- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2-1241-553/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01219-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. Z.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens D. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dimeksas“ bankrotas pripažintas tyčiniu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Dimeksas“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB ,,Opek“.
Šalies argumentai
2. Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti BUAB ,,Dimekas“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad susipažinus su bendrovės dokumentais nustatė, jog įmonė galimai nemokia tapo jau 2019 m. liepos 26 d., kai UAB „SME Finance“, kurios reikalavimą perėmė UAB „EDS guarantee“, pateikė pretenziją, tačiau nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. įmonės vadovas sudarė eilę pirkimo-pardavimo sandorių. Pagal šiuos sandorius buvo atlikti vienašališki įskaitymai ir atsiskaityta tik su konkrečiais kreditoriais, taip pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą. Taip pat UAB „Dimeksas“ nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. sudarytais sandoriais įsigijo UAB „Vigdomus“ akcijų už 108 000 Eur sumą, sumokėdama į UAB ,,Auto“ kasą, vietoje to, kad atsiskaitytų su UAB ,,EDS guarantee“ ir kitais kreditoriais. Iš viešųjų registrų duomenų matyti, kad UAB „Vigdomus“ nedirbo nei vienas darbuotojas, 2019 metais bendrovės grynasis pelnas buvo 17 101 Eur. Šios aplinkybės sudaro pagrindą laikyti, kad UAB „Dimeksas“ vadovo veiksmai privedė bendrovę prie bankroto tyčia.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo D. Z. su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad priešingai, nei teigia pareiškėja, visi sudaryti sandoriai ir suinteresuoto asmens kaip įmonės vadovo veiksmai buvo tipinė įmonės veikla, kuria buvo siekiama išlaikyti įmonės veiklą, gauti pelno. UAB „Dimeksas“ įsigijo UAB „Vigdomus“ akcijas, turėdama tikslą jas parduoti ir gauti pelną. Dėl to 2019 m. rugpjūčio 16 d. su UAB „Ervin“ sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau prasidėjus pasaulinei COVID-19 pandemijai, kuri užsitęsė iki pat 2021 metų vidurio, pagrindinė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, o UAB „Vigdomus“ akcijos taip ir liko UAB „Dimeksas“ nuosavybėje. Suinteresuotas asmuo D. Z. nesiėmė jokių veiksmų dėl UAB „Vigdomus“ akcijų realizavimo. Suinteresuotas asmuo D. Z. taip pat prisiėmė asmenines prievoles kreditoriams už UAB „Dimeksas“. Tai įrodo, kad jis visais įmanomais būdais stengėsi dengti skolinius įsipareigojimus visiems kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi pripažino UAB „Dimeksas“ bankrotą tyčiniu.
5. Teismo vertinimu, UAB ,,Dimeksas“ jau nuo 2019 m. liepos 26 d. negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais, tai patvirtina į bylą pateikti antstolio D. K. patvarkymai. Be to, iš kartu su pareiškimu pateikto 2021 m. gruodžio 21 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akto, sudaryto tarp CHUP ,,Dinox trade“ ir UAB ,,Dimekas“, turinio matyti, jog jau nuo 2019 m. sausio mėn. UAB ,,Dimeksas“ nebuvo tinkamai atsiskaitęs su minėta įmone CHUP ,,Dinox trade“. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su D. Z. teiginiais, kad skolų užskaitymas, atsiskaitant tarpusavyje prekėmis, buvo įprasta UAB ,,Dimeksas“ praktika, nes su visomis nemokumo administratoriaus nurodytomis įmonėmis, su kuriomis buvo sudaryti tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktai (CHUP ,,Dinox trade“, UAB ,,Baltexim“, UAB ,,Sinistal“, UAB ,,Sufra“, UAB ,,Dinoksas“, UAB ,,Glomera“, ,,DIVI K“ SIA, UAB ,,Multisistema“, UAB ,,Drūtsraigtis“), įskaitymai padaryti už beveik visais atvejais vienerius metus viršijantį laikotarpį, nors iš dalies į bylą pateiktų UAB ,,Dimeksas“ PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog pirkėjai turėjo atsiskaityti su UAB ,,Dimeksas“ dar 2019 m. gruodžio-2020 m. vasario mėnesiais.
6. Teismas taip pat sprendė, kad tiek iš nagrinėjamos bylos medžiagos, tiek iš UAB ,,Dimeksas“ bankroto bylos medžiagos matyti, kad D. Z. skolų tarpusavio įskaitymus sudarė ne su visomis įmonėmis, o tik su tam tikrais kreditoriais, tarp kurių ir su pačiu D. Z. susijusios bendrovės (CHUP „Dinox Trade“, UAB „Dinoksas“), tokiu būdu mažindamas UAB ,,Dimeksas“ turtą.
7. Visgi, teismo vertinimu, esminė aplinkybė, patvirtinanti pareiškimo pagrįstumą, yra 2019 m. rugsėjo 3 d – 2019 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu UAB „Vigdomus“ akcijų už 108 000 Eur sumą įsigijimas. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens UAB ,,EDS guarantee“ paaiškinimu, jog pirmoji pradinio kreditorės UAB „SME Finance“ pretenzija buvo pateikta dar 2019 m. liepos 26 d., tačiau vietoj to, kad atsiskaitytų su kreditoriais, UAB ,,Dimeksas“ direktorius D. Z. vien už UAB „Vigdomus“ akcijas sumokėjo 108 000 Eur realių pinigų, t. y. sumokėdamas į UAB ,,Auto“ kasą. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog D. Z. tyčia privedė UAB ,,Dimeksas“ prie bankroto, t. y. Dimekso direktorius nesistengė išsaugoti įprastinės įmonės veiklos, o priešingai ėmėsi visiškai UAB ,,Dimeksas“ veiklai nebūdingų sandorių – kitos, realiai veiklos nevykdančios įmonės įsigijimo. Dėl tokių UAB ,,Dimeksas“ vadovo veiksmų UAB ,,Dimeksas“ kreditoriai nebeteko galimybės atgauti skolas.
8. Pasisakydamas dėl suinteresuoto asmuo D. Z. argumentų, kad pirkdamas UAB ,,Vigdomus“ akcijas jis siekė uždirbti apie 20 000 Eur, teismas pažymėjo, kad tiek iš bylos medžiagos, tiek iš viešai prieinamos informacijos apie UAB „Vigdomus“ matyti, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. įmonėje nedirbo nė vienas darbuotojas, ji turi įsiskolinimą, kurį vėluoja padengti daugiau nei 10 metų, balanso duomenimis, bendrovė 2019 metais patyrė 20 496 Eur nuostolį, bendrovei nepriklauso joks nekilnojamojo turto objektas, nėra jokių duomenų apie bendrovės vykdomą veiklą. Be to, įmonė, kuriai UAB ,,Dimeksas“ ketino parduoti UAB ,,Vigdomus“ akcijas, 2018 m. ataskaitiniu laikotarpiu turėjo turto už 1 546 410 Eur, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 338 297 Eur, o pinigai ir pinigų ekvivalentai tesudarė tik 51 910 Eur. Šios aplinkybės UAB ,,Dimeksas“ turėjo sukelti pagrįstų abejonių šios įmonės galėjimu įvykdyti įsipareigojimus pagal 2019 m. rugpjūčio 16 d. preliminariąją akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.
9. Atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad byloje nustatyti įstatyme numatyti tyčinio bankroto požymiai, todėl yra pagrindas pripažinti BUAB „Dimeksas“ bankrotą tyčiniu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Suinteresuotas asmuo D. Z. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti nemokumo administratorės prašymą dėl BUAB „Dimeksas“ bankroto pripažinimo tyčiniu; prijungti prie bylos naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo D. Z. nesiėmė jokių veiksmų dėl BUAB „Dimeksas“ įsigytų UAB „Vigdomus“ akcijų realizavimo, kas leistų gauti piniginių lėšų ir tenkinti didžiąją dalį kreditorinių reikalavimų.
10.2. Didžiausia BUAB „Dimeksas“ kreditorė UAB „EDS guarantee“ į Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1828-1080/2022 pateikė 2022 m. rugpjūčio 10 d. prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriame pabrėžė, kad BUAB „Dimeksas“ praturtėjo įsigijusi UAB „Vigdomus“ akcijas. Taigi, turimos UAB „Vigdomus“ akcijos yra vertingos ir nemokumo administratorė, vykdydama jai įstatymu pavestas funkcijas, turėtų šį turtą parduoti, o gautas lėšas panaudoti kreditorinių reikalavimų patenkinimui.
10.3. Teismas nepasisakė dėl suinteresuoto asmens D. Z. argumentų, kad dauguma pareiškime nurodytų sandorių, kuriais atlikti įskaitymai, buvo sudaryti iki 2020 m. sausio 20 d., su šitais tiekėjais UAB „Dimeksas“ dirbo daug metų ir tai buvo įprasta šalių verslo praktika. Į bylą pateikti skolų suderinimo aktai patvirtina faktą, kad tarp šalių buvo nevienkartiniai įskaitymai, o visos įmonės buvo ir pirkėjai, ir tiekėjai tuo pačiu, todėl šie sandoriai niekuo neišsiskiria iš ankstesnių pardavimų.
10.4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo D. Z., siekdamas tęsti įmonės veiklą ir užtikrinti atsiskaitymus su kreditoriais, prisiėmė asmenines prievoles UAB „Dimeksas“ kreditoriams. UAB „Dimeksas“ turėjo 28 000 Eur paskolą iš AB „Mano Bankas“, už kurią D. Z. laidavo asmeniškai vekseliu. D. Z. taip pat pasirašė 50 000 Eur vekselį UAB „Dimeksas“ kreditorei UAB „SME Finance“ (teisių perėmėjas UAB „EDS guarantee“), kurio pagrindu prisiėmė asmeninę prievolę už UAB „Dimeksas“, Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad 22 500 Eur suma buvo įnešta į UAB „Dimeksas“ kaip akcininko D. Z. įnašas. Akivaizdu, kad jeigu D. Z. būtų tyčia siekęs BUAB „Dimeksas“ privesti prie bankroto, tai nebūtų investavęs asmeninių lėšų ar prisiėmęs asmeninių prievolių už UAB „Dimeksas“.
10.5. Teismas nenurodė konkrečių suinteresuoto asmens D. Z. nesąžiningų, aplaidžių veiksmų ir/ ar įgaliojimų viršijimo.
10.6. Papildomi įrodymai į bylą teikiami tik su atskiruoju skundu, nes buvo surasti po persikraustymo darbų, o papildomų dokumentų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS guarantee“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
11.1. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Dimeksas“ ūkinė-komercinė veikla būtų apėmusi ir akcijų pirkimo-pardavimo veiklą. Kita vertus, suinteresuotas asmuo D. Z. nepagrindė ir neįrodė, kokiu būdu priėmė sprendimą, jog UAB „Vigdomus“ akcijų įsigijimas galėtų būti pelningas UAB „Dimeksas“. UAB „Dimeksas“ vadovas nepateikė jokių rinkos tyrimų, verslo vertinimo ataskaitų, akcijų vertės nustatymo ataskaitų, nepateikė jokių realių ir svarbių argumentų, kodėl būtent UAB „Dimeksas“ vadovas, bendrovei jau turint rimtų finansinių problemų, nusprendė atlikti ypatingai rizikingą, niekuo neužtikrintą ir UAB „Dimeksas“ veiklai nebūdingą sandorį.
11.2. Vilniaus apygardos teismas atsisakė patvirtinti D. Z. 22 500 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB „Dimeksas“ bankroto byloje. Todėl suinteresuotas asmuo nepagrįstai nurodo, kad teismas konstatavo, jog jis savanoriškai, siekdamas išvengti bendrovės nemokumo, įnešė savo asmenines lėšas.
11.3. Suinteresuotas asmuo D. Z., būdamas UAB „Dimeksas“ vadovu ir įsigydamas neperspektyvios bendrovės akcijų už 108 000 Eur, neveikė atsakingai, rūpestingai, lojaliai ir profesionaliai UAB „Dimeksas“ ir UAB „Dimeksas“ kreditorių atžvilgiu, todėl bendrovė prie bankroto buvo privestas tyčia.
12. Pareiškėja UAB „Dimeksas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB ,,Opek“, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
12.1. Suinteresuotas asmuo D. Z. nepateikė jokių argumentų, kodėl akcijų pirkimo-pardavimo sandoris galėjo būti naudingas. Suinteresuotas asmuo nepateikė jokių rinkos tyrimų, verslo vertinimo ataskaitų ir nepagrindė, kodėl suinteresuotas asmuo, bendrovei jau turint finansinių sunkumų, priėmė sprendimą sudaryti rizikingą ir bendrovės veiklai nebūdingą sandorį.
12.2. Vilniaus apygardos teismas suinteresuoto asmens D. Z. neįtraukė į UAB „Dimeksas“ kreditorių sąrašą. Be to, suinteresuoto asmens veiksmai, vykdant už bendrovę tam tikras prievoles, nepaneigia tyčinio bankroto požymių egzistavimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
14. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – apelianto UAB „SME Finance“ ir AB „Mano bankas“ išrašytų vekselių kopijas.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
16. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.
17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais naujais įrodymais, prieina prie išvados, kad nurodytuose dokumentuose esanti informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali būti aktuali sprendžiant atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą. Pateikti įrodymai nėra didelės apimties, šalys turėjo galimybę su jais susipažinti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl UAB „Dimeksas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
18. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. lapkričio 18 d. taip pat gauti ir apelianto rašytiniai paaiškinimai. Rašytiniuose paaiškinimuose pasisakoma dėl nemokumo administratorės ir suinteresuoto asmens UAB „EDS guarantee“ atsiliepimuose išdėstytų argumentų.
19. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, sprendžia, kad rašytiniuose paaiškinimuose teikiama pozicija gali būti vertinama tik kaip atskirajame skunde jau išdėstytos apelianto pozicijos papildymas, kuris, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, nėra leidžiamas. Todėl, atsižvelgusi į paminėtą teisinį reglamentavimą, apelianto rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.
Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo
20. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios ĮBĮ (JANĮ 153 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktą). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32 punktą).
21. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens veiksmai, kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti tiek iki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) įsigaliojimo, tiek ir po 2020 m. sausio 1 d., todėl klausimas dėl UAB „Dimeksas“ bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti sprendžiamas ir pagal JANĮ, ir pagal galiojusio ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi tik JANĮ nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad ginčo teisinių santykių reguliavimas bei teismų praktika, įsigaliojus JANĮ, išliko iš esmės panaši, nustatytas pažeidimas nelaikytinas esminiu, savaime sąlygojančiu skundžiamos nutarties nepagrįstumą.
Dėl bendrovės nemokumo momento
22. Nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, kadangi tiek ĮBĮ, tiek JANĮ tyčinio bankroto kriterijaus taikymą sieja su bendrovės nemokumo būkle. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).
23. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs UAB „Dimeksas“ 2019 ir 2020 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pat kitus į bylą pateiktus įrodymus, pripažino, kad UAB ,,Dimeksas“ jau nuo 2019 m. liepos 26 d. negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad būtent 2019 m. liepos 26 d. laikytina UAB „Dimeksas“ nemokumo atsiradimo momentu, tačiau iš nutarties turinio darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog būtent nuo šios dienos UAB „Dimeksas“ buvo nemoki. Apeliantas pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovės BUAB „Dimeksas“ nemokumo momento nustatymo neginčija, jokių argumentų ir įrodymų šioms išvadoms paneigti nepateikia (CPK 178, 185 straipsniai). Jokių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti kitokią išvadą apie bendrovės nemokumą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, į bylą nėra pateikta, todėl konstatuotina, kad bendrovė nemoki buvo nuo 2019 m. liepos 26 d.
Dėl tyčinio bankroto požymių (ne)buvimo
24. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
25. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
26. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
27. Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).
28. Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, kt.).
29. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl atsakovės UAB „Dimeksas“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindė argumentais, kad nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. įmonės vadovas sudarė eilę sandorių, kurie sudaro pagrindą laikyti, jog vadovo veiksmai bendrovę prie bankroto privedė tyčia. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą ir pripažino BUAB „Dimeskas“ bankrotą tyčiniu, konstatavęs, kad esminė aplinkybė, patvirtinanti pareiškimo pagrįstumą, yra 2019 m. rugsėjo 3 d – 2019 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu UAB „Vigdomus“ akcijų už 108 000 Eur sumą įsigijimas. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo D. Z. tyčia privedė UAB ,,Dimeksas“ prie bankroto, t. y. UAB „Dimeksas“ direktorius nesistengė išsaugoti įprastinės įmonės veiklos, o priešingai – ėmėsi visiškai UAB „Dimeksas“ veiklai nebūdingų sandorių – kitos, realiai veiklos nevykdančios įmonės įsigijimo.
30. Apeliantas su tokia išvada nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino apelianto nurodytų aplinkybių, jog jis nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su UAB „Vigdomus“ akcijų realizavimu, taigi, pardavus šias akcijas, būtų galima iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien aplinkybė, jog akcijų pirkimo-pardavimo sandoriais įsigytas turtas nuosavybės teise vis dar priklauso UAB „Dimeksas“, šiuo atveju nėra reikšminga ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, kad susidūrus su finansinėmis problemomis ir prasidėjus išieškojimo procedūroms, UAB ,,Dimeksas“ vadovas iš esmės paskutines bendrovės lėšas panaudojo UAB „Vigdomus“ akcijų įsigijimui.
31. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Vigdomus“ nuo 2016 m. sausio 1 d. nedirbo nė vienas darbuotojas, ji turi įsiskolinimą, kurį vėluoja padengti daugiau nei 10 metų, bendrovei nepriklauso joks nekilnojamojo turto objektas, nėra jokių duomenų apie bendrovės vykdomą veiklą. Apeliantas šių duomenų apie UAB „Vigdomus“ finansinę padėtį neneigia ir iš esmės tik deklaratyviai teigia, kad UAB „Dimeksas“ įsigytos akcijos yra vertingos. Nors apeliantas teisingai nurodo, kad pagal UAB „Vigdomus“ 2019 metų pelno nuostolių ataskaitos duomenis bendrovė veikė pelningai ir turėjo 17 101 Eur pelną, tačiau remiantis vien šiuo rodikliu nėra pagrindo spręsti, kad UAB „Vigdomus“ akcijų įsigijimo sandoris buvo bendrovei naudingas. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, UAB ,,Ervin“, su kuria buvo sudaryta preliminarioji akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir kuriai UAB „Demiksas“ pardavęs akcijas būtų uždirbęs 20 000 Eur pelno, 2018 m. ataskaitiniu laikotarpiu turėjo turto už 1 546 410 Eur, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 338 297 Eur, o pinigai ir pinigų ekvivalentai tesudarė tik 51 910 Eur. Sutiktina, kad šios aplinkybės UAB ,,Dimeksas“ vadovui, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, turėjo sukelti pagrįstų abejonių šios įmonės galėjimu įvykdyti įsipareigojimus pagal 2019 m. rugpjūčio 16 d. preliminariąją akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.
32. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas deklaratyviai teigia, jog pagrindinė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Ervin“ nebuvo sudaryta dėl COVID-19 pandemijos, tačiau šiems teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikia. Byloje nėra duomenų apie UAB „Dimeksas“ ir UAB „Ervin“ komunikaciją po preliminariosios sutarties sudarymo. Apeliantas motyvuotai nepaaiškino, kokios konkrečios pandemijos aplinkybės turėjo įtakos, kad sandoris nustatytu teminu arba jam pasibaigus vis tiek nebuvo sudarytas.
33. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo UAB „EDS garuantee“ Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje teikia argumentus, kad įgijusi UAB „Vigdomus“ akcijas UAB „Dimeksas“ praturtėjo, taigi, pasak apelianto, UAB „Vigdomus“ akcijos yra vertingos“, taip pat niekaip nepagrindžia akcijų įsigijimo sandorio naudingumo bendrovei. Tai yra tik subjektyvus suinteresuoto asmens UAB „EDS garuantee“ vertinimas, kuris šioje byloje nėra pagrįstas jokiais įrodymais.
34. Pareiškėja pareiškimą dėl UAB „Dimeksas“ tyčinio bankroto taip pat grindė ir argumentais, susijusiais su UAB „Dimeksas“ vykdytais įskaitymo sandoriais, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
35. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
36. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).
37. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo argumentų, jog dauguma pareiškime nurodytų sandorių, kuriais atlikti vienašaliai įskaitymai, yra sudaryti su tiekėjais, su kuriais UAB „Dimeksas“ dirbo daug metų ir tai buvo įprasta šalių verslo praktika, t. y. UAB „Dimeksas“ pirkdavo iš jų prekes, jie iš „Dimeksas“. Pirmosios instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmetė ir pagrįstai pažymėjo, kad įskaitymai buvo padaryti už praktiškai visais atvejais vienerius metus viršijantį laikotarpį, nors iš dalies į bylą pateiktų UAB ,,Dimeksas“ PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog pirkėjai turėjo atsiskaityti su UAB ,,Dimeksas“ dar 2019 m. gruodžio-2020 m. vasario mėnesiais.
38. Be to, apeliantas neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad UAB „Dimeksas“ tarpusavio įskaitymus sudarė ne su visomis įmonėmis, o tik su tam tikrais kreditoriais, tarp kurių yra ir su pačiu D. Z. susijusios bendrovės (CHUP „Dinox Trade“, UAB „Dinoksas“). Visos šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti, kad skolų užskaitymas, atsiskaitant tarpusavyje prekėmis, nebuvo įprasta UAB ,,Dimeksas“ praktika.
39. Apeliantas nurodo, kad, siekdamas tęsti įmonės veiklą ir užtikrinti atsiskaitymus su kreditoriais, prisiėmė asmenines prievoles kreditoriams, tačiau pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi netenkino D. Z. prašymo patvirtinti jo 22 500 Eur kreditorinį reikalavimą UAB „Dimeksas“ bankroto byloje. Kita vertus, aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo D. Z. laidavo už UAB „Dimeksas“ prievoles ar atliko mokėjimus, dengdamas UAB „Dimeksas“ įsiskolinimus, niekaip nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad UAB „Dimeksas“ vien už UAB „Vigdomus“ akcijas sumokėjo 108 000 Eur, kurių būtų pakakę atsiskaityti tiek su AB Mano bankas, tiek su UAB ,,EDS guarantee“. Be to, apelianto nurodomos prisiimtos prievolės buvo mažesnės, nei UAB „Vigdomus“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorių vertė, taip pat dalis jų buvo prisiimtos dar iki šių sandorių sudarymo. Todėl vertinti tokių apelianto veiksmų, kaip paneigiančių byloje nustatytus tyčinio bankroto požymius, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
40. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bendrovės vadovo elgesys, atliekant įskaitymus tik su pasirinktais kreditoriais, kuomet bendrovei trūko lėšų atsiskaityti su kreditoriais, sudarant rizikingą ir įmonės veiklai nebūdingą UAB „Vigdomus“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorį, kuriam įvykdyti buvo panaudotos beveik visos bendrovės turimos lėšos, sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog šiais sandoriais bendrovė prie bankroto buvo vedama tyčia, sąmoningais veiksmais, suvokiant, kad lėšų nebepakaks atsiskaityti su kreditoriais, t. y. konstatuoti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo ir ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
41. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai nustatė aptartus požymius, kurie sudaro pagrindą pripažinti BUAB „Dimeksas“ bankrotą tyčiniu. Apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai šių teismo išvadų nepaneigia, todėl skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
42. Atmetus suinteresuoto asmens D. Z. atskirąjį skundą, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Nei BUAB „Dimeksas“, nei suinteresuotas asmuo UAB „EDS guarantee“ bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.