Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-06-18 nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jam skirta 40 parų arešto bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. Š. faktinio atvykimo/sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą taip pat nuteistas R. D., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti civilinio ieškinio, kardomųjų priemonių ir kiti procesiniai klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. Š. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su R. D., 2024-10-09, apie 17.03 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 1 vnt. akumuliatorinį bešepetėlinį gręžtuvą DEWALT DCD708P2T-QW, kurio vertė 319 Eur, 1 vnt. akumuliatorinį gręžtuvą DEWALT DCD771S2-QW, kurio vertė 206 Eur bei akumuliatorinį bešepetėlinį gręžtuvą DEWALT DCD708N-XJ, kurio vertė 109 Eur, viso bendrai pagrobė svetimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 634 Eur, t. y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-06-18 nuosprendį, neskirti jam arešto bausmės ir paskirti viešuosius darbus. Nurodo, kad teismo posėdžio metu paaiškino turintis priklausomybę narkotikams ir šiuo metu besigydantis šią ligą. Nesutinka su arešto bausme, mano, jog pakeitus ją į viešuosius darbus, būtų labiau užtikrintas teisingumas, būtų daugiau naudos visuomenei, nei būti įkalintam kameroje bei išlaikomam valstybės. Taip pat nurodo, jog sutinka su jam priteistu civiliniu ieškiniu, pakeitus jam skirtą bausmę, galėtų įsidarbinti, atlyginti ieškinį ir tuo pačiu atlikti viešuosius darbus.

3. Atsiliepimų į nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. neginčija Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo ar kaltės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir jam paskirtą arešto bausmę pakeisti į viešųjų darbų bausmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

7. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

8. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas A. Š. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika yra baigta ir padaryta tiesiogine tyčia. A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bausmės skyrimui reikšmingų duomenų kontekste atsižvelgtina ir į A. Š. asmenybę charakterizuojančius duomenis – iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad A. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 23 kartus (beveik visi teistumai už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), šiuo metu teistas 38 kartus, be to, asmens atžvilgiu šiuo metu nagrinėjamos 11 baudžiamųjų bylų įvairiuose Lietuvos miestuose (3 t., b. l. 17-40, LITEKO duomenys). Pažymėtina, kad ankstesniais procesiniais sprendimais A. Š. buvo skirtos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės bausmės rūšys, pavyzdžiui, bauda, areštas, laisvės atėmimas. Be kita ko, A. Š. asmenybę neigiamai charakterizuoja jo padaryti administraciniai nusižengimai – laikotarpiu nuo 2024 metų A. Š. buvo baustas 32 kartus administracine tvarka už smulkias vagystes, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (3 t., b. l. 41-67). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad A. Š. nuo 2022-01-12 niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 63, 65). Šios nutarties priėmimo dieną patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančius Sodros duomenis, jokių duomenų apie A. Š. oficialią darbinę veiklą nerasta. Tai reiškia, kad A. Š. šiuo metu neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir pastovaus darbo, o darydamas naujas nusikalstamas veikas siekia finansinės naudos. Kita vertus, teisiamojo posėdžio metu A. Š. parodė, kad vogė prekes dėl to, kad reikėjo pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti (2 t., b. l. 165).

9. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

10. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų arešto. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydį nustatė didesnį nei sankcijos vidurkis – šešiasdešimt parų arešto, be to, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirtas arešto bausmės dydis buvo sumažintas vienu trečdaliu.

11. Spręstina, kad byloje esantys A. Š. charakterizuojantys duomenys rodo, jog nuteistojo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis. Akcentuotina, kad anksčiau taikytos tiek švelnesnės bausmės, tiek griežtesnės bausmės, A. Š. elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad nuteistasis turi polinkį į nusikalstamą elgesį ir nesiekia išvengti naujų nusikalstamų veikų darymo, kas rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje galiojančias elgesio normas. Pirmosios instancijos teismas A. Š. tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir bausmės dydį už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

12. Nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskirta arešto bausmė yra teisinga, proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai.

13. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę pakeisti į viešųjų darbų bausmę. Pagal BK 46 straipsnio 1 dalį, viešuosius darbus teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais; viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka. Pažymėtina, kad remiantis minėtu apeliacinio skundo prašymu, galima traktuoti, kad nuteistasis A. Š. išreiškia sutikimą, jog jam būtų paskirta viešųjų darbų bausmė, kas formaliai atitinka minėtą BK 46 straipsnio 1 dalies reikalavimą. Vis dėlto vertintina, kad toks nuteistojo sutikimas savaime negali įpareigoti teismo jam skirti būtent viešųjų darbų bausmę, jeigu teismo įsitikinimu toks bausmės skyrimas prieštarautų siekiui įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau minėtus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skirti švelniausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, nėra jokio pagrindo.

14. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu buvo gauta Labdaros ir paramos fondo ,, (duomenys neskelbtini)“ A. Š. charakteristika iš kurios matyti, kad asmuo nuo 2025-04-06 gydosi priklausomybių ligų reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“. Charakteristikoje nurodoma, kad pirma reabilitacijos fazė (trukmė 3-4 mėn.) yra nekontaktinė, tai yra, kuomet reabilitantas savanoriškai atsiriboja nuo visuomenės, neturi teisės naudotis telefonu, internetu, susirašinėti laiškais. Savo paties iniciatyva atvykdamas į reabilitacijos centrą „(duomenys neskelbtini)“, A. Š. pateikė medicininį išrašą, kuriame nurodoma, kad yra diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant opioidus bei priklausomybės sindromas. A. Š. išimtinai pavyzdingai dalyvauja reabilitacijos programoje, nepažeidinėja dienotvarkės, noriai bendrauja su reabilitacijos centro klinikine psichologe, priklausomybių konsultantais bei socialiniais darbuotojais. Galima teigti, kad A. Š. rodomos asmeninės pastangos sveikti, motyvacija priimti pagalbą, bendradarbiavimas su specialistais, terapijų pagalba keičiamas nusikalstamas elgesys, sudaro sąlygas pasveikti ir įsilieti į socialių gyvenimą. Reabilitacijos centro specialistų įsitikinimu, A. Š. padaryti nusikaltimai nebuvo jo netinkamas gyvenimo būdas, o tik poreikis gauti lėšų priklausomybių ligos sukeltoms pasekmėms patenkinti. Fondo turima informacija, iki atvykstant į reabilitacijos centrą „(duomenys neskelbtini)“, A. Š. bendradarbiavo su probacijos tarnyba, nei karto nepažeidė probacijos sąlygų. Fondas užtikrina, kad dalyvaudamas reabilitacijos programoje, A. Š. nėra pavojingas visuomenei, neturi galimybės daryti nusikaltimų. Dėl šių priežasčių prašo neskirti A. Š. realios laisvės atėmimo bausmės, bet sudaryti sąlygas įpareigojant baigti pilną reabilitacijos kursą reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“, numatant reabilitacijos kurso pabaigą 2026-08-06 (2 t., b. l. 142-143).

15. Esant šiai charakteristikai, teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo pastangas keisti savo elgesį pozityvia linkme, gydytis, tačiau anksčiau aptartų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, tai nėra pakankamas pagrindas bausmei švelninti. Be to, laikotarpiu nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos 2025-06-18 iki šios nutarties priėmimo dienos, A. Š. toliau darė analogiškus administracinius nusižengimus (smulkias vagystes), kas rodo A. Š. tolesnį nusikalstamą elgesį darant analogiškus pažeidimus.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

16. Kaip minėta, įstatymas imperatyviai reglamentuoja teismo pareigą, skyrus arešto arba laisvės atėmimo bausmę, motyvuoti savo sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės, pirmosios instancijos teismui nesprendus ir neaptarus galimybės A. Š. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, dėl to pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

17. Aukštesnysis teismas, spręsdamas dėl galimybės asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, pažymi, jog skundžiamu nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis), jam paskirta 40 parų arešto, todėl egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad A. Š. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis A. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 23 kartus, po šios nusikalstamos veikos padarymo asmuo buvo nuteistas dar 15 kartų, visais atvejais asmens nusikalstamos veikos padarytos nuosavybei. Anksčiau jam skirtos įvairios bausmės įskaitant ir laisvės atėmimą, jo elgesio nepakeitė, teigiamo poveikio nepadarė ir asmuo toliau daro įvairaus pavojingumo nusikalstamas veikas.

18. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų A. Š. polinkį nusikalsti ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo A. Š. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos ir skirtos arešto bausmės vykdymas neatidėtinas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. liepos 31 d. pažyma Nr. APD-2025-08608 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 12-14). Pažymoje nurodyta, kad A. Š. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 104,17 Eur, todėl prašoma išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai.

20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

21. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis A. Š. nebuvo sudaręs teisinių paslaugų sutarties su savo pasirinktu gynėju, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi jam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas (3 t., b. l. 15). Taigi, apeliaciniame procese gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo A. Š., o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Be to, nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. Š. skundą, kuris atmetamas, tačiau, spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimą, teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu po šios nutarties paskelbimo bus vykdoma skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, dėl ko A. Š. galimybės įsidarbinti ir gauti lėšas bus apribotos. Be to, byloje nėra duomenų, jog nuteistasis būtų dirbantis bei gaunantis reguliarias pajamas.

22. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo A. Š. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.