Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartis

2020-07-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-2171-666/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-30
Bylos Nr.
e2YT-2171-666/2020
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00496-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Erikas Jurgutis (pirm.)
Pareiškėjas
P. G.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2171-666/2020Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00496-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19; 2.5.5; 3.2.7.1 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 30 d.Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas P. G. kreipėsi į teismą su prareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jo motinos P. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu bei atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos P. G. mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Nurodė, kad po motinos mirties savo paveldėjimo teisių į palikėjos palikimą nustatyta tvarka neįteisino, kadangi tik po motinos P. G. mirties Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m balandžio 13 d. sprendimu Nr.8193, P. G. buvo paskirtas už 4,10 ha žemės plotą, esantį Želvių kaime, Kretingos rajono savivaldybėje, piniginės kompensacijos likutis – 2113,94 Eur. Tokiu būdu pareiškėjas po motinos P. G. mirties įgijo nuosavybės teises į palikėjos likusį turtą - 2113,94 Eur piniginę kompensaciją už jai priklausiusį žemės plotą. Taip pat nurodė, kad kitų pirmos eilės įpėdinių nėra. Pareiškėjas mano, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir prašo jį atnaujinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad institucija paveldėjimo veiksmų mirusiosios atžvilgiu nebuvo pradėjusi ir atsiliepimu pareiškimui neprieštarauja. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu pareiškimui neprieštarauja ir prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas P. G. yra palikėjos P. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m balandžio 13 d. sprendimu Nr.8193 P. G. buvo paskirtas už 4,10 ha žemės plotą, esantį Želvių kaime, Kretingos rajono savivaldybėje, piniginės kompensacijos likutis – 2113,94 Eur. Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020-02-25 raštu Nr. (28.8-08-4) RNA-4740 dėl P. G. turto paveldėjimo informavo pareiškėją imtis veiksmų palikimui priimti. Palangos miesto pirmojo notaro biuro 2020-05-05 pažymoje Nr. S-46 pateikta notarės Alfredos Bluškienės informacija, kad dėl mirusiosios P. G. turto paveldėjimo į Palangos miesto 1-ąjį notaro biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Testamentų registro duomenų bazėje P. G. palikimo priėmimo faktų neužregistruota.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-30 nutartis Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagrindinė termino palikimui priimti praleidimo priežastis buvo ta, kad palikėjai 1997-05-06 mirus, palikėjos paveldimo turto tuo metu dar nebuvo, todėl pareiškėjas nepadavė notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą. Aplinkybių, kad pareiškėjas įstatymų nustatytų terminu nesikreipdamas į notarą elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, nenustatyta. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad pareiškėjas laiku neturėjo galimybės realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimo patenkinimui neprieštaravo. Testamentų registre palikėjos P. G. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, notarų biure paveldėjimo byla nepradėta. Darytina išvada, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Įvertinus byloje esančius duomenis pripažintina, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

Dispozityviškumo ginant civilines teises principas reiškia tai, kad teismas negali pakeisti ieškinio faktinio pagrindo ir (išskyrus įstatyme tiesiogiai įtvirtintas išimtis) ieškinio dalyko – faktinio reikalavimo, kurį pareiškia į teismą besikreipiąs asmuo. Teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas – teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga; nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Nors pareiškėjas pareiškimu prašė ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ir pratęsti terminą palikimui priimti, tačiau aplinkybių įrodančių palikimo faktinį valdymą nepateikė. Iš esmės pareiškėjas įrodinėjo tik procesinio termino dėl palikimo priėmimo praleidimo aplinkybes. Teismui jas pripažinus svarbiomis ir atnaujinus terminą palikimui priimti, juridinę reikšmę turintį faktą nustatinėti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 578 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui P. G., terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Erikas Jurgutis