Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2014 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų.

Bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 30 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gegužės 9 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 3 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonę – dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis šiuo metu yra atlikęs 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, 2009-2010 metais dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kuris užsiėmė neteisėtu disponavimu narkotinių medžiagų labai dideliais kiekiais, kontrabanda. Nuteistasis kaltės nepripažino. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis planuoja grįžti gyventi pas pusbrolį, tačiau patvirtinančios pažymos nepateikė, nors paskutinio svarstymo dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu Komisija rekomendavo pateikti dokumentą dėl gyvenamosios vietos. Nuteistojo kriminalinė praeitis rodo, kad visas nusikalstamas veikas jis įvykdė su kitais asmenimis, todėl galima teigti, kad praeityje laisvalaikio praleidimas bendraujant su netinkamais asmenimis sukurdavo situacijas įvykdyti nusikaltimus. Nors socialiniai ryšiai su draugais ir pažįstamais laisvėje susilpnėję, nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, vienišas nesijaučia, daugiau bendrauja su artimaisiais, pusbroliu. Nuteistojo savęs vertinimas vidutinis, nuteistasis pasitikintis savimi, tačiau požiūris į save nėra visiškai brandžiai suformuotas. Nors nuteistasis stengiasi būti atviras, tačiau yra linkęs save pateisinti, minimizuoti nusikalstamo elgesio pasekmes, kaltinti aplinką, padaryto nusikaltimo nepripažįsta, jaučiasi neteisingai apkaltintas, piktinasi teisėsaugos darbu. Savo elgesį analizuoti ir kritiškai vertinti geba, tačiau tai daro gan paviršutiniškai, iš esmės neanalizuodamas svarbiausių ir didžiausią įtaką nusikalstamam elgesiui reikštis turėjusių veiksnių. Analizuojant nusikaltimų istoriją išryškėjo impulsyvumo, kaip asmenybės bruožo, veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, kuris pasireiškia stipriais impulsais ir pojūčių troškimu, spontaniškais neapgalvotais veiksmais, sunkumais numatant galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes. Nuteistasis sunkiai suvokia ir įvardija iš nusikaltimo kylančią žalą sau ir neigiamą poveikį visuomenei. Nuteistojo sugebėjimas atpažinti problemas yra silpnas, problemų sprendimo įgūdžiai, tikslų siekimo gebėjimai išugdyti taip pat nepakankamai. Nors nuteistasis kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų neišsako, tačiau išreiškia nepasitenkinimą teisėsaugos struktūrų darbu. Nuteistasis praeityje yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai nekinta, išlieka vidutinė, taip pat išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, tokie kaip: gyvenimo stilius ir draugai, ryšiai, mąstymas ir elgesys. Visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir negalima manyti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo R. J. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Pažymėtina, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai, t. y. visiems septyniems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą (nuteistojo asmens bylos II dalies 95-96 lapai).

Nuteistasis R. J. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. R. J. vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos ir elgesio korekcijos programose, taip pat pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, mokėsi, 2019 m. birželio mėnesį įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, (duomenys neskelbtini) mokykloje iki 2020 m. birželio mokėsi ir baigė (duomenys neskelbtini) klasę, o nuo 2020 m. rugsėjo iki 2021 m. birželio mokėsi ir įgijo (duomenys neskelbtini) profesijas, taip pat (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. gruodžio 13 d. dirba (duomenys neskelbtini), su pusbroliu palaiko socialinius ryšius, lankė psichoedukacinę ikireabilitacinę programą ,,Įžanginė grupė“, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, keturis kartus paskatintas. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris rodo jo norą pasitaisyti. Tačiau jos savaime negali būti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu. Taigi vien aptartų teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį pataisos įstaigoje šiuo metu apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.

Iš nuteistojo asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo R. J. nusikalstamo elgesio rizika 2021 m. rugsėjo 27 d. atlikto vertinimo metu išlieka vidutinė. Pirminio vertinimo 2020 m. kovo 4 d., atlikto Alytaus pataisos namuose, metu taip pat buvo nustatyta vidutinė rizika (pagal OASys), ir tai neduoda pagrindo spręsti, kad nusikalstamo elgesio rizika ženkliai mažėjo, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį.

Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam, kuris yra atlikęs daugiau nei 4/5 dalis bausmės, vis dar išlieka statinis veiksnys (ankstesni teistumai) bei net trys dinaminiai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai yra daromi esant netinkamoje draugijoje ir pasirenkant ne tuos asmenis); ryšiai (socialinius ryšius palaiko tik su pusbroliu, tačiau vengia bendrauti su dukra); mąstymas ir elgesys (sunkumai atpažįstant problemas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių suvokimas), - kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo R. J. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau paskutinius dvejus metus ir neskatintas (paskatinimai skirti tik 2018-2019 metais).

Taip pat svarbu atsižvelgti ir įvertinti nuteistojo darbinę motyvaciją, kadangi teigiama darbinė motyvacija yra vienas iš aspektų, mažinančių nusikalstamumo riziką. Pastebėtina, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis R. J. oficiali darbinė patirtis Lietuvoje būnant laisvėje daugiau kaip 4 metai, jis pakeitęs 7 darbovietes, paskutiniu metu dirbo baldų surinkėju (duomenys neskelbtini) ir anksčiau buvo pateikęs pažymą, kad lygtinio paleidimo atveju būtų priimtas į paskutinę savo darbovietę. Naujos pažymos apie galimą įdarbinimą nepateikė. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistajam stinga darbinės patirties, kadangi jo darbinę veiklą laisvėje sudaro trumpas legalaus darbo Lietuvoje laikotarpis.

Iš Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio matyti, kad R. J. atlieka bausmę už tai, kad jis 2009-2010 metais dalyvavo nusikalstamo susivienijimo, kuris užsiėmė neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, kontrabanda, veikloje. Nuteistasis kaltės dėl nusikaltimo nepripažino. Paskutinis nusikaltimas yra sunkesnis palyginus su ankstesniais ir yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Pažymėtina, kad nuteistasis nusikalto veikdamas nusikalstamame susivienijime, kas rodo, jog nusikalsdamas jis veikė pagal grupėms būdingą elgsenos modelį, vertybių bei nuostatų sistemą. Praeityje į jam taikytus priežiūros reikalavimus žvelgė minimaliomis pastangomis, be to yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas. Šių duomenų kontekste įvertinus R. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, gyvenimo stiliui ir draugams vis dar išliekant dinaminiu kriminogeniniu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančiu veiksniu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad nepaisant nuteistojo lankytų socialinės reabilitacijos programų, pozityvaus užimtumo priemonių, jo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip pakankama.

Iš socialinio tyrimo išvados ir pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. J. iki šiol padaryto nusikaltimo nepripažįsta, jaučiasi neteisingai apkaltintas, piktinasi teisėsaugos institucijų darbu. Tai rodo, jog jis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Ši aplinkybė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra svarbi ir negali būti sumenkinama, kadangi asmuo, neigiantis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Kaltės nepripažinimas rodo, kad nuteistasis dar nepakeitė savo mąstymo, nepadarė reikiamų išvadų, kurios padėtų koreguoti savo nusikalstamą elgesį. Jeigu asmuo būdamas įkalinimo įstaigoje nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, dėl jų nesigaili, nėra pagrindo manyti, kad tai jis padarys išėjęs į laisvę ir nenusikals.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo požiūris į save nėra visiškai brandžiai suformuotas: silpni introspekcijos įgūdžiai, stinga gebėjimo kritiškai save vertinti atpažįstant ir įvardijant pozityvius bei negatyvius (keistinus) savo asmenybės bruožus ar asmenines savybes. Nors nuteistasis stengiasi būti atviras, tačiau yra linkęs save pateisinti, minimizuoti nusikalstamo elgesio pasekmes, kaltinti aplinką. Savo elgesį analizuoti ir kritiškai vertinti geba, tačiau tai daro gan paviršutiniškai, iš esmės neanalizuodamas svarbiausių ir didžiausią įtaką nusikalstamam elgesiui reikštis turėjusių veiksnių. Analizuojant nusikaltimų istoriją išryškėjo impulsyvumo, kaip asmenybės bruožo, veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, kuris pasireiškia stipriais impulsais ir pojūčių troškimu, spontaniškais neapgalvotais veiksmais, sunkumais numatant galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes. Nuteistasis sunkiai suvokia ir įvardija iš nusikaltimo kylančią žalą sau ir neigiamą poveikį visuomenei. Sugebėjimas atpažinti problemas vertintinas kaip silpnas: stinga gilesnės savianalizės ir savirefleksijos gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problemiškiausios ir spręstinos. Problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti taip pat nepakankamai: pasirenkamos neadekvačios, netinkamos strategijos. Tikslų siekimo gebėjimai išugdyti nepakankamai: tikslus formuluoja perdėm abstrakčiai, negeba įvardinti konkrečių žingsnių ar veiksmų, nestiprina jų planavimu ar adekvačia motyvacija.

Teismas taip pat nesutinka su nuteistojo skundo teiginiu, kad Komisija, spręsdama dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, buvo visiškai neobjektyvi ir nematė pokyčių, nes jokių šį teiginį pagrindžiančių argumentų nuteistasis nenurodė, teismas taip pat neturi jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad Komisija buvo neobjektyvi ar šališka, todėl šis nuteistojo niekuo nepagrįstas teiginys atmetamas.

Taip pat teismas pažymi, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis nuteistasis savo gyvenamosios vietos nėra deklaravęs, jis yra apskaitomas (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, todėl nuteistojo skundo teiginiai dėl jo gyvenamosios vietos deklaravimo neatitinka tikrovės. Dar daugiau nuteistasis nurodė lygtinio paleidimo taikymo atveju gyvensiantis pas pusbrolį, taigi, savo būsto jis neturi, o tai taip pat gali tapti sėkmingos integracijos į visuomenę kliūtimi.

Skunde nuteistasis pažymėjo, kad rizika oficialiai pataisos įstaigose nustatoma vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 ,,Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“, kurio 2.1.2 punkte nustatyta ir aprobuota teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OAsys, kuri riziką matuoja balais, kas įpareigoja vertinant rizikos dydį ar jo pokyčius atsižvelgti tik į balus ir (ar) jų kitimą. Teismas pažymi, kad nuteistojo minėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. V-211 yra pakeistas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-284 ,,Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ pakeitimo“. Nei pakeistame, nei pradiniame minėtame įsakyme nebuvo įtvirtintas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas balais. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1R-195 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 1R-159 ,,Dėl Socialinio tyrimo išvados formos ir Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“. Pakeistų Socialinio tyrimo išvados rengimo rekomendacijų, įsigaliojusių 2021 m. liepos 1 d., 8.8. punkte įtvirtinta, kad socialinio tyrimo išvados 7.1 papunktyje nurodomas kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas (žema, vidutinė, aukšta) atsižvelgiant į taikytos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus. Šiame papunktyje taip pat įrašomi ir papildomų nusikalstamo elgesio rizikos metodikų kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamo elgesio rizikai įvertinti rezultatai. Taigi, nuteistojo skundo argumentas, kad jo nusikalstamo elgesio rizika turėjo būti vertinama balais, yra niekuo nepagrįstas, todėl atmetamas.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis R. J. bausmę atlieka už vieną labai sunkų nusikaltimą, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Nuteistasis skunde analizuoja lygtinio paleidimo instituto esmę bei taikymo būtinybę. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis, remdamasis Ministrų Komiteto rekomendacijomis, dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent R. J. lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad įgyvendinant tarptautinės teisės normas, nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Šiuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad R. J. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021).

Tokiu būdu, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. J. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. J. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.