- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-31
- Bylos Nr.
- eA-150-525/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03256-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės, atstovaujamos Trakų rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- J. L.
- Trečiasis asmuo
- A. L.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Trakų rajono savivaldybės, atstovaujamos Trakų rajono savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ir Trakų rajono savivaldybei, atstovaujamai Trakų rajono savivaldybės administracijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. L.) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja J. L. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama:
1) priteisti iš atsakovo Trakų rajono savivaldybės, atstovaujamos Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovo atstovas, Administracija), 28 760,98 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti;
2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovo atstovas, NŽT), 28 760,98 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti;
3) priteisti iš atsakovų Trakų rajono savivaldybės ir Lietuvos valstybės 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pareiškėja siekia turtinės žalos, patirtos dėl statinių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) ha, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nugriovimo atlyginimo.
1.2. Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. L. Žemės sklypą nuosavybės teise įgijo 2009 m. gegužės 28 d. Administracijos Architektūros skyrius 2009 m. lapkričio 27 d. patvirtino ir išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. AS3-495 statytojui A. L. ūkininko sodybai įkurti – gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmui, statybai (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Trakų rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2010 m. balandžio 6 d. rekomendavo išduoti statybos leidimą A. L. ūkininko sodybai įkurti – gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmo statybai, vandentiekiui ir nuotekynei įrengti, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Administracijos Architektūros skyrius 2010 m. balandžio 7 d. išdavė statybos leidimą Nr. AS1-62, kuriuo statytojui A. L. leido įkurti ūkininko sodybą – gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmo statybai, vandentiekiui ir nuotekynei įrengti. Trakų rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2010 m. gegužės 25 d. rekomendavo išduoti statybos leidimą A. L. gyvenamojo namo pajungimui prie elektros tiekimo tinklų. Administracijos Architektūros skyrius 2010 m. gegužės 26 d. išdavė patikslintą statybos leidimą Nr. AS1-62, kuriuo statytojui A. L. leido įkurti ūkininko sodybą – gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmo statybai, vandentiekiui ir nuotekynei, elektros įvadui įrengti.
1.3. Gavus statybos leidimą, buvo pradėti pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbai. Žemės sklype buvo pastatyti (įrengti) atraminė sienutė, mažas pagalbinis pastatas, betono lauko židinys, betoniniai akmens laiptai ir mediniai laiptai. Statytojas A. L. 2012 m. gruodžio 21 d. surašė deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, kurioje nurodė, jog užbaigta II grupės nesudėtingo pagalbinio pastato statyba pagal statybos leidimą Nr. AS1-62. Šios deklaracijos pagrindu 2013 m. vasario 22 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruota A. L. nuosavybės teisė į 67 kv. m užstatyto ploto pastatą – pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
1.4. 2015 m. prasidėjo teisminiai ginčai dėl nurodytų statinių statybos Žemės sklype teisėtumo – pripažinimo negaliojančiais statybos leidimo ir su juo susijusių dokumentų bei pašalinimo neteisėtos statybos padarinių. Vykdant teismų sprendimus buvo nugriauti ginčo statiniai ir sutvarkyta statybvietė. Atlikus statinių griovimo darbus, buvo atlikti statinių kadastriniai matavimai, kurių metu užfiksuota, kad statiniai, buvę Žemės sklype, yra nugriauti ir sklypas neužstatytas, surašyta 2021 m. rugpjūčio 20 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1, pateiktas prašymas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dėl statinio ir J. L. nuosavybės teisių į jį išregistravimo ir pastatas bei J. L. nuosavybės teisės 2021 m. rugpjūčio 24 d. išregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Šalies argumentai
1.5. Pareiškėja kreipėsi į atsakovus, prašydama atlyginti teismo sprendime nurodytomis priskirtos kaltės dalimis žalą dėl nuosavybės praradimo (statinių nugriovimo), tačiau atlyginti žalą atsisakyta. Šiuo atveju yra visos trys viešosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala.
Žemesnės instancijos teismas
1.6. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinus, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija (teisių ir pareigų perėmėja – NŽT) ir Administracija veikė neteisėtai priimdamos teismo panaikintus sprendimus, patvirtina ir patį neteisėtų veiksmų faktą. Šiuo atveju institucijų padaryti pažeidimai priimant atitinkamus administracinius aktus, kurių pagrindu Žemės sklype buvo pastatyti nugriauti statiniai, yra nustatyti įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-142-213/2016, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1459-232/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-403/2018, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-79-983/2019, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-124-640/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020.
1.7. Šie pažeidimai laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Atsakovai pagal kompetenciją būdami atsakingi už Žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo ir teisingumo patikrinimą, statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, t. y. privalantys patikrinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patikrinti statinio projektą ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą, atsako ir už teisės aktais nustatytos tvarkos pažeidimus, todėl būtent šios institucijos netinkamai taikė teisės normas, pažeidė įstatymų reikalavimus ir nepagrįstai priėmė sprendimus išduoti statybą leidžiančius dokumentus, tai yra atliko neteisėtus veiksmus.
1.8. Pareiškėjos nuostolius, patirtus dėl ginčo objektu buvusio turto sunaikinimo, patvirtina 2018 m. spalio 19 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita atkuriamajai vertei nustatyti Nr. DGV181019 (toliau – ir Vertinimo ataskaita). Pagal Vertinimo ataskaitos duomenis, pagalbinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), be žemės sklypo, akmeninio lauko židinio ir akmenų betono laiptų, atkuriamoji vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, 2018 m. spalio 19 d. yra 71 902,46 Eur. Šiuo metodu nustatyta atkuriamoji turto vertė laikoma turto rinkos verte, o kadangi statiniai buvo griaunami vykdant teismo sprendimą, ši suma laikytina statinių savininko žala, kurią atlyginti turi prievolę ją sukėlę asmenys, inter alia (be kita ko) institucijos, priėmusios neteisėtus administracinius aktus, kurių pagrindu buvo leista teismo sprendimu griaunamo pastato statyba.
1.9. Pareiškėja žalą paskaičiavo pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendime nustatytų kaltų asmenų kaltės laipsnį.
1.10. Vertinimo ataskaitoje ginčo statinių atkuriamoji vertė nustatyta išlaidų (kaštų) metodu 2018 m. spalio 19 d. Šiuo metodu nustatyta atkuriamoji turto vertė laikoma turto rinkos verte. Išlaidų (kaštų) metodo taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – ir Metodika). Išlaidų (kaštų) metodo esmė – prielaida, kad kaina, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamą turtą, jeigu tam poveikio neturėtų tokie veiksniai kaip laikas, rizika ar kiti, būtų ne didesnė nei analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, atkūrimo, atgaminimo, atstatymo (įrengimo) kaina (Metodikos 65 p.).
1.11. Ginčo atveju pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius statinius reikėjo nugriauti vykdant teismo sprendimą, todėl sunaikinto turto vertė buvo apskaičiuota išlaidų (kaštų) metodu nustatant analogiško turto atkūrimo išlaidas, t. y. išlaidas, kurias asmuo patirtų sukurdamas analogišką turtą teismo sprendimo priėmimo momentu, pagal kurį asmuo tos nuosavybės ir neteko. Galutinis teismo procesinis sprendimas dalyje dėl institucijų priimtų administracinių aktų panaikinimo buvo priimtas 2018 m. birželio 29 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-403/2018) ir tik po šio teismo procesinio sprendimo galutinai paaiškėjo, kad statinius reikės nugriauti, kas sąlygoja ir nuosavybės į statinius praradimą, o žalos atlyginimas yra siejamas su nuosavybės praradimo momentu. Todėl Vertinimo ataskaitos parengimo momentas per protingą terminą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties priėmimo dienos yra korektiškas (nepraėjo 1 m. nuo galutinio procesinio teismo sprendimo) ir turėtų būti atlyginamas šioje ataskaitoje nustatytas nuostolių dydis, kuriuos patyrė statinių nugriovimo momentu buvęs jų savininkas pareiškėja. Vertinimo ataskaita laikytina leistinu ir tinkamu įrodymu nustatant žalos atlyginimo dydį.
1.12. Pareiškėjos patirtais nuostoliais laikomos ir statinių griovimo išlaidos, patirtos vykdant teismo sprendimą, įpareigojantį nugriauti šiuos statinius. Vykdydama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą pareiškėja pasirinko rangovą – uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Vilstatis“, kuris teismo sprendime nurodytus darbus atliko už 4 000 Eur kainą. Atsižvelgiant į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-79 983/2019 nurodytų kaltų asmenų kaltės laipsnį, atsakovams kyla pareiga atlyginti ir šias teismo sprendimo vykdymo išlaidas.
1.13. Atsakovai iki skundo teismui padavimo dienos pervedė pareiškėjai jiems tenkančias sumas už statinių griovimo darbus, todėl pareiškėja prašo priteisti žalą tik dėl turto sunaikinimo (t. y. dėl nuosavybės į statybos proceso metu teisėtai pastatytą statinį praradimo). Šiuo atveju šalių kaltės laipsnis jau yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir šalims tenkančios prievolės atlyginti žalą dalys yra aiškios.
1.14. Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos žalos, nes tuo atveju, jei atsakovai būtų neatlikę neteisėtų veiksmų, t. y. būtų nepatikslinę netiksliai nustatytų Žemės sklypo kadastro duomenų, nepatvirtinę ūkininko sodybos įkūrimo projekto, kuriame ginčo statinių statyba numatyta miško žemėje, taip pat būtų neišdavę statybos leidimo šių statinių statybai, nebūtų buvusios pradėtos ginčo statinių statybos ginčo vietoje, taip pat nebūtų tekę griauti jau pastatytų statinių.
1.15. Būtent neteisėti ir teismo sprendimu panaikinti Administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos administraciniai aktai bei veiksmai sudarė prielaidas vykti ginčo statinių statyboms. Statybos buvo pradėtos tik turint visus kompetentingų institucijų suderinimus, leidimus, pritarimus ir statybos leidimą. Administracijai atsisakius išduoti statybos leidimą ar prieš tai nepatvirtinus ūkininko sodybos įkūrimo projekto, ar Vilniaus apskrities viršininko administracijai atsisakius patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenis, nebūtų atsiradusios ir prielaidos ginčo statinių statybai, todėl tokia statyba šioje vietoje (miško žemėje) nebūtų pradėta ir nebūtų atsiradusi žala – nuostoliai.
1.16. Pareiškėja ir A. L. jokių ketinimų kurti sodybą miško žemėje niekada neturėjo. Būtent tam, kad būtų nustatytos tikslios žemės naudmenos iškart po Žemės sklypo įsigijimo ir buvo atlikti tikslieji kadastriniai matavimai. Jie niekada neslėpė, kad Žemės sklype bus projektuojama ir statoma ūkininko sodyba, nes tuo tikslu ir buvo įsigytas Žemės sklypas, kuris yra žemės ūkio paskirties ir tokia statyba sklype, išskyrus jo dalyje, kuriai nustatyti miško apribojimai, yra galima. Šių asmenų siekis pasistatyti statinius Žemės sklype negali būti laikomas neteisėtais veiksmais, nes jie šį siekį įgyvendino laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, turėdami visus būtinus kompetentingų institucijų išduotus dokumentus ir pagrįstai manydami, kad statiniai statomi ne miško žemėje.
1.17. Neneigiant pareiškėjos kaltės, nustatytos prejudiciniais faktais civilinėje byloje, susijusios su pareiga aktyviai rinkti duomenis dėl valdomos nuosavybės paskirties ir statybos joje galimybių, iš dalies prisidėjusios prie susiklosčiusios padėties, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuluotus kriterijus šios kaltės dydis nėra pakankamas, kad pareiškėjai tektų didžioji ar lygiavertė dalis valstybės ir savivaldybės klaidų taisymo pasekmių. Bylos duomenys taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai yra tokie akivaizdūs ir reikšmingi bei kad jos kaltės laipsnis laikytinas pakankamu konstatuoti jos nesąžiningumą. Kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, kad pareiškėjos ir A. L. kaltės laipsnis sudaro 20 procentų, pareiškėja prašo priteisti ne visą jos patirtą žalą (71 902,46 Eur), bet atitinkamai 20 procentų mažesnę sumą nei faktiškai patyrė.
Atsiliepimas
2. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. NŽT 2021 m. birželio 16 d. raštu Nr. 46SD-2782-(14.46.137 E.) nurodė, kad atsižvelgdama į 2021 m. gegužės 18 d. prašyme pateiktą informaciją dėl teismo sprendimo vykdymo, sutinka ne teismo tvarka padengti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-79-983/2019 nurodytomis priskirtos kaltės dalimis griovimo rangos darbų išlaidas, t. y. išlaidų dalį, tenkančią įvykdžius sprendimą, po to, kai bus pateikti papildomi dokumentai, t. y. komerciniai pasiūlymai griovimo rangos darbams atlikti, griovimo rangos darbų sutartis; dokumentai, patvirtinantys griovimo rangos darbų kainą bei apimtį; dokumentai, patvirtinantys griovimo rangos darbų apmokėjimą bei įvykdymą; griovimo rangos darbus patvirtinanti fotofiksacija.
2.2. Dėl antrosios prašymo dalies – patirtos žalos atlyginimo, atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti žalos suma nustatyta vadovaujantis Vertinimo ataskaitos duomenimis, pareiškėjai buvo paaiškinta, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, privalu vadovautis atkuriamosios vertės kaštais, kurie atitinka esamą sugadinimo metu objekto (statinio) fizinę būklę. Kadangi pareiškėjos pateikta Vertinimo ataskaita parengta 2018 m. spalio 19 d., o statinio (statinių) griovimo rangos darbai numatomi atlikti 2021 m. birželio–liepos mėn., t. y. nuo Vertinimo ataskaitos parengimo praėjus 2,5 metų, pareiškėjai nurodyta, kad pateikta Vertinimo ataskaita negalima vadovautis nustatant patirtos žalos dydį.
2.3. NŽT 2021 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 46SD-3855-(14.46.137 E.) pareiškėjos atstovui taip pat buvo paaiškinta, kad rangos darbų suma bus atlyginta pareiškėjai pateikus nuotraukas, patvirtinančias teismo sprendime nurodytų pastatų nugriovimą ir statybvietės sutvarkymą. Tuo tarpu dėl kitos turtinės žalos dalies atlyginimo pareiškėja buvo informuota, kad Vertinimo ataskaita atkuriamajai vertei nustatyti nėra tinkamas ir aktualus dokumentas, kurio pagrindu galima spręsti žalos dydžio ir atlyginimo klausimą.
2.4. Pareiškėjai pateikus papildomus duomenis, t. y. nuotraukas, patvirtinančias pastatų nugriovimą ir statybvietės sutvarkymą, NŽT atlygino 1 650 Eur sumą, o pareiškėja klausimo dėl jos atlyginimo nagrinėjamoje byloje nekelia.
Šalies argumentai
2.5. Pareiškėja teigia, jog patirtos žalos sumą nustatė išlaidų (kaštų) metodu, kurio pagrindu parengta Vertinimo ataskaita, o joje nurodoma nustatyta turto vertė yra laikoma rinkos verte ir būtent ją prašoma atlyginti nagrinėjamoje byloje. Vertinant kokiais atvejais nustatant turto vertę aktualus ir taikytinas būtent išlaidų (kaštų) metodas, būtina atsižvelgti į Metodikos nuostatas. Vertinant Metodikos nuostatas akivaizdu, kad atliekant turto vertinimą išlaidų (kaštų) metodu turėtų būti nustatoma turto rinkos vertė, tačiau nurodyta vertė nebūtinai privalo sutapti su realiai patirtomis išlaidomis nurodyto turto įsigijimui arba pastatymui. Pareiškėjai tenka pareiga įrodyti realiai patirtą žalą įvykdžius teismo sprendimą, o ne menamą, kuri galėtų būti patirta realizavus arba atstatant turtą. Įrodymai pagrindžiantys realiai patirtos žalos sumas galėtų būti: rangos darbų sutartys, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitos faktūros, bankinių pavedimų kopijos ir kiti duomenys, įrodantys realias pinigines išlaidas turto statybai, tačiau pareiškėja neturi teisės prašyti atlyginti turto, kuris faktiškai yra neteisėtų statybų padarinys, rinkos vertės, nes nurodytas turtas negalėtų būti įsigytas arba realizuotas.
2.6. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kurie taip pat yra minimi ir nurodomi Vertinimo ataskaitos 6–9 puslapiuose, nugriauto pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė nurodoma naudojimo paskirtis yra pagalbinė ūkio, taigi nurodomas pastatas privalėjo būti naudojamas pagal pagrindinę nustatytą paskirtį ir atitinkamai vertinamas kaip pagalbinis ūkio pastatas. Šiuo atveju pareiškėjos teikiamos Vertinimo ataskaitos 1.1. papunktyje suformuotoje vertinimo užduotyje nurodoma, kad sudaryta vertinimo sutartimi užsakovė pageidavo nustatyti nekilnojamojo turto – pagalbinio pastato, naudojamo kaip poilsio namas, vertę. Aplinkybė, kad turtas buvo vertinamas ne kaip naudojamas pagal pagrindinę nustatytą paskirtį, bet būtent kaip poilsio namas, patvirtinama Vertinimo atskaitos 1, 2, 4 puslapiuose nustatytomis formuluotėmis; taip pat Vertinimo ataskaitos išvadoje, kurioje pažymėta, kad turto rinkos vertė: ,,Vertinamo turto – pastato – pagalbinio pastato (naudojamas kaip poilsio namas), be žemės sklypo, užstatytas plotas 67.00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), akmeninio lauko židinio ir akmenų betono laiptai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), atkuriamoji vertė sudarant lokalinę sąmatą, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, 2018 m. spalio 19 dienai yra 71 902,46 Eur (septyniasdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai du eurai keturiasdešimt šeši centai).“. Pastato naudojimo būdas neabejotinai yra svarbus nustatant turto rinkos vertę, tačiau neteisėtas ir savavališkas jo pakeitimas neturi sąlygoti turto vertės padidėjimo. Turtas, t. y. pagalbinis ūkio pastatas, kurio paskirtis pagalbinė ūkio, atitinkamai turėjo būti vertinamas kaip pagalbinis ūkio pastatas, o priešingas jo vertinimas, t. y. kaip naudojamo poilsiui namo, yra nesuprantamas ir kelia papildomų abejonių dėl Vertinimo ataskaitoje nustatytos sumos pagrįstumo.
2.7. Vertinimo ataskaita parengta 2018 m. spalio 19 d., o rangos sutartis su UAB ,,Vilstatis” dėl pagalbinio pastato griovimo darbų atlikimo sudaryta 2021 m. liepos 5 d. Vadovaujantis byloje esančiu pareiškėjos pateiktu 2021 m. liepos 15 d. atliktų darbų perdavimo priėmimo aktu Nr. 07-19, buvo įvykdyti šie statinių griovimo rangos darbai: namo ir pamatų griovimas, lauko židinio griovimas; betoninių laiptų griovimas; medinių laiptų griovimas; lauko sandėliuko griovimas. Nurodyti duomenys patvirtina, kad turtas realiai sunaikintas, t. y. nugriautas, praėjus beveik 2 m. 9 mėn. po Vertinimo ataskaitos parengimo. Nuo 2018 m. spalio 19 d. iki realaus jų nugriovimo 2021 metų liepos mėn. pastatas buvo naudojamas ir eksploatuojamas, kas lėmė natūralų jo nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Trakų rajono savivaldybės atstovas Administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pareiškėjos pateikta Vertinimo ataskaita atkuriamajai vertei nustatyti nėra ir negali būti įrodymas, kiek pareiškėja ir A. L. patyrė realių išlaidų griautinų pastatų statybinėms medžiagoms, darbams apmokėti, t. y. kiek faktiškai patyrė išlaidų statydami griautinus pastatus, o ne kokia jų rinkos ar atkuriamoji vertė. Ši ataskaita įvertino tik rinkos vertę, kuri yra nuolat kintantis rodiklis, joje pateikta tik hipotetinė turto pardavimo kaina vertinamuoju laikotarpiu. Vertinimo ataskaitoje nevertintos aplinkybės, susijusios su vykdytos statybos būdu, vertintojui nebuvo žinomos aplinkybės, susijusios su realiai atliktais / neatliktais darbais, taip pat nebuvo žinomi įrodymai apie medžiagų įsigijimą. Jokių įrodymų, kurie pagrįstų realiai patirtą turtinę žalą, pareiškėja į bylą nepateikė.
3.2. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2012 m. gruodžio 21 d. surašė deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, dėl pagalbinio pastato statybos užbaigimo, galutinis teismo procesinis sprendimas dalyje dėl institucijų priimtų administracinių aktų panaikinimo buvo priimtas tik 2018 m. birželio 29 d. ir tik po šio teismo procesinio sprendimo galutinai paaiškėjo, kad statinius reikės nugriauti. Pastatas nugriautas buvo tik 2021 m. liepos 15 d., todėl pareiškėja naudojosi pastatu beveik 9 m. ir net neabejotina, jog per tokį laiką pastatas natūraliai nusidėvėjo, kas neabejotinai lėmė pastato vertę jo nugriovimo momentu. Pareiškėjai negali būti sudaryta sąlygų neteisėtai praturtėti Administracijos sąskaita, kas būtent ir nutiktų, jei jai būtų atlyginta pastatų rinkos ar atkuriamoji vertė, o ne jos realiai patirtos ir pagrįstos išlaidos.
3.3. Statybinės medžiagos, likusios statinį nugriovus yra statytojo (pareiškėjos) nuosavybė. Medžiagų vertė turėtų būti minusuojama apskaičiuojant pareiškėjos patirtą tiesioginę tikrąją žalą.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 19 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundą:
1) priteisė pareiškėjai iš atsakovo Trakų rajono savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, 28 760,98 Eur turtinei žalai atlyginti;
2) priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 28 760,98 Eur turtinei žalai atlyginti;
3) priteisė pareiškėjai iš atsakovų Trakų rajono savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2021 m. spalio 11 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
(Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi ištaisė sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytus rašymo apsirikimus: „Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Trakų rajono savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, pareiškėjos naudai 1 845,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.“)
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas, vertindamas neteisėtų veiksmų sąlygą pagal CK 6.271 straipsnį, nurodė, jog atsakovų padaryti pažeidimai priimant atitinkamus administracinius aktus, kurių pagrindu Žemės sklype buvo pastatyti nugriauti statiniai, yra nustatyti įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-142-213/2016, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1459- 232/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-403/2018, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-79-983/2019, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-124-640/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020.
6. Teismas šiuo aspektu akcentavo, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija neatliko žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo ir teisingumo patikrinimo veiksmų, t. y. neįgyvendino įstatymais nustatytų kontrolės funkcijų ir tokiu neveikimu buvo pažeistos norminių teisės aktų nuostatos. Taip pat konstatuota, kad Administracija netinkamai vykdė įstatymuose ir juos detalizuojančiuose įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtintą pareigą užtikrinti, kad jos priimami sprendimai dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, techninio projekto derinimo ir statybos leidimo išdavimo neprieštarautų teisės aktams. Ūkininko sodybos įkūrimo projektas buvo parengtas pagal Administracijos Architektūros skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. AS3-495 statytojui A. L. ūkininko sodybai įkurti – gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmo statybai, vandentiekiui ir nuotekynei žemės sklype įrengti. Parengtam ūkininko sodybos įkūrimo projektui buvo pritarta Trakų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. balandžio 6 d. posėdžio protokolu Nr. AS5-046 ir 2010-05-25 posėdžio protokolu Nr. AS5-097. Tuo metu galiojusių Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 (toliau – ir Nuostatai), nustatė, kad komisija, gavusi iš savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) statytojo (užsakovo) prašymą statinio statybos leidimui gauti kartu su dokumentais, nurodytais statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, privalo juos patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus (16.1 p.). Šiuo atveju Trakų rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija, pagal Nuostatų 16.1 punktą turėdama prievolę patikrinti nurodytus dokumentus, to nepadarė, kas lėmė neteisėtų statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, t. y. dėl jos neveikimo buvo išduotas neteisėtas statybą leidžiantis dokumentas. Po pritarimo projektui Trakų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje Administracijos Architektūros skyrius išdavė 2010 m. balandžio 7 d. statybos leidimą Nr. ASI-62 bei 2010 m. gegužės 26 d. patikslintą statybos leidimą Nr. ASI-62, kuriuo buvo leista statyti ūkininko sodybą – gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus, pritaikytus kaimo turizmo statybai, pagal suderintą projektą. Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 20 punktas nustatė, jog už statinio projektavimo sąlygų ir įstatymų bei kitų teisės aktų atitikimą pagal kompetenciją atsako institucijos, taip pat savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) CK ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendė, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta, kad atsakovai Vilniaus apskrities viršininko administracija (teisių ir pareigų perėmėja – NŽT) ir Administracija veikė neteisėtai priimdami administracinius aktus, kurie teismo buvo panaikinti kaip neteisėti. Teismo vertinimu, tokie atsakovų veiksmai patvirtina jų veiksmų neteisėtumą ir jie laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, o šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl jame nustatyti faktai dėl atsakovių veiksmų neteisėtumo turi prejudicinę galią šioje byloje, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų teisinių santykių šalys nebegali ginčyti kitose bylose.
8. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas žalos sąlygą pagal CK 6.271 straipsnį, atkreipė dėmesį, jog pareiškėja nurodo, kad nuostolius, patirtus dėl ginčo objektu buvusio turto sunaikinimo, patvirtina į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – Vertinimo ataskaita, kuri, teismo vertinimu, remiantis Metodikos 65 punktu, laikytina leistinu ir tinkamu įrodymu nustatant žalos atlyginimo dydį.
9. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad pagal Vertinimo ataskaitos duomenis pastato–pagalbinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), be žemės sklypo, akmeninio lauko židinio ir akmenų betono laiptų, atkuriamoji vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, 2018 m. spalio 19 dienai yra 71 902,46 Eur. Šiuo metodu nustatyta atkuriamoji turto vertė laikoma turto rinkos verte, o kadangi statiniai buvo griaunami vykdant teismo sprendimą, ši suma laikytina statinių savininko žala, kurią atlyginti turi prievolę ją sukėlę asmenys, inter alia institucijos, priėmusios neteisėtus administracinius aktus, kurių pagrindu buvo leista teismo sprendimu griaunamo pastato statyba (CK 6.271 str.). Teismas sutiko su pareiškėja, jog ginčo atveju jai nuosavybės teise priklausančius statinius reikėjo nugriauti vykdant teismo sprendimą, todėl ir sunaikinto turto vertė buvo apskaičiuota išlaidų (kaštų) metodu nustatant analogiško turto atkūrimo išlaidas, t. y. išlaidas, kurias asmuo patirtų sukurdamas analogišką turtą teismo sprendimo priėmimo momentu, pagal kurį asmuo tos nuosavybės ir neteko. Teismo vertinimu, atsakovams nepateikus rašytinių įrodymų, patvirtinančių jų teiginius dėl pareiškėjos patirtų išlaidų dydžio nepagrįstumo, pareiškėjos išlaidos dėl turto sunaikinimo bei patirtos šalinant neteisėtos statybos padarinius, pripažintinos įrodytomis ir pagrįstomis, taip pat sutiktina su pareiškėja, jog galutinis teismo procesinis sprendimas dalyje dėl institucijų priimtų administracinių aktų panaikinimo buvo priimtas tik 2018 m. birželio 29 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 281-403/2018) ir tik po šio teismo procesinio sprendimo galutinai paaiškėjo, kad statinius reikės nugriauti, kas sąlygoja ir nuosavybės į statinius praradimą, o žalos atlyginimas yra siejamas su nuosavybės praradimo momentu, todėl 2018 m. spalio 19 d. Vertinimo ataskaitos parengimo momentas yra protingas terminas.
10. Teismas nurodė, jog prejudiciniu šiai bylai įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-79-983/2019 buvo nutarta kaltais dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo statyti pagalbinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), asmenimis pripažinti Administraciją, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 40 procentų; NŽT, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 40 procentų; pareiškėją ir A. L., kurių atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti šalių kaltės laipsniai ir tarp šalių ginčo dėl šio fakto nėra, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja neteisingai paskaičiavo prašomos žalos atlyginimą iš atsakovų pagal nustatytą kaltės laipsnį.
11. Teismas, vertindamas priežastinio ryšio sąlygą pagal CK 6.271 straipsnį, nurodė, jog atsakovų neteisėti veiksmai (atsakovai būtų nepatikslinę netiksliai nustatytų Žemės sklypo kadastro duomenų, nepatvirtinę ūkininko sodybos įkūrimo projekto, kuriame ginčo statinių statyba numatyta miško žemėje, taip pat būtų neišdavę statybos leidimo šių statinių statybai, nebūtų buvusios pradėtos ginčo statinių statybos ginčo vietoje, taip pat nebūtų tekę griauti jau pastatytų statinių) akivaizdžiai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pareiškėjai padaryta turtine žala.
12. Teismas, apibendrindamas motyvus dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstumo, konstatavo, jog byloje nustatytos visos būtinos viešosios atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėja įgijo teisę į turtinės žalos atlyginimą ir iš atsakovo Trakų rajono savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, pareiškėjai priteistina 28 760,98 Eur (71902,46 Eur × 40 % = 28760,98 Eur) ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, pareiškėjai priteistina 28 760,98 Eur (71902,46 Eur × 40 % = 28760,98 Eur).
13. Teismas, spręsdamas dėl procesinių palūkanų priteisimo, nurodė, jog kadangi pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas, pareiškėjai priteistinos iš atsakovų 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
14. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, priteisė pareiškėjai 1 845,25 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
III.
15. Atsakovas Trakų rajono savivaldybė, atstovaujama Administracijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjos pateiktoje Vertinimo ataskaitoje nevertintos aplinkybės, susijusios su vykdytos statybos būdu, vertintojui nebuvo žinomos aplinkybės, susijusios su realiai atliktais / neatliktais darbais, taip pat nebuvo žinomi įrodymai apie medžiagų įsigijimą. Jokių įrodymų, kurie pagrįstų realiai patirtą turtinę žalą, pareiškėja į bylą nepateikė. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius statinius reikėjo nugriauti vykdant teismo sprendimą, todėl ir sunaikinto turto vertė buvo apskaičiuota išlaidų (kaštų) metodu nustatant analogiško turto atkūrimo išlaidas, t. y. išlaidas, kurias asmuo patirtų sukurdamas analogišką turtą teismo sprendimo priėmimo momentu, pagal kurį asmuo tos nuosavybės ir neteko. Taip pat teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja nesąžiningai elgėsi nepateikdama duomenų apie jai likusių statybinių medžiagų vertę.
15.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino kaip reikšmingos aplinkybės to, kad nugriauto pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė nurodoma naudojimo paskirtis yra pagalbinė ūkio, taigi nurodomas pastatas privalėjo būti naudojamas pagal pagrindinę nustatytą paskirtį ir atitinkamai vertinamas kaip pagalbinis ūkio pastatas. Šiuo atveju Vertinimo ataskaitos 1.1. papunktyje 10 suformuotoje vertinimo užduotyje nurodoma, kad sudaryta vertinimo sutartimi užsakovė pageidavo nustatyti nekilnojamojo turto – pagalbinio pastato, naudojamo kaip poilsio namas, vertę. Aplinkybė, kad turtas buvo vertinamas ne kaip naudojamas pagal pagrindinę nustatytą paskirtį, bet būtent kaip poilsio namas, patvirtinama Vertinimo atskaitos 1, 2, 4 puslapiuose nustatytomis formuluotėmis; taip pat vertinimo ataskaitos išvadoje, kurioje pažymėta, kad turto rinkos vertė: ,,Vertinamo turto – pastato – pagalbinio pastato (naudojamas kaip poilsio namas), be žemės sklypo, užstatytas plotas 67.00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), akmeninio lauko židinio ir akmenų betono laiptai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), atkuriamoji vertė sudarant lokalinę sąmatą, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, 2018 m. spalio 19 dienai yra 71 902,46 Eur.“ (Vertinimo ataskaitos 45 psl.). Šią aplinkybę būtina įvertinti atsakovų naudai, nes atsakovai neišdavė leidimo ir nederino poilsio namo statybos, poilsio namo statyba žemės ūkio paskirties žemės sklype negalima, todėl leidimas buvo išduotas tik pagalbinio ūkio pastato statybai. Pareiškėja vietoj pagalbinio ūkio pastato faktiškai pastatė poilsio namą, todėl jai tenka atsakomybė už tai, kad pastatas buvo naudojamas ne pagal jo paskirtį, ko pasėkoje rinkos vertė yra taip pat didesnė nei pagalbinio ūkio pastato.
15.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pačių statytojų didelis nerūpestingumas, neatsargumas ir neteisėti veiksmai lėmė didesnės žalos nei būtų buvusi pastačius pagalbinio ūkio pastatą, atsiradimą. Už šį žalos skirtumą Administracija nėra atsakinga. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjai, kuri taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.
15.4. Pirmosios instancijos teismo konstatuotas turtinės žalos dydis nustatytas nesant byloje pakankamų ir įtikinamų įrodymų apie pareiškėjos patirtus su poilsio namo statyba ir jo griovimu susijusius nuostolius, nepašalinus byloje esančių prieštaravimų, susijusių su statinio statybos darbų, statybinių medžiagų ir griovimo darbų, likusių statybinių medžiagų verte.
Atsiliepimas
16. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo Trakų rajono savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Administracija neginčija teismo nustatytų aplinkybių dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su pareiškėjai padaryta turtine žala, tačiau nepagrįstai kvestionuoja teismo išvadas dėl žalos dydžio nustatymo, teigdama, kad pareiškėjos pateikta Vertinimo ataskaita buvo netinkamas įrodymas patirtos žalos dydžiui pagrįsti.
16.2. Šiuo atveju žalos dydis nustatytas galiojančia Vertinimo ataskaita, o turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 1 d.). Vertinimo ataskaita parengta tinkamą kvalifikaciją turinčio asmens, turto vertintojo, kuris yra įrašytas ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintą teismo ekspertų sąrašą. Administracija nepateikė jokių įrodymų, jog Vertinimo ataskaita būtų užginčyta bei paneigta.
16.3. Teismas pagrįstai nustatė, kad Vertinimo ataskaita laikytina leistinu ir tinkamu įrodymu nustatant žalos atlyginimo dydį, o Administracija apeliaciniame skunde jokių šias išvadas paneigiančių aplinkybių nenurodė, pakartodama tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodžiusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir kurie yra grindžiami prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais, galinčiais paneigti Vertinimo ataskaitos teisingumą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką turto vertinimo ataskaita yra laikytina tinkamu įrodymu žalos dydžiui nustatyti.
16.4. Pareiškėja kitos galimybės patirtai žalai apskaičiuoti kitaip, nei pateikdama turto vertinimo ataskaitą, objektyviai neturi. Pasak Administracijos, pareiškėja turėtų pateikti dokumentus, susijusius su realiai atliktais statybos darbais ir įsigytomis medžiagomis. Tačiau pareiškėja ir A. L. ginčo pastatą statė kaip fiziniai asmenys, jis buvo statytas 2010–2012 m. asmeniniams poreikiams, todėl pareiškėja jokių dokumentų, susijusių su darbų atlikimu ar medžiagų įsigijimu nei rinko, nei saugojo. Tuo metu jokių aplinkybių, kad galimai kada nors kils ginčas dėl šio statinio teisėtumo, nebuvo galima numatyti, nes dar prieš pastato statybas buvo nustatytos tikslios žemės naudmenos ir atlikti Žemės sklypo tikslieji kadastriniai matavimai. Asmenys siekį pastatyti statinius Žemės sklype įgyvendino laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir turėdami visus būtinus kompetentingų institucijų išduotus dokumentus ir pagrįstai manydami, kad statiniai statomi ne miško žemėje. Todėl Administracijos reikalavimas pateikti su pastato statybomis susijusius dokumentus, kurių pareiškėja neturi, yra neįgyvendinamas. Būtent todėl tokiais atvejais žala gali būti nustatoma parengiant turto vertinimo ataskaitą, kuri yra leistinas įrodymas žalos dydžiui pagrįsti.
Šalies argumentai
16.5. Pareiškėja dar iki skundo teismui padavimo kreipėsi į atsakovus, prašydama apsvarstyti galimybę žalos atlyginimo klausimą išspręsti taikiai, o taip pat nurodyti, kokių papildomų dokumentų reikia institucijoms, kad jos sumokėtų joms tenkančią žalos, susijusios su nuosavybės teisės į pastatą netekimu, atlyginimo dalį
16.6. Administracija nepagrįstai nurodo, kad statybinės medžiagos, likusios statinį nugriovus, yra statytojo (pareiškėjos) nuosavybė ir kad medžiagų vertė turėtų būti minusuojama apskaičiuojant patirtą tiesioginę tikrąją žalą. Pasak Administracijos, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja nesąžiningai elgėsi nepateikdama duomenų apie jai likusių statybinių medžiagų vertę. Pareiškėja yra pateikusi teismo sprendimo vykdymo išlaidas patvirtinančius įrodymus, pagal kuriuos griovimo darbai buvo atlikti už 4 000 Eur kainą, juos atliko UAB „Vilstatis“. Atsakovai iki pareiškimo teismui pateikimo dienos pervedė pareiškėjai jiems tenkančias sumas už statinių griovimo darbus, dėl to ginčo dėl šių išlaidų atlyginimo nebuvo. Todėl Administracija nepagrįstai kelia klausimą dėl statybinių medžiagų vertės išminusavimo, kuomet jau yra sumokėjusi jai tenkančią griovimo išlaidų dalį. Su UAB „Vilstatis“ sudarytoje rangos sutartyje buvo nurodyta, kad UAB „Vilstatis“ įsipareigoja atlikti (duomenys neskelbtini) rąstinio namo, lauko židinio, akmeninių lauko laiptų, atraminės sienelės, mažo medinio pagalbinio pastato ir medinių laiptų griovimo paslaugas iki 2021 liepos 15 d. bei išvežti bei tinkamai utilizuoti statybines atliekas.
16.7. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino kaip reikšmingos aplinkybės to, kad nugriauto pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė nurodoma naudojimo paskirtis yra pagalbinė ūkio, taigi nurodomas pastatas privalėjo būti naudojamas pagal pagrindinę nustatytą paskirtį ir atitinkamai vertinamas kaip pagalbinis ūkio pastatas, tačiau Vertinimo ataskaitoje turtas buvo vertinamas ne kaip naudojamas pagal pagrindinę nustatytą paskirtį, bet kaip poilsio namas.
16.8. Pastatas-pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas pagal Administracijos Architektūros skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. AS3-495, pagal kurį buvo parengtas Ūkininko sodybos įkūrimo – Gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmui, statybos projektas, kurio tikslas – gyvenamojo namo ir 5 pagalbinių statinių kaimo turizmo paslaugai teikti įkūrimas, ir pagal Administracijos Architektūros skyriaus išduotą statybos leidimą Nr. AS1-62. Šio pastato statybų neteisėtumas teismų buvo konstatuotas ir statybą leidžiantys dokumentai panaikinti tik dėl to, jog buvo nustatyta, kad pastatas buvo pastatytas Žemės sklype esančioje miško paskirties žemėje, o ne dėl kažkokių kitokių aplinkybių.
16.9. Apeliacinio skundo tenkinimo ir bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atveju būtų pažeistas proceso operatyvumo principas.
Atsiliepimas
17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko bei prisideda prie atsakovo Trakų rajono savivaldybės atstovo Administracijos apeliacinio skundo. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, išdėstytais apeliaciniame skunde (žr. šios nutarties 15.1–15.4 p.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjos skundas dėl turtinės žalos atlyginimo, pagrįstumas ir teisėtumas.
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos sąlygos kilti viešajai deliktinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį, o pareiškėjos pateikti duomenys dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio pagrindžia realiai patirtos žalos dydį.
20. Atsakovo Trakų rajono savivaldybės atstovas Administracija, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju žalos dydis buvo nustatytas tinkamai neįvertinus byloje surinktų įrodymų ir nepagrįstai pripažinus pareiškėjos pateiktą Vertinimo ataskaitą tinkamu dokumentu realiai patirtos žalos dydžiui nustatyti. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teisme ginčo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio su pareiškėjos nurodyta turtine žala nėra, tačiau Administracija ginčija priteistos turtinės žalos dydį bei jį pagrindžiančius įrodymus.
21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1019-520/2023).
22. Tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs, ir teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, pripažįstamas faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5231-968/2020).
23. Kartu pažymėtina tai, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017).
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui pripažinus įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytus atsakovų neteisėtus veiksmus bei jų priežastinį ryšį su pareiškėjos patirta turtine žala, nagrinėjamoje byloje nebuvo tinkamai įvertintas priteistinos žalos dydis jį grindžiančių įrodymų visumoje.
25. Šiuo atveju pareiškėja priteistinos žalos dydį grindė 2018 m. spalio 19 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita atkuriamajai vertei nustatyti Nr. DGV181019. Kaip matyti iš šios ataskaitos, joje pagal pareiškėjos ir A. L. (užsakovų) užsakymą buvo vertinamas turtas, be kita ko, pastatas – pagalbinis pastatas (naudojamas kaip poilsio namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo pastato paskirtis – pagalbinio ūkio, o tą patvirtina ir byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys. Be to, tiek Vertinimo ataskaitoje, tiek 2018 m. spalio 19 d. Vertinamo objekto apžiūros akte Nr. 18-10-19A buvo nurodoma, kad vertinamas turtas naudojamas ne pagal nustatytą pagrindinę paskirtį – pagalbinio ūkio, o poilsio paskirčiai.
26. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog atsižvelgus į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai neįvertino to, jog ginčo pastato pagrindinė nurodoma naudojimo paskirtis skyrėsi vertinant šį pastatą, nors pastatas privalėjo būti naudojamas pagal pagrindinę nustatytą paskirtį ir atitinkamai vertinamas kaip pagalbinis ūkio pastatas. Taigi teismas turėjo pasisakyti dėl šios faktinės aplinkybės galimos įtakos ginčo pastato rinkos vertei bei atitinkamai priteistinam žalos dydžiui.
27. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog kadangi šiuo atveju žala buvo priteista buvo vadovaujantis Vertinimo ataskaita, kurioje buvo vertinamas nugriautas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip poilsio namas, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-79-983/2019 nustatyti atsakovų kaltės laipsniai (atitinkamai po 40 procentų), atsižvelgus į tai, jog atsakovai nederino poilsio paskirties statinio statybų, taip pat apima ir aplinkybę, jog ginčo pastatas buvo naudojamas ir vertinamas ne pagal jo paskirtį, ir dėl to šio pastato rinkos vertė taip pat galėjo būti didesnė nei pagalbinio ūkio pastato.
28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant analogiško pobūdžio klausimus pripažinta, jog tuo atveju, jei nebuvo išsiaiškintos bylai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su turtinės žalos dydžiu, nustatomas faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo (žr., pvz., 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1885-520/2021).
29. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjai turtinės žalos dydį, tinkamai neįvertino su šio dydžio nustatymu susijusių aspektų, todėl turėtų pakartotinai vertinti pareiškėjos skundo pagrindą (žalos dydį grindžiančias aplinkybes) bei patikrinti pareiškėjos prašomos priteisti žalos dydį, nustatydamas vertinimo metu padarytų išvadų teisingumą bei atsižvelgdamas į atsakovų kaltės laipsnį bei sąsajumą su pareiškėjos skunde nurodyta suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytus motyvus bei atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, skundžiamame teismo sprendime šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos, dėl to teismo sprendimas nepripažintinas pagrįstu.
30. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija tenkina atsakovo Trakų rajono savivaldybės, atstovaujamo Administracijos, apeliacinį skundą ir panaikina skundžiamą teismo sprendimą bei perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi nėra priimamas baigiamasis teismo aktas ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Trakų rajono savivaldybės, atstovaujamos Trakų rajono savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.