- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2YT-4567-922/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00517-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Pareiškėjas
- B. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, Varėnos rajono savivaldybei
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Varėnos rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir kiti šioje bendrijoje esantys garažai, buvo pastatytas apie (duomenys neskelbtini) m. tuometinės Respublikinės (duomenys neskelbtini) vaikų tuberkuliozės sanatorijos „(duomenys neskelbtini)“ valdomoje teritorijoje. Pareiškėjos patėvis J. P. tuo metu dirbo sanatorijoje „(duomenys neskelbtini)“, ir jam, kaip ir kitiems norintiems statytis garažus asmenims, buvo suteiktas žemės sklypas garažo statybai. Garažai buvo statomi ūkio būdu, garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo statomas bendromis J. P. ir pareiškėjos motinos J. T. lėšomis bei bendru darbu. J. P. su J. T. nuo (duomenys neskelbtini) m. gyveno kartu ir sudarė faktinę šeimą, kurioje ilgą laiką gyveno ir pareiškėja. Daugiau vaikų – nei bendrų, nei kiekvienas atskirai, jie neturėjo. (duomenys neskelbtini) J. P. ir J. T. sudarė bažnytinę santuoką, tačiau civilinės santuokos statuso ji neįgijo, nes buvo sudaryta keliomis dienomis anksčiau, nei numatyta galimybė bažnytinę santuoką apskaityti civilinės metrikacijos įstaigoje (pagal LR Konstitucinio teismo išaiškinimą civilinės metrikacijos įstaigoje gali būti apskaitomos bažnytinės santuokos, sudarytos po -(duomenys neskelbtini)). Vienok, nežiūrint į tai, kad civilinė santuoka sudaryta nebuvo, faktiniai šeimos santykiai tęsėsi iki pat J. P. mirties ((duomenys neskelbtini)). Garažo boksu Nr. (duomenys neskelbtini) iki mirties naudojosi J. P., kur jis laikė savo automobilį. Po jo mirties šio turto valdymą perėmė pareiškėja. Nors Garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo statytas bendru J. P. bei pareiškėjos motinos J. T. darbu ir lėšomis, tačiau po J. P. mirties šis statinys J. T. tapo nereikalingu, nes ji automobilio nevairavo ir neketino to daryti. Garažo valdymą po J. P. mirties perėmė pareiškėja, kur buvo laikomas jos šeimos automobilis. Pareiškėja tuo metu gyveno jau atskirai nuo motinos bei patėvio, tačiau tame pat (duomenys neskelbtini) kaime, jau turėjo savo šeimą ir automobilį, todėl garažas jai buvo reikalingas. Tokią mintį, kad po jo mirties garažą perimtų pareiškėja, buvo išreiškęs ir J. P., nes žinojo, kad J. T. jis bus nereikalingas. Pareiškėja Garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini) atvirai ir nepertraukiamai valdo nuo (duomenys neskelbtini) m., t. y., jau (duomenys neskelbtini) metus. Nors nuo (duomenys neskelbtini) m. jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau jos naudojimasis Garažo boksu niekada nebuvo nutrūkęs ir tęsiasi iki šiol. (duomenys neskelbtini) kaime iki pat mirties ((duomenys neskelbtini)) gyveno pareiškėjos motina, kurią pareiškėja prižiūrėjo, o po mirties paveldėjo jos butą. (duomenys neskelbtini) kaime pareiškėja nuolat lankosi, čia praleidžia didžiąją savo laisvalaikio dalį. Garažu nuolat naudojasi, nes atvykus čia yra laikomas šeimos automobilis, sandėliuojami daiktai. Ji garažą tvarko ir prižiūri, prireikus – remontuoja. (duomenys neskelbtini) m. šiferinį garažo stogą pakeitė skardiniu, iš naujo išbetonavo grindis, atliko kitus smulkius remonto darbus. Pareiškėja nuolat moka mokesčius Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai. Garažo boksas buvo pastatytas jau daugiau kaip prieš 30 metų, tačiau nei pats statinys, nei nuosavybės teisės į jį nebuvo įregistruotos. 2024 m. kovo mėn. pareiškėjos užsakymu buvo atlikti statinio kadastriniai matavimai. Garažo boksas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau kreiptis dėl nuosavybės teisių į statinį įregistravimo ji neturi pagrindo, nes Garažo bokso ji nėra įgijusi kokiu nors kitu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu (pagal sandorį, pagaminant naują daiktą, paveldėjimu ar pan.). Todėl pareiškėja kreipiasi į teismą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (CK 4.47 straipsnis).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškėjos pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu pareiškėja pateiktų papildomus rašytinius įrodymus ir teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo neprieštaravo, jog esant visoms įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo sąlygoms, būtų patenkintas pareiškėjos pareiškimas. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Apie bylos nagrinėjimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532 straipsnis, buvo paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nesikreipė dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą, atitinkamai nepareiškė prieštaravimų pareiškėjos pareiškimui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.33 straipsnio 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniai).
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos nurodomas nekilnojamasis daiktas garažo boksas, kuriam prašoma nustatyti valdymo įgyjamąja senatimi faktą, ar to daikto daiktinės teisės (nuosavybė, valdymas ar kitos) kada nors buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti garažo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, atitinkamai yra tenkinamos pirmoji ir antroji įgyjamosios senaties nustatymo sąlygos. Byloje pateiktais duomenimis garažo valdymą (duomenys neskelbtini) metais perėmė pareiškėja, t. y. po J. P. mirties ((duomenys neskelbtini)). Nors garažas buvo statytas bendru J. P. bei pareiškėjos motinos J. T. darbu ir lėšomis, tačiau po J. P. mirties šis statinys J. T. tapo nereikalingu, nes ji automobilio nevairavo ir neketino to daryti, todėl garažo valdymą po J. P. mirties perėmė pareiškėja, kuri garažu nepertraukiamai naudojasi iki šiol. Atsižvelgdamas į šias byloje nustatytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad pareiškėja nekilnojamąjį daiktą įgijo teisėtai ir jį valdo sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, teismas daro išvadą, kad yra tenkinamos trečioji, ketvirtoji, penktoji ir šeštoji įgyjamosios senaties nustatymo sąlygos. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėja garažą, pastatytą (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) mirus J. P., nuo (duomenys neskelbtini) metų valdė kaip savą, atitinkamai yra tenkinama septintoji įgyjamosios senaties nustatymo sąlyga. Pareiškėja nekilnojamąjį daiktą valdo daugiau kaip 10 metų (pagal byloje nustatytas aplinkybes nuo (duomenys neskelbtini) metų), atitinkamai yra tenkinama aštuntoji iš aštuonių būtinųjų įgyjamosios senaties nustatymo sąlygų.
Teismui nėra pagrindo laikyti pareiškėją nesąžininga, jai siekiant įgyti nuosavybės teisę į turtą, nes byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra kitų nustatytų suinteresuotųjų asmenų, turinčių daugiau teisių už pareiškėją į jo valdomą nekilnojamąjį daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.70 straipsnis). Pareiškėjai pradėjus nepertraukiamai valdyti garažą (jame laikant automobilį, kitus daiktus, jį naudojant, prižiūrint kaip savo), ji pagrįstai buvo įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių į šį statinį negu ji. Per visą patalpos – garažo bokso valdymo laikotarpį, t. y. 27 metus, niekas nepareiškė jokių pretenzijų dėl pareiškėjos valdomo garažo, niekas nebandė įgyvendinti savo teisių į šį minimą nekilnojamąjį daiktą.
Teismas, atsižvelgdamas į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, įvertinęs visumą duomenų, pareiškėjos pareiškimą tenkina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktą, t. y. faktą, jog B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.