aplinkybė patvirtina, kad šalys kelio įrengimo darbų atlikimo metu bendravo ir net sudarė susitarimą (t. y. 2019 m. balandžio 18 d. sutartį) dėl 2017 m. birželio 27 d. sutarties kai kurių sąlygų modifikavimo. Apeliantė taip pat neneigia, kad ji tuo metu lankėsi žemės sklype, bet, kaip minėta, vykstant šiems darbams jokių pretenzijų dėl pasirinkto rangovo, jo darbų kainos ar kokybės, nepareiškė. Taip pat apeliantė nepateikė ir tokių įrodymų, kad ieškovės pasitelktos rangovės pasiūlyta darbų kaina neatitiko rinkos kainos, kad kiti rangovai būtų sutikę darbus atlikti už mažesnę kainą ar kitokiomis, šalims palankesnėmis sąlygomis.

39. Tokiu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė negali būti vertinama kaip sutartį pažeidusi (kaltoji) šalis, o apeliantė negali būti vertinama kaip nukentėjusi šalis, kuri patyrė nuostolių ir turi reikalavimo teisę į tokius nuostolius kompensuojančias, iš anksto sutartimi sulygtas netesybas – 50 000 Eur baudą, atitinkamai, ir šioje dalyje nebuvo jokio teisėto pagrindo įskaitymui atlikti, kaip iš esmės teisingai nusprendė ir pirmosios instancijos teismas.

40. Apeliacinis skundas grindžiamas ir tokiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bei nepasisakė dėl apeliantės atsikirtimų į ieškovės reikalavimus, susijusius su galimais kelio darbų trūkumais, kurių nebuvimu (atitinkamai, darbų atlikimo tinkamumu) apeliantė jau negali įsitikinti, taip pat nuosavybės teisės į 1/2 kelio dalį apeliantei neperdavimu ir neįregistravimu, kaip tai yra numatyta 2019 m. balandžio 18 d. sutarties 8 punkte, nes tik tokiu atveju jai galėtų atsirasti pareiga atlyginti ieškovės patirtas šio kelio įrengimo išlaidas. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija sutikti neturi pagrindo.

41. Viena vertus, šalims iki nagrinėjamos civilinės bylos inicijavimo mėginant tarpusavio derybomis sureguliuoti ginčą dėl ieškovės išlaidų dalies jai kompensavimo, apeliantė nekvestionavo savo pareigos sumokėti ieškovei 48 263,49 Eur kelio įrengimo išlaidas. Tik teisminio ginčo nagrinėjimo metu apeliantė ėmė įrodinėti tokios pareigos neturinti, kol nėra aišku, ar kelias neturi trūkumų, ir kol jai neperduota nuosavybės teisę į šio kelio dalį. Šiame kontekste dar kartą atkreiptinas dėmesys į sutarties privalomumo jos šalims principą. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK. 6.189 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju nei sutarties turinys, nei šalių elgesys, ją vykdant, neteikia prielaidų spręsti, kad šalys būtų susitarusios dėl papildomų sąlygų, kurioms esant apeliantei kiltų pareiga kompensuoti dalį ieškovės patirtų kelio projektavimo ir jo įrengimo išlaidų.

42. Atsiskaitymo už kelio įrengimą tvarka aptarta 2019 m. balandžio 18 d. sutarties 7 punkte, jame nurodžius, kad kai pagal projektavimo ir (ar) rangos sutartis su projektuotojais ir rangovais visiškai ar iš dalies atsiskaito pirkėja (t. y. ieškovė), pardavėja (t. y. apeliantė) įsipareigoja sumokėti pirkėjai pardavėjos nepadengtą kelio įrengimo išlaidų dalį per 5 darbo dienas nuo pareikalavimo iš pirkėjos gavimo dienos. Tinkamu pirkėjos pareikalavimu laikoma, jei pirkėja pateikė pardavėjai dokumentus, pagrindžiančius, kad yra visiškai atsiskaityta pagal projektavimo ir (ar) rangos sutartis.

43. Skirtingai negu nurodo apeliantė, 2019 m. balandžio 18 d. sutarties 8 punkte yra pasisakyta ne dėl atsiskaitymo už šiuos darbus, bet dėl nuosavybės dalių, kelio valdymo, naudojimo ir disponavimo bendrai, dėl procedūrų, susijusių su nuosavybės teisės į 1/2 dalį perdavimo ir jos įregistravimo terminų. Šiame sutarties punkte teigiama, kad pardavėja ir pirkėja įgyja nuosavybės teisę į 1/2 infrastruktūrinėje sklypo dalyje įrengto kelio ir jį valdo, naudoja ir disponuoja bendrosios dalinės nuosavybės teise, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrąją dalinę nuosavybę. Šalis, įrengusi kelią infrastruktūrinėje sklypo dalyje, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo įrengimo įsipareigoja įregistruoti tai Nekilnojamojo turto registre ir ne vėliau nei per 10 darbo dienų nuo įregistravimo įsipareigoja perleisti 1/2 nuosavybės teisės į kelią, įrengtą infrastruktūrinėje sklypo dalyje kitai šaliai, o kita šalis – nuosavybės teisę priimti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

44. Iš aptartų sutarties sąlygų yra akivaizdu, kad atsiskaitymas pačių šalių valia nebuvo siejamas su nuosavybės teisės įregistravimo faktu, ieškovei pakako išsiųsti apeliantei reikalavimą su jį pagrindžiančiais įrodymais, ką, bylos duomenimis, ji ir padarė. Juo labiau kad apeliantė, atsakydama į tokius reikalavimus, klausimo dėl nuosavybės teisės įregistravimo, kaip buvo minėta, nekėlė.

45. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su apeliantei nežinoma atliktų kelio įrengimo darbų kokybe, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Apeliantė, būdama dalies žemės sklypo savininke ir sutarties, kurioje jai taip pat buvo numatyta teisė dalyvauti rangos teisiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis, šalimi, turėjo visas galimybes tiek sudaryti tokias trišales sutartis su rangovais, tiek stebėti darbus, rinkti ir teikti įrodymus apie tokių darbų netinkamą kokybę. Labiau tikėtina, kad apeliantė šiomis savo teisėmis nesinaudojo, siekdama išvengti su tokių sutarčių sudarymu susijusių kaštų (apmokėjimo rangovams pareigos). Taigi, vien deklaratyvūs ir jokiais faktiniais duomenimis nepagrindžiami teiginiai, kad darbai galbūt atlikti netinkamai, negali eliminuoti apeliantės sutartinės prievolės atsiskaityti su ieškove.

46. Atmetant kaip nepagrįstus ir apeliantės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neidentifikavo teisinio pagrindo šiai jos prievolei kilti, pažymėtina, kad tiek 2017 m. birželio 27 d. sutarties 7.6 punkte, tiek ir šią sutartį modifikavusios 2019 m. balandžio 18 d. sutarties 4 punkte yra nurodoma, kad infrastruktūrinės sklypo dalies, o būtent kelio įrengimo išlaidas padengs pirkėja ir pardavėja tokiomis dalimis: 2/3 – pirkėja, 1/3 – pardavėja. Įrodymų, kad aptarta sutarties nuostata šalių būtų pakeista, į bylą nėra pateikta. Toks šalių susitarimas dėl išlaidų bendrai apmokėjimo saisto abi jį sudariusias šalis, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovei kyla sutartinė pareiga atlyginti ieškovei 1/3 dalį kelio įrengimo išlaidų, kurios kartu su kelio projektavimo darbais sudaro 50 763,49 Eur (48 263,49 Eur + 2 500 Eur).

47. Kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodoma argumentų dėl priteistų iš apeliantės 63 400 Eur delspinigių, teisėjų kolegija dėl to nepasisako, vien konstatuodama, kad ir ši suma iš apeliantės yra priteista pagrįstai.

Dėl šalių sutartinių teisių ir pareigų, susijusių su lietaus nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimu

48. Kita ieškovės patirtų išlaidų, kurias ji prašė priteisti iš apeliantės, dalis susijusi su lietaus nuotekų ir vandentiekio inžinerinių tinklų įrengimu. Šių išlaidų, grindžiamų rašytiniais įrodymais, dydis yra 98 969,51 Eur be PVM, o dalį jų, t. y. 39 787,20 Eur, apeliantė ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje nurodė sutinkanti ieškovei atlyginti, teigdama, kad ir ieškovė privalo jai sumokėti 368 400 Eur delspinigius už vėlavimą įrengti ir priduoti valstybinei komisijai lietaus nuotekų inžinerinius tinklus.

49. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip, nei pirmosios instancijos teismas, vertinti netesybų reikalavimo iš ieškovės ar kitaip spręsti dėl jų įskaitymo į apeliantės mokėjimo prievolę nepagrįstumo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad aktualus yra ne 2017 m. birželio 27 d. sutarties 7.15 punktas, o šią sąlygą modifikavusios 2019 m. balandžio 18 d. sutarties 12 punktas, pagal kurį pirkėja (ieškovė) įsipareigojo infrastruktūrinėje sklypo dalyje ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 1 d. įrengti veikiančius lietaus nuotekų magistralinius tinklus ir juos priduoti valstybinei komisijai. Šalys taip pat susitarė, kad tuo atveju, jei pirkėja vėluoja įrengti infrastruktūrinėje sklypo dalyje veikiančius ir priduotus valstybinei komisijai lietaus nuotekų inžinerinius tinklus, kaip tai numatyta sutarties 12 punkte, pirkėja įsipareigoja mokėti netesybas už kiekvieną uždelstą dieną. Netesybos skaičiuojamos pagal šį principą: vėluojant įrengti pirmą mėnesį, mokamas 100 Eur netesybos už uždelstą dieną; vėluojant kiekvieną kitą mėnesį, netesybos didėja už atitinkamą mėnesį skaičiuojant 100 Eur didesnes netesybas, t. y. vėluojant įrengti antrą mėnesį, mokamas 200 Eur netesybos už kiekvieną uždelstą antro mėnesio dieną ir t. t.

50. Tačiau tame pačiame sutarties 12 punkte šalys aptarė ir termino lietaus nuotekų magistraliniams tinklams priduoti galimo pratęsimo klausimą. Terminas gali būti pirkėjo vienašališkai pratęstas tiek dienų, kiek darbai negalėjo būti vykdomi, jei darbų negalima vykdyti dėl nepalankių oro sąlygų ar dėl trečiųjų asmenų, nesusijusių su pirkėja, veiksmų ir (ar) neveikimo. Terminą pirkėja taip pat turi teisę vienašališkai pratęsti, jei įsipareigojimo pagal sutarties 12 punktą pirkėja negali vykdyti dėl pardavėjos ar su ja susijusių trečiųjų asmenų kaltės.

51. Ieškovės teigimu, nuotekų tinklai yra visiškai pastatyti ir įrengti, tik nėra priduoti valstybinei komisijai dėl apeliantės kaltės, nes tik pirmiau pridavus bendroje infrastruktūrinėje žemės sklypo dalyje įrengtą kelią galėtų būti pradėtos ir nuotekų tinklų pridavimo procedūros. Tačiau apeliantė atsisako bendradarbiauti servituto išdavimo klausimais, t. y. dėl apeliantės, o ne ieškovės kaltės nuotekų tinklai iki šiol nėra priduoti komisijai, todėl ir atsakomybė netesybų forma jai negali kilti.

52. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1179-643/2021 pagal ieškovės pareikštą apeliantei ieškinį dėl kelio ir inžinerinių tinklų servituto nustatymo ir teisės be bendraturčio sutikimo atsidalinti bendrosios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pripažinimo, kuris šio teismo 2021 m. gegužės 13 d. priimtu ir jau įsiteisėjusiu sprendimu buvo atmestas. LITEKO duomenimis, apeliantė taip pat siekė teismo tvarka servituto inžineriniams tinklams nustatymo, tačiau ir jos ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-6037-433/2021 išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu atmetė. Šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi apeliantė dėl jo yra padavusi apeliacinį skundą.

53. Tokie šalių inicijuoti teisminiai procesai patvirtina, kad šalys neranda bendro sutarimo tiek dėl kelio, tiek dėl infrastuktūros servituto nustatymo, todėl vien ši aplinkybė leidžia spręsti, jog aptariamas terminas buvo praleistas dėl abiejų šalių kaltės. Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendime, be kita ko, buvo nustatytos ir tokios faktinės aplinkybės, kad žemės sklypo šiaurinė dalis patenka į (duomenys neskelbtini) teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 528 „Dėl (duomenys neskelbtini) teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ ribas. Likusi FPP–2 planuojama teritorija nėra detaliai suplanuota, todėl suformuoti sklypų (sklypo dalių) taip, kaip jie pavaizduoti ieškovo teikiamame servituto plane, negalima, nes sklypų A, B ir C dalys virš koordinačių Nr. 21-20-22-4 linijos patenka į detaliojo plano ribas ir turi juo nustatytus reglamentus.

54. Apeliantės argumentais taip pat nėra paneigta ir pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė, kad kol kas tik ieškovė yra įgyvendinusi tikslą, dėl kurio ir buvo sudaryta ginčo sutartis, t. y. pastačiusi daugiabučių namų kvartalą. Apeliantė, pateikusi duomenis, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė projektavimo darbų sutartis dėl daugiabučio namo projekto, jokių įrodymų apie faktinę statybų pradžią bei jų eigą į bylą nepateikė. Vadinasi, vien tokia aplinkybė, kad apeliantė neturi poreikio nei naudotis, nei prisijungti prie lietaus nuotekų tinklų, suponuoja išvadą, jog tinklų įregistravimo ar neįregistravimo faktas neturi jokios reikšmės jos teisėms ar pareigoms. Kitaip tariant, apeliantė dėl to objektyviai nėra patyrusi nuostolių ir nepateikusi kitokį vertinimą galinčių lemti įrodymų. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliantė nepagrįstai skaičiavo delspinigius ir juos įskaitė į savo prievolę ieškovei, tokiu savo elgesiu iš esmės siekdama išvengti sutartinės pareigos kompensuoti ieškovei dalį patirtų infrastuktūros įrengimo išlaidų.

55. Sprendžiant klausimą, kokias teises pagal sutartį yra įgijusi jos šalis ir kokias pareigas ji turi, yra svarbi ir sutarties gramatinė išraiška, ir šalių elgesys, jų bendradarbiavimas tiek derantis dėl sutarties sudarymo, tiek ir ją vykdant (CK 6.193 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi 2019 m. balandžio 18 d. sutarties nuostatas, iš dalies sutinka su apeliante, kad šalys skirtingų inžinerinių tinklų įrengimo išlaidų atlyginimo klausimą susiejo su atitinkamų sąlygų buvimu.

56. Pagal 2019 m. balandžio 18 d. sutarties 10 punktą pirkėja (ieškovė), esant poreikiui, turėjo teisę nemokėdama pardavėjai (apeliantei) jokių šia sutartimi aiškiai nenumatytų mokėjimų, iš anksto raštiškai suderinusi vietą su pardavėja ir darant minimalią žalą pardavėjos naudojamai žemės sklypo daliai, pardavėjai priklausančioje ir (ar) naudojamoje žemės sklypo dalyje ir (arba) infrastruktūrinėje sklypo dalyje įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus pirkėjai priklausančioje ir (ar) naudojamoje žemės sklypo dalyje projektuojamiems ir (ar) statomiems pastatams eksploatuoti. Šalys taip pat iš anksto susitarė, kad pirkėja leis ir pardavėjai prisijungti prie pagal šį sutarties punktą pirkėjos įrengtų inžinerinių tinklų bei naudotis jais, jeigu pardavėja atlygins pirkėjai 50 proc. pirkėjos tokiam inžinerinių tinklų įrengimui, prie kurių pasijungti pageidauja pardavėja, patirtų išlaidų.

57. Pagal šios sutarties 12 punktą, pirkėja įsipareigojo infrastruktūrinėje sklypo dalyje įrengti veikiančius lietaus nuotekų magistralinius inžinerinius tinklus ir priduoti valstybinei komisijai. Visas įrengiant lietaus nuotekų magistralinius tinklus patirtas išlaidas šalys įsipareigojo padengti lygiomis dalimis. Lietaus nuotekų magistralinių tinklų įrengimo išlaidas pardavėja įsipareigojo atlyginti pirkėjai sutarties 7 punkte numatytais terminais ir tvarka.

58. Taigi, iš aptartų sutarties sąlygų lingvistinės analizės spręstina, kad tuo atveju, kai infrastruktūrinėje sklypo dalyje yra įrengiami veikiantys lietaus nuotekų magistraliniai inžineriniai tinklai, apeliantei kyla besąlyginė pareiga kompensuoti ieškovei pusę jų įrengimo kaštų, o tuo atveju, kai apeliantei priklausančioje žemės sklypo dalyje arba šalių bendrai naudojamoje infrastruktūrinėje sklypo dalyje įrengiami ieškovės poreikius atitinkantys kiti inžineriniai tinklai, dėl kurių įrengimo apeliantė 2019 m. balandžio 18 d. sutartimi iš anksto yra išreiškusi sutikimą, apeliantei pareiga kompensuoti pusę tam patirtų išlaidų atsiranda tik tuomet, kai ji pareiškia norą prie tų tinklų prisijungti.

59. Apeliantė neginčija fakto, kad esamo D800 lietaus nuotekų vamzdžio remonto darbai yra atlikti būtent infrastruktūrinėje žemės sklypo dalyje, neginčija ir to, kad šie ieškovės užsakyti ir faktiškai atlikti darbai buvo būtini ir susiję su tinkamu lietaus nuotekų magistralinių inžinerinių tinklų įrengimu, todėl jai kyla sutarties 12 punkte numatyta pusės šių darbų kaštų kompensavimo ieškovei pareiga. Priešingai nei teigia apeliantė savo apeliaciniame skunde, ši jos prievolė kildinama ne iš ieškovei išduotų prisijungimo prie lietaus nuotekų infrastruktūros sąlygų, o iš pačios sutarties. Kiekvienai šaliai išduotos prisijungimo sąlygos ar jų apimtis bei skirtumai šiuo atveju neturi reikšmės.

60. Atmestini kaip nepagrįsti ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pareiga sumokėti lietaus nuotekų šalinimo išlaidas, susijusias su D800 vamzdžio remonto darbais, nekyla iki tol, kol nėra įregistruota apeliantės nuosavybės teisė į šiuos tinklus (jų dalį). Pirmiau teisėjų kolegija jau pasisakė dėl sutarties 12 punkte įtvirtintos atsiskaitymo tvarkos, kuri yra analogiška sutarties 7 punkte, reglamentuojančiame atsiskaitymą už kelio įrengimo darbus, nurodytai atsiskaitymo tvarkai (žr. nutarties 42, 56 punktai). Taigi ir šiuo atveju pakako vien ieškovės prašymo bei jį pagrindžiančių įrodymų pateikimo apeliantei. Įrodymų, kad šios sutarties nuostatos neatitiko apeliantės valios ir tikrųjų ketinimų, į bylą nepateikta, todėl sutartyje sulygta atsiskaitymo tvarka yra galiojanti ir šalims privaloma.

61. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantė turi pareigą atlyginti dalį ieškovės patirtų D800 lietaus nuotekų vamzdžio remonto išlaidų, tačiau 1/2 jų dalis yra didesnė – 48 314,50 Eur be PVM, nei apeliantės įskaityme nurodoma 37 237,20 Eur suma. Tai, kad ieškovė faktiškai patyrė 96 629 Eur išlaidas, kurių 1/2 dalis sudaro 48 314,50 Eur be PVM, patvirtina ieškovės sutartis su darbų rangove ir jos atlikti mokėjimai rangovei (žr. dubliko priedus Nr. 1–Nr. 3).

62. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai priteisė ieškovei ir kitas su lietaus nuotekų sistemos įrengimu susijusias 37 237,20 Eur išlaidas, t. y. šulinių Nr.1–Nr. 4 (LŠ1–LŠ4) įrengimo išlaidas, kadangi šios lietaus nuotekų tinklų dalys įrengtos ne sklype, o už jo ribų.

63. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 ,,Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, kuris nustato lauko inžinerinių tinklų – vandentiekio ir nuotekų šalintuvo (kaip statinių) esminius saugos ir paskirties reikalavimus, 10.4. punktą lauko nuotakynas – nuotakų ir kitų inžinerinių statinių (įskaitant talpyklas ir siurblines) sistema nuotekoms tekinti iš išvadų į valyklas ar kitokias šalinimo vietas (toliau – STR 2.07.01:2003). Lauko nuotakynas turi būti suprojektuotas ir sumontuotas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą pastato naudojimo trukmę užtikrintų esminius lauko nuotakyno, kaip inžinerinio statinio (inžinerinių tinklų), reikalavimus (STR 2.07.01:2003 402 punktas).

64. Teisėjų kolegija, susipažinusi prie dubliko pridėtu lietaus nuotekų projektiniu brėžiniu, sutinka su apeliantės pozicija, kad nuotekų šuliniai LŠ1–LŠ4 yra už ginčo sklypo ribos, kuri plane pažymėta (atskirta) žalia linija, ir pagal šį planą jie patenka į tinklų apsaugos zoną. Nepaisant to, nurodytas teisinis reguliavimas visgi suponuoja išvadą, kad šie šuliniai yra dalimi bendros lietaus nuotekų magistralinių tinklų sistemos, skirtos ginčo sklypui aptarnauti. Sudaryto susitarimo tikslas, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo ir funkcionuojančios lietaus nuotekų surinkimo sistemos įrengimas. Įrodymų, kad į šį žemės sklypą patenkančios lietaus nuotekos galėtų būti surenkamos ir šalinamos nesant įrengtų už sklypo ribų šulinių, į bylą nebuvo pateikta.

65. Tokiu atveju aplinkybė, kad lietaus nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų dalimi esantis vienas iš elementų, be kurio visos sistemos funkcionavimas nebūtų galimas, yra už ginčo sklypo ribų, pati savaime neatleidžia apeliantės nuo sutarties 12 punkte nustatytos pareigos atlyginti pusę šių šulinių įrengimo išlaidų vykdymo. Tai, kad ir apeliantė buvo suinteresuota šulinių bei visos lietaus nuotekų sistemos funkcionavimu, patvirtina jos pretenzijų ieškovei dėl šių tinklų neperdavimo valstybinei komisijai reiškimas. Pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad apeliantė pagal sutartį turi atlyginti 37 237,20 Eur be PVM, o su PVM – 45 075,01 Eur lietaus nuotekų šulinių įrengimo išlaidas, apeliacinio skundo argumentais nėra paneigta.

66. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė 10 867,81 Eur be PVM (13 150,05 Eur su PVM) vandentiekio įrengimo išlaidas. Šių išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas ne pagal 2019 m. balandžio 18 d. sutarties 12 punktą, o pagal 10 punktą, nes sutarties 12 punkte buvo numatyta atsiskaitymo būtent už lietaus nuotekų magistralinių inžinerinių tinklų įrengimo darbus tvarka. Šių darbų įrengimo tvarka, reikalavimai jiems yra įtvirtinti STR 2.07-01:2003 X skyriuje. Tuo tarpu lauko vandentiekio, t. y. vandentiekio dalies (vamzdyno, siurblinės, talpyklos), tiekiančios vartotojams išgautą ir (arba) paruoštą vandenį (STR 2.07.01:2003 10.5 punktas), esminiai įrengimo reikalavimai įtvirtinti STR 2.07.01:2003 VIII skyriuje. Taigi, lietaus nuotekų ir vandens tiekimo tinklų sistemos yra atskiri, savarankiški objektai, kuriems keliami skirtingi techniniai reikalavimai.

67. Sutarties 10 punkte šalys susitarė, kad pareiga sumokėti 50 proc. ieškovės patirtų kitų inžinerinių tinklų įrengimo išlaidų apeliantei atsiranda tik tada, kai ji išreiškia norą prie tokių ieškovės įrengtų ir (ar) įregistruotų vandentiekio tinklų prisijungti. Šiuo atveju apeliantė nuo pat atsakymo į ieškovės pretenziją momento laikosi pozicijos, kad ji neturi ketinimų prisijungti prie tinklų. Atitinkamai nėra ir pagrindo spręsti, kad ieškovė yra įgijusi teisę pagal sutartį reikalauti atlyginimo iš apeliantės už prisijungimą prie šių tinklų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir pati ieškovė yra nurodžiusi, jog apeliantė šalių susitarimu jai nustatytoje naudotis žemės sklypo dalyje daugiabučių namų statybos darbų nėra pradėjusi, vadinasi, prisijungimas prie vandentiekio sistemos apeliantei kol kas nėra būtinas ar aktualus.

68. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino sutartį ir todėl netinkamai nustatė momentą, nuo kurio ieškovei atsiranda teisė reikalauti dalies vandentiekio įrengimo darbų kaštų kompensavimo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, sumažinant iš apeliantės priteistą 181 176,35 Eur su PVM skolą iki 168 026,30 Eur (181 176,35 Eur – 13 150,05 Eur) sumos (CPK 330 straipsnis).

Dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo taikymo ir priteistinų palūkanų dydžio

69. Apeliantė taip pat tvirtina, kad jos su ieškove 2017 m. birželio 27 d. sudaryta žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis, kurios kai kurios sąlygos modifikuotos 2019 m. balandžio 18 d. sutartimi, negali būti laikoma komercine, todėl ir ieškovės reikalavimas priteisti specialiame Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – MAPKSVPĮ) nustatyto dydžio palūkanas negalėjo būti patenkintas.

70. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais apeliacinio skundo argumentais, pažymi, kad MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Dėl komercinio sandorio ir ūkio subjekto sampratos pasisakyta MAPKSVPĮ 2 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodoma, kad komercinė sutartis – tai ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai, o 6 dalyje nurodoma, kad ūkio subjektas – tai asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla.

71. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, kurių veikla susijusi su investavimu į nekilnojamą turtą ir komercinės naudos iš to gavimu. Tokį vertinimą patvirtina ne tik civilinės bylos duomenys, bet ir viešai prieinama informacija apie ieškovę ir apeliantę, esanti rekvizitai.lt duomenų bazėje (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartis sudaryta dviejų ūkio subjektų.

72. Sudarytos sutarties tikslas buvo ne tik įrengti bendroje sklypo dalyje infrastuktūrą, bet ir pastatyti jame daugiabučius namus bei juose esančius butus vėliau parduoti ir iš to gauti pelną. Kaip minėta, apeliantė teikė į bylą įrodymus apie pradėtus daugiabučio namo projektavimo darbus, taip pat pripažįsta, kad ieškovė jau yra atlikusi statybos darbus ir pardavusi butus. Todėl nėra jokios abejonės, kad šiuo atveju ir prievolė, susijusi su pareiga atlyginti infrastruktūros įrengimo kaštus, yra susijusi su komercinės sutarties vykdymu, atitinkamai, buvo ir pagrindas taikyti MAPKSVPĮ nuostatas dėl palūkanų dydžio.

73. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą teismo sprendimą ir sumažinus juo priteistą skolą 13 150,05 Eur suma, kuri buvo priteista kaip vandentiekio tinklų įrengimo išlaidų kompensacija, teismo sprendimas pakeistinas ir dėl palūkanų priteisimo. Iš ieškovės ieškinio matyti, kad MAPKSVPĮ nustatytas 8 proc. dydžio palūkanas ji skaičiavo nuo 114 851,15 Eur sumos, gautos iš visos skolos su PVM sumos atėmus kelio įrengimo ir projektavimo išlaidas su PVM (176 274,97 Eur – 58 398,82 Eur – 3 025 Eur) už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. (t. y. už 177 dienas). Vadovaujantis tokiu pačiu jų skaičiavimo būdu ir iš ieškinyje nurodytos 114 851,15 Eur sumos atėmus nepriteisiamą 13 150,05 Eur sumą, palūkanos apskaičiuotinos nuo 101 701,10 Eur (114 851,15 Eur – 13 150,05 Eur) sumos. Teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei buvo priteistos 4 455,60 Eur palūkanos, pakeičiama, sumažinant jas iki 3 945,51 Eur (101 701,10 Eur x 8 proc. x 177 d.) (CPK 330 straipsnis).

74. Teismo sprendimo dalis dėl priteistų delspinigių (žr. šios nutarties 47 punktą), dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, dėl 8 proc. procesinių palūkanų priteisimo iki visiško sprendimo įvykdymo iš esmės paliktina nepakeista, tačiau nurodytina konkreti suma, nuo kurios iki sprendimo įvykdymo turi būti skaičiuojamos minėtos palūkanos. Skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje tokia suma iš viso nėra nurodyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

75. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį) ar jį pakeitus, turi būti pakeistas ir pirmosios instancijos teisme atsiradusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

76. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

77. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 2 955 Eur žyminį mokestį, patyrė 4 827,78 Eur atstovavimo išlaidas, o apeliantė patyrė 6 069,69 Eur atstovavimo išlaidas.

78. Pakeitus teismo sprendimą susiklosto situacija, kad, ieškovei priteisus 235 371,81 Eur (168 026,30 Eur + 63 400 Eur + 3945,51 Eur) sumą vietoje jos reikalautos 249 031,95 Eur sumos, bei palikus nepakeistą sprendimo dalį dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, patenkintų ieškinio reikalavimų dalis yra 98 proc. (([235 371,81 Eur : 249 031,95 Eur x 100 proc.] + 100 proc.) : 2), o atmestų – 2 proc. Taigi, atsižvelgiant į šią proporciją ir paskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos.

79. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nei ieškovės, nei apeliantės prašomos priteisti jų pirmosios instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nurodytų jų apskaičiavimo kriterijų bei maksimalių dydžių, bei atsižvelgusi į priteistų ir atmestų reikalavimų proporciją, pripažįsta, kad ieškovei atlygintina išlaidų dalis yra 4 731,22 Eur (4 827,78 Eur x 98 proc.), o apeliantei – 121,39 Eur (6 069,69 Eur x 2 proc.). Atlikus šių sumų įskaitymą, ieškovei iš apeliantės priteisiama 4 609,83 Eur (4 731,22 Eur – 121,39 Eur) su jos atstovavimu pirmosios instancijos teisme susijusių išlaidų kompensacija.

80. Taip pat ieškovei iš apeliantės priteistina ir už patenkintą jos ieškinio dalį sumokėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 2 825 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai bei šio straipsnio 7 dalis). Taigi, iš viso iš apeliantės ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma yra 7 434,83 Eur (4 609,83 Eur + 2 825 Eur).

81. Sprendžiant apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, taip pat atsižvelgiama į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją – patenkinta apeliacinio skundo dalis yra 2 proc., o atmesta – 98 proc. Kadangi ieškovės prašomos priteisti 1 382,86 Eur atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, jai atlygintina 1 355,20 Eur išlaidų dalis (1 382,86 Eur x 98 proc.). Apeliantės prašomos priteisti 5 154,60 Eur atstovavimo išlaidos visų pirma sumažintinos iki Rekomendacijų 8.10 punkte numatyto jų maksimalaus dydžio, t. y. iki 2 591,14 Eur (1 524,20 Eur x 1,7), o atlygintina jų dalis, proporcinga patenkintai apeliacinio skundo daliai – 51,82 Eur (2 591,14 Eur x 2 proc.).

82. Be to, apeliantei atlygintinas už patenkintą apeliacinio skundo dalį sumokėtas 307 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 4 ir 8 dalis). Ieškovei kompensuotinos 37 Eur (38 Eur x 98 proc.) žyminio mokesčio, sumokėto už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išlaidos.

83. Atlikus šių sumų įskaitymą, ieškovei iš apeliantės priteistinas 1 033,38 Eur ([1 355,20 Eur + 37 Eur] – [51,82 Eur + 307 Eur]) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti ieškovei uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei uždarajai akcinei bendrovei „Celijus“ (juridinio asmens kodas 304452194) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Oritus“ (juridinio asmens kodas 304476829) priteistą 181 176,35 Eur skolą iki 168 026,30 Eur (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių tūkstančių dvidešimt šešių eurų ir 30 centų), priteistas 4 455,60 Eur palūkanas iki 3 945,51 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt penkių eurų ir 51 cento), priteistas 2 844 Eur žyminio mokesčio ir 4 827,78 Eur teisinės pagalbos išlaidas iki bendros 7 434,83 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt keturių eurų ir 83 centų) bylinėjimosi išlaidų sumos.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Oritus“ (juridinio asmens kodas 304476829) priteista 63 400 Eur delspinigių, atsakovės atliktas įskaitymas pripažintas negaliojančiu ir iš atsakovės priteistos 8 proc. procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, palikti iš esmės nepakeistą.

Nurodyti, kad iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Oritus“ (juridinio asmens kodas 304476829) priteisiamos 8 (aštuonių) proc. dydžio palūkanos uždarajai akcinei bendrovei „Celijus“ (juridinio asmens kodas 304452194) turi būti skaičiuojamos nuo 235 371,81 Eur (dviejų šimtų trisdešimt penkių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt vieno euro ir 81 cento) sumos.

Priteisti ieškovei uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei uždarajai akcinei bendrovei „Celijus“ (juridinio asmens kodas 304452194) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Oritus“ (juridinio asmens kodas 304476829) 1 033,38 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt trijų eurų ir 38 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Romualda JanovičienėDalia KačinskienėAgnė Tikniūtė