Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl veikos perkvalifikavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. H. P. Molėtų rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir nešiojo šaunamąjį ginklą: 1999 m. sausio 8-10 dienų laikotarpyje, tiksliau tardymo nenustatyta data, savo motinai Z. P. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), malkinėje surado ir tokiu būdu įgijo 16-to kalibro medžioklinį lygiavamzdį „B“ moedlio šautuvą su gamykliniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo 1999 m. sausio mėn. 8-10 d. laikotarpio iki 1999 m. vasario 2 d. neturėdamas leidimo, laikė savo motinos sodyboje (duomenys neskelbtini), esančiame rūsyje, bei 1999 m. vasario 2 d. ryte šį šautuvą nešiojo (duomenys neskelbtini), dalyvaujant neteisėtoje medžioklėje. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, už nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalyje, padarymą H. P. nubaudė pataisos darbais be laisvės atėmimo 24 mėnesių laikotarpiui ir išskaičiuojant iš nuteistojo uždarbio 15 procentų į valstybės pajamas.

2. Utenos apylinkės teisme gautas pareiškėjo H. P. prašymas dėl veikos perkvalifikavimo, kuriame prašo jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 (toliau –BK) 253 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad H. P. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pasikeitimas turi įtakos jo teisinei padėčiai, t. y. galimybei dirbti vairuotoju-(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, asmenims, kurių darbas tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijęs su vaikais, draudžiama dirbti tokį darbą, jei jie buvo pripažinti kaltais padarius tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nepriklausomai nuo to ar teistumas išnykęs.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002-03-14 įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002-06-27 įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2003-07-09) (toliau – ir Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje pasisakyta dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo. Numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

4. Šio įstatymo 5 straipsnyje nurodoma nusikalstamų veikų perkvalifikavimo tvarka. Nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d., veikos perkvalifikuojamos remiantis šio Įstatymo 4 straipsnio ir naujojo Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu. <...> (5 straipsnio 1 dalis). 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenų, kurių kasaciniai skundai iki naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo jau buvo išnagrinėti arba kuriems yra pasibaigę kasacinio skundo padavimo terminai, nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., nekeisdami ir nenaikindami ankstesnių teismų sprendimų, perkvalifikuoja ir šio Įstatymo 10 bei 10¹ straipsniuose numatytus klausimus išsprendžia teismai naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu bylą pirmąja instancija nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šiuos klausimus sprendžia apygardos teismai pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą.

5. Šio Įstatymo 15 straipsnyje nustatyta Baudžiamųjų įstatymų taikymas šiame Įstatyme nenumatytais atvejais. O būtent, kad šiame Įstatyme nenumatytais atvejais galutinį sprendimą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo priima teismas, vadovaudamasis naujojo Baudžiamojo kodekso 3 ir kitų straipsnių nuostatomis (15 straipsnio 1 dalis).

6. Šiuo metu galiojančio BK 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

7. Nagrinėjamu atveju H. P. teistumas yra išnykęs, todėl formaliai svarstyti prašymo dėl veikos perkvalifikavimo teismas neturi pagrindo. Tačiau šis perkvalifikavimas susijęs su kita juridinę reikšmę turinčia aplinkybę – veikos perkvalifikavimas suteiktų galimybę pareiškėjui toliau dirbti vairuotoju-(duomenys neskelbtini), nes siekiant toliau dirbti šį darbą yra būtina gauti QR kodą, kuris neišduodamas asmenims teistiems už sunkius nusikaltimus, nors teistumas ir yra išnykęs (ši nuostata įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje, ją vertinant kartu su 51 straipsnio 1 punktu), todėl šis prašymas svarstytinas. Praktikos, kad tam tikrais atvejais galima svarstyti prašymus dėl veikos perkvalifikavimo, net ir esant išnykusiam teistumui, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-2242-478/2014, 1S-332-397/2017).

8. Minėta, kad BK 3 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Tai bendros taisyklės, kad asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė, taip pat tuo atveju jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

9. H. P. nuteistas Molėtų rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalies redakciją už neteisėtą šaunamojo ginklo įgijimą, laikymą ir nešiojimą. Pagal 1961 m. BK 8¹ straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 1998-06-03, BK 234 straipsnio 1 dalyje numatyta veika buvo laikoma sunkiu nusikaltimu.

10. Pagal šiuo metu galiojančią BK 253 straipsnio 1 dalį tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

11. Šis nusikaltimas, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, nes tai tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija šešerių metų laisvės atėmimo.

12. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes, H. P. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį, atitinka šiuo metu galiojančio BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu, ji perkvalifikuojama į BK 253 straipsnio 1 dalį.

13. Pažymėtina, kad pagal Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju H. P. teistumas yra išnykęs, todėl bausmė nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo H. P. prašymą tenkinti.

H. P. nusikalstamą veiką, dėl kurios jis buvo pripažintas kaltu Molėtų rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 253 straipsnio 1 dalį, nekeičiant paskirtos bausmės.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.