- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Teismo sprendimas
- Data
- 2018-08-10
- Bylos Nr.
- e2-1245-494/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04485-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Atsakovas
- UAB „BMB kokybiški langai“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „BMB kokybiški langai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „BMB kokybiški langai“ 3 106,66 Eur skolą, kurią sudaro: 2 351,72 Eur pagrindinė skola, 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos, 714,94 Eur delspinigiai; 8,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovas UAB „BMB kokybiški langai“ pirko iš pradinio kreditoriaus UAB „Glastika“ prekes pagal šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. 2017-07-26 ieškovas UAB „Juris LT“ ir UAB „Glastika“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas kaip naujas kreditorius perėmė reikalavimo teisę į atsakovą. Atsakovas 2017-08-01 buvo skolingas ieškovui 3 651,72 Eur pagrindinės skolos ir 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, tačiau gavęs pranešimą, atsakovas sumokėjo dalį, t. y. 1 300,00 Eur, skolos. Šiam momentui ieškovas liko skolingas atsakovui 2 391,72 Eur. Taip pat nurodo, kad remiantis sutarties 6.2 punktu, už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną atsakovas turi mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius, kas šiai dienai sudaro 714,94 Eur. Viso atsakovo įsiskolinimas ieškovui, įskaitant reikalaujamus delspinigius, yra 3 106,66 Eur. Ieškovas ne kartą ragino atsakovą raštu ir žodžiu, kad šis įvykdytų savo finansinius įsipareigojimus ir atsiskaitytų su ieškovu už pateiktas prekes, tačiau atsakovas ignoravo šiuos raginimus ir tam, kad apgintų savo teises ir teisėtus interesus, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas patikslintame atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Pirmiausia nesutiko su prašomu priteisti skolos dydžiu. Nurodė, kad ieškovas tik perpirko iš UAB „Glastika“ šios turimas reikalavimo teises į atsakovą, todėl ieškovas gali turėti į atsakovą ne didesnio dydžio pagrindinį reikalavimą, nei pagal sutartį turi UAB „Glastika“, kurios reikalavimą ieškovas perėmė. UAB „Glastika“ pateiktas atsakovui 2017-12-31 skolų suderinimo aktas patvirtina, kad atsakovo pagrindinės skolos, kylančios iš 2011-12-13 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. GLA-2011/14 tarp atsakovo ir UAB „Glastika“, sudaro iš viso 2 354,99 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, kad ieškovas negali ir neturi teisės reikalauti iš atsakovo priteisti didesnę sumą nei realiai yra pagrindinės atsakovo skolos dydis UAB „Glastika“. Taip pat atsakovas nesutinka su nurodytu delspinigių dydžiu. Nurodo, kad nors sutarties 6.2 punkte tarp atsakovo ir UAB „Glastika“ buvo numatytas 0,2 proc. delspinigių mokėjimas už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos, tačiau prašo teismo mažinti delspinigių dydį iki įprastai teismų praktikoje taikomo 0,02 proc. delspinigių dydžio, t. y. kad ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma būtų sumažinta iki 71,49 Eur, vietoj prašomų priteisti 714,91 Eur. Atsakovas nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų dydžiu, prašydamas teismo sumažinti prašomą iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą iki Teisingumo ministro rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio už teismo įsakymo parengimą – t. y. iki 0,25 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, kas sudarytų 212,70 Eur. Tuo pačiu pagrindu sumokėtas ir priteistinas žyminis mokestis taip pat turi būti mažinamas analogiškai.
2018-04-25 gautas ieškovo pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriame nurodyta, jog atsakovas 2018-04-18 ir 2018-04-23 iš dalies atsiskaitė su ieškovu, sumokėdamas 750,00 Eur sumą. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnio nuostatomis, atsakovo padarytas įmokas 750,00 Eur sumai užskaitė tokia tvarka ir šiai dienai laiko, kad atsakovas yra sumokėjęs 714,94 Eur delspinigių ir 35,06 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio nuostatomis, atsisako ieškinio reikalavimo dėl 714,94 Eur delspinigių priteisimo ir dalies reikalavimo 35,06 Eur sumai dėl ikiteisminio skolų išieškojimo išlaidų priteisimo. Nurodo, kad ieškinio reikalavimas po dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo sudaro 2 351,72 Eur pagrindinės skolos ir neatlyginta dalis ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis – 4,94 Eur, viso – 2 356,66 Eur.
2018-07-25 gautas antras ieškovo pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriame nurodyta, kad atsakovas 2018-05-21 ir 2018-05-22 iš dalies atsiskaitė su ieškovu, sumokėdamas 1 604,99 Eur. Ieškovas vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsakovo padarytas įmokas 1 604,99 Eur sumai užskaitė tokia tvarka: 4,94 Eur likutis ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir 1 600,05 Eur pagrindinės skolos. Ieškovas atsisako ieškinio reikalavimo dėl 1 600,05 Eur pagrindinės skolos priteisimo ir likusio reikalavimo 4,94 Eur sumai dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo. Nurodo, kad 2018-07-25 dienai ieškinio reikalavimą sudaro 751,67 Eur pagrindinės skolos, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.
Į 2018-07-26 paskirtą teismo posėdį šalys neatvyko. Apie teismo posėdžio datą ir laiką informuoti buvo tinkamai. Iš ieškovo UAB „Juris LT“ per EPP sistemą gautas prašymas dėl bylos nagrinėjimo ieškovui nedalyvaujant. Iš atsakovo jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo atstovui nedalyvaujant nėra gauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl pagrindinės skolos
Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „BMB kokybiški langai“ pirko iš UAB „Glastika“ stiklus ir stiklo paketus (toliau – Prekės) pagal šalių 2011-12-13 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. GLA-2011/14. Tačiau pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras atsakovas su UAB „Glastika“ neatsiskaitė ir liko skolingas 3 651,72 Eur sumą. 2017-07-26 ieškovas UAB Juris LT“ ir UAB „Glastika“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas UAB „Juris LT“, kaip naujas kreditorius, perėmė, o atitinkamai UAB „Glastika“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo UAB „BMB kokybiški langai“ 3 651,72 Eur skolą su visomis netesybomis, palūkanomis bei nuostoliais, kurie turi būti skolininko sumokėti pradiniam kreditoriui (Reikalavimo perleidimo sutarties 1 punktas). Ieškovas UAB „Juris LT“, vadovaudamasis CK VI skyriaus nuostatomis, 2017-08-01 išsiuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo dėl 3 651,72 Eur pagrindinės skolos, 175,20 Eur palūkanų ir 40,00 Eur išieškojimo išlaidų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį perleidimą. Ieškovo teigimu, gavęs pranešimą, atsakovas sumokėjo dalį skolos, t. y. 1 300,00 Eur, todėl ieškinio padavimo dienai atsakovo skola ieškovui sudaro 2 351,72 Eur. Dėl šios skolos ginčo tarp ieškovo ir atsakovo iš esmės nėra.
Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Ieškovas pateikė atsakovui 2017-08-01 pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Nenustatyta, kad atsakovas būtų reiškęs pretenzijas ieškovui dėl netinkamo sutarties vykdymo. Taip pat nenustatyta, kad atsakovas savo prievolę pagal reikalavimo perleidimo sutartį būtų pilnai įvykdęs (CPK 176– 179 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas savo skolos nepadengė ir ieškinio padavimo dienai buvo skolingas ieškovui 2 351,72 Eur pagrindinės skolos sumą.
Dėl delspinigių priteisimo
CK 6.256 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Remiantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai)(CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
2011-12-13 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. GLA-2011/14 6.2 punkte šalys susitarė dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių. Įvertinus tai, jog abi šalys yra pelno siekiantys, profesionalūs ūkio subjektai, todėl jiems taikomi didesni apdairumo kriterijai, šalys privalo elgtis itin apdairiai ir numatyti pasirašomų dokumentų pasekmes. Esant nurodytoms aplinkybėms, ir atsižvelgiant į tai, jog delspinigių dydis nustatytas abiejų šalių susitarimu, teismas prašymą sumažinti delspinigių dydį atmeta, laiko 714,94 Eur delspinigių dydį protingu.
Dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo
Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – MVPĮ) taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (MVPĮ 1 straipsnio 2 dalis). Minėto įstatymo 7 straipsnis 1 dalis numato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą.
Ieškovas ir atsakovas yra pelno siekiantys privatūs juridiniai asmenys, ūkio subjektai, teikiantys komercines paslaugas, tarp šalių sudarytos paslaugų teikimo sutartys įstatymo prasme yra komercinės, todėl šalių teisiniams santykiams taikytinos įstatymo nuostatos (MVPĮ 1 straipsnio 3 dalis, 2 straipsnio 1 dalis, 6 dalis). Ieškovas perėmė reikalavimo teisę iš UAB „Glastika“, kuri perdavė atsakovui prekes, atsakovas tuo pagrindu įgijo pareigą atsiskaityti sutartyse numatytomis sąlygomis ir terminais, tačiau šią pareigą pažeidė, todėl ieškovas, kaip naujasis kreditorius, įgijo teisę reikalauti išieškojimo išlaidų kompensavimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovo reikalavimas tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 40,00 Eur suma išieškojimo išlaidoms kompensuoti (MVPĮ 7 straipsnio 1 dalis, CK 6.63 straipsnio 2 dalis).
Dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies bei likusios priteistinos sumos
Minėta, kad 2017-07-26 tarp ieškovo UAB „Juris LT“ ir UAB „Glastika“ sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas, kaip naujasis kreditorius, perėmė, o atitinkamai UAB „Glastika“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo UAB „BMB kokybiški langai” 3651,72 Eur skolą. Reikalavimo perleidimo sutarties 1 punkte nurodyta, kad šia sutartimi pradinis kreditorius perleidžia naujajam kreditoriui savo reikalavimo teisę į skolininko skolą kartu su visomis netesybomis, palūkanomis ir nuostoliais, kurie turi būti skolininkui sumokėti pradiniam kreditoriui.
Ieškovo duomenimis atsakovas sumokėjo dalį 3 651,72 Eur pagrindinės skolos, t. y. 1 300,00 Eur, tokiu būdu liko skolingas naujam kreditoriui 2 351,72 Eur pagrindinės skolos, kurią prašo teismo priteisti iš atsakovo. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų bei 714,94 Eur delspinigius, kuriuos teismas pripažino teisėtais ir pagrįstais. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas 2018-04-18, 2018-04-23, 2018-05-21 ir 2018-05-22 pervedė į ieškovo sąskaitą bendroje sumoje 2 354,99 Eur. Ieškovas, vadovaudamasis LR 6.54 straipsnio nuostatomis, atsakovo padarytas įmokas užskaitė tokia tvarka: 714,94 Eur delspinigių, 40,00 Eur ikiteisminio skolų išieškojimo išlaidų ir 1 600,05 Eur pagrindinės skolos.
Atsakovas nesutiko dėl sumokėtų įmokų įskaitymo paskirstymu, argumentuodamas tuo, kad darydamas visas įmokas atsakovas aiškiai nurodė, jog moka visas sumas pagrindinei skolai dengti, todėl atsakovas tinkamai visa apimtimi įvykdė savo prievolę. Tačiau teismas atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.
CK 6.54 straipsnio norma reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Remiantis CK 6.54 straipsnio 1–4 dalimis, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis Nr. e3K-3-101-611/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-378/2017).
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, net atsakovui ir nurodžius atlikto mokėjimo paskirtį, ieškovas turi teisę gautas lėšas paskirstyti savo nuožiūra. Todėl darytina išvada, kad ieškovas turėjo pagrindą paskirstyti atsakovo mokamas įmokas, laikydamasis CK 6.54 straipsnio nuostatų.
Dispozityvumo principas lemia, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovas šia teise pasinaudojo ir, vadovaudamasis CPK 140 straipsnio nuostatomis, atsisakė ieškinio reikalavimų dėl 714,94 Eur delspinigių, 40,00 Eur ikiteisminio skolų išieškojimo išlaidų ir 1 600,05 Eur pagrindinės skolos, pareiškė, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės.
Teismas konstatuoja, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies reikalavimų, kaip neprieštaraujantis įstatyminėms nuostatoms, priimtinas, civilinė byla dalyje dėl 714,94 Eur delspinigių, 40,00 Eur ikiteisminio skolų išieškojimo išlaidų ir 1 600,05 Eur pagrindinės skolos nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Atsisakius nuo dalies ieškinio reikalavimų, atsakovas lieka skolingas ieškovui 751,67 Eur pagrindinės skolos ((2351,72 Eur+40,00 Eur+714,94 Eur)-500,00 Eur-250,00 Eur-250,00 Eur-750,00 Eur-604,99 Eur)), kuri priteistina iš atsakovo ieškovo naudai.
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgiant į tai, kad šalys yra ūkio subjektai, besiverčiantys ūkine – komercine veikla, palūkanų dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Šio Įstatymo tikslas - nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai (MVPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (MVPĮ 1 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, t. y. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma - 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsižvelgiant į tai, jog vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma yra 0 proc., (0,00 proc. + 8 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 751,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-11-20 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias pagal byloje pateiktus dokumentus sudaro: 70,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 700,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas atsisakė ieškinio dalyje dėl 2 354,99 Eur priteisimo, jam grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio, t. y. 40,00 Eur ((2 354,99 Eur x 3 proc. x 75 proc.) x 75 proc.)) (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 5 dalis). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje situacijoje išsprendžiamas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsižvelgimo į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas taisyklę, taip pat įvertinant priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Ieškinio atsisakymas ir civilinės bylos nutraukimas, kai atsakovas ieškinio reikalavimą patenkina iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, prilygsta palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimui. Ieškovas pradėjo civilinį procesą dėl skolos išieškojimo atsakovo atžvilgiu, skola gera valia, pradelsus nustatytą terminą, buvo sumokėta po ieškinio pateikimo teismui. Dėl šios aplinkybės spręstina, kad dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo yra atsakovo kaltė. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo patenkintas 100 procentų.
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (ir vėlesni pakeitimai) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintais maksimaliais atlygintinų išlaidų dydžiais. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus užmokesčio už ieškinį dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šios paslaugos teikimo metu galiojo 2017 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 838,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už ieškinį negali viršyti 2 096,757 Eur (838,70 x 2,5). Taigi, nors nagrinėjamoje byloje išties nebuvo kilęs itin sudėtingas ginčas bei nesusiklostė išskirtinė teisinė situacija, o byloje esančio ieškinio parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės analizės, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog už šio ieškinio parengimą ieškovas sumokėjo daugiau kaip 3 kartus mažesnę sumą, nei Rekomendacijose numatytas maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis, leidžia pagrįstai spręsti, kad sprendime nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos susitariant dėl užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio. Be to, nors šiuo atveju ieškinio dalykas yra skola, tačiau ieškinys grindžiamas keliomis sąskaitomis-faktūromis, kurių suma nėra maža, be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškinio parengimui yra reikalingos atitinkamos darbo ir laiko sąnaudos. Pabrėžtina, kad advokato teisinės pagalbos išlaidos už ieškinio parengimą, tai ne tik tam tikra suma už procesinio dokumento surašymą. Tai visa eilė advokato veiksmų – susipažinimas su ginčo situacija ir ieškovo pateiktais dokumentais, jų analizavimas, teisės aktų, reikalingų taikyti esamoje situacijoje analizavimas, ieškinio rengimas (apima tikslų šalių rekvizitų surašymą, faktinių aplinkybių, reikalavimo dėstymą, teisinės argumentacijos formulavimą), toliau ieškinio priedų surinkimas, jų kopijavimas ir pateikimas teismui. Ši advokato veiksmų seka rengiant konkretų ieškinį teismui apima tam tikrą valandų skaičių. Tai patvirtina ir į bylą pateikta 2018-10-18 sąskaita už teisines paslaugas. Joje yra įvardintas teisinių paslaugų, suteiktų ieškovui UAB „Juris LT“ pobūdis – dokumentų teisinis įvertinimas ir analizė, ieškinio dėl skolos priteisimo iš UAB „BMB kokybiški langai“ parengimas ir pateikimas teismui.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas savo reikalavimus pirmiausiai siekė patenkinti ekonomiškesne ikiteismine tvarka, t. y. 2017-08-01 siuntė pranešimą, kuriuo ragino atsakovą sumokėti skolą geruoju, tačiau atsakovas skolos ieškovui nesumokėjo, todėl ieškovas savo teises turėjo ginti pareikšdamas ieškinį, dėl ko ir susidarė minėtos atstovavimo išlaidos. Šaliai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nereaguojant į ikiteisminio skolos išieškojimo procedūros metu siųstą pranešimą ir nesistengiant spręsti skolos apmokėjimo klausimo kitais būdais (pvz., sudaryti skolos mokėjimo dalimis grafiką), natūralu, jog vėliau kyla nepageidaujamos finansinės pasekmės.
Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, ieškinio turinį, reikalavimo dydį, teikiamų paslaugų komplektiškumą, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), dydžių, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalaujama priteisti išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas. Iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 700,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 730,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (30,00 Eur žyminio mokesčio + 700,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas turėjo byloje 4,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios išieškotinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
Priimti ieškovo UAB „Juris LT“ (į. k. 303262509) atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalyje dėl 2 354,94 Eur priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Priteisti ieškovui UAB „Juris LT“ (į. k. 303262509) iš atsakovo UAB „BMB kokybiški langai“ (į. k. 111781626) 751,67 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 67 ct) skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (751,67 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2017-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 730,00 Eur (septynis šimtus trisdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „BMB kokybiški langai“ (į. k. 111781626) 4,11 Eur (keturis eurus 11 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300, bankas „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Gražinti ieškovui UAB „Juris LT“ (į. k. 303262509) 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2017-10-18 per PaySera, pavedimo Nr. 88793099. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi šiuo sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.