Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant institucijos duodančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui Ž. V. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija duodanti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Ieškinys grindžiamas tuo, jog šalys yra nepilnamečių Ž. V. ir L. V. tėvai. Išlaikymas dukrai Ž. po 115 Eur, o dukrai L. po 86 Eur kas mėnesį priteistas nutraukiant santuoką bendru sutikimu (duomenys neskelbtini) m. Po išlaikymo priteisimo praėjo daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metai, vaikų poreikiai padidėjo, todėl atsakovo skiriamo išlaikymo neužtenka. Ieškovė prašo išlaikymo dydį kiekvienam vaikui padidinti iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovės nuomone, atsakovas yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą dukroms, nes dirba nuolatinį apmokamą darbą, gerai uždirba, sveikatos problemų neturi, turi įgijęs paklausią darbo specialybę, tad gali dirbti ir užsidirbti. Ieškovės skaičiavimu vieno vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 400 Eur suma, kurią sudaro išlaidos maistui, rūbams, avalynei, lavinimosi priemonėms, laisvalaikiui, medikamentams, higienos priemonėms, transportui, išvykoms, ekskursijoms ir kt. nenumatytoms išlaidoms. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir jos gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro ~550 Eur. Jokių pašalpų ar kitų pajamų už dukras ar asmeniškai iš valstybės ieškovė negauna. Išlaikymo dydį po 200 Eur kiekvienam vaikui prašo nustatyti vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad nuo liepos mėnesio yra bedarbė, tačiau nuo spalio 1 d. pradės dirbti (duomenys neskelbtini), numatomas atlyginimas ~ 600 Eur. Priteistas išlaikymas vaikams mokamas, atsakovas po 50 Eur dar duodavo papildomai. Šiuo metu jau abi mergaitės lanko mokyklą, nuo sprendimo priėmimo pabrango maistas, prisidėjo pratybos, nuolatiniai bilietai, kitos išlaidos, taip pat būreliai, reikalingos didesnės išlaidos ir laisvalaikiui, lavinimuisi.

Institucijos teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant dėl didelio darbo krūvio (b. l. 56). Nurodė, kad palaiko byloje pateiktą rašytinę išvadą dėl ginčo.

Institucija duodanti išvadą rašytinėje išvadoje (b. l. 25-26) ieškinį palaiko, pažymėjo, jog keičiant nustatytą išlaikymo dydį, turi būti įvertinamos ne tik galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad išlaikymas privalo užtikrinti vaikams būtinas vystytis sąlygas. Skiriamas išlaikymas turi patenkinti vaikų poreikius maistui, drabužių, avalynės, higienos prekių, vaistų pirkimas, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui ir pan. Skyriaus nuomone ieškinys pareikštas vaikų interesais ir ieškovės prašomas išlaikymo dydis užtikrintų tik minimalius vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Iš bylos esančių rašytinių įrodymų ir duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai (e. bylos b. l. 15, 17). Šalių santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2-15758-924/2013 (e. bylos b. l. 14, 18), ištuoka įregistruota 2013 m. gruodžio 10 d. (e. bylos b. l. 13). Minėtu teismo sprendimu iš atsakovo nepilnamečiams vaikams Ž. V. priteistas išlaikymas po 115 Eur, o L. V. po 86 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės (e. bylos b. l. 14, 18, LITEKO duomenys, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su savo motina, kuri rūpinasi visais kasdieniais vaikų poreikiais, t. y. suteikia vaikams būstą, moka komunalinius mokesčius, perka ir gamina maistą, rūpinasi vaikų sveikata, jų higiena ir ugdymu, rūpinasi vaikų laisvalaikiu, slaugo kai serga ir t. t. Šeima gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) (e. bylos b. l. 12).

Ž. V. š. m. (duomenys neskelbtini), o L. V. š. m. (duomenys neskelbtini), mergaitėms mokosi bendro lavinimo mokykloje (e. bylos b. l. 9-10), šalių nurodymu papildomai ugdomos – lanko įvairius būrelius. Duomenų apie vaikų sveikatos problemas nepateikta.

Teismo sprendimu priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms teikiamas, išlaikymo įsiskolinimo nėra, ieškovė neginčija, kad atsakovas taip pat ir papildomai prisidėjo prie vaikų išlaikymo: nuo 2015 m. kovo 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. vaikų išlaikymui atsakovas iš viso yra pervedęs ieškovei 15 341 Eur (e. bylos kopijos b. l. 47-48).

Ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pareikštas 2019 m. kovo 14 d. (e. b. kopijos b. l. 4). Nuo bylos iškėlimo atsakovas ieškovei vaikų išlaikymui yra pervedęs 1 095 Eur, kas sudaro po 219 Eur / mėn.

Išlaikymo dydį ieškovė prašo padidinti kiekvienam vaikui iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teisminio nagrinėjimo metu šalims taikiai ginčo išspręsti nepavyko. Atsakovas sutinka išlaikymo dydį padidinti iki 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui (e. bylos b. l. 98-100).

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodo, kad ieškinys pareikštas vaikų interesais, ieškovės prašomas išlaikymo dydis užtikrintų tik minimalius vaikų poreikius (e. bylos b. l. 25-26).

Ieškovė pateikė vaikų poreikių lentelę, pagal kurią vieno vaiko išlaikymui reikalinga 400 Eur per mėnesį (e. bylos b. l. 3).

Šalys bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikė.

Dėl išlaikymo pakeitimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kt.). Įstatymų leidėjas nustatė, kad CK 3.192 straipsnio 2 dalies paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.

Ieškovė ieškinį grindžia iš esmės padidėjusiais vaikų poreikiais. Akivaizdu, jog nuo išlaikymo priteisimo momento ((duomenys neskelbtini) m.), t. y. praėjus daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metams, su amžiumi išaugo ir vaikų poreikiai, o su vaikų amžiumi padidėję jų poreikiai sudaro pagrindą padidinti teikiamo išlaikymo dydį. Priteisiant išlaikymą vienai šalių dukrai buvo 7 metai, o kitai tik 1 metukai. Šiuo metu šalių dukrai (duomenys neskelbtini), mergaitė jau paaugliško amžiaus, kitai šalių dukrai suėjo (duomenys neskelbtini), abi mergaitės lanko mokyklą, kas savaime reiškia, jog su vaikų amžiumi atsirado ir ateityje bus daugiau išlaidų avalynei, drabužiams, sveikatos priežiūrai, taip pat higienai ir t. t., be to, mergaitės papildomai ugdomos – lanko įvairius būrelius. Pažymėtina, kad valstybės ekonominė situacija ir spartus kainų kilimas taip pat įtakoja didesnį piniginių lėšų poreikį. Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad vieno vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga apie 400 Eur, iš atsakovo prašo priteisti pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos.

Išlaikymas savo prigimtimi yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, laisvalaikiui. Savaime suprantama, kad vaikui reikia kasdien valgyti, kad vaikas kartas nuo karto serga, kad reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaiko ugdymui, vaikui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Natūralu, kad augant vaikams keičiasi jų poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui, akivaizdu, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai ateityje tik didės, be to, nuolat kyla kainos. Pažymėtina, kad priteisiamas išlaikymas turi patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į ateitį. Nors atsakovas su prašoma išlaikymo suma nesutiko, tačiau vaikų poreikių iš esmės neginčijo, nepateikė jo paskaičiuotos vaiko poreikių lentelės, t. y. kokia suma jo nuomone ir paskaičiavimais būtų protinga ir pakankama jų dukterų išlaikymui. Sutiktina, kad kai kurios ieškovės nurodytos sumos, reikalingos vaiko poreikiams tenkinti galimai šiek tiek padidintos (pavyzdžiui, laisvalaikiui ir ekskursijoms 600 Eur vienam vaikui metams, higienai ir sveikatos priežiūrai 480 Eur vienam vaikui metams ar 150 Eur maistui mėnesiui, kas trijų asmenų šeimai sudarytų 480 Eur, kai ieškovės nurodytos mėnesio pajamos sudaro tik apie 600 Eur plius iš atsakovo gaunamas išlaikymas dukroms), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios vaiko poreikiams reikalingos išlaidos į vaiko poreikių lentelę net nėra įtrauktos (pavyzdžiui, avalynei, mergaitiškoms smulkmenoms, kompiuterinei ar kitai technikai, namų apyvokos daiktams, rinkliavoms mokykloje ir pan.).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad vaikams teikiamo materialinio išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau šios nuostatos negalima suprasti tik kaip minimalių vaiko poreikių patenkinimo. Turi būti patenkinti ne tik buitiniai vaiko poreikiai maistui, aprangai, vaistams, bet ir sudarytos sąlygos vaiko poilsiui, laisvalaikiui, visapusiškam vaiko ugdymui, kad vaikas būtų paruošas gyvenimui, kad galėtų tapti pilnateisiu visuomenės nariu. Be to, kaip jau minėta, priteisiamas išlaikymas turi būti orientuotas ir į ateitį. Todėl teismas detaliai dėl kiekvienos išlaidų eilutės nepasisako. Juolab, kad neįmanoma apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visų vaiko poreikiams reikalingų išlaidų. Vieną mėnesį vaiko poreikiai gali būti didesni, kitą mažesni, o tuo pačiu ir išlaidos tiems poreikiams tenkinti vieną mėnesį gali būti didesnės, kitą mažesnės. Todėl teismo nuomone, ieškovės nurodytos sumos, reikalingos vaikų poreikiams patenkinti, iš esmės laikytinos protingomis ir atitinka išdėstytas aplinkybes. Be to, dėl nepilnametėms dukroms skiriamų lėšų maistui, drabužiams, avalynei, vaistams, mokymosi reikmėms ir kt. dalykams laikytina, kad vaikams gyvenant su motina, šiai yra geriau žinomi dukrų Ž. ir L. kasdieniai poreikiai nei atsakovui, kuris su vaikais nuolat negyvena. Tai, kad vaikų poreikiai padidėję pripažino ir pats atsakovas, atsiliepime ir teismo posėdyje jis sutiko išlaikymą dukroms padidinti iki 150 Eur per mėnesį. Taigi, iš esmės tarp šalių vyksta ginčas dėl 50 Eur sumos vienam vaikui. Pabrėžtina, kad atsakovo, kaip tėvo, tinkamas pareigų vykdymas siejamas ne tik su materialinės pagalbos teikimu. Tėvo pareiga nuosekliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko kasdieniniame gyvenime, palaikyti jį ne tik materialiai, bet ir morališkai. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas savo kaip tėvo pareigas vykdo, ieškovė neneigia, kad atsakovas su dukromis bendrauja, joms papildomai finansiškai padeda, nuperka reikalingų daiktų, tačiau taip pat matyti, kad šalys geruoju dėl pastovaus didesnio išlaikymo dydžio nesutaria. Ieškovė siekia, jog didesnis išlaikymas būtų nuolatinis ir pastovaus dydžio, o šiuo metu jis priklauso nuo atsakovo noro ir galimybių. Teismo nuomone, ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymą pareikštas vaikų interesais, nes vaikų poreikius atitinkančio išlaikymo teikimas negali būti paliktas vien tik atsakovo gerai valiai.

Todėl įvertinus vaikų būtinuosius ir specialiuosius poreikius, ekonominę situaciją šalyje, taip pat atsižvelgus į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), vertintina, kad nepilnamečių Ž. V. ir L. V. poreikiai išaugo ir joms reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui, 2013 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatytas išlaikymo vaikams dydis po 115 Eur ir po 86 Eur kas mėnesį yra akivaizdžiai per mažas, negali garantuoti vaikams socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio, neatitinka realybės ir vaikų poreikių. Konstatavus vaikų poreikių padidėjimą, įvertinus šiuo metu atsakovo skiriamą išlaikymo dydį (219 Eur / mėn. abiem vaikams), akivaizdu, kad didžioji vaikų išlaikymo ir auginimo naštos dalis tenka ieškovei. Nors galiojančiame išlaikymo reguliavime nėra numatyta minimalių ir maksimalių priteistinų išlaikymo dydžių, tačiau tai nereiškia, kad nėra jokių orientacinių kriterijų, kuriais teismas turėtų vadovautis spręsdamas šį klausimą. Paprastai teisminėje praktikoje (dažnai ir šalių nurodomos) pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (šiuo metu 555 Eur su mokesčiais, 395,77 Eur „į rankas“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Todėl teismo vertinimu, ieškovės iš atsakovo prašoma išlaikymo suma vaikui po 200 Eur kas mėnesį iš esmės laikytina protinga ir pagrįsta, atitinkančia augančio, papildomai visapusiškai ugdomo vaiko poreikius.

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Ieškovė ieškinio padavimo dirbo (duomenys neskelbtini), mėnesio pajamos buvo apie 550 Eur. Šiuo metu ieškovė nedirba, tačiau jos pačios teigimu, nuo spalio 1 d. pradės dirbti (duomenys neskelbtini), numatomas darbo užmokestis apie 600 Eur. Ieškovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, su nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame bute (e. bylos b. l. 11, 12-13, 16, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kitos santuokos ieškovė nesudariusi, kitų išlaikytinių, išskyrus šalių nepilnametes dukras Ž. ir L., neturi. Teismui nekyla abejonių, jog vaikai yra tinkamai prižiūrimi, pagal galimybes užtikrinami visi jų poreikiai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius duomenų dėl vaikų nepriežiūros neturi, todėl plačiau dėl ieškovės turtinės padėties teismas nepasisako, juolab, kad ieškinys grindžiamas ne vienos iš šalių turtinės padėties esminiu pasikeitimu, o vaikų poreikių padidėjimu. Todėl toliau vertintinos atsakovo finansinės galimybės prisidėti prie padidėjusių vaikų poreikių tenkinimo.

Atsakovas antros santuokos nesudaręs, kitų išlaikytinių, išskyrus šalių nepilnametes dukras, neturi, yra darbingo amžiaus, dirba statybose, darbo užmokestis apie 800 Eur / mėn. (e. bylos b. l. 34-36). Duomenų apie atsakovo sveikatos problemas nepateikta, iš ko seka, jog atsakovas yra visiškai darbingas, galintis dirbti ir gauti reguliarias pajamas. Atsakovas įrodymų apie jo vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą nepateikė, tačiau iš Nekilnojamojo turto ir valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazių nustatyta, kad atsakovas transporto priemonių neturi, tačiau nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto: 2017 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi yra įsigijęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2016 m. kovo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijęs žemės sklypą (duomenys neskelbtini). (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nors atsakovas negalėjimą teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą grindžia sunkia turtine padėtimi, tačiau duomenų apie turimas lėšas ir jų judėjimą banko sąskaitose, taip pat apie paties patiriamas išlaidas, turimus kreditorinius įsipareigojimus, nepateikė. Todėl vertinant atsakovo turtinę padėtį pažymėtina, kad atsakovo pateikti įrodymai neleidžia nustatyti tikrosios atsakovo turtinės padėties. Teismo vertinimu atsakovas tikrosios savo turtinės padėties neatskleidžia, suinteresuotas parodyti ją blogesnę, nei ji yra iš tikrųjų, tačiau pabrėžtina, kad atsakovas negali atsisakyti iš įstatymų, o taip pat Konstitucijos nuostatų kylančios pareigos materialiai išlaikyti dukras tol, kol jos taps pilnametės ir galės pačios save išlaikyti. Atsakovas, būdamas tėvas, turi vadovautis bonus pater familias ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, t. y. būti rūpestingas, apdairus tėvas, ieškoti gerai apmokamo darbo, kitų pajamų šaltinių, planuoti ir paskirstyti savo pajamas ir išlaidas taip, kad nenukentėtų nepilnamečių dukrų interesai. Atsakovas, kaip ir ieškovė, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti kasdieniai nepilnamečių vaikų poreikiai. Tai reiškia, kad nepilnametėms dukroms nuolatos turi būti teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog jis finansiškai nėra pajėgus teikti savo dukroms jų poreikius atitinkantį išlaikymą, kad jo dalis teikiant dukroms išlaikymą turėtų būti ženkliai mažintina. Tai, kad atsakovo oficialios pajamos tik apie 800 Eur per mėnesį nėra argumentas išlaikymo dydžio nekeisti arba jį keisti tik minimaliai, nes vien tik gaunamas darbo užmokestis dar neparodo tikrosios atsakovo turtinės padėties. Atsakovas gali ir privalo dirbti, esant būtinybei ieškotis ir papildomo darbo, kad galėtų užtikrinti savo vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas. Minėta, kad pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik motinos, bet ir tėvo. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo metu padidėjusius vaikų poreikius didesne dalimi tenkina ieškovė. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė deda visapusiškas pastangas suteikti savo ir atsakovo vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas bei patenkinti jų poreikius, tačiau tėvų teisės lygios. Pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina dažniausiai neprisideda. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovas gera valia sutiko išlaikymą dukroms padidinti iki 150 Eur (abiem dukroms tai būtų 300 Eur / mėn.) ir pagal bylos duomenis nuo 2015 m. kovo 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. vaikų išlaikymui iš viso yra pervedęs ieškovei 15 341 Eur, kas per šį laikotarpį sudaro vidutiniškai 284 Eur išlaikymą abiem dukroms per mėnesį (e. bylos kopijos b. l. 47-48), tačiau nuo bylos iškėlimo (2019 m. kovo mėnesio) atsakovas ieškovei vaikų išlaikymui yra pervedęs tik 1 095 Eur, kas sudaro tik po 219 Eur / mėn. ir iš esmės atitinka tik priteistą išlaikymą. Po bylos iškėlimo praėjo jau pusę metų, tačiau byloje nėra duomenų apie geranorišką paties atsakovo pasiūlyto padidinto išlaikymo teikimą.

Teismui kompleksiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, duotus paaiškinimus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadą, vadovaujantis pirmiau nurodytais motyvais, proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų poreikius, abiejų tėvų pastangas šiems poreikiams patekinti, turimų išlaikytinių skaičių, atsakovo sveikatos būklę, ekonominę situaciją šalyje ir kitas svarbias aplinkybes, ieškinys tenkinamas iš dalies – pakeistina Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 2-15758-924/2013 dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir iš atsakovo priteistina nepilnametėms dukroms Ž. ir L. iki kiekvienos jų pilnametystės po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. kovo 14 d.) (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 straipsnis, 3.201 straipsnis, CPK 178, 197, 185 straipsniai).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių Ž. V. ir L. V. atstovė L. V. išimtinai vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tuo tarpu jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisimos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas 90 proc. apimtimi.

Šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas liudijančių dokumentų civilinėje byloje nėra, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos.

Valstybė šioje byloje patyrė 97,20 Eur žyminio mokesčio išlaidų, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kadangi buvo patenkinta 90 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistina proporcinga žyminio mokesčio dalis – 87,48 Eur (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje susidarė ir 1,66 Eur dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidų valstybei suma yra mažesnė nei poįstatyminiais aktais nustatyta minimali priteistina 3 eurų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290), todėl šios išlaidos valstybei iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsnius, 263 – 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 2-15758-924/2013 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams Ž. V. ir L. V. priteisimo ir priteisti iš atsakovo Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukrai Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienai po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. kovo 14 d.) iki kiekvienos jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atstovė L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išimtinai vaikų poreikiams tenkinti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 87,48 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų 48 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.