Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. spalio 24 d. 7 val. 14 min. P. R. Stoties – Laisvės gatvių sankryžoje vairuodamas automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į gyvenamojo namo, priklausančio L. K., tvorą, ir ją apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs nukentėjusiajai ar policijai. Tokiais veiksmais P. R. pažeidė KET 5, 6, 9, 127, 219, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokole P. R. duodamas paaiškinimą nurodė, „kadangi buvo visur tamsu, migla, todėl pagalvojo, kad pas nukentėjusiuosius užeis, kai grįš iš turgaus, ir susitars“ (b. l. 1).

Paaiškinime P. R. nurodė, kad sukantis iš Laisvės į Stoties gatvę, atsitrenkė į namo tvorą ir kadangi name šviesų nebuvo, išvažiavo toliau, žadėjo atlyginti žalą grįžęs iš turgaus (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad įvykis įvyko 2015 m. spalio 24 d. ryte., ji su šeima dar miegojo, namuose buvo tamsu. Išgirdusi duslų garsą, pamanė, kad kažkas atsitrenkė į tvorą. Per langą pamatė nuvažiuojančią mašiną. Įsidėmėjo kelis valstybinio numerio skaičius, iš karto paskambino policijai. Išėjusi į lauką pamatė, kad pažeidėjas buvo nuvažiavęs iki Stoties gatvėje esančios baldų parduotuvės. Policija labai greit sureagavo ir prie baldų parduotuvės apžiūrėjo P. R. automobilį. P. R. jai sakė, kad laukė kol jų name užsidegs šviesa. P. R. jai padarytą žalą atlygino, ji jam pretenzijų nereiškia.

Paaiškinime L. K. nurodė, kad išgirdusi trinktelėjimą, pro langą pamatė išverstą namo tvorą ir nuvažiuojantį nedidelį sidabrinės spalvos automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl sugadinto turto padaryta 300 eurų žala (b. l.8).

Liudytojas policijos pareigūnas P. L. parodė, kad 2015-10-24 patruliavo Pramonės g., Tauragės m. Iš budėtojo gavo pranešimą, kad Stoties gatvėje įvyko eismo įvykis, vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, nurodė, kad automobilis Volkswagen, sidabrinės spalvos. Po 3-4 minučių nuvykę į įvykio vietą pamatė išvirtusią tvorą, o maždaug už 300-400 m stovėjo automobilis VW Polo, kurio vairuotojas išlipęs valė nuo automobilio betoną. Automobilis buvo užvestas. Vairuotojas neigė, kad įvyko avarija, sakė, kad valo mašiną, nes dėl rūko blogai matosi. Kaltę dėl eismo įvykio pripažino tik kartu nuvykus į įvykio vietą. P. R. jam aiškino, kad su namo šeimininkais būtų taręsis vėliau.

Pareigūnas P. L. tarnybiniame pranešime nurodė analogiškas aplinkybes (b. l. 3)

Liudytojas policijos pareigūnas M. T. parodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas P. L.. Taip pat paaiškino, kad atvykus prie P. R. automobilio, jis nepripažino padaręs eismo įvykio. Teigė, kad sustojo, nes nemato, kur važiuoti, o ant priekinio stiklo esantis betonas užkrito jo garaže. Tik vėliau atvykus į eismo įvykį ir nustačius, kad įvykio vietoje esančių padangų žymės atitinka P. R. automobilio ratų protektorių, P. R. pripažino atsitrenkęs į tvorą. Jiems atvykus, P. R. automobilis buvo užvestas, šviesos įjungtos, degė dešinio posūkio signalas, automobilis stovėjo ne aikštelėje, o gatvės viduryje.

Iš eismo įvykio vietos schemos nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra Laisvės-Stoties g. sankryža, Tauragės m., eismo įvykio metu apgadinta namo, adresu (duomenys neskelbtini), tvora (b. l. 4).

Iš fotonuotraukų nustatyta, kad buvo apgadinta (duomenys neskelbtini), tvora iš Stoties gatvės, bei P. R. priklausančio automobilio priekinis bamperis (b. l. 5-6).

Iš 2016-01-21 VŠĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro rašto Nr. SD-47 nustatyta, kad P. R. 2015-07-07 išduotas leidimas vairuoti B kategorijos transporto priemones 1 metus, taikant apribojimus vairuoti su akiniais ir draudžiant važiuoti didesniu nei 100 km/h greičiu (b. l. 57).

Aptartų įrodymų visuma įrodo, kad P. R. įvykio metu vairavo jam priklausantį automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į L. K. namo tvorą ir ją apgadino. Šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Nors P. R. kaltės nepripažino, tačiau apklaustas teisme patvirtino aplinkybę, kad įvykio metu nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į namo tvorą. Nukentėjusioji L. K. būdama namuose išgirdo kaip į jos namo tvorą kažkas atsitrenkė, per langą pamatė nuvažiuojantį P. R. automobilį, apie tai nedelsiant pranešė policijai. Policijos pareigūnai rado P. R. automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Stoties gatvėje, P. R. valė nuo jo betonines nuotrupas. Pareigūnas M. T. nustatė, kad įvykio vietoje esančių padangų žymės atitiko P. R. automobilio ratų protektoriaus žymes. Nors P. R. teigia, kad jis tvorą tik pajudino, tačiau eismo įvykio schema, fotonuotraukos neabejotinai įrodo, kad jis tvorą sugadino, išversdamas betoninę jos dalį.

Ištirtų ir aptartų įrodymų visuma taip pat leidžia daryti išvadą, kad P. R., suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį ir apgadino svetimą turtą – namo tvorą, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 219.1 punkte nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui vairuotojas privalo nedelsiant sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir nustatyta tvarka pažymėti eismo įvykio vietą.

KET 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Nustatyta, kad P. R. atsitrenkęs į tvorą ir ją apgadinęs, iš karto išvažiavo iš įvykio vietos, nors pagal kelių eismo taisykles privalėjo pasilikti įvykio vietoje, nedelsiant apie įvykį pranešti nukentėjusiajai, o nesant galimybei – policijai. P. R. eismo įvykio metu užvažiavo ant šaligatvio, todėl jis kitoms transporto priemonėms pravažiuoti netrukdė, jo automobilio stovėjimas įvykio vietoje nekėlė papildomo pavojaus eismui, todėl patraukti automobilį iš įvykio vietos, jam ne tik, kad nereikėjo, bet ir to daryti negalėjo.

Nors P. R. teisme teigė, kad jis savo automobilį patraukė į saugią vietą už keliasdešimt metrų netoli įvykio vietos ir laukė, kol nukentėjusiosios name užsidegs šviesa, tačiau iš policijos pareigūnų, nukentėjusiosios parodymų nustatyta, kad P. R. jau buvo nuvažiavęs apie 300 metrų nuo įvykio vietos, iš kur nukentėjusiosios namas net nesimato. Atvykus policijos pareigūnams, P. R. automobilis rastas užvestas, su įjungtomis šviesomis, o jis nuo automobilio valė betono nuotrupas. Policijos pareigūnams aiškinantis aplinkybes kaip betono nuotrupos atsirado ant P. R. automobilio, jis neprisipažino padaręs eismo įvykio. P. R. parodymai dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos yra nenuoseklūs. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir paaiškinime policijos pareigūnams jis nurodė priešingas aplinkybes, tai yra, kad pas nukentėjusiąją atvykti žadėjo sugrįžęs iš turgaus. Aptarti įrodymai paneigia P. R. versiją, kad jis neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Nors P. R. automobilį vairavo 85 metų amžiaus, tačiau senyvas amžius negali būti vertinamos kaip pažeidimo padarymą pateisinančios ir atsakomybę šalinančios aplinkybės, nes kiekvienas vairuotojas privalo žinoti Kelių eismo taisykles ir laikytis nustatytų reikalavimų. P. R. KET numatytų pareigų nevykdė, nors tokią galimybę turėjo. Eismo įvykis įvyko ryte, nukentėjusioji tuo metu buvo namuose ir jis turėjo galimybę jai nedelsiant pranešti apie eismo įvykį. Priešingu atveju apie eismo įvykį ir sugadintą turtą privalėjo pranešti policijai. P. R. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, ir neišsiaiškinęs, ar nukentėjęs asmuo jam reikš pretenzijas dėl šio įvykio ir tvoros apgadinimo, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog policijos pareigūnams atvykus vėliau, P. R. automobiliu būtų nuvažiavęs ir eismo įvykio aplinkybės taip greitai nebūtų išaiškintos. P. R. pasitraukė iš eismo įvykio vietos su kuriuo susijęs, pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą 130 str. 1 d.

Nors P. R. rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 45) nurodė, kad jis pavažiavęs toliau nuo įvykio vietos, laukė 15-20 minučių, kol nukentėjusiosios name sužibs šviesa, tačiau teismas netiki šiais jo parodymais, nes juos paneigia byloje esantys įrodymai. Kaip jau buvo minėta, P. R. automobilis buvo rastas stovintis toli nuo nukentėjusiosios namo, iš tos vietos namas net nesimatė. Be to, iš policijos pareigūno P. L. parodymų nustatyta, kad po pranešimo į įvykio vietą atvyko po 3-4 minučių. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad policijos pareigūnai labai greitai sureagavo ir atvyko. Todėl akivaizdu, kad P. R. negalėjo laukti nukentėjusiosios 15-20 minučių.

Nors P. R. teigia, kad anksčiau nėra turėjęs jokio eismo įvykio ir nežinojo kaip elgtis tokioje situacijoje, tačiau šiuos jo parodymus paneigia 2012-06-07 Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimas, kuriuo P. R. buvo nubaustas už 2012-04-19 padarytą eismo įvykį. Pažymėtina, kad P. R. ir tada buvo kaltinamas pasišalinęs iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET taisykles, tačiau trūkstant įrodymų, byla jo atžvilgiu buvo nutraukta.

Skiriant nuobaudas P. R., atsižvelgtina, kad jis padarė du administracinius teisės pažeidimus. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad pažeidimą padarė sulaukęs 85 metų ir savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (ATPK 31 str. 1 d. 3 p., 10 p.). Jis yra pripažintas kariu savanoriu (b. l. 59). Praėjusiais metais patyrė miokardo infarktą (b. l. 60-61). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. P. R. 2012-06-07 baustas už analogišką pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d, tačiau bauda sumokėta, nuobauda išnykusi (b. l. 12-13).

P. R. pagal ATPK 127 str. 2 d., skiriama minimali sankcijoje numatyta bauda - 28 Eur.

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, administracinė nuobauda švelninama, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. paskiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau – LAT) praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-57-139/2015). Kartu LAT atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė ir pan., todėl parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Taigi panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose LAT, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpindamas teisės vairuoti atėmimo terminą (LAT nutartys Nr. 2AT-29-2013, 2AT-3-2014, 2AT-6-2014, 2AT-57-139/2015, 2AT-53-697/2015).

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad P. R. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių – pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jo padarytų KET pažeidimų, automobilį vairavo blaivus, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, pažeidimą padarė būdamas 85 metų amžiaus. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau tik vieną kartą buvo baustas administracine tvarka.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad P. R. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali nuobauda - 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams būtų per griežta, neproporcinga padarytam pažeidimui. Teismas taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, P. R. skiria mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, tai yra 300 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Paskirta nuobauda bendrintina su 28 eurų bauda, paskirta pagal ATPK 127 str.2 d., griežtesne nuobauda apimant švelnesnę (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 27 str., 30 str., 30¹ str., 33 str., 286 str., 287 str. 1 d., 1 p., teismas

nutaria:

Pripažinti kaltu P. R., padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. – 28 Eur baudą;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., taikant 30¹ str., – 300 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinti griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir paskirti galutinę nuobaudą – 300 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu P. R. nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 15052654512.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.