Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis išlaikytinį, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ , neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 164 straipsnyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2018-08-09 apie 11.35 val., bute, esančiame(duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,30 ‰ girtumo laipsnis), rankomis stipriai suimdamas savo tėvui S. S. už kaklo ir tokiu būdu tyčia jį smaugdamas, sukėlė nukentėjusiajam S. S. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Taip pat S. S. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką, o būtent: jis, žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-26769-897/2017 (įsiteisėjo 2017-07-08) privalo mokėti lėšas vaiko – E. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 190 eurus kas mėnesį iki jo pilnametystės, laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 2019-07-31, nuo 2019-10-01 iki 2020-03-31 nemokėdamas lėšų vaikui išlaikyti, sąmoningai vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti.

Šiais veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. teigė, kad kaltę pripažįsta dėl šeimos nariui (tėvui) sukelto smurto. Dėl vaiko išlaikymo, alimentų nemokėjimo kaltės iš pradžių nepripažino. Prieš du metus, grįžo namo į(duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio. Nesikabinėjo, buvo užtvertas kelias, buvo pradėta aiškinti apie gyvenimą, to pasėkoje įvyko šitie veiksmai. Nebuvo norėta sukelti kažkokio skausmo, nebuvo smūgių, stūmimų, nebuvo nieko, buvo pasakyta „pasitrauk iš kelio man“. Tai buvo pirmas kartas, kai pakėlė ranką, tai įvyko, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Norėjo už pečių paimti, kadangi buvo neblaivus, paėmė už kaklo. Suėmė specialiai stipriai už kaklo, norėdamas patraukti tėtį iš kelio. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje parodė, kad teismo sprendime nurodyta, kad ne tik turi mokėti alimentus, bet ir bendrauti su vaiku. Sąmoningai vengė šios pareigos. K. D. parašė pareiškimą dėl alimentų nemokėjimo, tik tada jam buvo išaiškinta, kad vaiko pinigai ir vaiko matymas yra du skirtingi dalykai. Pinigai nebuvo mokėti, todėl, kad negalėjo matyti vaiko. Buvo toks principo reikalas. Nežinojo, kad vaiko pinigai ir jo lankymas yra du skirtingi dalykai. Nusprendė, kad D. yra pilnai apsirūpinusi ir jai to nereikia. Skolos bus sumokėtos iki metų pabaigos, bus toliau normaliai mokama. Nori matyti vaiką. Nuo 2018-05-01 iki 2019-07-31 ir nuo 2019-10-01 iki 2020-03-31 dirbo. Buvo vienu metu, kad pusę metų nedirbo. Į darbo biržą nesikreipė. Yra sveikas, (duomenys neskelbtini). Yra ir buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonės bankrotas prasidėjo gal 2020 m., įmonė nevykdo veiklos, pajamų negauna. Tuo metu kaip direktorius nedirbo. „(duomenys neskelbtini)“ įmonę įsteigė (duomenys neskelbtini) m., yra šios įmonės direktorius. Šiuo metu įmonė yra vykdanti veiklą. Šioje įmonėje gauna atlyginimą. Nemokėjo vaiko išlaikymui iš principo, nes sutuoktinė nevykdė savo pareigų. Turėjo pinigų, tik nepervesdavo. Gali sumokėti visą priteistą sumą. Kaltę pripažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas. Parodymus duos lietuvių kalba. Psichiatrinėje ligoninėje negydytas, narkotinių medžiagų nevartoja. Nori pasakyti, kad šiuo metu gyvena adresu, (duomenys neskelbtini), kartu su savo tėvu S. Ankščiau turėjo žmoną ir jie su ja nuomavo butą, bet jiems išsiskyrus, jis grįžo gyventi pas tėvą. Butas, kuriame gyvena, nuosavybės teise priklauso jo tėvui. Su tėvu jie kartu gyvena apie mėnesį laiko. Vakar, t. y. 2018-08-09 jis buvo bare ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 11.35 val. jis grįžo namo ir tarp jų su tėvu kilo žodinis konfliktas, nes jis jam ištisai aiškina, kaip jis turi gyventi ir panašiai. Jis kiekvieną dieną skundžiasi, kad jam trūksta pinigų ir pinigus jis ima iš jo. Vakar buvo neblaivus ir neatlaikė jo nervai. Jis lindo prie jo, vis burbėjo jam, o jis norėdamas, kad jis nebekalbėtų ir nelįstu prie jo, suėmė jam abiem rankom už kaklo, bet iškarto paleido. Tuomet tėvas iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį ir sulaikė. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė. Savo tėvo būtinai atsiprašys ir su juo susitaikys. Su tėvu daugiau nebegyvens, kuo greičiau susiras butą ir iš jo išsikraustys (t.2, b.l. 39).

2020-04-20 įteikus įtariamajam galutinį pranešimą apie įtarimą įtariamasis S. S. parodė, kad kuo yra įtariamas suprato, kaltu dėl jam pareikšto įtarimo pagal LR BK 140 str. 2 d., 164 str. neprisipažįsta. Išsamius parodymus pateiks teisme. Šiuo metu daugiau nieko pasakyti neturi (t.2, b.l. 70).

A. J. B. 2019-07-02 pareiškimas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, kad 2018-01-11 antstolės J. B. kontorai pateiktas vykdymui vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo iš S. S. D. N. naudai, sūnaus E. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, pagal 2018-01-05 Vilniaus m. apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2YT-26769-897/2017, po 190 Eur per mėnesį (nuo 2019-02-01 pritaikius išlaikymo indeksavimą po 212 Eur per mėnesį). Skolininkas vengia mokėti alimentus, VSDFV duomenimis nedirbantis, jokio registruoto turto, piniginių lėšų sąskaitoje neturintis. 2019-07-02 antstolės J. B. kontoroje gautas išieškotojos D. N. prašymas iškelti S. S. baudžiamąją bylą. Išlaikymo įsiskolinimas iki 2019 m. liepos 01 d. sudaro 4321,16 Eur. Skolininko deklaruota gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini). Remiantis išdėstytu prašo iškelti baudžiamąją bylą, S. S., gyv. (duomenys neskelbtini)., pagal LR BK 164 str. už vengimą išlaikyti savo vaiką (t.1, b.l. 76).

Vilnkiaus miesto apylinkės teismo 2018-01-05 vykdomasis raštas, iš kurio turinio matyti, kad teismas nusprendė S. S. nepilnamečio E. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui gera valia įsipareigoja mokėti periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 190 Eur nuo 2017-01-23 iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Padidėjus minimaliai mėnesinei algai Lietuvoje, išlaikymo dydis nuo atitinkamo mėnesio didinamas tiek procentų, kiek didėja minimali mėnesinė alga. Nepilnamečio baiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama D. N.. teismo sprendimas (nutartis) įsiteisėjo 2017-07-11 (t.1, b.l. 78).

A. J. B. 2019-11-29 pažyma Nr. S-19-18-13112 dėl išlaikymo įsiskolinimo, jog antstolės J. B. kontoroje vykdomas išlaikymo išieškojimas iš S. S. išieškotojos D. N. naudai. Vaikas, kuriam teikiamas išlaikymas E. S., gim. (duomenys neskelbtini). pažymima, kad pagal aukščiau minėtą vykdomąjį dokumentą, išlaikymo įsiskolinimas vykdomojoje byloje iki 2019-12-01 yra 5477,75 Eur ir 61,20 Eur antstolio vykdymo išlaidų (t.1, b.l. 106-107).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-26769-897/2017, kuriuo nuspręsta, kad S. S. nepilnamečio vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui gera valia įsipareigoja mokėti periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 190 Eur nuo 2017-01-23 iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Padidėjus minimaliai mėnesinei algai Lietuvoje, išlaikymo dydis nuo atitinkamo mėnesio didinamas tiek procentų, kiek didėja minimali mėnesinė alga. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama D. N. (t.1, b.l. 141).

AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (laikotarpis nuo 2017-01-01 iki 2019-06-29) išrašas, iš kurio turinio matyti, kad S. S. E. S. išlaikymui į D. N. sąskaitą pervedė: 2017-07-10 - 190,00 Eur, 2017-08-29 - 190,00 Eur, 2017-10-02 - 190,00 Eur, 2017-11-16 - 190,00 Eur, 2017-12-09 - 190,00 Eur, 2018-01-18 - 190,00 Eur, 2018-02-01 - 210,00 Eur, 2018-03-05 - 210,00 Eur, 2018-04-03 - 210,00 Eur (t.1, b.l. 142).

AB SEB banko mokėjimo nurodymas, iš kurio turinio matyti, kad S. S. sūnaus E. S. išlaikymui į D. N. sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2019-09-26 pervedė už 2017 m. 190,00 Eur ir už 2019 m. 09 mėn. - 212,00 Eur (t.1, b.l. 148).

AB SEB banko mokėjimo nurodymas, iš kurio turinio matyti, kad S. S. sūnaus E. S. išlaikymui į D. N. sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2019-08-21 pervedė už 2017 m. 190,00 Eur ir už 2019 m. 08 mėn. - 212,00 Eur (t.1, b.l. 149).

Pažyma „Juridinio asmens duomenys“, iš kurios turinio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota(duomenys neskelbtini), vadovas - S. S., tikslai - gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Įstatinio kapitalo dydis: 2500, akcijų skaičius: 25, vardinių paprastųjų akcijų skaičius: 25, vardinės paprastosios akcijos nominali vertė: 100 (t.1, b.l. 160).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie S. S. valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2017-06-08 iki 2019-07-24 (t.1, b.l. 183).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie S. S. valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2018-01-11 iki 2020-03-18 (t.1, b.l. 186).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis 2018-08-09, bute, esančiame(duomenys neskelbtini), rankomis stipriai suimdamas savo tėvui S. S. už kaklo ir tokiu būdu tyčia jį smaugdamas, sukėlė nukentėjusiajam S. S. fizinį skausmą. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad sūnus užėjo į kambarį ir staiga abiems rankoms stvėrė jam už kaklo, ir pradėjo dusinti. Šiais savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą. (t.1, b.l. 37). Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais surinktais bei teisme ištirtais įrodymais- nukentėjusioji pareiškimu (1 t. b. l. 34), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (1 t. b. l. 45-46).

Taigi, atsižvelgiant į šiuos duomenis darytina išvada, jog kaltinamasis panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą.

Be to, S. S., suimdamas savo tėvui už kaklo ir jį smaugdamas, turėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdį bei numatyti, kad dėl tokių fizinių kontaktų (smaugimo) galėjo atsirasti mėlynės, tai gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamasis nors ir nenorėjo sukelti fizinio skausmo, tačiau sąmoningai savo veiksmais leido skausmui kilti, todėl veikė netiesiogine tyčia.

Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Šioje byloje nukentėjusioji yra kaltinamojo tėvas, todėl laikytinas šeimos nariu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla tam, tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2014, 2K-246/2016). Sąmoningas pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdymas yra tokiais atvejais, kai kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis S. S. kaltu dėl BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos iš pradžių neprisipažino, tačiau parodė, kad sąmoningai vengė pareigos dėl vaiko išlaikymo, nes tai buvo principo reikalas. Turėjo pinigų, tik nepervesdavo, nes jo teigimu, nukentėjusioji (vaiko motina) neleisdavo jam matytis su vaiku, t.y nevykdė savo pareigos. Taigi iš jo parodymų akivaizdu, kad jis suprato, kad turi teikti išlaikymą vaikui, tačiau to nedarė dėl principinių nuostatų, bet ne dėl sunkios turtinės padėties, dėl kurios jis objektyviai neturėjo jokios galimybės teikti priteistą išlaikymą vaikui. Jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažino įrodymais. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą parodė, kad paskutinis mokėjimas buvo 2018 m. balandžio – gegužės mėn. Ikiteisminio tyrimo metu atliko 2 įmokas, sumokėjo už 4 mėnesius, du kartus po 400 eurų. 2019 metais spalio, ar rugsėjo mėn. buvo du pavedimai. Kaltinamasis žinojo išlaikymo dydį, nes bendru sutarimu pasirašė sutartį.

Kaltė įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-26769-897/2017, kuriame nurodyta, kad S. S. nepilnamečio vaiko E. S., išlaikymui gera valia įsipareigoja mokėti periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 190 Eur nuo 2017-01-23 iki vaiko pilnametystės (1 t. b. l. 141), antstolės pareiškimu (t.1, b.l. 76), Vilnkiaus miesto apylinkės teismo 2018-01-05 vykdomuoju raštu (1 t. b.l. 78), banko išrašu (1 t. b. l. 142), banko mokėjimo nurodymais (1 t. b. l. 148, 148), SODROS pažymomis (1 t. b. l. 183, 186), kita rašytine bylos medžiaga.

Byloje iš esančių VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad 2015-05-31 įsigytą automobilį Audi A6, kaltinamasis 2018-12-31 perleido H. S., kas suponuoja išvadą, jog tokiu būdu jis stengėsi nuslėpti turimą turtą (2 t. b. l. 85), į kurį būtų nukreiptas išlaikymo ir įsiskolinimo išieškojimas vykdymo procese.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį negali būti traukiamas tik tuomet, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių. Teismas šioje byloje nenustatė duomenų, leidžiančių spręsti, jog teismo sprendimo kaltinamasis nevykdė dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis tam tikrą išlaikymą epizodiškai vaikui visgi teikė rodo, kad jis žinojo apie pareigą išlaikyti savo dukrą, tačiau nepašalina jo atsakomybės pagal BK 164 straipsnį, nes nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad jis savo pareigą vykdė tinkamai.

Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindo teigti, jog kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas S. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, taip pat atsižvelgiama į į kaltinamojo asmenybę – neteistas (t. 2, b. l. 97), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 92-96), dirbantis.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. S. bausmės tikslai bus pasiekti už BK 140 straipsnio 2 dalyje bei 164 straipsnyje, numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmes, bausmių dydis, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijų vidurkis. Vadovaujantis BK 63 str. 1,4 dalimis bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Taip pat skirtini BK 48 straipsnyje numatyti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje; bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Ikiteisminio tyrimo metu S. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. 11.59 val. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. 10.04 val. (vieną parą) (t. 2, b. l. 28,29). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitytinas į kaltinamajam skirtą bausmę, vieną parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Byloje prašoma iš kaltinamojo S. S. priteisti nukentėjusiajai D. N. 1021,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus, pagalba. Advokatui, advokato padėjėjui mokėtinos sumos dydis yra advokato, advokato padėjėjo ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Advokato ar advokato padėjėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas K. Rugys. Patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra pateikti byloje, tai pinigų priėmimo kvitai ir mokėjimo nurodymas (3 t. b. l. 153-159, 180-183). Pažymėtina, jog nukentėjusiosios atstovas dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu, teisiamuosiuose posėdžiuose, teikė prašymus ir kitus procesinius dokumentus. Nukentėjusiosios atstovas bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, teikė bylai reikšmingus procesinius dokumentus. Įvertinęs bylos pobūdį, teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiosios atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiosios interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti ir jos priteistinos iš kaltinamojo S. S. nukentėjusiosios patirtos atstovavimo išlaidos (BPK 106 straipsnis).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekamas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam įsiteisėjus, panaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir paskirti jam 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, 7 dalimi, įpareigoti: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, 7 dalimi, įpareigoti: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1,4 dalimis bausmes subendrinti ir S. S. paskirti galutinę 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, 7 dalimi, įpareigoti: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme S. S. nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. 11.59 val. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. 10.04 val. išbūtą laiką, (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviems laisvės apribojimo dienoms.

Priteisti iš kaltinamojo S. S. nukentėjusiajai D. N. 1021,00 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

I. S. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.