Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-05-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-185-720/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-185-720/2018Nutartis · 2018-05-15Kauno apylinkės teismas
  2. AN2-300-810/20182018-08-01Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-15
Bylos Nr.
II-185-720/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00525-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Nukentėjusysis
S. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-185-720/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00525-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1.; 1.4.1.; 16.9.7.; 21.10.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui R. Ž.,nukentėjusiajai S. P., jos atstovei advokato padėjėjai E. S.,ekspertei Z. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto R. Ž. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-5555-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

skundžiamu nutarimu R. Ž. buvo nubaustas 225 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 27 d., 14.35 valandą, Kaune, Ateities plente 50, vairuodamas automobilį „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, įvažiuodamas į pagrindinį kelią, nedavė pirmenybės juo važiuojančiam automobiliui „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvyko susidūrimas. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės bei nukentėjusio automobilio „BMW 320“ vairuotoja S. P., kuriai buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. Ž. prašo panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kurioje jis yra pripažintas kaltu dėl sukelto eismo įvykio. Taip pat panaikinti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. 3749/2017 (02) S. P. nustatytus sužalojimus ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Skunde nurodė, kad minėto įvykio aplinkybės buvo kitokios. Nurodė, kad nelygiareikšmių kelių sankirtoje, važiuodamas šalutiniu keliu ir privažiavęs pagrindinį kelią, jis įsitikino, kad atvažiuojančių transporto priemonių, jam iš kairės pusės pagrindiniu keliu, nėra. Į pagrindinį kelią jis įvažiavo antra pavara (apie 20 km/h greičiu), laikydamasis kuo dešiniau važiavimo krypties. Įvažiavęs į pagrindinį kelią pradėjo greitėti ir perjungęs aukštesnę pavarą pajuto smūgį į savo automobilio galą. Eismo įvykis įvyko ne nelygiareikšmių kelių sankirtoje ar jos prieigose, o gerokai toliau nuo jos. Susidūrimas įvyko dėl automobilių greičių skirtumo abiems automobiliams važiuojant pagrindiniu keliu ta pačia kryptimi. Pareiškėjo manymu, „BMW“ automobilio vairuotoja, važiuodama maksimaliai leistinu greičiu, turėjo galimybę sustabdyti savo automobilį, matydama, kad artėja prie jo automobilio galo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad turėdamas specialių žinių jis nesutinka su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. 3749/2017 (02) S. P. nustatytais sužalojimais ir nežymiu sveikatos sutrikdymu. Minėtoje išvadoje S. P. konstatuota kaklo raiščių patempimas, krūtinės ląstos, dešinio peties sumušimas, tačiau išvados tiriamojoje dalyje nurašytose gydytojų įrašuose nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų S. P. patirtus sužalojimus. Tai patvirtina ir specialisto išvados 3 punktas, kuriame į klausimą „kokiais objektyviais duomenimis remiantis nustatytas sveikatos sutrikdymas?“, specialistė atsako, „remiantis objektyviais medicinos dokumentuose esančiais gydytojų įrašų duomenimis“. Šiame punkte specialistė nenurodo kokias būtent objektyviais sužalojimų požymiais rėmėsi. Specialisto išvadoje S. P. sužalojimai ir nežymus sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas remiantis tik subjektyvaus pobūdžio skausminiais nusiskundimais, tai yra, kad S. P. skundėsi skausmu kakle, krūtinėje, dešiniame petyje (b. l. 3).

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius atsiliepimu nesutinka su R. Ž. skunde išdėstytais motyvais, prašo R. Ž. skundo netenkinti ir palikti 2018 m. kovo 19 d. nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad kaip matyti iš pirminio pareiškėjo paaiškinimo, jis iš šalutinio kelio antra pavara, esant greičiui apie 40 km/h įvažiavo į pagrindinį kelią Ateities plente įsitikinęs, kad Ateities plente iš kairės pusės nėra automobilio. Nuvažiavęs Ateities plentu apie 30 metrų, pajuto smūgį į savo automobilio galą. Kaip matyti iš pareigūnų 2017-09-27 tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio, pareiškėjo vairuotam automobiliui buvo apgadintas galinis kairės pusės bamperis, galinis kairės pusės bagažinės dangtis, kairės pusės galinis posparnis. Bylos medžiagoje užfiksuota, kad kito automobilio vairuotoja S. P. važiavo Ateities plentu, ties AB „Lytagra“ ir pastebėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuojantį automobilį „Volvo“, t. y., pareiškėjo vairuojamą automobilį, pastarasis jos nepraleido važiuojant pagrindiniu keliu dėl ko ji staiga atsitrenkė į minėtą automobilį priekiu. S. P. vairuojamo automobilio buvo apgadintas priekinis dešinės pusės bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės kapoto dangtis. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3749/2017(02) S. P. konstatuotas kaklo raiščių patempimas, krūtinės ląstos dešinio peties sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad specialistas, pateikęs minėtą išvadą, buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsnį ir dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. Įvertinus nurodytas aplinkybes mano, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje pareiškėjui priimtas pagrįstai ir teisingai, todėl skundo prašo netenkinti bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 9-10).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 27 d., 14.35 valandą, Kauno užmiestyje važiavo automobiliu „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo prekybos centro „Lytagra“ link Ateities plento. Privažiavęs pagrindinį kelią – Ateities plentą, stabdė automobilį ir tuo metu žiūrėjo į kairę pusę ar nėra atvažiuojančių automobilių, toje atkarpoje matomumas buvo ribotas apie 50 metrų, matydamas, kad nėra atvažiuojančio automobilio, jis antra pavara įvažiavo į pagrindinį kelią, tai yra Ateities plentą. Tuo metu jis nežiūrėjo į greitį, tačiau vėliau pasitikrinęs automobilio apsukas įsitikino, kad jis į pagrindinį kelią įvažiavo antra pavara. Tvirtino, kad kliūčių įvažiuoti nebuvo. Nurodė, kad jam įvažiavus į pagrindinį kelią, kuriame yra vienpusis eismas ir viena eismo juosta, jis važiavo kuo arčiau dešinės kelio pusės ir pradėjo antra pavara greitėti. Greitėdamas perjungė trečią pavarą ir iš karto pajuto smūgį į savo automobilio galą, tada iš karto pasuko automobilį į dešinę ir sustojo kelkraštyje. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad už jo stovi „BMW“, iš kurio išlipo „BMW“ vairuotoja. Nurodė, kad jis pastarajai pasakė, kad jei ji taip skubėjo, galėjo jį apvažiuoti, kadangi vietos buvo pilna, tačiau vairuotoja kažką atsakiusi iš karto sėdo į savo automobilį ir iš karto pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną. Jis tuo metu apsižiūrėjo savo automobilį ir paskambino į policiją. Po 10 minučių „BMW“ vairuoja išlipo iš savo automobilio ir jo paklausė ar jis iškvietė policiją, jis patvirtino, kad iškvietė, tada ji vėl atgal įsėdo į savo automobilį ir po kiek laiko, tai yra maždaug 20 minučių atvažiavo jos „atstovas“, neprisistatęs vaikinas, kuris jam pasakė, kad pildom deklaraciją. Tačiau jis pastarajam atsakė, kad jis nėra kaltas dėl įvykio, kad „BMW“ vairuotoja galėjo jį apvažiuoti. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, šie paklausė, kas įvyko, pareigūnai jo paklausė iš kur jis važiavo, jis pareigūnams atsakė, kad nuo „Lytagros“, tada pareigūnai paklausė „BMW“ vairuotojas iš kur ji važiavo, ši atsakė, kad iš Kauno ir pareigūnai jam iš karto pasakė, kad jis yra kaltas dėl įvykio, kadangi jis išvažiavo iš šalutinio kelio. Su tuo jis nesutinka. Tvirtino, kad po posūkio jo automobilis jau važiavo lygiai, o nuo išvažiavimo jau buvo nuvažiavęs apie 30 metrų. Policijos pareigūnai tuomet užfiksavo įvykio aplinkybes, tada jie visi nuvažiavo į policijos komisariatą, kuriame turėjo rašyti paaiškinimus dėl įvykio. Tiek jis, tiek „BMW“ vairuotoja S. P. parašė paaiškinimus ir tuomet S. P. paprašė policijos pareigūnų, kad jie jai iškviestų greitąją pagalbą. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kuri išsivežė S. P.. Tvirtino, kad jis nėra kaltas dėl minėto eismo įvykio, kadangi jis važiavo jau pagrindiniu keliu ištiesinęs automobilį. Taip pat nesutiko su S. P. nustatytu sveikatos sutrikdymo mastu. Nurodė, kad sužalojimai nustatyti remiantis tik subjektyviais nusiskundimais, ekspertai nevertino, visų diagnozuotų objektyvių požymių. Tačiau net patys subjektyvūs nusiskundimai neatitinka sužalojimų masto. Parodė, kad jis pats dirba teismo medicinos ekspertu, turi mediko išsilavinimą. Nurodė, kad su teismo medicinos išvada jis susipažino, tik būdamas pas tyrėją, tai yra 2018 m. kovo 19 d. Susipažinęs su išvada jis iš karto policijos pareigūnui pasakė, kad su ja nesutinka, tada policijos pareigūnas jam nurodė, kad reikia skųsti patį nutarimą. Paaiškino, kad atliekant tyrimą nėra nustatinėjama ar skauda, ar ne, kadangi jeigu žmogus sako, kad tiktai skauda, tai išvadoje nėra rašoma, kad yra sužalojimas, o yra žiūrima ar yra duomenys apie objektyvius sužalojimus. Šiuo atveju objektyvūs duomenys tai būtų kraujosruvos, lūžiai, sumušimai ir kt., kurie nustatomi instrumentiniais tyrimais, tačiau tokių duomenų šioje byloje nėra. Nurodė, kad S. P. išvadoje nėra nustatytas smegenų sukrėtimas, tai yra objektyvių duomenų apie smegenų sutrenkimą nėra, tik subjektyvūs jos nusiskundimai. Tvirtino, kad pateikiant išvadą turėjo būti pateikti objektyvūs požymiai patvirtinantys sužalojimus, tai yra gumbas, lūžis ar kažkas panašaus. Be to, jei kaip teigia S. P. ji buvo nedarbinga tris savaites, tai tuomet jei sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų, todėl kyla klausimas kodėl jai nebuvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kadangi šiuo atveju nebuvo užfiksuoti objektyvūs duomenys, mano, kad sužalojimų S. P. nepatyrė. Nurodė, kad pats smūgis nebuvo stiprus. Mano, kad jei S. P. būtų patyrusi sužalojimus, ji greitąją medicinos pagalbą būtų kvietusi iš karto, kadangi šiuo atveju buvo tik jos nusiskundimai, mano, kad ji tiesiog simuliavo simptomus. Mano, kad diagnozė tiesiog buvo perrašyta, objektyviai neįvertinus duomenų. Pats tyrimas atliktas neobjektyviai, kadangi jis buvo išvažiavęs jau 30 metrų, o nuotraukose nesimato nei stabdymo žymių, stiklo šukės buvo toli. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo prašo jo skundą patenkinti.

Nukentėjusioji S. P., posėdžio metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 27 d., apie 14.30 valandą, ji važiavo Ateities plentu pas savo draugą gyvenantį Kauno rajone, Neveronyse. Vairavo automobilį BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliu važiavo viena. Važiavo Ateities plentu, greitkeliu, kuriame leistinas greitis yra 90 km/h. Nurodė, kad ji važiavo 80 km/h, važiavo ties „Lytagra“, važiavo įsibėgimo juostoje. Nurodė, kad ties „Lytagra“ yra trys pušys per kurias nelabai matosi šalutinis įvažiavimas, tačiau ji įvertino tai, kad ji važiavo pagrindiniu keliu. Nurodė, kad sukdama puslankiu, ji pamatė, kaip „Volvo“ automobilio, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas bandė „greitai, ir tuo pačiu lėtai“ įvažiuoti į jos eismo juostą. Paaiškino, kad vairuotojas labai iš lėto įvažinėjo į jos eismo juostą Ateities plentą, kuris yra pagrindinis iš šalutinio „Lytagros“ išvažiavimo. Patvirtino, kad ji matė vairuotoją prieš save, tačiau tik tuomet, kai jau jisai suko šonu, kadangi prieš tai dėl pušų ji jo nematė. Nurodė, kad atstumas tarp jos ir vairuotojo buvo maždaug apie 30 metrų. Tuo metu ji stabdė ir jam signalizavo, tačiau vairuotojas nekreipė dėmesio, tuomet, kai ji jau stabdė savo automobilį, ir jau buvo link susidūrimo, vairuotojas pradėjo sukti link kelkraščio ir priešingai nei teigė vairuotojas ji negalėjo jo apvažiuoti, nes tuo metu ji nematė ar už jos neatvažiuoja joks kitas automobilis ir jei būtų taip pasielgusi galbūt būtų buvęs dar didesnis susidūrimas. Nurodė, kad vairuotojas buvo išvažiavęs pusiau į jos eismo juostą. Ji važiavo apie 80 km/h ir stabdė, tačiau tokiu greičiu važiuojant nėra paprasta greitai sustabdyti, be to patys policijos pareigūnai jai nurodė, kad jei ji nebūtų stabdžiusi savo automobilio eismo įvykio pasekmės galėjo būti kur kas sudėtingesnės. Nurodė, kad ji tiksliai paties įvykio momento nepamena, mano, kad tuo metu jai galėjo būti aptemusi sąmonė, kadangi jai mirgėjo akyse. Nurodė, kad tuomet, kai ji pamatė „Volvo“ vairuotoją, jisai bandė važiuoti dar greičiau, tačiau jam prasisuko ratai ir jisai nepajudėjo taip greitai, kad galėtų nuvažiuoti toli ir išvengti to susidūrimo. Nurodė, kad ji trenkėsi į jo automobilio galą, tačiau labiau į jo kairį šoną. Tvirtino, kad nors „Volvo“ vairuotojas ir stengėsi važiuoti greičiau, tačiau jisai nesugebėjo pajudėti taip greitai, kad būtų galėjęs išvengti įvykio. Mano, kad „Volvo“ vairuotojas išvažinėdamas iš šalutinio kelio, kuriame per pušis nėra galimybės gerai matyti pagrindinio kelio turėjo sustoti, nors kaip teigė pats vairuotojas jisai nesustodamas išvažiavo iš šalutinio kelio, todėl jis pats neįvertino situacijos ir važiuojančių automobilių greičio, tikriausiai manydamas, kad toje vietoje leistinas greitis yra 50 km/h, nors ten yra greitkelis ir važiuoti galima 90 km/h greičiu. Šiuo atveju vairuotojas turėjo sustoti ir praleisti pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius. Nurodė, kad toje vietoje visos juostos susiaurėjo į vieną ir nors vairuotojas teigė, kad ji galėjo jį apvažiuoti, pagal Kelių eismo taisykles, ji kaip tik turėjo laikytis dešinės, nes eismo juostos susiaurėjo, tačiau tuo momentu, kadangi viskas buvo labai staiga, ji nematė, ar už jos nebuvo kitų automobilių. Šiuo atveju, kadangi vairuotojas išvažinėjo iš šalutinio kelio jis pats turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėmis, nes kitu atveju šalutiniu ir pagrindiniu keliu važiuojančių vairuotojų teisės ir pareigos neturėtų reikšmės. Nurodė, kad ji atsitrenkė ne į automobilio galą kaip teigia „Volvo“ vairuotojas, o į kairės pusės šoną, todėl mano, kad jis nebuvo pilnai išvažiavęs į pagrindinį kelią, be to, nuotraukose užfiksuota, kad jisai yra ant dešinės kelkraščio pusės. Nurodė, kad susidūrimo metu saugos pagalvė jai neišsiskleidė, ji buvo prisisegusi saugos diržą todėl nuo smūgio bloškėsi į priekį, o paskui stipriai galva trenkėsi į vairuotojo sėdynės atlošo galą, smūgis buvo stiprus, iš inercijos. Nurodė, kad smūgio metu ir po smūgio ji nieko nejautė, nes buvo labai išsigandusi, šoko būsenoje. Po susidūrimo ji nelabai prisiminė kas vyko, kiek pamena tuo metu „Volvo“ vairuotojas vaikščiojo susiėmęs už galvos ir rėkė ant jos, kad ji taip padarė specialiai ir kaip ji nesugebėjo jo apvažiuoti ir išvengti smūgio. Tuo metu ji išsigando, paskambino savo draugui, vėliau tėčiui, kuris liepė skambinti policijai. Paskambinus policijai jai pasakė, kad įvykis jau yra užregistruotas, klausė jos ar ji gali paaiškinti įvykio aplinkybes, ją ramino. Tada ji vėl paskambino savo draugui, kuris po 10 minučių atvyko į įvykio vietą, padėjo avarinį ženklą, bandė kalbėtis su „Volvo“ vairuotoju, tačiau pastarasis jam atsakė, kad nėra apie ką kalbėti, nurodė jam, kad ji galėjo išvengti įvykio ir jį apvažiuoti, tačiau to nepadarė. Draugas pasakė vairuotojui, kad jis pats turėjo ją praleisti. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, klausė jų kas įvyko, paklausė iš kur važiavo „BMW“ automobilis, iš kur važiavo „Volvo“ automobilis ir tuomet pasakė, kad situacija yra aiški, kadangi „BMW“ važiavo pagrindiniu keliu „Volvo“ vairuotojas turėjo jį praleisti, todėl pastarasis ir yra kaltas dėl eismo įvykio, tačiau „Volvo“ vairuotojas aiškino, kad jis su tuo nesutinka. Tada pareigūnai pradėjo matuoti visus atstumus, parodė jie matavimus. Nurodė, kad „Volvo“ vairuotojas nesutiko su pareigūnų atliktais matavimais, todėl pareigūnai permatavo atstumus pora kartų ir liepė pasirašyti, dar kartą nurodė „Volvo“ vairuotojui, kad jis yra kaltas dėl įvykio. Po to, jie visi vyko į policijos komisariatą, esantį Kaune, Chemijos gatvėje, kur pildė protokolą. Pareigūnai dar kartą jos draugui paklausus kas preliminariai yra kaltas dėl įvyko nurodė, kad „Volvo“ vairuotojas, kuris išvažinėjo iš šalutinio kelio į pagrindinį, tuomet „Volvo“ vairuotojas puolė save teisinti, aiškinti, kad ji nėra kaltas. Nurodė, kad jai pildant protokolą, jai pradėjo svaigti galva ir ją pradėjo pykinti, tai ji paaiškino pareigūnams, kurie jai ir iškvietė greitąją pagalbą. Medikai jai iš karto uždėjo kaklo įtvarą, kadangi jis buvo pakietėjęs ir nuvežė ją į Kauno klinikas. Ten jai padarė visus tyrimus, padarė kompiuterinę kaklo, tačiau ne galvos, klinikose ji praleido nuo 17 valandos iki 23 valandos. Kitą dieną ji pabudo dėl stipraus galvos skausmo, ją supykino ir ji apsivėmė. Tą dieną ji iš karto nuvyko pas savo šeimos gydytoją, kuri ją siuntė pas neurologą į klinikas, ten jai buvo padarytas galvos tomografas ir nustatytas lengvas smegenų sutrenkimas, skirtas 10 dienų gulėjimo rėžimas. Nurodė, kad nedarbingumas jai buvo tęsiamas tris savaites, po kurių, gydytoja jai paaiškino, kad smegenų sutrenkimas nėra paprastai praeinantis dalykas ir kad jo sukeliamus simptomus ji gali jausti dar ilgai. Nurodė, kad ji dvi savaites nešiojo kaklo įtvarą, jai buvo skirti vaistai nuo skausmo. Teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Ekspertė Z. M. paaiškino, kad S. P. buvo konstatuotas kaklų raiščių patempimas, krūtinės ląstos, dešinio peties sumušimas, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sveikatos sutrikdymo mastas ir ekspertizės išvada buvo padaryta remiantis objektyviais medicininiuose dokumentuose esančiais gydytojų įrašų duomenimis. Paaiškino, kad nukentėjusiajai buvo konstatuotas kaklų raiščių patempimas, kuris konstatuotas remiantis objektyviais dokumentais, tai yra jai buvo užfiksuoti riboti kaklo judesiai. Nukentėjusiajai taip pat buvo atlikti ultragarsiniai tyrimai, rengeragramos. Nedarbingumas buvo tęsiamas tris savaites, jai buvo uždėtas kaklo įtvaras. Kadangi ryškios simptomatikos nebuvo užfiksuota ir daugiau duomenų apie gydymąsi nebuvo, todėl sužalojimas atitiko nežymų sveikatos sutrikdymą. Paaiškino, kad ekspertizė atliekama pagal pateiktus medicininius dokumentus. Kada žmogus kreipiasi į skubios pagalbos skyrių, gydytojas klinicistas atsižvelgdamas į nukentėjusiojo nusiskundimus paskiria atitinkamus tyrimus, šiuo atveju nukentėjusiajai buvo paskirta atlikti dešinio peties rentgenogramą, lūžimų nebuvo rasta, tačiau jei gydytojas nebūtų turėjęs pagrindo jis nebūtų skyręs rentgenogramos, tuo pagrindu nukentėjusiajai ir buvo nustatytas dešinio peties sumušimas. Patvirtino, kad nuketėjusioji dešinį petį galėjo susižaloti staigaus judesio metu. Krūtinės ląstos sumušimas nukentėjusiajai buvo nustatytas atlikus ultragarsinį tyrimą, kuris buvo paskirtas jai atlikus pirminę apžiūrą, visi išvadoje nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai buvo fiksuoti gydytojų atliktuose medicininiuose įrašuose. Paaiškino, kad kadangi nukentėjusiajai buvo tik įtarimas galvos sukrėtimas, jis ir nebuvo užfiksuotas išvadoje. Tvirtino, kad kadangi nukentėjusiosios ilgalaikis sveikatos sutrikdymas nebuvo patvirtintas objektyviais duomenimis, nebuvo neigiamos dinamikos, todėl jai ir buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Administracinio nusižengimo byloje esantis 2018 m kovo 19 d. protokolas bei skundžiamas nutarimas patvirtina, kad R. Ž. administracinė nuobauda paskirta už ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, tai yra už tai, kad jis vairuodamas automobilį „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 27 d., 14.35 valandą, važiuodamas Kaune, esančiu Ateities plentu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, įvažiuodamas į pagrindinį kelią, nedavė pirmenybės juo važiuojančiam automobiliui „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko įvyko susidūrimas. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės bei nukentėjo automobilio „BMW 320“ vairuotoja S. P., kuriai buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais R. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 154 punkto ir 1 priedo 203 punkto reikalavimus (b. l. 1-2).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Ž. tiek administracinio nusižengimo byloje esančiuose savo paaiškinimuose apie eismo įvykio aplinkybes, tiek skunde, tiek paaiškinimuose duotuose teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad eismo įvykis įvyko ne nelygiareikšmių kelių sankirtoje, o jos prieigose ir gerokai toliau nuo jos, kadangi jis iš šalutinio kelio jau buvo nuvažiavęs apie 30 metrų. Todėl mano, kad „BMW“ automobilio vairuotoja, važiuodama maksimaliai leistinu greičiu šiuo atveju turėjo galimybę stabdyti savo automobilį arba jį tiesiog apvažiuoti. Tvirtino, kad būtent dėl „BMW“ vairuotojos kaltės, kuri įvažiavo į jo automobilio galą ir įvyko eismo įvykis, todėl prašė jo skundą patenkinti.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių eismo įvykio dalyvių R. Ž. ir S. P. rašytinių paaiškinimų (b. l. 7-8), taip pat vyriausiojo patrulio M. N. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad R. Ž. vairuojamas „Volvo“ automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas iš šalutinio kelio „Lytagros“ aikštelės pasuko į pagrindinį kelią dešinėn pusėn į Ateities plentą link greitkelio Kaunas – Vilnius, tuo tarpu S. P. vairuojamas automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pagrindiniu keliu Ateities plentu, kuomet ties „Lytagra“ iš aikštelės vairuotoja pastebėjo iš šalutinio kelio išvažiuojantį R. Ž. vairuojamą „Volvo“ automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). Pareiškėjas neneigė, kad jis įvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, tą patvirtino ir eismo įvykio metu nukentėjusi S. P..

Pažymėtina, kad pagal KET 154 punktą nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. KET 1 priedo 203 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“– važiuojančioms pagrindiniu keliu.

Teismui pateiktoje eismo įvykio schemoje matyti, kad R. Ž. išvažiavo iš išvažiavimo, prie kurio pastatyti KET taisyklėse numatyti kelio ženklai Nr. 203 („Duoti kelią“) ir Nr. 402 („Važiuoti į dešinę“). Schemoje pažymėta R. Ž. susidūrimo vieta apie 30 metrų atstumas nuo minėto išvažiavimo, S. P. pažymėta susidūrimo vieta apie 21,1 metras nuo išvažiavimo. Papildomais duomenimis apie eismo įvykį užfiksuota, kad eismo įvykio metu „Volvo“ automobiliui, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta galinis bamperis, bagažinės dangtis, galinis kairės pusės sparnas, „BMW 320“, automobiliui, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinti priekinis bamperis, variklio dangtis, dešinės pusės priekinis žibintas, dešinės pusės priekinis ratas, dešinės pusės priekinės durys, dešinės pusės priekinis sparnas (b. l. 6). Automobilių „Volvo“ ir „BMW 320“ apgadinimai užfiksuoti byloje pateiktose fotonuotraukų kopijose (b. l. 19-21).

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus objektyvius duomenis, kurie nėra paneigti jokiais kitais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad tai, jos pareiškėjas nesutinka su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. kovo 19 d. nutarime padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodamas bylos duomenis, savaip juos vertindamas, nesudaro pagrindo daryti išvadai, jog jis buvo nepagrįstai nubaustas. Tai, kad eismo įvykis įvyko ne pačioje nelygiareikšmėje sankryžoje, o kaip teigia pareiškėjas už 30 metrų nuo jos, nepaneigia jo atsakomybės, kad jis išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, kuriame leistinas greitis yra 90 km/h, turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, be to pats pareiškėjas posėdžio metu pripažino, kad jam išsukinėjant iš šalutinio kelio, jo matomumas apie 50 metrų buvo ribotas. Todėl darytina išvada, kad skundžiame nutarime pagrįstai konstatuota, jog R. Ž. vairuodamas savo automobilį „Volvo XC60“, valstybinis Nr. JHD, nelygiareikšmių kelių sankryžoje įvažiuodamas į pagrindinį kelią nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nedavė pirmenybės pagrindiniu keliu važiuojančiam „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui dėl ko ir įvyko minėtas eismo įvykis.

ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusi nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą.

R. Ž. taip pat nesutiko su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, kuria S. P. buvo konstatuota kaklo raiščių patempimas, krūtinės ląstos, dešinio peties sumušimas. Išvadoje nurodyta, kad minėti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, ir šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pareiškėjas nurodė, kad išvados tiriamojoje dalyje nurašytuose gydytojų įrašuose nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų S. P. patirtus sužalojimus. Nors išvados 3 punkte ekspertė nurodė, kad sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas remiantis objektyviais medicininiuose dokumentuose esančiais gydytojų įrašų duomenimis, pareiškėjas vertinimu, specialistė nenurodė, kokias būtent objektyviais sužalojimų požymiais jis rėmėsi. Pareiškėjas mano, kad S. P. sužalojimai ir nežymus sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas remiantis tik subjektyvaus pobūdžio skausminiais nusiskundimais, kuriuos S. P. galėjo tiesiog simuliuoti.

Teismo posėdžio metu išvadą pateikusi ekspertė Z. M. paaiškino, kad S. P. konstatuotas sveikatos sutrikdymo mastas ir ekspertizės išvada buvo atlikta remiantis objektyviais medicininiuose dokumentuose esančiais gydytojų įrašų duomenimis. Paaiškino, kad nukentėjusiajai buvo konstatuotas kaklų raiščių patempimas, kuris konstatuotas remiantis objektyviais dokumentais, tai yra jai buvo užfiksuoti riboti kaklo judesiai. Nukentėjusiajai taip pat buvo atlikti ultragarsiniai tyrimai, rentgenogramos. Ekspertė nurodė, kad nors lūžimų nebuvo rasta, tačiau jei gydytojas nebūtų turėjęs pagrindo jis nebūtų nukentėjusiajai skyręs rentgenogramos, būtent tuo pagrindu nukentėjusiajai ir buvo nustatytas dešinio peties sumušimas. Ekspertė patvirtino, kad nuketėjusioji dešinį petį galėjo susižaloti staigaus judesio metu. Krūtinės ląstos sumušimas nukentėjusiajai buvo nustatytas atlikus ultragarsinį tyrimą, kuris buvo paskirtas jai atlikus pirminę apžiūrą, o visi išvadoje nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai buvo fiksuoti gydytojų atliktuose medicininiuose įrašuose. Paaiškino, kad kadangi nukentėjusiajai buvo tik įtarimas galvos sukrėtimas, jis ir nebuvo užfiksuotas išvadoje. Tvirtino, kad kadangi nukentėjusiosios ilgalaikis sveikatos sutrikdymas nebuvo patvirtintas objektyviais duomenimis, nebuvo neigiamos dinamikos, todėl jai ir buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šiuos ekspertės paaiškinimus patvirtina administracinėje byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad S. P. buvo atliktas skubus ultragarso tyrimas, stuburo kaklinės dalies kompiuterinė tomograma ir jai diagnozuotas kaklinės stuburo dalies sąnarinių raiščių patempimas. Krūtinės ląstos sumušimas. Peties sumušimas. Fiksuoti riboti kaklo judesiai, kurie yra skausmingi ir jai paskirta kaklo įtvaras, jai skirtas trijų savaičių nedarbingumas (b. l. 22-39). Visi šie duomenys yra nepaneigti, S. P. diagnozuoti sužalojimai yra patvirtinti ją apžiūrėjusių medikų, todėl tai, kad pareiškėjas nesutinka su ekspertės išvadomis ir kitaip interpretuoja bylos duomenis, savaip juos vertindamas, taip pat nėra pagrindas laikyti, kad ekspertizės išvadoje S. P. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas yra tik, kaip teigia pareiškėjas, nukentėjusiosios simptomų simuliacija.

Išanalizavus administracinėje byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu išklausius R. Ž., nukentėjusiosios S. P. ir ekspertės Z. M. paaiškinimus darytina išvada, kad byloje surinktų duomenų pakanka R. Ž. kaltei dėl padaryto nusižengimo pagrįsti. Visi nurodyti duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią R. Ž. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ar abejoti. Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog R. Ž. kaltė pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus įrodyta, tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir neigiamų pasekmių atsiradimo yra priežastinis ryšys. Taigi nekyla abejonių, jog R. Ž. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, R. Ž. skundas netenkintinas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. kovo 19 d., nutarimas Nr. 20-ANR_N-5555-2018 paliktinas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

R. Ž. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. kovo 19 d., nutarimą Nr. 20-ANR_N-5555-2018 palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos Nr. 20-ANR_N-5555-2018 (ROIK 18079812477) dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui.

Nutartis gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Tatjana Butkienė