Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-198-309/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-07
Bylos Nr.
1A-198-309/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02301-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
A. G.
Civilinis ieškovas
UAB „M“
Baudžiamoji byla Nr. 1A-198-309/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02301-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.14.1.1; 2.4.6.1
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Ingai Jocienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,nuteistajam A. G., jo gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, A. G. paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nuosprendį, ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Priteista iš A. G. civilinio ieškovo UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 296,89 Eur (du šimtai devyniasdešimt šeši eurai 89 ct) turtinės žalos, įpareigojant sumokėti per 3 mėnesius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. G. nuteistas už tai, kad 2021 m. gruodžio 11 d., apie 15.19 val., (duomenys neskelbtini) , būdamas UAB „M“ prekybos centre „Ma“, veikdamas vieninga tyčia, pagrobė svetimą – UAB „M“ priklausantį turtą – kolonėlę „Wireless“ 10,99 eurų vertės, nosies plaukų kirptuvą „Henske“ 6,99 eurų vertės,

tęsiant savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, 2021 m. gruodžio 12 d., apie 15.29 val., (duomenys neskelbtini) , būdamas UAB „M“ prekybos centre „Ma“, pagrobė svetimą – UAB „M“ priklausantį turtą – cigarečių pakelį „LD Blue“ 6,80 eurų vertės, plaukų žnyples „Henske HB-715“ 10,99 eurų vertės,

tęsiant savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, 2021 m. gruodžio 18 d., apie 15.31 val., (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „M“ prekybos centre „Ma“, pagrobė svetimą – UAB „M“ priklausantį turtą – elektros lemputę „Led Hensk 4.9 W“ 2,99 eurų vertės, klijus „Super Glue“ 1,35 eurų vertės, žaislą – lėlytę „Cry Babies“ 19,99 eurų vertės, žaislą „Babiloons“ 9,99 eurų vertės,

tęsiant savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, 2021 m. gruodžio 21 d., apie 19.31 val., (duomenys neskelbtini) , būdamas UAB „M“ prekybos centre „Ma“, pagrobė svetimą – UAB „M“ priklausantį turtą – 20 vnt. loterijos bilietų „Gelbėk vaikus“ bendros 20 eurų vertės, 11 vnt. loterijos bilietų „Drakono turtai“ bendros 22 eurų vertės, dušo želė „Old Spice“ 4,09 eurų vertės, dušo želė „Dove Deep“ 5,99 eurų vertės, 0,262 kg varškės sūrio „Senolių“ 1,87 eurų vertės,

tęsiant savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, 2021 m. gruodžio 21 d., apie 21.39 val., (duomenys neskelbtini) , būdamas UAB „M“ prekybos centre „Ma“, pagrobė svetimą – UAB „M“ priklausantį turtą – skalbinių minkštiklį „Lenor“ 3,99 eurų vertės, „Kijevo“ kotletą 2,99 eurų vertės,

tęsiant savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, 2021 m. gruodžio 22 d., apie 19.52 val., (duomenys neskelbtini) , būdamas UAB „M“ prekybos centre „Ma“, pagrobė svetimą – UAB „M“ priklausantį turtą – belaidį įkroviklį „Westrom“ 29,99 eurų vertės, kavą „Lor“ 3,99 eurų vertės,

tęsiant savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, 2021 m. gruodžio 22 d., apie 20.36 val., (duomenys neskelbtini) , būdamas UAB „M“ prekybos centre „Ma“, pagrobė svetimą – UAB „M“ priklausantį turtą – žurnalą „Lego Ninjago“ 3,99 eurų vertės, 12 vnt. loterijos bilietų „Deimantai“, bendros 60 eurų vertės, kremą veidui „Mixa“ 7,99 eurų vertės,??

tęsiant savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, 2021 m. gruodžio 23 d., apie 12.51 val., (duomenys neskelbtini) , būdamas UAB „M“ prekybos centre „Ma“, pagrobė svetimą – UAB „M“ priklausantį turtą – 12 vnt. loterijos bilietų „Deimantai“ bendros 60 eurų vertės,

tęsiant savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, 2022 m. sausio 2 d., apie 17.34 val., (duomenys neskelbtini) , būdamas UAB „M“ prekybos centre „Ma“, pagrobė svetimą – UAB „M“ priklausantį turtą – 11 vnt. loterijos bilietų „Deimantai“ bendros 55 eurų vertės,

tęsiant savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, 2022 m. sausio 2 d., apie 20.07 val., (duomenys neskelbtini) , būdamas UAB „M“ prekybos centre „Ma“, pagrobė svetimą – UAB „M“ priklausantį turtą – 21 vnt. loterijos bilietų „Karališki turtai“, bendros 105 eurų vertės,

tęsiant savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, 2022 m. sausio 3 d., apie 10. 40 val., (duomenys neskelbtini) , būdamas UAB „M“ prekybos centre „Ma“, pagrobė svetimą – UAB „M“ priklausantį turtą – 9 vnt. loterijos bilietų „Vegas“, bendros 45 eurų vertės, 6 vnt. loterijos bilietų „Valio“, bendros 30 eurų vertės,

tęsiant savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, 2022 m. sausio 3 d., apie 11.41 val., (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „M“ prekybos centre „Ma“, pagrobė svetimą – UAB „M“ priklausantį turtą – 20 vnt. loterijos bilietų „Sėkmės 7“, bendros 40 eurų vertės, 6 vnt. loterijos bilietų „Mega“, 30 eurų vertės, tokiu būdu bendrai pagrobė 601,89 eurų vertės turto, tuo padarydamas UAB „M“ 531,89 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę atidedant paskirtos bausmės vykdymą arba skiriant intensyvią priežiūrą. Nurodo, kad jis labai gailisi padaręs nusikaltimą, sutinka atlyginti teismo priteistą 296,89 Eur žalą, kurią jis įpareigotas atlyginti per 3 mėnesius, prašo atsižvelgti į tai, kad šiuo metu vykdo individualią veiklą, turi 2 mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko, nuomojasi savo šeimai butą, todėl atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ne tik negalėtų atlyginti iš jo priteistos žalos, bet ir negalėtų pasirūpinti šeima, ji tokiu atveju „liktų gatvėje“.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. G. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą – prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).

7. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas A. G. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Bylos duomenimis, A. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto anksčiau būdamas teistas Lietuvos Respublikoje 11 kartų už nusikaltimus nuosavybei, esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui, nepraėjus nė trims mėnesiams po jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teistas ir užsienio valstybėje (Švedijoje) (1 t., b. l. 76–89, 91–113, 114–118, 120–126, 127–129), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 130–133). Visa tai rodo, kad A. G. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, kritiškai savo elgesio nevertina, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nedirba (1 t., b. l. 74), yra registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 73), yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus A. G. už jo padarytą nusikaltimą griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais paskyrus apeliantui laisvės atėmimo bausmes, jis ir toliau nuolat darė nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskyrus A. G. švelnesnę negu laisvės atėmimas bausmę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir į šią aplinkybę atsižvelgė paskirdamas nuteistajam bausmę, todėl dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nebėra pagrindo.

9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, kai šios bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų, nėra per griežta, be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Kadangi naują nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. G. būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu. Apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių taip pat nėra per griežta.

10. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

11. Pažymima, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

12. A. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 10 mėnesių, taigi šiuo atveju yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Tačiau, kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip pirmiau minėta, A. G. naują nusikaltimą padarė anksčiau būdamas net 11 kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, nepraėjus nė trims mėnesiams po jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau daro nusikalstamas veikas, kritiškai savo elgesio nevertina.

13. Esant visumai nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai A. G. atžvilgiu bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Šios išvados nekeičia ir nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis sutinka atlyginti teismo priteistą žalą, šiuo metu vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 34), turi 2 mažamečius vaikus (2 t., b. l. 35, 36), ir juos išlaiko, šeima gyvena jo nuomojamame bute. Atkreipiamas dėmesys, kad tai, jog A. G. blogina ne tik savo, bet ir šeimos, įskaitant mažamečius vaikus, padėtį yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, esant visumai nurodytų aplinkybių, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo bei intensyvios priežiūros nepakaktų A. G. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas.

15. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu priteisęs civiliniam ieškovui UAB „M“ iš A. G. 296,89 Eur turtinei (nuosprendžio aprašomojoje dalyje klaidingai nurodyta neturtinei) žalai atlyginti, įpareigojo nuteistąjį nusikalstama veika padarytą žalą „sumokėti per 3 mėnesius“. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymai nesuteikia teismui teisės paskyrus nuteistajam laisvės atėmimo bausmę ir neatidėjus jos vykdymo, įpareigoti jį per teismo nustatytą terminą atlyginti padarytą žalą, nuosprendis keistinas, pašalinant iš nuosprendžio rezoliucinės dalies nuteistajam paskirtą įpareigojimą civiliniam ieškovui priteistą 296,89 Eur turtinę žalą atlyginti per 3 mėnesius (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

16. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

17. Šiaulių apygardos teisme 2022 m. birželio 28 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.35 Mr) PT-5109, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam A. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 103,40 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad A. G. yra jauno, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie jo turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti nuteistajam A. G. paskirtą įpareigojimą civiliniam ieškovui UAB „M“ priteistą 296,89 Eur turtinę žalą atlyginti per 3 mėnesius.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo A. G. valstybei 103,40 Eur (vieną šimtą tris eurus 40 euro centų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasVidmantas MylėVirginija Žindulienė