- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- e2-1179-643/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01251-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Celijus“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Oritus“
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.4.4.1Servitutas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Celijus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Oritus“ (trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, - Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl servituto nustatymo ir teisės be bendraturčio sutikimo atsidalinti bendrosios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pripažinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė uždaroji akcinė bendrovė „Celijus“ (toliau – ir ieškovas arba UAB „Celijus“) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Oritus“ (toliau – ir atsakovas arba UAB „Oritus“) prašydamas:
1.1. nustatyti Žemės sklypui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) kelio ir inžinerinių tinklų servitutą pagal MB Kadastriniai.lt 2020-07-28 parengtą žemės sklypo planą leidžiantį važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, suteikiantį teisę aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas;
1.2. pripažinti ieškovo teises be atsakovo pritarimo pagal 2019-04-18 susitarimo sąlygas, t. y. pagal 2019-04-18 Susitarimu nustatytą Žemės sklypo naudojimosi tvarką inicijuoti ir rengti Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą padalinti Žemės sklypą į tris sklypus tokiu būdu: atidalijus suformuojant žemės sklypą, kurio plotas 5073 kv. m. naudojimosi tvarkoje pažymėtą projekte indeksu „C" ir koordinačių taškais 3, 14, 7, 6, 5, 3, kurią priskiriant tik ieškovui (ir jo teisių perėmėjams) nuosavybės teise; suformuoti 4812 kv. m. žemės sklypą, esantį dalyje naudojimosi tvarkoje pažymėtoje indeksu „A" ir koordinačių taškais 12, 13, 8, 9, 10, 11, 12, kurią nuosavybes teise valdytų tik atsakovas; suformuojant 6312 kv. m žemės sklypą, dalyje, kuri naudojimosi tvarkos plane projekte indeksu „B" pažymėtą koordinačių taškais 1, 2, 3, 14, 7, 8, 13, 12, 1,2 priskiriant bendrajai dalinei ieškovo ir atsakovo nuosavybei pagal 2019-04-12 susitarimu Nr. 2947 patvirtiną Žemės sklypo naudojimosi tvarką, taip pat atlikti kadastrinius matavimus ir visus kitus veiksmus, reikalingus trijų žemės sklypų suformavimui ir įregistravimui nekilnojamojo turto registre;
1.3. priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 72 000 Eur sumą;
1.4. priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 8% procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
1.5. priteisti ieškovo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi ieškinio reikalavimas dėl vertės padidėjimo ir procesinių palūkanų priteisimo išskirtas į atskirą civilinę bylą (VAT civ. byla Nr. e2-1907-643/2021).
Šalies argumentai
3. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodo, UAB „Celijus" ir UAB „Oritus" 2017-06-10 sudarė žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį (toliau – Pirkimo – pardavimo sutartis), kuria atsakovas ieškovui pardavė 8232/16399 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). Pirkimo - pardavimo sutartis buvo pakeista 2018-01-11 susitarimu.
4. Ieškovas dalį Žemės sklypo įsigijo su tikslu vystyti gyvenamųjų namų statybos projektą, tuo pačiu atsakovas neparduotoje Žemės sklypo dalyje taip pat turėjo ketinimus statyti daugiabučius gyvenamuosius namus. Atsižvelgiant į šiuos šalių ketinimus, ieškovas ir atsakovas Pirkimo – pardavimo sutartimi, kurią pakeitė 2019-04-18 susitarimu (toliau - 2019-04-18 Susitarimas), nustatė tokią Žemės sklypo naudojimosi tvarką (toliau – Naudojimosi tvarka) – ieškovas, atskirai nuo atsakovo, valdo ir naudoja 5073 kv. m. Žemės sklypo dalį C (Ieškovo dalis), kurioje ieškovas ketino vystyti ir išvystė gyvenamųjų namų statybos projektą, pastatytus butus planuojant parduoti tretiesiems asmenims. Atsakovas, atskirai nuo ieškovo, valdo ir naudoja 4812 kv. m. Žemės sklypo dalį A (Atsakovo dalis), kurioje atsakovas planavo vystyti daugiabučių gyvenamųjų namų statybos projektą. Be to, ieškovas ir atsakovas susitarė lygiomis dalis valdyti ir naudoti 6312 kv. m. Žemės sklypo dalį B (Infrastruktūrinė sklypo dalis).
5. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotose prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygomis atsakovas buvo įpareigotas iki pirmo objekto, statomo Žemės sklype, pripažinimo tinkamu naudoti nustatyti inžinerinių tinklų ir kelio servitutą iki kol Infrastruktūrinė sklypo dalis bus perduota Vilniaus miesto savivaldybei, suprojektuoti ir įrengti (duomenys neskelbtini) sankryžą, papildomą eismo juostą kairiajam posūkiui, suprojektuoti ir įrengti Elbingo g. atkarpą nuo esamos (duomenys neskelbtini). Ieškovui išduotų prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų nuostatos buvo analogiškos atsakovui išduotoms prisijungimo sąlygoms. Šalims išduotos prisijungimo sąlygos vėliau buvo pakeistos, tačiau įpareigojimas nustatyti inžinerinių tinklų ir kelio servitutą iki kol Infrastruktūrinė sklypo dalis bus perduota Vilniaus miesto savivaldybei, išliko nepakeistas (toliau – Prisijungimo sąlygos).
6. Ieškovas pirmas pradėjo vystyti nekilnojamojo turto projektą. Atsakovas nekilnojamojo turto projekto vystymo nepradėjo iki šiol. Dėl to, ieškovas, siekdamas vystyti savo nekilnojamo turto projektą, privalėjo veikti aktyviai, inicijuoti ir vykdyti inžinerinių tinklų ir gatvės Infrastruktūrinėje sklypo dalyje statybos darbus. Ieškovas ėmėsi iniciatyvos, suprojektavo ir pastatė bendrus inžinerinius tinklus ir statinius bei, atsakovo prašymu, įrengė ir tik atsakovo naudojamų inžinerinių tinklų atkarpas atsakovo dalyje. Ieškovas yra pabaigęs savo vystymo projekto statybos darbus ir siekia sudaryti statinio statybos užbaigimo komisiją, tačiau dėl atsakovo nebendradarbiavimo projektuojant sankryžą, kaip tai numatyta Prisijungimo sąlygose, nebendradarbiavimo pasirašant servituto sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kitų abiem šalims bendrai išduotų Prisijungimo sąlygų nevykdymo, ieškovas to padaryti negali, t. y. negali gauti statybos užbaigimo akto.
7. Ieškovas 2020-10-01 kreipėsi į atsakovą informuodamas apie poreikį sudaryti servituto sutartį ir prašydamas patvirtinti, jog atsakovas atvyks pasirašyti servituto sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe. Tačiau atsakovas į šį laišką niekaip nesureagavo.
8. 2020-10-02 raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Žemės sklypą padalijant į tris sklypus kaip tai aiškiai buvo numatyta 2019-04-18 Susitarime, tačiau atsakovas atsakė, kad Žemės sklypo padalijimo klausimas turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai kartu su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinėje byloje sprendžiamu klausimu dėl atsakovo skolos ieškovui dėl inžinerinės infrastuktūros įrengimo.
9. Kadangi pareigos nustatyti servitutą ir šalių susitarimo padalinti Žemės sklypą į tris sklypus vykdymas yra niekaip nesiejamas su bet kokios infrastruktūros įrengimu ar šalių tarpusavio atsiskaitymais, atsakovo atsisakymas nustatyti servitutą ir padalinti Žemės sklypą į tris sklypus yra niekuo nepagrįstas. Dėl šios priežasties ieškovas yra priverstas atidėti savo vykdomo statybos darbų projekto užbaigimo darbus, ko pasekoje ieškovas patiria papildomas neproporcingas išlaidas bei jam gresia atsakomybė dėl savo įsipareigojimų prieš kontrahentus nevykdymo. Todėl ieškovas reiškia reikalavimą dėl servituto nustatymo pagal pridedamą planą ir reikalavimą dėl Žemės sklypo padalijimo.
10. Pagal Prisijungimo sąlygas tiek ieškovas, tiek atsakovas yra įpareigoti iki pirmo objekto pripažinimo tinkamu naudoti, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, patenkančioje į (duomenys neskelbtini) raudųjų linijų ribas, nustatyti servitutą, suteikianti teisę visame sklypo dalies plote neatlygintai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti ir eksploatuoti kelius bet kuriuo paros metu, kol ši sklypo dalis bus perduota Vilniaus miesto savivaldybei. Todėl abi šalys yra solidariai atsakingos už Prisijungimo sąlygų įvykdymą. Atsakovo delsimas ir įsipareigojimų nevykdymas neleidžia ieškovui įgyvendinti savo nuosavybės teisių - t. y. ieškovas, pasitikėdamas atsakovu, vykdė tiek savo, tie Infrastruktūrinėje sklypo dalyje statybos darbus, manydamas, kad atsakovas laikysis savo įsipareigojimų ir statybos projekto užbaigimui būtinus darbus, kuriems reikalingas abiejų bendraturčių dalyvavimas, atliks, kaip kad yra įsipareigojęs. Privalomai nenustačius servituto, ieškovas negali normaliomis sąnaudomis naudoti ieškovo dalies. Servitutas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai turi būti nustatytas iki pirmojo objekto pripažinimo tinkamu naudoti, todėl, atsakovui nevykdant jo įsipareigojimų pagal sutartį ir nepasirašant servituto sutarties, kuria VMSA naudai nustatomas kelio ir infrastruktūros servitutas, ieškovo statybos darbų projekto vykdymas yra visiškai paralyžiuotas. Tokiu būdu yra pažeidžiamas ieškovo įstatymu saugomas interesas valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybės teise priklausančia Ieškovo dalimi. Prisijungimo sąlygomis numatytos pareigos nustatyti servitutą įgyvendinimas yra tiesioginis ieškovo tikslas ir prielaida ieškovui reikalingo statybos užbaigimo akto surašymui.
11. Ieškovas siekdamas savo intereso kaip įmanoma skubiau vykdyti įsipareigojimus dėl Infrastruktūrinės sklypo dalies „B" perleidimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir savo pastatų objektų statybų užbaigimo komisijos organizavimo, pripažinti ieškovo teisę be atsakovo atskirai pritarimo pagal Naudojimosi tvarką parengti formavimo ir pertvarkymo projektą, padalinti Žemės sklypą į tris sklypus kaip tai numatyta 2019-04-18 Susitarime ir Naudojimosi tvarkoje ir atlikti kadastrinius matavimus ir visus kitus veiksmus, reikalingus trijų žemės sklypų suformavimui ir įregistravimui nekilnojamojo turto registre.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė iš esmės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pagrindu ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
13. UAB „Oritus“ su ieškiniu nesutinka. Procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodo, kad Pirkimo – pardavimo sutartimi ir 2018-0-18 Susitarimu (įskaitant jų pakeitimus) šalys numatė, kad Žemės sklype (kiekvienas jam tenkančioje dalyje) ketina savo nuožiūra statyti pastatus ar kitus statinius ir perleisti į juos nuosavybės teisę tretiesiems asmenims. Taip pat numatyta, kad šalys Infrastruktūrinėje sklypo dalyje ketina nutiesti privažiavimo kelius ir inžinerinius tinklus, skirtus tinkamai naudoti kiekvienos šalies atskirai valdomas Žemės sklypo dalis.
14. Prisijungimo sąlygos prie susisiekimo komunikacijų nesukelia atsakovui prievolės nustatyti servitutą Žemės sklype. Prisijungimo sąlygose išdėstyti reikalavimai, kuriuos statytojas privalo įvykdyti, norėdamas prisijungti prie kitiems savininkams, o šiuo atveju prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomų susisiekimo komunikacijų (raudonųjų linijų ribose). Prisijungimo sąlygų išdavimas neįpareigoja besąlygiškai visais atvejais įvykdyti jose nurodytų reikalavimų, jeigu statytojas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepradeda vystyti projekto. Prisijungimo sąlygos šalims buvo išduotos atskiros, jose nurodyti reikalavimai taikyti tai šaliai, kuriai jie išduoti. Prisijungimo sąlygos neįpareigojo atsakovo įvykdyti jame nurodytų reikalavimų nepastačius numatytų statinių. Be to, Prisijungimo sąlygose nurodyto servituto turinys ir vieta neatitinka ieškovo ieškiniu reikalaujamo nustatyti servituto, nors reikalavimas dėl servituto nustatymo grindžiamas būtent Prisijungimo sąlygomis. Prisijungimo sąlygose numatyta, kad iki pirmojo objekto pripažinimo tinkamu naudoti, Žemės sklypo, dalyje, patenkančioje į (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų ribas, nustatytinas servitutas, suteikiantis teisę visame sklypo dalies plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti ir eksploatuoti kelius bet kuriuo paros metu, kol ši sklypo dalis bus perduota Vilniaus miesto savivaldybei, o ieškiniu reikalaujama nustatyti servitutą taip pat ir Infrastruktūrinėje sklypo dalyje.
15. Ieškovo reikalaujamo nustatyto servituto turinys, o būtent reikalavimas nustatyti servitutą, leidžiantį važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku; suteikiantį teisę aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, nors prisijungimo sąlygose nurodoma, kad servitutas turi suteikti teisę visame sklypo dalies plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti ir eksploatuoti kelius bet kuriuo paros metu, esminiai neatitinka Prisijungimo sąlygų, sudaro pagrindą abejoti tiek ieškovo teiginių dėl servituto realaus poreikio pagrįstumu, tiek dėl ieškovo sąžiningumo galimai sąmoningai klaidinant teismą.
Šalies argumentai
16. Ieškovas neturi teisės reikalauti nustatyti ieškinyje nurodomą servitutą, todėl laikytinas netinkamu ieškovu. Ieškinyje nėra įvardinta, kokio viešpataujančio daikto naudojimui užtikrinti yra būtinas ieškinyje nurodytas servitutas ir kas yra jo savininkas. Ieškovas servitutu siekia nustatyti teisę naudotis keliu bei aptarnauti komunikacijas, kaip viešpataujantiems daiktams naudotis. Pažymėtina, kad pats Ieškovas yra inžinerinių tinklų bei kelio Infrastruktūrinėje sklypo dalyje savininkas, bei Žemės sklypo bendraturtis. Tad patenkinus ieškinį, servitutas būtų nustatomas paties ieškovo naudai. Ieškovas nepagrindžia, kodėl negali naudotis teisėmis nenustačius ieškiniu reikalaujamo servituto. Ieškovas teismo sprendimu siekia nustatyti servitutą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kaip viešpataujančio daikto savininkui. Tačiau tokiu atveju neaišku, koks yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priklausantis daiktas, kurio naudojimui užtikrinti yra būtina nustatyti servitutą visai Infrastruktūrinei sklypo daliai. Pastaruoju atveju ieškinį dėl tokio servituto atsakovui galėtų reikšti ne ieškovas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ir tai tik tada, jeigu pagal teisės aktus nepavyktų nustatyti tokio servituto administraciniu aktu.
17. Nors servitutą prašoma nustatyti keliui ir tinklams naudoti, kurių dalį ieškovas privalo perleisti atsakovo nuosavybėn, tačiau tuo pačiu ieškovas vengia perleisti dalį šių statinių atsakovui. Atsakovas taip pat būtų suinteresuotas Infrastruktūrinės sklypo dalies perleidimu savivaldybei, siekiant sumažinti infrastruktūros plėtos įmoką bei užsitikrinti infrastruktūros įrengimo išlaidų kompensavimą.
18. Ieškinyje nėra pagrįsta, kad reikalaujamas servitutas yra būtinas konkrečiam ieškovo daiktui naudoti, ar jog nenustačius servituto neįmanoma ieškovui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, juo labiau, kad pats ieškovas yra kelio ir inžinerinių tinklų bei Žemės sklypo dalies savininkas.
Šalies argumentai
19. Ieškovas prašydamas nustatyti reikalaujamą servitutą, siekia apriboti ne tik atsakovo nuosavybės teises bet ir daugelio kitų Žemės sklypo bendraturčių nuosavybės teises. Ieškovas yra pardavęs Žemės sklypo dalis daugiabučių savininkams, kurie savo Žemės sklypo dalį yra dar ir įkeitę. Tad vertinant servituto nustatymo būtinybę, būtina atsižvelgti ne vien tik į ieškovo, bet ir į kitų bendraturčių, ir jų kreditorių interesus.
20. Atsakovo vertinimu servitutas Žemės sklypui negali būti nustatytas nenustačius atsakovui ir kitiems Žemės sklypo bendraturčiams mokėtinos kompensacijos už dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolius.
21. Ieškovo iniciatyva jau yra pradėtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procesas, kurio numeris Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) ZSFP-39828. Projektu siekiama pertvarkyti žemės sklypus, siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai, siūlomos nustatyti ar panaikinti specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us).
Šalies argumentai
22. Ieškovas neturi teisės reikalauti atidalinti Žemės sklypą ieškinyje nurodytu būdu be kitų Žemės sklypo bendraturčių sutikimo. Ieškovas yra perleidęs nuosavybės teises į ieškovo dalį tretiesiems asmenims, t. y. daugiabučių namų, kurie pastatyti ant ieškovo dalies, savininkams. Ieškovui priklauso 1221332/3644325 dalys Žemės sklypo, kas sudaro tik apie 0,54 ha Žemės sklypo. Atsakovui priklausanti Žemės sklypo dalis sudaro 0,79 ha, tai reiškia, kad likusi Žemės sklypo, t. y. 0,28 ha priklauso kitiems bendraturčiams. Tačiau ieškiniu Ieškovas reikalauja ne visiškai atidalinti jam priklausančią Žemės sklypo dalį, tačiau atidalinti Žemės sklypo dalį C paliekant ją bendrąją daline nuosavybės teise ieškovui ir kitiems bendraturčiams (daugiabučių savininkams). Ieškiniu ieškovas siekia realizuoti kitų Žemės sklypo bendraturčių teisę atsidalinti už juos, nors jie nėra įtraukti į bylą ieškovais. Ieškovas nėra įgaliotas vesti bylą kitų Žemės sklypo bendraturčių vardu.
23. Ieškovas, reikalaudamas sutikimo, nepateikė atsakovui formavimo ir pertvarkymo projekto. Atsakovas dar 2017-07-10 metais yra davęs ieškovui sutikimą inicijuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procesą, tačiau ieškovas iki šiol nepateikė atsakovui parengto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriam atsakovas turėtų pritarti. Pritarimą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui be kita ko turi duoti ir kiti Žemės sklypo bendraturčiai. Tačiau ieškinys yra reiškiamas tik atsakovui, o įrodymų apie kitų bendraturčių jau išduotus ieškovui sutikimus byloje nėra pateikta.
Šalies argumentai
24. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
25. Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo ginčą spręsti pagal ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir Lietuvos teismų suformuotą praktiką. Atsiliepime nurodo, kad UAB „Celijus“ projektuotojai UAB „Projektavimo sprendimai“ dėl sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas) dalies C užstatymo (daugiabučių gyvenamųjų namų ir antžeminės automobilių saugyklos) kreipėsi 2017-12-21 raštu, į kurį buvo atsakyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018-01-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, jog projektiniams pasiūlymams nepritarta nurodant projekto trūkumus. UAB „Oritus“ projektuotojai UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ dėl sklypo dalies A užstatymo kreipėsi 2018-01-24 raštu į kurį buvo atsakyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018-01-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame rašte nurodyti pateikto projekto trūkumai - projektuoti (duomenys neskelbtini) raudonąsias linijas ne siauriau 24 m, o važiuojamąją juostą - 14 m pločio. Patikslinus projektą, jam vėl buvo nepritarta Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2018-02-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) - nurodyti projekto trūkumai, jog būtina parengti infrastruktūros projektą - suprojektuoti visus gatvės elementus. UAB „Celijus“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentą, kuris 2018-02-13 Sąlygų rengimo darbo grupės pasitarime pritarė Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projekto infrastruktūros dalies rengimo Sąlygoms Nr. 18/183. Po pataisymo UAB „Oritus“ projektui pritarta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento darbinio pasitarimo miesto plėtros klausimais 2018-02-15 posėdyje. UAB „Oritus“ 2018-04-10 raštu infrastruktūros projekto rengimo tikslu prašė nustatyti Žemės sklypo servitutą į (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų zoną. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2018-07-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad pagal UAB „Oritus“ 2017-07-10 sutikimą ir pagal savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. A30-2559 yra pradėtos sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros, kurioms išduotų rengimo reikalavimų Nr. (duomenys neskelbtini) 5.5 punkte nurodyta, kad sklypo dalis, patenkanti į planuojamos gatvės ribas, formuojama atskiru sklypu, nustatant laikiną kelio ir inžinerinių tinklų servitutą, iki sklypas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Atsakyme nurodyta, kad UAB „Oritus“ 2017-07-10 sutikimas reiškia pritarimą projekto tikslams, todėl savivaldybė negali pritarti sutartinio servituto nustatymui Žemės sklype. UAB „Celijus“ 2018-12-04 raštu infrastruktūros projekto rengimo tikslu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento prašė nustatyti Žemės sklypo servitutą į (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų zoną, priešingu atveju būtų trukdoma pripažinti statybos užbaigimą. Prašymas nebuvo pripažintas pakartotiniu ir todėl nebuvo nagrinėjamas.
26. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017-06-12 įsakymu Nr. A30-1692 pradėtas rengti Sklypo formavimo pertvarkymo projektas su tikslu – pertvarkyti Žemės sklypą jį padalijant į du ar daugiau žemės sklypų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017-09-20 įsakymu Nr. A30-2559 panaikintas 2017-06-12 įsakymas Nr. A30-1692 ir pakeistas Sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo pagrindas – jo pertvarkymas integruotas į didesnio masyvo trijų sklypų - ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Sklypo ((duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo pertvarkymo projektą su tikslu - pertvarkyti žemės sklypus juos sujungiant ir padalijant į du ar daugiau žemės sklypų. UAB „Oritus“ ir UAB „Celijus“ 2019-01-17 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą su prašymu nutraukti pastarojo projekto rengimą, o 2019-01-18 raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento paprašė nustatyti servitutą Žemės sklypo dalyje, patenkančioje į (duomenys neskelbtini) raudonąsias linijas. Prašymas pripažintas pakartotiniu ir nenagrinėtas. Buvo nuspręsta projekto rengimą tęsti.
27. Projektas yra rengiamas. Jo užbaigimas suformuotų ieškinyje nurodytus sklypus ir nustatytų statybos užbaigimui reikalingus servitutus. Žemės sklypo šiaurinė dalis patenka į Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 528 patvirtinto detaliojo plano ribas. Likusi projektu planuojama teritorija nėra detaliai suplanuota, todėl suformuoti sklypų (Žemės sklypo dalių) taip, kaip jie parodyti ieškinyje negalima: sklypų A, B ir C dalys virš koordinačių Nr. 21-20-22-4 linijos patenka į Detaliojo plano ribas ir turi juo nustatytus reglamentus. Detaliuoju planu suplanuota teritorija negali būti sujungiama su nesuplanuotos teritorijos sklypu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
28.1. 2017-06-27 tarp UAB „Oritus“ (atsakovas) ir Atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Celijus“ (ieškovas) buvo pasirašyta Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis, kuria atsakovas pardavė ieškovui 8232/1620 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas). Pirkimo – pardavimo sutartimi šalys susitarė ir dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos pagal planą (6.1 p., priedas Nr. 1). Pirkimo – pardavimo sutartimi šalys suteikė viena kitai visus reikiamus sutikimus ir leidimus tam, kad kiekvienas Žemės sklypo savininkas galėtų laisvai ir nevaržomai įgyvendinti jam priklausančios ir atskirai nuo kitų žemės sklypo bendraturčių naudojamos Žemės sklypo dalies naudotojo ir valdytojo teises ir pareigas (Pirkimo – pardavimo sutarties 6.2 p.). Pirkimo – pardavimo sutartis pakeista 2018-01-11 susitarimu ir 2019-04-18 sutartimi (pakeistas naudojimosi tvarkos nustatymo planas).
28.2. 2018-01-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamentas išdavė atsakovui Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. 18/61, o 2018-02-13 Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos Nr. 18/183 buvo išduotos ieškovui.
Dėl servituto nustatymo
29. Ieškovas prašo nustatyti Žemės sklypui (tarnaujantis daiktas) kelio ir inžinerinių tinklų servitutą pagal MB Kadastriniai.lt 2020-07-28 parengtą žemės sklypo planą, leidžiantį važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir suteikiantį teisę aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Ieškovas šį reikalavimą grindžia Prisijungimo sąlygose nustatytais ieškovo ir atsakovo įsipareigojimais nustatyti servitutą, kol ši sklypo dalis bus perduota Vilniaus miesto savivaldybei. Be to, ieškovas nurodo, kad jis (ieškovas) yra pabaigęs savo vystomo projekto statybos darbus ir siekia sudaryti statinio statybos užbaigimo komisiją, tačiau dėl atsakovo nebendradarbiavimo, atsisakymo pasirašyti servituto sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, abiems šalims bendrai išduotų Prisijungimo sąlygų ir šalių sudaryto Susitarimo nevykdymo, ieškovas to padaryti negali. Laiku negavus statybos užbaigimo akto ir neužbaigus projekto, ieškovui, be nuostolių, gresia ir kontrahentų taikytinos baudos. Ieškovas, be kita ko, vadovaujasi Civilinio kodekso (CK) 4.124 ir 4.126 straipsnių nuostatomis.
30. Atsakovas, nuo šio reikalavimo ginasi tokiais argumentais: ieškovas neturi teisės reikalauti ieškinyje nurodyto servituto, todėl laikytinas netinkamu ieškovu šioje reikalavimų dalyje (CK 4.111 str. 1 d.); ieškovo prašomas servitutas negali būti nustatytas teismo sprendimu (CK 4.126 str. 1 d.); servitutas negali būti nustatytas nenustačius atsakovui ir kitiems Žemės sklypo bendraturčiams mokėtinos kompensacijos už dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.129 str.); ieškovas yra inicijavęs ir pradėjęs Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą, kurios užbaigimas ir užtikrintų statybos užbaigimui reikalingus bei ieškovo reikalaujamus servitutus.
31. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje servitutas apibrėžiamas, kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių (CK 4.113 str. 1 ir 2 d.).
32. CK 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas (CK 4.124 str. 3 d.). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu (CK 4.126 str.). Be to, CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.
33. Sprendimo 32 ir 33 punktuose nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad servituto institutas yra taikomas nustatant teises į svetimą daiktą (CK 4.111 str.). Iš bylos medžiagos, o konkrečiai iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad proceso šalys yra Žemės sklypo bendrasavininkiai kartu su dar 159 savininkais (išrašo 2.1, 4.2, 4.161 p.). Iš į bylą pateikto prašomo nustatyti servituto plano akivaizdu, kad servitutą siekiama nustatyti Žemės sklypo „B“ dalyje, kuri pagal Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį šalių valdoma bendrai lygiomis dalimis (Sutarties 6.1.3 p.). Savininkų daugetas tam pačiam daiktui reikalauja specialaus tokių santykių reguliavimo ir atitinkamo tokio reguliavimo aiškinimo. Bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuoja CK ketvirtosios knygos ketvirtasis skirsnis. CK 4.75 straipsnyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdymas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tai lemia, kad servitutas nagrinėjamu atveju netaikytinas.
34. Dėl ieškovo argumentų, jog nustatyti servitutą įpareigoja šalims Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotos prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos, pabrėžtina, kad ieškiniu reikalaujamo nustatyti servituto turinys ir ribos aiškiai nesutampa su Prisijungimo sąlygose nurodytu. Prisijungimo sąlygų (tiek išduotų ieškovui, tiek išduotų atsakovui) 1 punkte įtvirtinta sąlyga – iki pirmo objekto pripažinimo tinkamu naudoti, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, patenkančioje į (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų ribas, nustatyti servitutą, suteikiantį teisę visame sklypo dalies plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti ir eksploatuoti kelius bet kuriuo paros metu, kol ši sklypo dalis bus perduota Vilniaus miesto savivaldybei. Tuo tarpu ieškovas siekia nustatyti kelio servitutą (CK 4.117 str.) visoje žemės sklypo „B“ dalyje. Atitinkamai nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju buvo nevykdomos šalims Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotos prisijungimo sąlygos ir, juolab, kad buvo pažeistos ieškovo teisės.
35. Kadangi ieškovas nurodo, jog atsakovas atsisako pasirašyti servituto sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, šiuo atveju yra svari trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicija šiuo klausimu. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad net tik ieškovas, tačiau ir atsakovas dar 2018-04-10 ir 2019-01-18 yra kreipęsis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl servituto nustatymo įgyvendinant Prisijungimo sąlygas. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-07-26 raštu Nr. A51-63357/18(2.14.2.12-MP8) nurodo, jog ieškovas yra inicijavęs ir rengia Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą ir būtent šio projekto užbaigimas nustatytų statybos užbaigimui reikalingus servitutus. Dar daugiau, kaip Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo atsiliepime, Žemės sklypo šiaurinė dalis patenka į Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 528 „Dėl (duomenys neskelbtini) teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto (duomenys neskelbtini) teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 528 „Dėl (duomenys neskelbtini) teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto (duomenys neskelbtini) teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano ribas. Likusi FPP-2 planuojama teritorija nėra detaliai suplanuota, todėl suformuoti sklypų (sklypo dalių) taip, kaip jie pavaizduoti ieškovo teikiamam servituto plane negalima, nes sklypų A, B ir C dalys virš koordinačių Nr. 21-20-22-4 linijos patenka į Detaliojo plano ribas ir turi juo nustatytus reglamentus.
36. Apibendrinant darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas nustatyti kelio servitutą teismo sprendimu pagal su ieškiniu pateiktą servituto planą, t. y. kartu su atsakovu valdomoje Žemės sklypo dalyje (tarnaujantis daiktas), nenurodant viešpataujančio daikto ir jo savininko ir / ar jo gintinų teisių (interesų) (CK 4.111 str. 1 d.), ieškovui neįrodžius, jog nenustačius tokio servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.), atmestinas, kaip nepagrįstas nei fakto, nei teisės taikymo prasme.
Dėl atidalijimo
37. Be to, ieškovas nagrinėjamu ieškiniu prašo pripažinti ieškovo teises be atsakovo pritarimo pagal 2019-04-18 susitarimo sąlygas, t. y. pagal 2019-04-18 Susitarimu nustatytą Žemės sklypo naudojimosi tvarką inicijuoti ir rengti Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą padalinti Žemės sklypą į tris sklypus atitinkamu būdu. Reikalavimas grindžiamas 2019-04-18 Susitarimu atsakovo prisiimto įsipareigojimo duoti visus reikalingus sutikimus, pritarimus, patvirtinimus pasirašyti visuose tuo tikslu reikiamuose dokumentuose tam, kad ieškovas galėtų galutinai padalinti Žemės sklypą į tris žemės sklypus nevykdymu. Ieškovo teigimu, atsakovas vilkins formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir derinimo procesą ir ribos ieškovo galimybes derinti ir patvirtinti formavimo ir pertvarkymo projektą pagal Naudojimosi tvarką. Ieškovas vadovaujasi CK 4.80 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 29, 57 ir 66 punktais.
38. Atsakovas, atsikirsdamas į reiškiamą reikalavimą, nurodo, kad ieškovas neturi teisės reikšti ir šį reikalavimą, kadangi yra perleidęs nuosavybės teises į savo sklypo dalį tretiesiems asmenims ir neturi įgaliojimo veikti Žemės sklypo bendraturčių vardu. Dėl leidimo ieškovui be atsakovo sutikimo inicijuoti ir rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, taip pat atlikti kadastrinius matavimus ir visus kitus veiksmus, reikalingus trijų žemės sklypų suformavimui ir įregistravimui nekilnojamojo turto registre, atsakovas pažymi, kad dar 2017-07-10 yra davęs ieškovui sutikimą, pagal pastarojo 2017-07-05 prašymą, o duoti sutikimą (pritarimą) pačiam projektui atsakovas neturi pagrindo, kadangi jam toks projektas derinimui nebuvo pateiktas. Atsakovas akcentuoja ir aplinkybę, jog pritarimą projektui turi duoti ir kiti Žemės sklypo bendraturčiai, o duomenų, jog jų sutikimą ieškovas būtų gavęs, byloje nepateikta.
39. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami žemės sklypai taikytinos Taisyklių nuostatos (Taisyklių 1, 2.1, 4.2 p.).
40. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ieškiniu prašo leisti be atsakovo sutikimo (pritarimo) inicijuoti ir rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Viena vertus, Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad projektų rengimo iniciatyvos teisę turintys subjektai (Taisyklių 13 p.) prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia savivaldybės administracijos direktoriui raštu, užpildant taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba elektroninę prašymo formą ŽPDRIS. Taisyklių 29 punkte nustatyta, kad jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai. Taigi, projektų rengimo inicijavimui pagal Taisykles nėra reikalingas bendraturčio sutikimas. Kita vertus, byloje nustatyta, kad ieškovui 2017-07-05 paprašius atsakovo išduoti atskirą rašytinį sutikimą ieškovui rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, siekiant padalinti žemės sklypus, atsakovas tokį sutikimą 2017-07-10 ieškovui išdavė. Tai leidžia spręsti, kad atsakovas šioje projekto stadijoje yra tinkamai įgyvendinęs Pirkimo – pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus duoti visus reikiamus sutikimus, pritarimus, patvirtinimus, kad ieškovas galėtų padalinti Žemės sklypą (Sutarties 7.3 p.). Dar daugiau, byloje nustatyta, kad ieškovas yra ne tik inicijavęs, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017-09-20 įsakymu Nr. A30-2559 Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pradėtas rengti. Nors šalys buvo pateikę Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kaip projekto organizatoriui, bendrą prašymą nutraukti projekto rengimo procedūrą, tačiau 2019-06-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas nusprendė tokio prašymo netenkinti ir projekto rengimą tęsti. Apibendrinant darytina išvada, kad leisti ieškovui inicijuoti ir rengti Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą be atsakovo sutikimo teismo sprendimu, kai toks projektas yra jau rengimo stadijoje, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
41. Vertinant ieškinio reikalavimus kompleksiškai (tiek dėl atidalijimo, tiek dėl servitutų nustatymo) pritartina atsakovo ir trečiojo asmens pozicijai, kad reikalaujami servitutai nustatytini patvirtintu projektu (Taisyklių 42, 46, 72.8 p.), o tam, kad projektas būtų patvirtintas parengtam projektui turi raštiškai pritarti ne tik projekto iniciatorius (ieškovas), bet ir kiti Žemės sklypo savininkai arba Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą (Taisyklių 66 p.). Kad ieškovas atsakovui būtų teikęs derinti parengtą projektą, byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo išvadai apie pažeistas ir teismo gintinas ieškovo, kaip Žemės sklypo bendrasavininko, teises, todėl ieškinys atmestinas visa apimtimi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Pagal Civilinio proceso kodekso (CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
43. Ieškinį atmetus atsakovas įgijo teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą. Atsakovas prašo priteisti 7 324,14 Eur atstovavimo išlaidų iš ieškovo. Savo prašymą grindžia šiais dokumentais: teisinių paslaugų suvestine ir mokėjimo nurodymais - 2020-11-15 Nr. 49 (2 712,82 Eur), 2021-03-01 Nr. 62 (4 090,86 Eur) bei 2021-03-12 Nr. 63 (1 651,65 Eur).
44. CPK 98 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (1 d.).
45. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos, redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 įtvirtintas 2,5 dydžio koeficientas už atsiliepimą į ieškinį, 8.3 punkte įtvirtintas 1,5 dydžio koeficientas už tripliką, 8.16 punkte įtvirtintas 0,4 koeficientas už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, o 8.19 punkte įtvirtintas 0,1 koeficientas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą.
46. Teisinės paslaugos rengiant atsiliepimą į ieškinį advokato atsakovui buvo teikiamos 2020 m. lapkričio mėnesį, t. y. 2020 m. IV ketvirtį, taigi maksimalus priteistinas už šias teisines paslaugas bylinėjimosi išlaidų dydis galėtų būti – 3 496,25 (1 398,50 x 2,5). Be to, 2020 m. IV ketvirtį atsakovas į bylą teikė du prašymus prašymą pratęsti terminą procesiniams dokumentams pateikti, už kuriuos atsakovui kompensuotina 1 118,80 Eur ((1 398,50 x 0,4) x 2). 2021 m. I ketvirtį į bylą atsakovas teikė tripliką, už kurį atsakovui kompensuotina 2 182,20 Eur (1 454,8 x 1,5). Atsakovo atstovas advokatas D. V. dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 3 val., už tai maksimali kompensuotina suma sudaro 436,44 Eur ((1 454,8 x 0,1)) x 3).
47. Taigi, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.7, 8.16, 8.19 ir 9 punktais nagrinėjamoje byloje maksimalus galimas priteisti bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai dydis būtų 7 233,69 Eur (3 496,25 Eur + 1 118,80 Eur + 2 182,20 Eur + 436,44 Eur). Tačiau, nustatydamas priteistino užmokesčio už teiktas teisines paslaugas dydį, teismas, be kita ko, atsižvelgia ir į tokius kriterijus, kaip: bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir pan. (Rekomendacijų 2 p.). Be objektyviai apskaičiuotų ir anksčiau aptartų bylinėjimosi išlaidų neabejotinas yra ir konsultacijų atsakovui bei atstovo rengimosi bylos nagrinėjimui teisme poreikis, kas taip pat įskaičiuotina į kompensuotinas bylinėjimosi išlaidas (Rekomendacijų 8.19 p.). Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (7 324,14 Eur) laikytina protinga, tinkamai ir pakankamai pagrįsta, todėl priteistina iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.111 – 4.124, 4.126 straipsniais ir Civilinio proceso kodekso 93, 270, 307 straipsniais teismas
nusprendžia:
Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Celijus“ ieškinį atsakovui UAB „Oritus“ dėl servituto nustatymo ir teisės be bendraturčių sutikimo atidalinti bendrosios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pripažinimo atmesti.
Priteisti atsakovui UAB „Oritus“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Celijus“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 7 324,14 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus dvidešimt keturis eurus ir keturiolika centų) bylinėjimosi išlaidų.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.