- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-29
- Bylos Nr.
- I3-871-362/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02569-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- Č. V.
- Kategorijos
- 24.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. V. skundą dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Č. V. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Baisogalos seniūnijos 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. S-135(1.9), įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Baisogalos seniūniją panaikinti (paskelbti negaliojančiu ar pan.) žurnalo įrašą, kuriuo už kapavietės priežiūrą yra nurodytas D. U., įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Baisogalos seniūniją teisės aktų nustatytais terminais iš naujo išnagrinėti prašymą dėl įrašymo į žurnalą atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad 2021 m. lapkričio 4 d. atsakovė priėmė sprendimą Nr. S-135(1.9), kuriuo atmetė pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 17 d. prašymą dėl įrašymo į žurnalą atsakingu už kapavietės priežiūrą. Pažymėjo, kad atsakovės priimtas Sprendimas iš esmės nėra motyvuotas bei priimtas pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, neatitinka ir gero viešojo administravimo principo, taigi, nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, kad savo mamą B. V. ir brolį V. V. laidojo bei paminklą ant mamos kapo statė jis, ant senelių kapo paminklą pastatė dar būdama gyva mama, daugiau kaip 25-erius metus tinkamai prižiūri šeimos kapus. Dėl netinkamos kapaviečių priežiūros jokių pretenzijų nėra gavęs. Atsižvelgiant į tai, jog faktiškai vienintelis atlieka asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą funkcijas, pateikė prašymą, kuriuo prašė laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašyti jį atsakingu asmeniu už kapaviečių, kuriose palaidoti jo motina B. V., brolis V. V. bei seneliai U., priežiūrą. 2021 m. lapkričio 4 d., t. y. po 55 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos, gavo atsakovės priimtą sprendimą, kuriuo jo prašymas įrašyti atsakingu už kapaviečių priežiūrą buvo atmestas. Sprendime nurodyta, kad 2020 m. liepos 28 d. pareiškėjo giminaičiui D. U. buvo išduotas leidimas nurodomoje kapavietėje laidoti A. J. Tuo pačiu į žurnalą už šios kapavietės priežiūrą buvo įrašytas D. U. Nurodyta, kad susisiekus su D. U., jis informavo, kad kapaviete rūpinasi (iškalė mirusios raides antkapyje) ir apie pareiškėjo ketinimus keisti už kapą atsakingą asmenį nieko nežino ir tam nemato priežasčių. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė kartu su sprendimu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių sprendime nurodomas aplinkybes, nevertino fakto, kad 25-rius metus jis buvo faktinis kapavietes tvarkantis asmuo. Pabrėžė ir tai, kad su prašymu į atsakovę buvo kreiptasi dėl dviejų kapaviečių, vienoje iš kurių palaidoti pareiškėjo motina B. V., brolis V. V. bei kitoje seneliai U., priežiūros. Atsakovė sprendime visiškai nepasisakė nei kurioje konkrečiai kapavietėje palaidota A. J., nei kodėl pareiškėjas negali būti paskirtas kitos kapavietės prižiūrinčiu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, atsakovės priimtas sprendimas formalus, nėra teisiškai pagrįstas bei teisėtas, tokie atsakovės veiksmai neatitinka gero administravimo principų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, todėl sprendimas yra naikintinas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Taisykles, kurios, be kitų klausimų, nustato leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių priežiūros ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką. Taisyklių 20 punktas nustato, kad už kapavietės priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo žurnale. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo įgyja atitinkamas teises ir pareigas, numatytas Taisyklėse. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad 2020 m. liepos 28 d. pareiškėjo giminaičiui D. U. buvo išduotas leidimas pareiškėjo nurodomoje kapavietėje (atsakovė nepatikslino, kurioje) laidoti pareiškėjo seserį A. J.. Tuo pačiu į žurnalą už šios kapavietės priežiūrą buvo įrašytas D. U.. Atsakovė sprendime nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis D. U. buvo įrašytas į žurnalą kaip kapavietės priežiūrą atliekantis asmuo. Sprendime atsakovė mini Taisyklių 20 punktą, taigi, darytina prielaida, kad atsakovė priimdama sprendimą įrašyti į žurnalą D. U., kaip asmenį prižiūrintį kapavietę, vadovavosi būtent Taisyklių 20 punktu. Pažymėjo, kad už kapavietės priežiūrą skiriamas asmuo ne tik kuriam buvo išduotas leidimas laidoti, bet ir buvo skirta kapavietė. Pabrėžė, kad šiuo atveju kapavietė nebuvo skirta, kaip tai numatyta Taisyklių 20 punkte. Be kita ko, D. U. nesirūpino nė vieno iš kapavietėse palaidotų asmenų laidojimu (apart savo motinos A. J.), taigi, jis negali būti automatiškai laikomas kapavietėje palaidotus mirusiuosius laidojusiu asmeniu. Jis neatitinka Taisyklių 20 punkte nurodytų sąlygų, todėl nėra pagrindo jį pripažinti asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiūrą. Pažymėjo, kad jis laidojau motiną B. V., brolį V. V., statė jiems paminklą, jau 25-rius metus vienintelis prižiūri jų bei kitą, senelių U., kapavietes. Pareiškėjas daro išvadą, jog atsakovė netinkamai taikė Taisyklių 20 punkto nuostatas dėl ko D. U. buvo nepagrįstai ir neteisėtai įrašytas į žurnalą, kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo. Tokiu būdu, šis įrašas yra nepagrįstas bei neteisėtas, todėl naikintinas.
Nurodė, kad Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo taisyklių 25 punkte nurodyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų. Prašymas atsakovei buvo įteiktas 2021 m. rugpjūčio 17 d., o atsakovės sprendimas buvo gautas tik 2021 m. lapkričio 4 d., t. y. po 55 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Pabrėžtina, kad atsakovė nebuvo susisiekusi su pareiškėju ir nei žodžiu, nei raštu neinformavo jo apie kokius nors prašymo trūkumus, prašymo nagrinėjimo eigą, procedūros pratęsimą ir pan. Atsakovė nesilaikė teisės aktais nustatyto termino parengti atsakymą į pareiškėjo prašymą. Ši aplinkybė papildomai pagrindžia faktą, jog atsakovė priimdama sprendimą nesilaikė teisės aktų reikalavimų, atliko procedūrinius pažeidimus, nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeisti gero viešo administravimo principai. Taigi, atsakovės priimtas sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas, bei atsakovė tokiu atveju turi būti įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
Atsiliepimas
Atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Baisogalos seniūnijos seniūnė priimdama skundžiamą sprendimą vadovavosi Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 20 ir 21 punktų nuostatomis. Pareiškėjas iki 2021 m. rugpjūčio 17 d. nebuvo išreiškęs valios būti savo mirusių giminaičių ginčo kapo prižiūrėtoju, atsižvelgiant į 2020 liepos 28 dienos prašymą, Baisogalos miestelio kapinių žurnale ir vadovaujantis minėtomis Taisyklių nuostatomis buvo įrašytas pareiškėjo giminaitis D. U. Nors pareiškėjas teigia, kad prižiūri ir rūpinasi mirusių giminaičių kapais jau 25 metus, tačiau ši aplinkybė Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Baisogalos seniūnijai nebuvo žinoma. Mano, kad jei pareiškėjas pageidauja tapti savo giminaičių kapų prižiūrėtoju, jis, vadovaujantis Taisyklių 21 punkto nuostatomis, turi susitarti su šiuo metu už kapavietes atsakingu asmeniu D. U. ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui (Baisogalos seniūnijai). Paaiškino, kad atsakovė į pareiškėjo „Prašymą dėl įrašymo į žurnalą atsakingu už kapavietes priežiūrą“ atsakymą pateikė po daugiau nei 20 darbo dienų dėl vidinės komunikacijos tarp specialistų stokos. Pripažįsta, kad sprendimas pareiškėjui buvo pateiktas praleidus 20 dienų terminą, tačiau nemano, kad tai būtų pakankamas pagrindas pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti. Mano, kad priimtas sprendimas atitinka viešojo administravimo principus (yra išsamus, pagristas teisės aktų nuostatomis).
Taip pat nurodė, kad atsakovė sprendimo dėl pareiškėjo prašymo įrašyti jį kaip už U. kapavietę atsakingą asmenį nėra priėmusi. Paaiškino, kad U. kapavietėje paskutinis palaidotas asmuo yra (duomenys neskelbtini) mirusi J. U., o tuo metu už kapavietes atsakingi asmenys skiriami nebuvo. Paaiškino, kad pareiškėjo prašymas dėl jo įrašymo kaip už U. kapaviete atsakingu asmeniu spręstinas teigiamai.
Tretysis suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, kad palaiko visus jame nurodytus argumentus bei pateiktus reikalavimus.
Tretysis suinteresuotas asmuo D. U. atsiliepime į patikslintą pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai panaikinti Baisogalos seniūnijos priimtą sprendimą bei žurnale atliktą įrašą, kur pažymima, kad už kapavietės priežiūrą atsakingas D. U. neturi jokio pagrįsto pagrindo. Nurodė, kad pareiškėjas gali atlikti visus kapams prideramus veiksmus, jokių neteisėtų ar piktybinių kliūčių nėra ir nebus sudaroma.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo Č. V. patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Baisogalos seniūnijos 2021 m. lapkričio 4 d. rašto Nr. S-135(1.9) teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat ginčas kilęs dėl įrašo Laidojimo ir kapinių statinių registravimo žurnale, kad už kapavietės priežiūrą yra atsakingas D. U., pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Č. V. 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą dėl įrašymo į žurnalą atsakingu už kapavietės priežiūrą. Prašyme nurodė, kad Baisogalos seniūnijos kapinėse, toje pačioje šeimos kapavietėje palaidota jo motina bei brolis, šalia esančioje kapavietėje palaidoti seneliai. Atsižvelgiant į tai, kad jis prižiūri minėtas kapavietes, prašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašyti jį atsakingu asmeniu už minėtų dviejų kapaviečių priežiūrą. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Baisogalos seniūnijos 2021 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. S-135(1.9) pareiškėjui buvo atsakyta, kad 2020 m. liepos 28 d. pareiškėjo giminaičiui D. U. buvo išrašytas leidimas pareiškėjo nurodytoje kapavietėje laidoti A. J., tuo pačiu į žurnalą už šios kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu buvo įrašytas D. U. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas įrašyti atsakingu už kapavietės priežiūrą Č. V. atmetamas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių nuostatos.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl už Kapavietės priežiūrą atsakingo asmens statuso atsiradimo (įgijimo), pirmiausiai pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktą, savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcija yra ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, jog savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosios šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą.
Kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Pagal šių Taisyklių 20 punktą, už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių Taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių Taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra. Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, adresą, telefono numerį; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Taigi šioje nuostatoje įtvirtinti trys atvejai, kuomet asmuo pripažįstamas už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingu asmeniu.
Analizuojant anksčiau aptartos teisės normos turinį vertintina, kad minėtoje nuostatoje tam tikra prasme aptarti pagrindai pripažįstant už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingu asmeniu. Pirmuoju atveju be jokių išlygų už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša. Tuo tarpu antruoju atveju matyti, kad tai yra nukreipiančioji teisės norma, kurios įgyvendinimas yra sąlygojamas Taisyklių 21 punkte nustatytų sąlygų (aplinkybių (jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, nurodytus šių taisyklių 20 punkte. Jeigu asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, miršta arba dėl kitų priežasčių negali prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės, jo giminaičiai ir (ar) sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už neprižiūrimos kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis)). Tas pats pasakytina ir apie trečiąjį atvejį, t. y. kai asmeniui suteikiama teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę būtent Taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka.
Pagal anksčiau minėtų Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, besąlygiškai už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingu asmeniu laikomas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša. Kitais atvejais asmuo gali būti pripažintas už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingu asmeniu, kai jis atitinka Kapinių tvarkymo taisyklių 21 arba 24 punktuose apibrėžtas sąlygas. Tai reiškia, kad tik nesant laidojančio asmens, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, tokiu asmeniu gali būti pripažintas minėtų taisyklių 21 arba 24 punktuose nustatyta tvarka (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-38-756/2022).
Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad iki 2020 m. liepos 28 d., kuomet tretysis suinteresuotas asmuo D. U. pateikė prašymą laidoti savo motiną A. J. kapavietėje, kurioje buvo palaidota pareiškėjo motina B. V., už minimą kapavietę nebuvo paskirtas joks už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad D. U. buvo išduotas leidimas minėtoje kapavietėje laidoti savo motiną (pareiškėjo seserį), spręstina, kad D. U., kaip laidojantis asmuo, giminaitis, galėjo būti įrašytas už Kapavietę atsakingu asmeniu ir tam nebuvo reikalingas pareiškėjo sutikimas. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad po motinos mirties pareiškėjas pageidavo ir siekė tapti už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, todėl D. U. buvo teisėtai ir pagrįstai paskirtas už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, nėra teisinio pagrindo naikinti įrašą laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, tuo pačiu vertintina, kad atsakovės 2021 m. lapkričio 4 d. raštas Nr. S-135(1.9), kuriuo buvo atsisakyta įrašyti į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą pareiškėją Č. V. atsakingu už kapavietės, kurioje palaidota pareiškėjo motina, asmeniu, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjas kaip vieną iš minėto rašto naikinimo pagrindų taip pat nurodė tai, jog į jo prašymą atsakymą Radviliškio rajono savivaldybės administracija pateikė tik po 55 darbo dienų, t. y. pažeidusi prašymų nagrinėjimo terminus, nustatytus įstatymų. Dėl akto neteisėtumo procedūros pažeidimo atveju teismas nurodo, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą; nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Sutiktina, kad šiuo atveju atsakovė pažeidė prašymų nagrinėjimui skirtą terminą, tačiau vertintina, kad vien ši aplinkybė nelemia rašto neteisėtumo, kadangi pavėluotas atsakymo pateikimas nesudaro pagrindo pripažinti pažeidimą esminiu, dėl kurio toks individualus aktas būtų panaikintas.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu dėl įrašymo į žurnalą atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, buvo nurodęs dvi kapavietes, t. y. vieną, kurioje palaidota jo motina ir brolis (nors atsakovė nurodė, kad duomenų, jog ten palaidotas pareiškėjo brolis, neturi) bei dėl kapavietės, kurioje palaidoti pareiškėjo seneliai U. Kaip matyti iš 2021 m. lapkričio 4 d. rašto Nr. S-135(1.9), klausimas dėl asmens įrašymo atsakingu asmeniu už U. kapavietės priežiūrą išspręstas nebuvo, to neginčija ir atsakovė, atsiliepime nurodžiusi, jog sprendimo dėl šio pareiškėjo prašymo nėra priėmusi.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (3 straipsnio 5 punktas).
Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą suinteresuotam asmeniui pateikti objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2021-07-01 iki 2022-01-28) taip pat buvo numatyta, jog asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Taigi, ir pareiškėjo skundas turėjo būti nagrinėjamas vadovaujantis šia nuostata. Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje dėstoma: „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: 1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo; 2) jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti; 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; 4) paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas; 5) nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai; 6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis teisės normomis, atsakovė, nenagrinėdama pareiškėjo prašymo dalies dėl įrašymo atsakingu asmeniu už senelių U. kapavietės priežiūrą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos seniūniją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovę teisės aktų nustatytais terminais išnagrinėti pareiškėjo prašymą dalyje dėl pareiškėjo įrašymo į žurnalą atsakingu už senelių U. kapavietės priežiūrą asmeniu.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo Č. V. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjo Č. V. 2021 m. rugpjūčio 7 d. prašymo dalį dėl įrašymo į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą atsakingu asmeniu už U. kapavietės priežiūrą.
Likusią pareiškėjo patikslinto skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.