- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 2S-502-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02818-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3803-723/2014 pagal pareiškėjo BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ prašymą dėl savavališkai pastatytų statinių griovimo sustabdymo, kuria pareiškėjos prašymas netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ kreipėsi į teismą, prašydamas atidėti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-315-723/2013 vykdymą šešiems mėnesiams. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 10 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-315-723/2013 dėl BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“, atstovaujamo UAB „Admivita“, įpareigojimo per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti tris komercinės paskirties statinius, adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Siekiant įteisinti savavališką statybą, dar 2012 metais buvo pradėtas rengti statybos projektas, tačiau užbaigti ir gauti statybą leidžiančius dokumentus ankščiau nebuvo galimybės dėl negaunamo kaimyninių privačių sklypų savininkų sutikimo prisijungti prie lauko inžinierinių komunikacijų. Bankroto administratoriaus pastangų dėka, UAB „Gotas“ pateikė pareiškėjui sutikimą, kad šis prisijungtų prie UAB „Gotas“ elektros tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) UAB „Gotas“ taip pat pateikė UAB „Statybų gausa“ raštą, kuriame nurodyta, kad UAB „Statybų gausa“ sutinka, jog UAB „Gotas“ tiestų elektros tinklus pagal elektros tinklų projektą „2 Daugiabučiai gyvenamieji namai, (duomenys neskelbtini) Šiuo metu yra renkami papildomi duomenys ir rengiamas inžinerinių tinklų projektas, ką atlikus (apytikriai užtruks apie 2-3 mėn.), trūkstami duomenys bus pateikti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ ir laukiama atsakymo dėl statybos leidimo išdavimo. Taigi, akivaizdu, kad statinių, esančių (duomenys neskelbtini) įteisinimo procedūros jau yra besibaigiančios, o administratorius imasi visų galimų veiksmų, kad statiniai faktiškai būtų įteisinti BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ vardu. Siekiant įteisinti savavališką statybą, yra parengtas viso sklypo detalusis planas, kurio derinimo procedūros šiuo metu, galima sakyti, jau yra išspręstos (leidimas prisijungti prie inžinerinių tinklų). Svarbu įvertinti tai, kad dėl likusių minimalių procedūrinių veiksmų nėra proporcinga ir protinga nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, įvertinus tiek visuomeninę naudą ir viešąjį interesą, tiek faktą, kad administratorius imasi visų galimų veiksmų, kad statiniai būtų įteisinti (parengta projektinė dokumentacija, detalusis planas, derinamos projektinės dokumentacijos sąlygos ir pan.). 2014 m. liepos 7 d. BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ bankroto administratorius UAB „Admivita“ kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, prašydamas sustabdyti savavališkai pastatytų pastatų (duomenys neskelbtini) griovimo vykdymą. Išnagrinėjusi bankroto administratoriaus prašymą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atkreipė dėmesį į įstatymų leidėjo teismui suteiktą teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą, taip pat pakeisti jo vykdymo tvarką (Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė.
Teismas nurodė, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu statyba kvalifikuojama kaip savavališka, tai jos padarinių šalinimas vykdomas taikant Civilinio kodekso 4.103 straipsnį kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014). Teismas sprendė, kad būtent tai užtikrina viešąjį interesą, kai subjektui, kuris žinodamas, kad pažeidžia įstatymo reikalavimus, toliau pažeidinėja įstatymą ir per po to ilgą bylinėjimosi laikotarpį nepasinaudoja galimybe išvengti pasekmių, kurios jam yra žinomos – savavališkų statinių nugriovimas, toliau siekia nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, tai tokia situacija skatina nevykdyti teismų sprendimo šioje byloje ir analogiškose bylose kitus įstatymo pažeidimų subjektus. Teismas taip pat konstatavo, kad 2013 m. balandžio 10 d. teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, atitinka tiek kasacinio teismo praktiką, tiek įstatymo reikalavimus, nustatant savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarką.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo prašymą grindžia CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Teismo sprendimas įsiteisėjo dar 2014 m. sausio 31 d., kas, anot teismo, reiškia, kad per nustatytą protingą 3 mėnesių po sprendimo įsiteisėjimo terminą savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti, o tai reiškia, kad visą šį terminą atsakovas turėjo galimybę įteisinti savavališką statybą, kuri, teismo nuomone, niekaip neatitinka viešojo intereso, neturi visuomeninės naudos, priešingai, toks pavyzdys skatina elgtis priešingai. Tai parodo, kad teismo sprendimas nebuvo vykdomas, o tai kartu pažeidžia ir viešąjį interesą. Teismas pažymėjo, kad vykdymas atliekamas įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu, o įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visiems Lietuvos Respublikoje (CPK 18 str.). Šiuo atveju nėra nustatyta ir vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų numatytų CPK 626 straipsnyje ir 627 straipsnyje.
Pareiškėjas, anot teismo, turėjo pakankamai laiko užbaigti statinių įteisinimo procedūras, po teismo sprendimo įsiteisėjimo yra praėję daugiau nei pusė metų. Tačiau, kaip matyti iš pateiktų dokumentų ir nustatytų aplinkybių, statinių įteisinimo procedūros nėra užbaigtos, kas nėra aplinkybė, kuri riboja sprendimo vykdymą. Bylos duomenimis, savavališkos statybos buvo baigtos 2010 metais, bankroto administratorius iki teisminio bylos nagrinėjimo nesikreipė į institucijas dėl galimybės įteisinti savavališkas statybas iki 2013 metų (jis net nevyko į bylos nagrinėjimą iš esmės), dėl ko įsiteisėjęs teismo sprendimas nėra įvykdytas iki šiol, o pagrindų sustabdyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą nenustatyta, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas (CPK 7 str.). Teismas pažymėjo, kad, nepagrįstai atidėjus ar sustabdžius vykdymo veiksmus, būtų pažeidžiami teisėti ieškovo ir viešasis interesai, nevykdomas privalomas teismo sprendimas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo faktinę situaciją, neįvertino bankrutavusio subjekto statuso ir galimybių, neanalizavo ginčo statinių reikšmės visuomenei bei jų įteisinimo svarbos pareiškėjo kreditoriams, tuo pažeisdamas teismui nustatytą pareigą (CPK 185 str.). Nestabdyti griovimo darbų vykdymo, kai statinių įteisinimo procedūros yra besibaigiančios, būtų neproporcingas, neprotingas ir prieštaraujantis viešajam interesui veiksmas, sąlygojantis dideles išlaidas bei kreditorių galimybių atgauti skolas sumažėjimą. Statiniai, nors ir pastatyti savavališkai, nedaro jokios žalos visuomenei, tretiesiems asmenims, o jų įteisinimas būtų itin naudingas tiek kreditoriams, tiek Vilniaus rajono gyventojams. Be to, neatidėjus sprendimo vykdymo, statinių griovimo darbus organizuotų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri nors ir atliktų juos pareiškėjo sąskaita, tačiau dėl pareiškėjo specifinio statuso – bankrutavusi įmonė, turėtų ribotas galimybes atgauti patirtas išlaidas. Teismas visiškai neįvertino, kad neteisėtai pastatytų statinių nugriovimas yra ultima ratio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atidėti teismo sprendimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo – statinių nugriovimo – įvykdymą.
Būtinybę atidėti teismo sprendimo įvykdymą apeliantas motyvuoja viešojo intereso apsauga, be kita ko, tvirtindamas, kad baigia įteisinti savavališkai pastatytus statinius.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nurodytus argumentus apie (besibaigiančią) savavališkų statinių įteisinimo procedūrą apeliantas buvo nurodęs dar apeliaciniame skunde dėl šiuo metu vykdomo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo, kuriuos apeliacinės instancijos teismas 2014 m. sausio 31 d. nutartimi atmetė kaip nepagrįstus (CPK 179 str. 3 d.); tokius teiginius (apie besibaigiantį statinių įteisinimą) patvirtinančių įrodymų, t. y. kompetentingų institucijų dokumentų, apeliantas nepateikė ir su prašymu atidėti teismo sprendimo įvykdymą (CPK 178 str.). Kita vertus, teismas pabrėžia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu apeliantui nebuvo suteikta galimybė įteisinti savavališką statybą (Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p., galiojęs iki 2014 m. sausio 1 d.; Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 7 d. 1 p., galiojantis nuo 2014 m. sausio 1 d.): teismo sprendimu apeliantas buvo įpareigotas šiuos statinius nugriauti (Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 2 p.; Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 7 d. 2 p.). Todėl, vadovaujantis CPK 18 straipsnyje įtvirtintu teismo sprendimo privalomumo principu ir nesant duomenų apie vykdymo procese sudarytą taikos sutartį, būtent statinių nugriovimas, o ne jų įteisinimas, yra vienintelis galimas ir teisėtas pagal teismo sprendimą rezultatas.
Apelianto nurodyta aplinkybė, kad, būdamas bankrutavusi įmonė, jis neturi finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimą, taip pat nėra pagrindas teismo sprendimo įvykdymą atidėti, nes, net ir jį atidėjus, tokių galimybių vis vien neatsiras (priešingų įrodymų apeliantas nepateikė).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.