- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-15
- Bylos Nr.
- e2-33-516/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00813-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Kamesta“
- Kategorijos
- 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-2511-601/2014 pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Kamesta“ dėl Koncesijos sutarties priedo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo priimti ieškinį, nustačius, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, buvo patvirtinta taikos sutartis, pagrįstumo ir teisėtumo.
Šalies argumentai
Ieškovas Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties Nr. 1717 Priedą Nr. 6 ,,Mokėjimo tvarka“, taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) ,,Kamesta“ grąžinti ieškovui be teisinio pagrindo gautus 3 543 017,01 Lt.
Ieškovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) sprendimu Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija) ir UAB ,,Kamesta“ pasirašė Koncesijos sutartį Nr. 1717 (toliau – ir Koncesijos sutartis) dėl Koncesijos ruožo – Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo ir dalies Nemuno krantinės Kauno mieste projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatacijos. Joks priedas, numatantis koncesijos mokesčio apskaičiavimą, kai buvo tvirtinamas Koncesijos sutarties projektas, Tarybos svarstytas ir patvirtintas nebuvo, t. y. tarp šalių buvo pasirašyta tik pati Koncesijos sutartis be jokių priedų. Savivaldybės administracijos direktoriaus ir UAB ,,Kamesta“ generalinio direktoriaus pasirašytas Koncesijos sutarties 6 priedas ,,Mokėjimo tvarka“ laikytinas niekiniu ir negaliojančiu nuo pat jo sudarymo momento, kaip priimtas administracijos direktoriui viršijant kompetencijos ribas ir prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.
Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-389-173/2012 pagal ieškovo UAB „Kamesta“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto Koncesijos sutarties nutraukimo, skolos, koncesijos mokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo bei atsakovo Savivaldybės administracijos priešieškinį dėl pripažinimo negaliojančiu nuo sudarymo momento 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties Nr. 1717 Priedo Nr. 6 (mokėjimų tvarka), taip pat dėl 2007 m. gruodžio mėnesį išrašytų atliktų darbų aktų 1 341 551, 58 Lt sumai, išlaidų apmokėjimo pažymos ir 2007 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitos faktūros, UAB „Kamesta“ pateiktų ir 2006 m. kovo 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos kanceliarijoje įregistruotų „Sąmatinių skaičiavimų prie Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutarties įregistruotos 2005 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 200-2-1717“ bendrai 21 972 565 Lt sumai, užsakovo UAB „Kamesta“ objektui „Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas Kaune“ rangovui išrašytų atliktų darbų aktų 21 972 565 Lt sumai, pripažinimo negaliojančiais.
Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą, patvirtindamas taikos sutartį tarp ieškovo UAB „Kamesta“ ir atsakovo Savivaldybės administracijos. Pagal sutarties nuostatas atsakovas atsisakė savo priešieškinio reikalavimų, o ieškovas pareiškė ir garantavo, kad ateityje nereikš pretenzijų ar reikalavimų visų be išimties atsakovo priešieškiniu ginčytų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų pagrindu. Šalys taip pat susitarė vykdyti Koncesijos sutartį joje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, taikos sutartimi patvirtindami atsakovo esantį įsiskolinimą ieškovui UAB „Kamesta“.
Teismas, įvertinęs civilinių bylų Nr. 2-389-173/2012 ir Nr. 2-2511-601/2014 aplinkybes, padarė išvadą, kad išnagrinėtos bylos ir pareikšto ieškinio dalykas bei pagrindas (priedas Nr. 6 „Mokėjimų tvarka“ negalėjo būti pasirašytas be Tarybos pritarimo ir pan.) yra tapataus pobūdžio. Teismas taip pat pažymėjo, kad savivaldybė yra savivaldos teises turinti institucija, o savivaldybės taryba ir (ar) savivaldybės administracija yra tik jos įgaliotos institucijos savivaldybės interesų atstovavimo ir vykdymo srityse. Todėl, neatsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 priešieškiniu reikalavimą reiškė Savivaldybės administracija, o civilinėje byloje Nr. 2-2511-601/2014 – Kauno miesto savivaldybė, teismas laikė, kad teisinis ginčas nurodytose civilinėse bylose yra kilęs tarp tų pačių šalių.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas Kauno miesto savivaldybė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pateikto ieškinio pagrindas ir šalys yra tapatūs kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012. Šiuo metu nagrinėjamoje byloje ieškinys teikiamas ne tik dėl Koncesijos sutarties 6 priedo, kaip pasirašyto Savivaldybės administracijos direktoriaus be Tarybos pritarimo, pripažinimo negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.82 straipsnio 2 dalį, bet ir niekiniu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, kaip prieštaraujančio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Savivaldos įstatymas) 17 straipsnio 39 ir 43 punktuose nustatytoms imperatyvioms nuostatoms, taip pat Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo (toliau – ir Koncesijų įstatymas) 2 straipsnio 1 daliai, 16 straipsnio 1 daliai bei viešajam interesui. Civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 nagrinėtame priešieškinyje nebuvo nurodytos šios bylos kontekste naujomis laikytinos aplinkybės, kaip antai, jog skundžiamu Koncesijos sutarties priedu atsakovo UAB „Kamesta“ prisiimama rizika tampa itin menka ir tai iškreipia koncesijos esmę, bei aplinkybės, susijusios su pirmiau nurodytų normų pažeidimu. Be to, sandorį pripažinus niekiniu, laikytina, kad jo nebuvo, todėl nei šalys, nei teismas negali patvirtinti tokio sandorio, taigi ir susitarimas vykdyti sutartį (taikos sutarties sudarymas) yra apskritai neįmanomas ir negalimas. Pirmiau nurodytas aspektas, o taip pat skundžiamo priedo, kaip sudarančio prielaidas neracionaliai naudoti savivaldybės biudžeto lėšas, prieštaravimas viešajam interesui, nebuvo nagrinėtas ankstesnėje civilinėje byloje.Atsižvelgiant į tai, kad pagal Tarybos 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-428 patvirtintus Savivaldybės administracijos nuostatus (toliau – ir Nuostatai), Savivaldybės administracija yra juridinis asmuo, kurio savininkė yra Kauno miesto savivaldybė, taip pat į tai, jog Savivaldos administracija pagal Savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį yra savivaldybės įstaiga, turi herbinį atspaudą ir sąskaitų bankuose, Kauno miesto savivaldybė ir Savivaldybės administracija laikytini dviem atskirais subjektais. Taigi Kauno miesto savivaldybė turi teisę ginti savo interesus, pareikšdama ieškinį, nepriklausomai nuo to, ar Savivaldybės administracija tokį procesinį veiksmą jau buvo atlikusi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teismo atsisakymo priimti Kauno miesto savivaldybės ieškinį pagrįstumo ir teisėtumo. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šioje byloje pateikto ieškinio šalys ir pagrindas yra tapatūs civilinės bylos Nr. 2-389-173/2012 priešieškinio pagrindui ir šalims.
CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
Kasacinis teismas, formuodamas praktiką CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo klausimu, yra išaiškinęs, kad šia norma įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011).
Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013, nagrinėdamas pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kamesta“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai ir atsakovo priešieškinį ieškovui, jau išaiškino Kauno miesto savivaldybei, kad Tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimo pagrindu Savivaldybės administracijos direktoriui buvo suteikti įgaliojimai pasirašyti ir, pagal Tarybos suderintas Koncesijos sutarties sąlygas, šią sutartį vykdyti, todėl kilus ginčui dėl Koncesijos sutarties vykdymo ir nutraukimo, administracijos direktorius atstovavo Kauno miesto savivaldybei, neišeidamas už jam suteiktų įgaliojimų ribų, teikdamas procesinius dokumentus (tarp jų – ir priešieškinį), kaip pareiškėjo atstovas pasirašė taikos sutartį, kurią 2012 m. birželio 13 d. patvirtino Kauno apygardos teismas. Kitaip tariant, kasacinis teismas konstatavo, kad civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, kurioje buvo nagrinėjami teisiniai santykiai, kilę tos pačios Koncesijos sutarties, kuri nagrinėjama ir šioje byloje, pagrindu buvo ginami ir atstovaujami ne Kauno miesto savivaldybės administracijos, o būtent Kauno miesto savivaldybės interesai. Atsižvelgiant į tai, ieškovo išsakyti argumentai, kad Savivaldybės administracija ir Kauno miesto savivaldybė yra formaliai du atskiri subjektai, nagrinėjamu atveju nebetenka teisinės reikšmės. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad šiuo konkrečiu atveju laikytina, jog teisinis ginčas civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 ir civilinėje byloje Nr. 2-2511-601/2014 yra kilęs tarp tų pačių šalių.
Nagrinėjant ieškinio faktinio pagrindo tapatumo klausimą, visų pirma primintina, kad faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).
Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą. Kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011).
Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad naujai pateiktame ieškinyje Koncesijos sutartis ginčijama ne tik pagal CK 1.82 straipsnio 2 dalį, bet ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujanti imperatyvioms ieškinyje nurodytoms teisės normoms ir viešajam interesui. Be to, ieškovo teigimu, ankstesnėje civilinėje byloje (Nr. 2-389-173/2012) nagrinėtame priešieškinyje nebuvo nurodytos 2014 m. rugsėjo 10 d. ieškinyje išdėstytos naujos aplinkybės.
Minėtiems ieškovo argumentams įvertinti ir išvadoms dėl ieškinio bei priešieškinio pagrindo (ne)tapatumo padaryti, yra būtina abiejų procesinių dokumentų (tiek ieškinio, tiek priešieškinio) turinio analizė. Tik abiejų šių dokumentų palyginimas leistų teismui vienareikšmiškai nustatyti, ar Kauno miesto savivaldybė, ieškinyje nurodžiusi naujus Koncesijos sutarties negaliojimo ir pripažinimo niekine teisinius pagrindus (teisės normas), tik formaliai praplėtė teisinį pagrindą, siekdama išvengti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo, ar iš tiesų nurodė naujų, ankstesnėje byloje nenagrinėtų faktinių aplinkybių, susijusių su naujai įvardytų teisės normų taikymu ir lemiančių teismo pareigą konstatuoti faktinio pagrindo netapatumą ir priimti ieškinį (jeigu jis atitinka kitus ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus).
Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo priešieškinio iš civilinės bylos Nr. 2-389-173/2012 ir iš esmės jo neanalizavo, o savo išvadas dėl ieškinio pagrindo ir dalyko tapatumo faktiškai padarė remdamasis tik Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp Savivaldybės administracijos ir UAB „Kamesta“, turiniu. Tačiau minėta nutartis, kurioje nėra aprašyti Savivaldybės administracijos reikalavimus pagrindžiantys argumentai ir nėra atskleistos Koncesijos sutarties ginčijimo priežastys, o tik pacituotos gana lakoniškos taikos sutarties sąlygos, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra pakankama ieškinio ir priešieškinio faktinio pagrindo tapatumui nustatyti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl ieškinio faktinio pagrindo tapatumo. Pažymėtina, kad šis nesutikimas grindžiamas tik tuo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai netyrė faktinio pagrindo (ne)tapatumo klausimo, todėl tai savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas, išsireikalavęs bei ištyręs priešieškinį, ir sulyginęs jį su šioje byloje pateiktu ieškiniu, negali pakartotinai konstatuoti procesinių dokumentų pagrindų tapatumo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti Kauno apygardos teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl Kauno miesto savivaldybės ieškinio priėmimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir Kauno miesto savivaldybės ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.