- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-24
- Bylos Nr.
- 1SA-37-487/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Pareiškėjas
- L. V.
- Kaltinamasis
- G. E.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų L. V. ir E. V. atstovo advokato P. Č. skundą dėl Lietuvos Generalinės prokuratūros 2013-05-20 nutarimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti bylos procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-537/2012,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 2013-05-20 priėmė nutarimą atsisakyti atnaujinti bylos procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-537/2012. Savo sprendimą Generalinis prokuroras motyvavo tuo, kad gautame prašyme nėra jokių konkrečių duomenų, leidžiančių įžvelgti BPK 44 str. 1 d. 4 p. nurodytus pagrindus procesui atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjų L. V. ir E. V. atstovas advokatas P. Č. prašo panaikinti Generalinės prokuratūros 2013-05-20 nutarimą atsisakyti atnaujinti procesą ir įpareigoti generalinę prokuratūrą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112/2013, kuria buvo atmestas kasacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-472-238/2012, kuria buvo atmesti nukentėjusiųjų L. V. bei E. V. ir Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. – P. apeliaciniai skundai dėl 2012-03-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-537/2012 ir atnaujinti šią baudžiamąją bylą.
Nurodo, kad Ž. V. mirė 2010 m. liepos 24 d. dėl 2010 m. liepos 23 d. nelaimingo atsitikimo, įvykusio restauruojant mokyklą Kazlų Rūdoje, metu, dėl darbų saugos reikalavimų darbe pažeidimo. Pažymi, jog baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, jog nelaimingo atsitikimo metu Ž. V. dirbo įmonėje UAB "S" (duomenys pakeisti), nors ir nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. UAB "S" (duomenys pakeisti) vadovas G. E. neužtikrino saugių darbo sąlygų darbo metu, nesupažindino darbuotojo su darbo saugos reikalavimais, ko pasėkoje įvyko nelaimingas atsitikimas, t.y. jam kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 str. 1 d.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį G. E. atžvilgiu, kadangi nenustatė darbo santykių tarp G. E. ir Ž. V.. Savo išvadas pirmosios instancijos teismas iš esmės grindė tuo, jog nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis bei tuo, jog Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyrius nesurašė nelaimingo atsitikimo tyrimo akto. Kauno apygardos teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atmesdami apeliacinį bei kasacinį skundus, priimant nutartis, vadovavosi išimtinai pirmosios teismo nustatytomis aplinkybėmis. Nurodo, kad po pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų, Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas įpareigojo valstybinę darbo inspekciją atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą. Tyrimas buvo atliktas ir 2012-09-20 buvo surašytas Nelaimingo atsitikimo, įvykusio UAB "S" Kazlų Rūdos statybos objekte piliečiui Ž. V., pakartotinio tyrimo aktas. Jame konstatuota, jog buvo eksploatuojami techniškai netvarkingi, neteisingai sumontuoti pastoliai bei buvo leista dirbti neinstruktuotam darbuotojui (Ž. V.). Tai ir buvo nelaimingo atsitikimo priežastys. Teismas konstatavo, kad Valstybinė darbo inspekcija tirdama 2010-07-23 įvykį išsamiai nesiaiškino galimų darbo sutarties požymių, bei pripažino jog jau pats faktas, kad nelaimingas atsitikimas įvyko statybų aikštelėje, kur darbus atliko UAB "S“, suponuoja galimus nelegalaus darbo požymius. Pažymi, jog G. E. teiginį, esą žuvusysis su niekuo nesitaręs pats savarankiškai nuėjo į statybų aikštelę, užlipo ant pastolių ir nuo kurių nukrito, teismas vertino kaip nelogišką bei nepagrįsta. Nurodo, jog teismas, išnagrinėjęs nelaimingo atsitikimo aplinkybes, nustatė darbo santykių egzistavimą ir to pasėkoje įpareigojo pakartotinai ištirti įvykį. Be to, administraciniai teismai nustatė, kad byloje esantys įrodymai yra prieštaringi. Nors nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, kad tarp Ž. V. ir UAB „S“ vadovo G. E. buvo tiesioginis susitarimas dėl konkretaus darbo (A. I. tarėsi dėl savęs ir dėl Ž. V.), tačiau iš liudytojų parodymų matyti, kad 2010 m. liepos 22 d. žuvusysis kartu su A. I. atvyko į Kazlų Rūdą, turėdami konkretų tikslą - įsidarbinti ir 2010 m. liepos 22 d. nuo 17.00 val. dirbo, nes G. E. liepė ateiti vakare padirbėti, kitą dieną nuo 7.00 val. vėl nuėjo dirbti į statybvietę. Išteisintojo G. E. teiginį, esą Ž. V. neatliko visiškai jokių darbo funkcijų, kad nebuvo su juo tartasi nei dėl konkrečių darbo sąlygų nei dėl konkrečių darbinių funkcijų ar atlygio už jas, teismas vertino kaip nepagrįstus. Teismas rėmėsi A. I. parodymais ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kuriuose minėtas asmuo prižino, jog dėl susijaudinimo pirmos apklausos metu nepasakė, kad dieną prieš nelaimingą atsitikimą dirbo nelegaliai, taip pat atsižvelgė į jo nurodytą aplinkybę, kad 2010 m. liepos 27 d. apie 9.00 val. minėtas asmuo vėl atvyko i Kazlų Rūdą ir dirbo nuo 9.00 val. iki 17 valo, o vadovas tik užsirašė jo duomenis, tačiau jokios sutarties nepasirašė. Teismas įvertino kasatorių pateiktus išrašus iš "SoDros" duomenų bazės: pagal 2010 m. liepos 28 d. išrašą A. I. nebuvo įdarbintas UAB "S", tačiau iš 2010 m. rugpjūčio 5 d. išrašo matyti, kad 2010 m. liepos 27 d. jis buvo įdarbintas šioje įmonėje, todėl, anot advokato P. Č., teismas, išnagrinėjęs nelaimingo atsitikimo aplinkybes, nustatė darbo santykių egzistavimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, akivaizdu, jog Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo sprendimas bei pakartotinai atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą, ar G. E. yra kaltas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 str. 1 d.
Pažymi, jog Kauno apygardos teismo nutartyje yra itin akcentuojamas valstybinės darbo inspekcijos tyrimo išvados sprendimo svarbumas bei įtaka nagrinėjamai bylai bei jos rezultatui. Teigia, kad valstybinės darbo inspekcijos sprendimas buvo teismui lemiamas įrodymas kitų įrodymų kontekste. Nurodo, jog tuo atveju, jeigu valstybinė darbo inspekcija nuo pat pradžių būtų tinkamai tyrusi nelaimingą atsitikimą, tuomet ir jos išvados būtų buvusios kitokios, atitinkamai - kitokie būtų buvę ir skundžiami teismų sprendimai, kuriuose išimtinai remiamasi Valstybinės darbo inspekcijos, netinkamai atlikusios tyrimą, sprendimu.
Anot advokato, šios aplinkybės yra itin reikšmingos baudžiamojoje byloje, kadangi administraciniai teismai nustatė akto ydingumą, kai šis aktas turėjo lemiamą įtaką teismų, išteisinusių G. E., sprendimams.
Teismo posėdyje pareiškėjų L. V. ir E. V. atstovas advokatas P. Č. prašė skundą tenkinti, išteisintasis G. E. prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų L. V. ir E. V. atstovo advokato P. Č. skundas atmetamas.
LR BPK 444 str. 1 d. numatytos aplinkybės, kurios paaiškėjo po nuosprendžio įsiteisėjimo ir dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą. Šios aplinkybės yra: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba, kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat, kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
Susipažinus su skundo nagrinėjimo medžiaga, konstatuotina, kad LR Generalinis prokuroras 2013-05-20 nutarime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjų pateiktame prašyme nėra nurodyta jokių naujų duomenų, kurie leistų įžvelgti BPK 444 str. 1d. 4 p. nurodytų pagrindų atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nors su pareiškimu pateiktas Nelaimingo atsitikimo, įvykusio UAB „S“ Kazlų Rūdos statybos objekte piliečiui Ž. V., tyrimo aktas (toliau - Aktas) savo data yra vėlesnis, nei priimti pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai, svarbu įvertinti, ar pats Aktas ir jo priedai sudaro pagrindą laikyti juose pateiktus duomenis naujais, galinčiais turėti esmingos įtakos priimtiems teismų procesiniams sprendimams. Akte konstatuota, jog buvo eksploatuojami techniškai netvarkingi, neteisingai sumontuoti pastoliai, nebuvo vykdoma jų priežiūra, o taip pat kad leista dirbti menamam darbuotojui, nepatikrinta jo sveikata dėl galimybės dirbti aukštyje, jis neinstruktuotas dėl pavojingų veiksnių, neaprūpintas individualiomis apsaugos priemonėmis. Taigi Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi papildomą tyrimą iš baudžiamosios bylos duomenų, negalėjo padaryti vienareikšmiškos išvados dėl darbo teisinių santykių tarp žuvusiojo ir UAB „Statgira“ egzistavimo. LR Generalinis prokuroras pažymėjo, jog iš Akto turinio matyti, kad pakartotiniame tyrime nebuvo gauti jokie nauji duomenys, o išvados paremtos tik ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis, kurie buvo ištirti ir išsamiai įvertinti, nagrinėjant bylą pirmosios, apeliacinės instancijos teismuose. Nors tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas savo priimtus procesinius sprendimus be kitų įrodymų motyvavo ir aplinkybe, kad Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyrius nebuvo surašęs nelaimingo atsitikimo tyrimo akto, nes nenustatė, kad Ž. V. mirtis susijusi su darbu, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad teismai šią aplinkybę įvertino visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais, išsamiai išanalizavę baudžiamosios bylos duomenis dėl santykių, kurie galėjo sieti žuvusįjį Ž. V. ir G. E., kaip UAB „S“ vadovą.
Kasacinės instancijos teismas, kuriam buvo pateikti duomenys dėl teismo įpareigojimo Valstybinę darbo inspekciją atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą, įrodymų vertinimo pažeidimų nenustatė, konstatavęs, jog, analizuodami nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis G. E. padarė BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Pažymėtina taip pat ir aplinkybė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-09 nutartis įpareigoti Valstybinę darbo inspekciją atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą, motyvuota Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr. 1118) 73 punkte numatytu pagrindu, siekiant objektyviai bei visapusiškai ištirti aplinkybes. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų V skyriaus „Skundų ir pareiškimų nagrinėjimas“ 73 punktas numato mirusiojo dėl nelaimingo atsitikimo darbe atstovo arba jo šeimos teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, o 75 punktas numato, kad Inspektoriaus įsakymu gali būti skiriamas papildomas ar pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas. Todėl pareiškėjos, nesutikdamos su Inspekcijos teritorinio skyriaus tyrimu ir siekdamos, kad nelaimingas atitikimas būtų pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, turėjo teisinį pagrindą kreiptis į Inspektorių, kad būtų paskirtas pakartotinis tyrimas. Tačiau pats savaime šis procesinis sprendimas nepatvirtina darbo teisinių santykių tarp žuvusiojo ir UAB „S“ egzistavimo. Kaip buvo nurodyta aukščiau, ir atlikus papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą, vienareikšmiška išvada dėl darbo santykių buvimo nebuvo padaryta.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų L. V. ir E. V. prašymą ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, todėl naikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 64 str., 447 str. 2 d., teismas
nutarė:
Pareiškėjų L. V. ir E. V. atstovo advokato P. Č. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013-05-20 nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.