Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-08-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-300-810/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2018-08-01
Bylos Nr.
AN2-300-810/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00525-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Pažeidėjas
R. Ž.
Nukentėjusysis
S. P.
Advokatai
Gitana Butrimienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-300-810/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00525-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 1 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Dianai Vorvul, Viktorijai Akelienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. Ž.,nukentėjusiajai S. P., jos atstovei advokatei Gitanai Butrimienei,ekspertei Z. M.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauko asmens R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutarties R. Ž. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) 2018 m. kovo 19 d. nutarimu R. Ž. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta 225 eurų bauda už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 27 d. 14.35 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, įvažiuodamas į pagrindinį kelią, nedavė pirmenybės juo važiuojančiam automobiliui „BMW 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir įvyko susidūrimas, kurio metu apgadintos abi transporto priemonės bei nukentėjo automobilio „BMW 320“ vairuotoja S. P., kuriai buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tuo R. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punktą, 1 priedo 203 punktą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 2 d. nutartimi R. Ž. skundo netenkino ir Institucijos 2018 m. kovo 19 d. nutarimą paliko nepakeistą.Apeliaciniame skunde R. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi autoįvykį tyręs pareigūnas bei pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. R. Ž. skunde nurodo, jog jis nelygiareikšmių kelių sankirtoje, važiuodamas šalutiniu keliu ir privažiavęs pagrindinį kelią, įsitikino, kad atvažiuojančių transporto priemonių pagrindiniu keliu nėra, į pagrindinį kelią įvažiavo antra pavara, apie 20 km/h greičiu, laikydamasis kuo dešiniau važiavimo krypties. Įvažiavęs į pagrindinį kelią, pradėjo greitėti ir, perjungęs aukštesnę pavarą, pajuto smūgį į savo automobilio galą. Eismo įvykis įvyko ne nelygiareikšmių kelių sankirtoje ar jos prieigose, o gerokai toliau nuo jos, dėl automobilių greičių skirtumo abiem automobiliams važiuojant pagrindiniu keliu ta pačia kryptimi. Apelianto manymu, „BMW 320“ automobilio vairuotoja, matydama, kad artėja prie jo vairuojamo automobilio galo, turėjo galimybę sustabdyti savo automobilį. Apeliantas taip pat pažymi, jog teismo posėdžio metu nukentėjusioji ne kartą akcentavo, jog ties išvažiavimu iš šalutinio kelio auga trys pušys, kurios jai trukdė matyti šalutinį kelią, taigi akivaizdu, kad ir pati nukentėjusioji važiavo nesaugiu greičiu. Apeliantas taip pat teigia, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės Z. M. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria remiantis nukentėjusiajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir jos paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, prieštarauja Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėms. S. Ž. pažymi, jog kaklo raiščių patempimas specialisto išvadoje konstatuotas remiantis medicinos dokumentais, kuriuose užfiksuoti riboti kaklo judesiai, o krūtinės ląstos ir dešinio peties sumušimas konstatuotas remiantis tik tuo, jog buvo paskirti radiologiniai tyrimai (rentgenogramos, ultragarsiniai tyrimai), nors atliktų tyrimų metu sužalojimų nekonstatuota. Apeliantas skunde nurodo ir tai, jog kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, kad ji įvertintų specialistės Z. M. išvados duomenis bei jos teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir pateiktų atsakymą, ar specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamojoje dalyje yra objektyvių duomenų apie nukentėjusiosios patirtus sužalojimus. Apelianto manymu, priklausomai nuo šio atsakymo gali kisti ir administracinio nusižengimo kvalifikacija. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo S. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą, bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant. Institucijos manymu, nutarimas apelianto atžvilgiu priimtas pagrįstai ir teisingai. Kaip matyti iš pirminio apelianto paaiškinimo, jis iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią įvažiavo antra pavara, esant apie 40 km/h greičiui, tuo tarpu apeliaciniame skunde teigiama, jog greitis buvo apie 20 km/h. Kaip matyti iš pareigūnų tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio, apelianto vairuotam automobiliui buvo apgadintas galinis kairės pusės bamperis, galinis kairės pusės bagažinės dangtis, kairės pusės galinis posparnis. Bylos medžiagoje užfiksuota, kad kito automobilio vairuotoja važiavo (duomenys neskelbtini), ties AB „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuojantį apelianto vairuojamą automobilį, pastarasis jos nepraleido važiuojant pagrindiniu keliu ir ji staiga atsitrenkė į minėtą automobilį priekiu. Įvykio metu buvo apgadintas S. P. vairuojamo automobilio priekinis dešinės pusės bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės kapoto dangtis. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), S. P. konstatuotas kaklo raiščių patempimas, krūtinės ląstos, dešinio peties sumušimas, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad specialistė, pateikusi minėtą išvadą, įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. Be to, nors prie apeliacinio skundo apeliantas pridėjo skundą Valstybinei teismo medicinos tarnybai dėl specialisto išvados, tačiau nėra pridėtas dėl skundo gautas atsakymas.Atsiliepime į apeliacinį skundą (rašytiniuose paaiškinimuose) nukentėjusiosios S. P. atstovė advokatė Gitana Butrimienė prašo R. Ž. skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutartį nepakeistą, priteisti S. P. naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime teigiama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu duotus R. Ž., nukentėjusiosios S. P. ir ekspertės Z. M. paaiškinimus. Nurodyti duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią R. Ž. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog R. Ž. kaltė pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus įrodyta, tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir neigiamų pasekmių atsiradimo yra priežastinis ryšys.Atsiliepime pažymima, jog tai, kad eismo įvykis įvyko ne pačioje nelygiareikšmėje sankryžoje, o už 30 metrų nuo jos, nepaneigia apelianto atsakomybės, kad jis išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, kuriame leistinas greitis 90 km/h, turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, be to, pats apeliantas pripažino, kad jam, išsukinėjant iš šalutinio kelio, jo matomumas apie 50 metrų buvo ribotas.Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat teigiama, jog apelianto prašymas skirti autotechninę ekspertizę pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo svarstomas, tačiau nei teismui, nei nukentėjusiajai abejonių dėl eismo įvykio metu nustatytų aplinkybių nekilo, nes visi nurodyti duomenys sudarė vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią R. Ž. kaltę. Tai, kad apeliantas savaip vertino eismo įvykį, nesudarė objektyvaus pagrindo skirti autotechninę ekspertizę. Savo prašymo apeliantas nepagrindė jokiais svariais įrodymais, o be pagrindo skirta autotechninė ekspertizė tik užvilkintų bylos nagrinėjimą ir būtų veltui eikvojamos teismo ir šalių lėšos.Atsakydama į R. Ž. argumentus, jog nežymus sveikatos sutrikdymas S. P. nustatytas remiantis tik subjektyvaus pobūdžio skausminiais nusiskundimais, kuriuos nukentėjusioji galėjo tik simuliuoti, nukentėjusiosios atstovė pažymi, jog sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas remiantis objektyviais medicininiuose dokumentuose esančiais gydytojų įrašų duomenimis, o teismo ekspertės paaiškinimai patvirtinti byloje esančiais išrašais iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, jog S. P. buvo atliktas skubus ultragarso tyrimas, stuburo kaklinės dalies kompiuterinė tomograma ir jai diagnozuotas kaklinės stuburo dalies sąnarinių raiščių patempimas, krūtinės ląstos sumušimas, peties sumušimas, fiksuoti riboti kaklo judesiai, kurie yra skausmingi, jai paskirtas kaklo įtvaras, skirtas trijų savaičių nedarbingumas. Visi šie duomenys yra nepaneigti, diagnozuoti sužalojimai yra patvirtinti nukentėjusiąją apžiūrėjusių medikų, todėl tai, kad apeliantas nesutinka su specialisto išvada ir kitaip interpretuoja bylos duomenis, savaip juos vertindamas, nėra pagrindas laikyti, kad ekspertizės išvadoje S. P. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas yra tik nukentėjusiosios simptomų simuliacija. Visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, jog ekspertės Z. M. išvados prieštarauja sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėms. Visų pirma, apeliantas nenurodo kurioms sveikatos sutrikdymo masto nustatytoms taisyklėms minėtos išvados prieštarauja. Visų antra, jeigu išvada yra nepagrįsta, kyla klausimas kodėl apeliantas neatliko papildomos/pakartotinos teismo ekspertizės. Teismo ekspertizės išvadą nuginčyti galima tik tada, kai atlikus pakartotinę ekspertizę ji paneigtų pirmąją jau atliktą ekspertizę.Teismo posėdžio metu R. Ž. prašė skundą tenkinti, nukentėjusiosios atstovė advokatė Gitana Butrimienė prašė skundą atmesti, priteisti S. P. naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. Ž. apeliacinis skundas atmetamas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog R. Ž. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir padarytų galutinių teismo išvadų, jog byloje surinktų duomenų pakanka R. Ž. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, pagrįsti, konstatavimu.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus bei atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir joje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir įrodymais pagrįstas išvadas pažeidėjo kaltės klausimu. R. Ž. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį patrauktas už tai, kad vairuodamas automobilį „Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, įvažiuodamas į pagrindinį kelią, nedavė pirmenybės juo važiuojančiam automobiliui „BMW 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir įvyko susidūrimas, kurio metu apgadintos abi transporto priemonės bei nukentėjo automobilio „BMW 320“ vairuotoja S. P., kuriai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais veiksmais R. Ž. pažeidė KET 154 punktą, įpareigojantį vairuotoją, važiuojantį šalutiniu keliu, nelygiareikšmių kelių sankryžoje duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, ir 1 priedo 203 punktą, kuriame nurodyta, jog vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu. Tiek teikdamas paaiškinimą apie eismo įvykio aplinkybes 2017 m. rugsėjo 27 d., t. y. iš karto po eismo įvykio, tiek apeliaciniuose skunduose dėl Institucijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties bei bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, apeliantas nuosekliai laikėsi savo pozicijos, kad iš šalutinio į pagrindinį kelią įvažiavo įsitikinęs, jog pagrindiniu keliu link nelygiareikšmių kelių sankryžos artėjančių transporto priemonių nėra, pats eismo įvykis įvyko ne lygiareikšmių kelių sankryžoje, o gerokai toliau nuo jos dėl automobilių greičių skirtumo abiem automobiliams važiuojant pagrindiniu keliu ta pačia kryptimi. Be to, apeliantas teigė, jog nukentėjusioji turėjo galimybę stabdyti savo vairuojamą automobilį arba apelianto vairuojamą automobilį apvažiuoti. Tačiau tokia apelianto versija pagrįstai atmesta pirmosios instancijos teismo.Iš eismo įvykio vietos schemos (administracinio nusižengimo bylos ROIK 18079812477 27 lapas) matyti, jog R. Ž. į eismo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, jog jo ir nukentėjusiosios vairuojamos transporto priemonės susidūrė pagrindiniame kelyje, nutolus nuo nelygiareikšmių kelių sankryžos maždaug 30 metrų atstumu, tuo tarpu nukentėjusioji S. P. nurodė, jog transporto priemonės susidūrė pagrindiniame kelyje, nutolus nuo nelygiareikšmių kelių sankryžos maždaug 21,1 metro atstumu. Šiuos eismo įvykio schemoje nurodytus duomenis vertino ir pirmosios instancijos teismas, neneigdamas, jog abi transporto priemonės susidūrė būtent pagrindiniame kelyje, o ne nelygiareikšmių kelių sankirtoje. Tačiau, kaip teisingai nurodė skundą dėl Institucijos nutarimo nagrinėjęs teismas, ši aplinkybė niekaip nepaneigia apelianto atsakomybės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Įvertinus tiek apelianto, tiek nukentėjusiosios nurodytą atstumą nuo nelygiareikšmių kelių sankryžos iki transporto priemonių susidūrimo vietos, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto nuomone, jog eismo įvykis įvyko dėl automobilių greičių skirtumo abiem automobiliams važiuojant pagrindiniu keliu ta pačia kryptimi, t. y. dėl nukentėjusiosios kaltės, kadangi ši nesumažino greičio ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į toje pačioje eismo juostoje priekyje važiuojančią transporto priemonę. Šiame kontekste pažymėtina, jog įpareigojimas vairuotojui, važiuojančiam šalutiniu keliu, nelygiareikšmių kelių sankryžoje duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms pagrindiniu keliu, apima ne tik vairuotojo pareigą duoti kelią pačioje nelygiareikšmių kelių sankirtoje, tačiau įvertinti ir tai, ar įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio nesudarys kliūties pagrindiniu keliu nustatytu leistinu greičiu važiuojančiai transporto priemonei. Taigi vien tai, jog R. Ž. spėjo išvažiuoti iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią ir pagrindiniu keliu nuvažiuoti apie 30 metrų iki kol įvyko susidūrimas, nereiškia, kad jis pilna apimtimi įvykdė KET 154 straipsnyje numatytą įpareigojimą duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai nukentėjusiosios vairuojamai transporto priemonei. Įvertinus nukentėjusios parodymus, duotus tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, apygardos teismas negali pritarti apelianto nuomonei, jog S. P., važiuodama maksimaliai leistinu greičiu, matydama, jog artėja prie R. Ž. vairuojamo automobilio galo, turėjo galimybę sustabdyti savo automobilį. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji negalėjo įvardinti kokiu atstumu nuo jos vairuojamo automobilio buvo nutolusi R. Ž. vairuojama transporto priemonė, kai ši ją pastebėjo, tačiau šią aplinkybę nukentėjusioji nurodė apklausiama apylinkės teisme, teigdama, jog automobilį „Volvo XC60“ pastebėjo tuomet, kai atstumas tarp jos ir apelianto vairuojamų automobilių buvo maždaug 30 metrų. Tai, jog tuo metu, kai S. P. pastebėjo kliūtį toje pačioje eismo juostoje, atstumas iki priešais važiuojančio automobilio galėjo būti apie 30 metrų, ir dėl to ji, važiuodama leistinu, tačiau pakankamai dideliu (apie 80 km/h), greičiu, negalėjo sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės ir tokiu būdu išvengti susidūrimo, iš esmės patvirtina ir jos parodymai, duoti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, bei byloje esantis nukentėjusiosios rašytinis paaiškinimas apie eismo įvykio aplinkybes (administracinio nusižengimo bylos ROIK 18079812477 8 lapas). Tiek apklausiama apygardos teisme, tiek paaiškinime apie eismo įvykio aplinkybes S. P. tvirtino, jog automobilį „Volvo XC60“ pastebėjo jau įvažiuojantį į pagrindinį kelią, kai šis buvo prie pat jos vairuojamo automobilio, o jį pastebėjus pradėjo iš karto stabdyti ir panaudojo garso signalą. Abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, kurie buvo nuoseklūs viso proceso metu, teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie nepaneigti jokiais kitais byloje esančiais duomenimis, be to, ji parodymus davė būdama prisiekusi sakyti tiesą ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Apeliaciniame skunde R. Ž. pažymėjo, jog apklausiama nukentėjusioji ne kartą akcentavo, jog ties įvažiavimu iš šalutinio kelio auga trys pušys, kurios trukdė matyti šalutinį kelią, todėl akivaizdu, kad pati nukentėjusioji važiavo nesaugiu greičiu. Apygardos teismas, įvertinęs eismo įvykio vietoje darytas fotonuotraukas (administracinio nusižengimo bylos ROIK 18079812477 20 lapas) bei nukentėjusiosios ir apelianto parodymus, sutinka, jog prieš įvažiavimą į šalutinį kelią augantys medžiai galėjo trukdyti tiek S. P., tiek R. Ž. matyti vienas kito vairuojamas transporto priemones, tačiau pažymi, jog būtent R. Ž., o ne S. P. įvažinėjo į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio. Teigti, jog S. P., važiuodama pagrindiniu keliu leistinu greičiu, nebuvo pakankamai rūpestinga ar atidi vairuotoja, nepasirinko saugos greičio, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, teismas neturi jokio pagrindo, kadangi pareiga įsitikinti, ar pagrindiniu keliu link nelygiareikšmės sankryžos neartėja kitos transporto priemonės, kilo šalutiniu keliu važiuojančiam asmeniui, t. y. būtent R. Ž..Byloje surinkti duomenys taip pat nepatvirtina apelianto teiginio, jog S. P. turėjo galimybę apvažiuoti į pagrindinį kelią išvažiavusį automobilį „Volvo XC60“. Nors eismo juosta, kuria važiavo susidūrę automobiliai, yra 6,7 metrų pločio, t. y. beveik dvigubai platesnė už įprastą eismo juostą, tačiau tai savaime nereiškia, kad nukentėjusioji galėjo apvažiuoti R. Ž. vairuojamą automobilį iš kairės. Tokiu atveju svarbu įvertinti ir kitas aplinkybes – vairuotojo gebėjimą saugiai manevruoti bei galimybę įverti, ar manevravimas nesukels sunkesnių padarinių. Šiuo atveju teigti, jog S. P. turėjo galimybę įsitikinti, kad manevruoti į kairę ir taip išvengti susidūrimo yra saugu, atsižvelgiant į tai, jog nuo momento, kai S. P. pastebėjo R. Ž. vairuojamą automobilį, iki susidūrimo praėjo vos kelios sekundės, negalima. Šiame kontekste pažymėtina, jog ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas K. K., sudaręs eismo įvykio vietos schemą, negalėjo kategoriškai patvirtinti, jog S. P. galėjo apvažiuoti atsiradusią kliūtį, nurodė, jog tai priklauso nuo kiekvieno vairuotojo vairavimo gebėjimų. Apeliaciniame skunde taip pat kritikuojama specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš esmės tvirtinant, jog joje nepagrįstai konstatuota, kad S. P. eismo įvykio metu patyrė sveikatos sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, nukentėjusioji S. P. į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių kreipėsi 2017 m. rugsėjo 27 d., t. y. tą pačią dieną, kai įvyko eismo įvykis, bei 2017 m. rugsėjo 28 d., buvo apžiūrėta gydytojų, išvadą dėl jai įvykio metu padarytų sužalojimų ir sveikatos sutrukdymo masto pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertė, turinti aukštąjį teisinį išsilavinimą, kvalifikaciją atlikti gyvų asmenų tyrimus, 28 metų darbo stažą. Be kita ko, savo duotą išvadą ekspertė Z. M. patvirtino apklausiama tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Ekspertė specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog S. P. konstatuotas kaklo raiščių patempimas, krūtinės ląstos, dešinio peties sumušimas, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, paveikus nurodytas sritis; sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas remiantis objektyviais medicininiuose dokumentuose esančiais gydytojų įrašų duomenimis. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme ekspertė nurodė, jog krūtinės ląstos, dešinio peties sumušimas medicininiuose dokumentuose konstatuotas iš pačios nukentėjusiosios paaiškinimų apie patirtą skausmą, nors buvo darytos rentgenogramos, tačiau jos lūžimų faktų nepatvirtino, taip pat ant nukentėjusiosios kūno nebuvo matyti ir išorinių sumušimo požymių. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog tiek krūtinės ląstos, tiek dešinio peties sumušimas nagrinėjamu atveju buvo konstatuotas remiantis subjektyvaus pobūdžio nukentėjusiosios nusiskundimais apie patiriamą skausmą jos pačios nurodytose kūno vietose. Tačiau nukentėjusiajai taip pat konstatuotas ir kaklo raiščių patempimas, kuris, kaip paaiškino ekspertė Z. M., nustatomas palpacijos metu, t. y. apčiuopiant paciento audinius pirštais, arba sukiojant paciento kaklą, tokiu būdu diagnozuojant kaklo judesių ribotumą, skausmingumą. Apeliacinės instancijos teismas, manyti, jog nukentėjusioji tuo metu, kai buvo nustatinėjamas kaklo raiščių patempimas, simuliavo jo simptomus, neturi jokio pagrindo. Juo labiau kai iš asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, jog atvykusi į Skubios pagalbos skyrių ją apžiūrinčiam gydytojui S. P. nurodė, jog jai skauda kaktą, dešinį petį, stuburo juosmeninę dalį. Atrodo nelogiška, jog S. P., turėdama tikslą simuliuoti kaklo raiščių patempimą, prieš apžiūrą nebūtų nurodžiusi ją apžiūrinčiam gydytojui, jog jaučia skausmą kaklo srityje ar negali jo judinti. Atsižvelgiant į ekspertės Z. M. patvirtinimą, jog vien kaklo raiščių patempimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, apygardos teismas konstatuoja, jog aptariamo eismo įvykio, kurį sukėlė R. Ž., metu nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl jo padaryta veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Toks vertinimas neprieštarauja ir apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. Ž. paminėtoms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr.V-298/158/A1-86 patvirtintoms Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėms (toliau – Taisyklės). Minėtų Taisyklių 9 punkte numatyta, jog nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo. Taisyklių 5 punkte pateikiamas sužalojimo apibrėžimas, nurodant, jog tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. S. P. diagnozuotas kaklo raiščių patempimas neabejotinai atitinka sužalojimo apibrėžimą, kadangi eismo įvykio metu patempiant kaklo raiščius buvo pažeista kūno audinio – kaklo raiščių, judesių funkcija. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ir administracinio nusižengimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje vykusių baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiosios atstovė advokatė Gitana Butrimienė prašė nukentėjusiosios naudai iš R. Ž. priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir į bylą pateikė sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 18/06/13 bei mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, jog nukentėjusioji advokatei Gitanai Butrimienei pagal teisinių paslaugų sutartį sumokėjo 400 eurų. Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su atitinkamai pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliacinį procesą iniciavo tik administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Ž., į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, tokį prašymą tenkina, bei vertina, jog prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į tai, jog byloje buvo pateikti rašytiniai paaiškinimai, kurie savo turiniu atitinka atsiliepimą į apeliacinį skundą, advokatė Gitana Butrimienė atstovavo nukentėjusiosios interesus tik Kauno apygardos teisme, kas lėmė ilgesnį pasiruošimo bylos nagrinėjimui laiką, bei dalyvavimą dviejuose teismo posėdžiuose, trukusiuose apytiksliai po 1 val., atitinka advokatės darbo sąnaudas, yra proporcinga jos atliktiems veiksmams, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ji priteistina iš R. Ž. S. P. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį nepakeistą ir R. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti iš R. Ž. nukentėjusiosios S. P. naudai 400 eurų proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Edita Dambrauskienė