- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-02
- Bylos Nr.
- M1-318-927/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11957-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Nukentėjusysis
- K. M.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
asmens, įtariamo padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, A. G. gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo
A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini), nevedusiam, vidurinio išsilavinimo, besimokančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini) sandėlininku, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančiam (duomenys neskelbtini), neteistam,
įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
jis 2020 m. kovo 23 d., apie 18.28 val., gatvėje, ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su K. M. metu, grasino šiai sakydamas: „galas tau, kekše“, bei išsitraukė iš striukės vidinės kišenės pistoletą („Glock“ - „(duomenys neskelbtini)“), t. y. pneumatinį nešaunamąjį D kategorijos ginklą, ir jį nukreipė į nukentėjusiąją, tokiais veiksmais sudarydamas K. M. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas,
t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
- 2020 m. spalio 16 d. – 2020 m. spalio 28 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos pasaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-56/2020, kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais A. G. priverstinio stacionarinio gydymo metu diagnozuotas ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais, be susijusio ūminio streso. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2020 m. kovo 23 d.) A. G. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu A. G. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl savo psichikos sveikatos būklės A. G. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, su juo negalima atlikti tyrimo veiksmų. Jam nerekomenduojama dalyvauti teisme, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. A. G. rekomenduojamas priverstinis gydymas - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pas apylinkės psichiatrą (b. l. 123-127);
- ekspertės J. D. paaiškinimai teisme, kad yra prisiekusi ir įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Tvirtina pagarsintą išvadą. BK uždraustos veikos padarymo metu A. G. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir negalėjo suvokti veikos pavojingumo bei valdyti savo veiksmų. Ekspertizės metu ir šiuo metu jis serga šiuo lėtiniu psichikos sutrikimu ir negali suprasti savo veiksmų bei jų valdyti. Jam rekomenduotas priverstinis gydymas t. y. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pas apylinkės psichiatrą. Minėtas asmuo dar prieš šitą veiką buvo gydytas psichiatrijos stacionare 2018 metais dėl ūmios psichozės. Klinikoje vyravo įtampa, įtarumas, santykio kliedesiai, poveikio kliedesiai. Tai gausi psichozinė simptomatika. Atliktas mąstymo tyrimas irgi konstatavo mąstymo sutrikimus būdingus šiam lėtiniam psichikos sutrikimui. Ekspertizės metu klinikoje stebėjo įtarumą, dirglumą, mąstymo nenuoseklumą. Santykio kliedesius jis išsakė jį gydžiusio gydytojo atžvilgiu. Net ir ekspertų atžvilgiu. Sakė, kad čia visi eina išvien. Jis buvo priešiškas, nerimastingas, buvo stebima kritikos stoka savo būsenos ir savo sveikatos atžvilgiu. Atliktas psichologinis vertinimas konstatavo mąstymo nenuoseklumą, apibendrinimo lygio netolygumą, kas yra būdinga šiam sutrikimui. Įžvelgiama kliedesinė simptomatika, socialinė dezadaptacija, emocinis dirglumas, asmens dizharmoniškumas. Viso stebėjimo metu jis neturėjo jokių nusiskundimų dėl sveikatos, jis save laikė psichiškai sveiku, bendravo arogantiškai, išdidžiai, buvo piktas, nepastovios nuotaikos ir išimtinai valgė tik savo maistą. Jų ligoninės teikiamo maisto jis atsisakė ir nevalgė, todėl jiems kilo įtarimas, kad tai kliedesinė simptomatika. Jis kažko labai bijojo. Jis ekspertams daug ką šnekėjo, bet jie negali įvertinti, kiek tai yra objektyvu. A. G. aiškino, kad dirba kriminalinėje policijoje, kad dalyvauja narkotikų išaiškinime. Jei tai neatitinka tikrovės, tai yra dar vienas simptomas, apie kurį jie galėtų kalbėti. A. G. sakė, kad sudarė slaptą sutartį. Tai gali būti liguistos mintys, kitaip – kliedesiai. Jam galėjo atrodyti, kad šio įvykio metu jis atliko slaptą misiją. A. G. gali pateikti faktinius duomenis. Bet tų duomenų interpretacija gali būti liguista. Jei jo parodymai neprieštarauja kitai bylos medžiagai, tai kažkiek galima remtis jo parodymais. Faktus jis geba pasakyti, bet jo elgesio motyvacija ir veiksmų interpretacija gali būti liguista. A. G. diagnozė - lėtinis psichikos sutrikimas - organinis kliedesinis, panašus į šizofreniją sutrikimas. Pažymėjo, kad jei būtų nustatyta, kad A. G. slapta bendradarbiauja su policija, tai ne kiek nepakeistų ekspertų nuomonės, nes A. G. išsakė santykio kliedesius apie jį gydžiusius gydytojus, ekspertus. Sakė, kad čia visi eina išvien, kad jis buvo apgautas ir gydytas per prievartą, kad jie visi susitarę prieš jį. Jis buvo be galo „gynybiškas“. A. G. simuliavo, slėpė savo ligos simptomatiką. Tai buvo stebėta ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Visas jo elgesys, atliktas psichologinis tyrimas, jo pasisakymai ir interpretacijos apie buvusius įvykius - tai buvo liguistos jo mintys, tai buvo neadekvatu. Negali atsakyti, kas išprovokavo jį taip pasielgti įvykio dieną. Neaišku, kas pirmas ką išprovokavo. Negali atsakyti, ar A. G. gali lengvai pasiduoti provokacijoms. Buvo stebimi emociniai sutrikimai. Sveiki žmonės reaguoja į provokacijas, o jei žmogus turi psichikos sutrikimų, jis gali aštriau ir ūmiau reaguoti (b. l. 177-178);
- A. G. 2020 m. kovo 24 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kaltu neprisipažįsta. Jis narkologinėjė ir psichiatrinėje įskaitose neįrašytas, nesigydė. 2020 m. kovo 23 d., 18.30 val., kartu su mama ėjo iš garažo namo, eidamas prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), stovėjo jo pažįstamos K. M. automobilis. Jis nusprendė šį nufotografuoti, kadangi norėjo pranešti policijos pareigūnams, jog su tuo automobiliu, neturėdamas teisės vairuoti, važinėja pastarosios draugas A. M.. K. M. pro buto langą pamatė, kad fotografuoja jos automobilį, atidariusi langą pradėjo keikti jį necenzūriniais žodžiais, jis šiai atgal nieko nesakė. Tada jis po striukės atlapu parodė necenzūrinį gestą (vidurinį pirštą) bei išėjo namo. Jokio ginklo prie savęs jis neturėjo ir K. M. negrasino, šiai nei žodžio nepasakė. Namuose turi pneumatinį pistoletą, tai yra „Glock“, kurį nusipirko oficialiai prieš keletą metų parduotuvėje, kur tiksliai, patikslins vėliau ir praneš, šiam pistoletui nereikia leidimo, jis šaudo šratais, kinetinė jėga sukuriama iš angliarūgšties balionėlio. Kiek jam žinoma, šis ginklas nėra šaunamasis ir jam nereikia jokių leidimų. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė, jis policijos pareigūnams savanoriškai atidavė turimą pistoletą. K. M. žino, kad jis namuose turi pneumatinį pistoletą, nes anksčiau yra skolinęs jį šios sugyventiniui A. M.. K. M. jį apšmeižė, nes tarp jo, K. M. ir šios sugyventinio nuo ankstesnių laikų yra konfliktas. Kaip jau ir minėjo, K. M. negrasino ir prie savęs pistoleto neturėjo. Įvykį matė mama, ši galės būti liudytoja. Pažada vėliau pateikti jam žinomą informaciją apie pistoletą, apie jo pirkimą (b. l. 70-71);
- liudytojos L. G. parodymai teisme, kad A. G. tai jos sūnus. Sutinka teismui duoti parodymus. Jos sūnus negrasino nukentėjusiajai, daugiau grasino ji (nukentėjusioji) - turi visokiausių jos žinučių. Tokio dalyko negirdėjo, tai jų išgalvojimas. Tą dieną konflikto nebuvo. Tą dieną jos sūnus atvažiavo iš darbo. Nuėjo pasitikti sūnų į garažą. Iš garažo ėjo namo kartu. Kadangi jos sūnus žinojo, kad jie prekiauja narkotikais ir neturi vairuotojo teisių, sūnus nufotografavo jų mašiną, o K. M. iškišusi galvą pradėjo rėkti: „ištrink“, po to sekė keiksmažodžių serija. Tame lange nebuvo nei jos (K. M.) vaiko, nei draugo. Sūnus parodė jai špygą. Jos sūnus K. M. nieko nesakė. Vėliau nurodė, kad yra įsitikinusi, jog sūnus parodė pirštą (b. l. 175-176). Liudytojos parodymai nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 23 d. liudytoja parodė, kad įvykio metu A. G. nieko nepasakęs iš striukės kišenės ištraukė, kaip jai pasirodė, žaislinį pistoletą ir nieko nesakęs parodė K. M., kuri iškart pasitraukė nuo lango, o ji (L. G.) su sūnumi nuėjo namo. Taip pat nurodė nežinojusi, kokį ir kieno automobilį nufotografavo jos sūnus (b. l. 30-31). 2020 m. liepos 23 d. apklausta pakeitė anksčiau duotus parodymus ir nurodė, kad 2020 m. kovo 23 d. duodama parodymus jautė policijos pareigūnų spaudimą. Vienas policijos pareigūnas ją nusivedė į kambarį (kuris yra jos bute) ir pasakė, kad pasakytų, jog jos sūnus konflikto su K. M. metu turėjo ginklą bei šį parodė K. M.. Patikslino, kad sūnus K. M. parodė špygą, jokio ginklo sūnus su savimi neturėjo, nukentėjusiajai nerodė ir jai negrasino. Taip pat nurodė, kad jos sūnus nufotografavo kaimynės automobilį, nes žinojo, kad nei kaimynė K. M., nei šios sugyventinis A. M. neturi teisės vairuoti transporto priemones (b.l. 39-41). Teisme, liudytoja nurodė, kad teigia, jog sūnus niekada nukentėjusiajai negrasino, įvykio metu ginklo neturėjo, tiksliau – ji nežinojo, kad įvykio metu sūnus turėjo ginklą. Kodėl nukentėjusioji nurodo, kad jai grasino ginklu, nežino. Galimai ši buvo „apsinešusi“ narkotikais. Gal sūnus kažkur turėjo ginklą, bet niekada jo nematė, niekada netikrino jo daiktų. Paaiškino, kad davė priešingus parodymus, nes buvo provokuojama pareigūnų. Kai pareigūnų prilenda pilni namai ir nuveda į kitą kambarį ir aiškina ką rašyti, ir kai pamatai, kad vaiką už rankos veda pareigūnas, tai kiekvienas sutriktų. Pareigūnas privertė ją tai parašyti, tampė ją už rankos, pasakė, kad jos sūnui gresia 7 metai. Sakė, kad geriau prisipažinti ir pasakyti, kad buvo taip ir taip. Tada ji buvo šoko būsenos. Sūnų išvežė. Galvojo, kad viskas yra narkomanų rankose. Pareigūnas jai liepė pasakyti, kad sūnus parodė ginklą. Tvirtina parodymus, duotus antros apklausos metu (b. l. 39-41), kurie, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 dalies pagrindu, buvo pagarsinti teisme. Teisme paaiškino, kad mašina buvo fotografuojama ir todėl, kad jie su ja vežioja narkotikus. Ikiteisminio tyrimo metu nieko nesakė apie narkotikus, nes tyrėja labai skubėjo. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu buvo šoko būsenos, ne kiekvieną dieną tenka susidurti su pareigūnais. Jai nebuvo užduotas klausimas, ar sutinka duoti parodymus apie savo sūnų. Parašo niekur nedėjo. Jei jai būtų išaiškinta ši teisė, nežino, gal atsisakytų duoti parodymus, nežino. Papildomai teisme paaiškino, kad anksčiau sūnus grįždavo pavargęs po darbo ir sakydavo, kad nukentėjusioji pastoviai stovi prie lango ir rėkia necenzūriniais žodžiais. Sūnus niekada nukentėjusiajai negrasino. Daugiau grasino ji jam „Facebook“, persekiodavo kaltinamąjį. Turi daug įrodymų. Prieš metus jie (K. M. šeima) išsinuomojo šį butą, ten buvo visokie baliai. Ne kartą matė, kad pas juos atvažiuodavo mašina, o jie perduodavo narkotikus ir gaudavo pinigus. Jų laiptinė tapo landyne. Taip niekada nebuvo. Konfliktai su nukentėjusiąja buvo anksčiau, bet nebuvo pagrindo kviesti policijos. Anksčiau K. M. pavydėdavo savo sugyventinio, kurį A. G. kartais nuveždavo į kavinę. Anksčiau K. M. grasino jos sūnui. Turi grasinančias žinutes. K. rašė: „aš tau prižadu, aš tave pagausiu“, „aš tau dujas sušersiu“, „tu man (keiksmažodis) A. naktim netampysi“, „Valiūnuose nesirodyk“. Šis susirašinėjimas tarp jos sūnaus ir nukentėjusiosios vyko „Facebook“, sūnus viską atspausdino ir padavė jai. Grasinančios žinutės buvo parašytos 2019 m. Kartu su sūnumi vasarą rašė pareiškimą dėl narkotikų, bet viskas buvo atmesta. Parašė viską, kaip buvo. Kiek kartų pas K. M. ir jos draugą atvažiuodavo su mašina, prieš jos langą jie perduodavo narkotikus ir pinigus. Jie nebijojo nieko. Jos pareiškimas buvo registruotas. Rašė į e-policiją. Gavo atsakymą, kad ten surašyti tik žodžiai, o ne veiksmai. Atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 176-177);
- nukentėjusiosios K. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 7-10, 11-13) ir teisme, kad jau kelis mėnesius kartu su savo sugyventiniu A. M. nuomoja butą, adresu (duomenys neskelbtini) Taip pat kartu gyvena jos sūnus I. T. (I. T.), gim. (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 23 d., apie 18.28 val., su savo šeima - vaiku ir sugyventiniu - būdama buto virtuvėje gamino valgyti. Pamatė, kad A. G. eina ir juokiasi. Jos langas buvo atidarytas. Pamatė, kad jis pradėjo fotografuoti jų automobilio numerius. Ji atidarė langą ir paklausė, kodėl jis fotografuoja numerius ir paprašė ištrinti. Jis jai pasakė: „tau „necenzūrinis žodis“, kekše“, atsisegė striukę, dešinę ranką įkišęs į kairiąją vidinę kišenę iš šios ištraukė ginklą, kuris buvo juodas, panašus į pistoletą, kaip pas policininkus. Ginklą pas A. G. matė pirmą kartą. Niekaip negalėjo sumaišyti su pirštu. Aiškiai jį matė. A. G. ištraukė pistoletą ir nukreipė tiesiai į langą – į ją. Ji mano, kad A. G., būdamas agresyviai nusiteikęs, galėjo panaudoti prieš ją minėtą į pistoletą panašų daiktą. Šalia jo buvo jo mama, kuri pasakė: „Einam, šita debilė vis tiek neiškvies mentų“. Jos vaikas pradėjo verkti. Ji išsigando, labai bijojo dėl vaiko. Tada jam buvo 4 metai. Jai susidarė įspūdis, kad gali būti nužudyta. A. G. jai ir anksčiau grasindavo susidoroti su ja. Sakė, kad jos galvą į asfaltą daužys. Ji būdama šoko būsenos atsitraukė nuo lango, uždarė jį ir tą pačią akimirką paskambino policijai. Įvykį matė jos sugyventinis ir vaikas. Buvo namuose, kol neatvažiavo policijos pareigūnai. Įvykio metu nuo jos iki A. G., buvo apie 20 metrų. A. G. vartoja narkotines medžiagas. Jis būdavo ateidavo ir prašydavo jų nupirkti narkotinių medžiagų. A. G. parašė pareiškimą dėl žinučių, dėl narkotikų pareiškimų nebuvo. Žinutės buvo 2019 metų, kai jis prašydavo narkotinių medžiagų. Žinutėse rašė A. G., kad jei jis dar kartą prašys jos sugyventinio gauti narkotinių medžiagų, tegu jai nesirodo akyse. Sakė, kad turi vaiką, kad rašinėja jos vaikinui, o vėliau ją apkalbinėja. Norėjo, kad nusiramintų. Gal tai buvo jos klaida, bet jai buvo 18 metų. Jų pareiškimas turi būti užregistruotas, nes Vilniaus rajono policija buvo atvažiavusi į jos namus. Policija bylos neiškėlė. Byla yra nutraukta. Paaiškino, kad ji neturi pagrindo kerštauti nei A. G., nei jo motinai. Ji nebuvo patraukta atsakomybėn už narkotinių medžiagų platinimą. Sugyventinis buvo patrauktas atsakomybėn už narkotikų vartojimą. Jie „eina prieš ją“, nes ji šiems pasako tiesą į akis. Jie nuolat konfliktuoja, bando prisikabinti. Jie mėgsta rėkauti. Jų sienos labai plonos. Po to įvykio su pistoletu jie jai siūlė pinigų, kad atsiimtų pareiškimą (b. l. 178-179);
- liudytojos G. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 34-37) ir teisme, kad A. G. nepažįsta, giminystės ryšių nėra. VA VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiąją patrule. 2020 m. kovo 23 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. B., apie 18.50 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) mergina kviečia pagalbą, nes jai grasino ginklu. Kai atvyko nurodytu adresu, jas sutiko pranešėja, ji paaiškino, kad buvo savo namuose ir pro langą pamatė kaimyną, kuris buvo prie jos draugo automobilio. Mergina pro langą pasakė pastabą, lyg sakė, kad fotografavo tą automobilį. Tas kaimynas įžeidė ją kažkokiais žodžiais ir nukreipė į ją ginklą. Ji sakė, kad ginklas buvo juodos spalvos. Pranešėja tuo metu išsigando ir pasitraukė nuo lango bei jį uždarė, o kaimynas išėjo. Ji nurodė, kur tas kaimynas gyvena. Nukentėjusioji atrodė išsigandusi. Su jais atvyko dar vienas policijos ekipažas. Jie kartu nuėjo į tą butą, kurį nurodė pranešėja. Pranešėjos paprašė, kad ji eitų namo. Kai nuėjo į nurodytą butą, jiems duris atidarė vyras, kuris pasakė, kad yra A. (A. G.) tėtis. Jis juos įleido ir pakvietė A. G.. A. G. paaiškino, kad jis ėjo namo su mama, kad pro langą išlindo jo kaimynė ir kažkokiais žodžiais jį įžeidinėjo. Nepamena, ar jis kažką atsakė. A. G. pasakė, kad tiesiog nuėjo namo. Jie paklausė apie ginklą. Jis pasakė, kad ginklo neturi, kad jis kaimynei negrasino. Vėliau atvyko NVRS pareigūnai. Kai atvyko tyrėjai, jie išėjo į laiptinę, o tyrėjai su jais bendravo. Vėliau matė, kad jie išsinešė ginklą. Tyrėjas jiems pasakė, kad atliks reikiamus veiksmus, o jie A. G. pristatė į budėtojų dalį. A. G. namuose buvo jo mama. Ji sakė, kad buvo kartu su juo įvykio metu, bet nieko nepasakojo. Klausė jos, bet ji nenorėjo nieko sakyti. Ji kalbėjo su A. G. mama, bet ši apie įvykį nieko nepaaiškino. Ji tik pasakė, kad buvo kartu. Neprisimena, ar kažką sakė apie nukentėjusiąją. Nežino, kaip apibūdinti A. G. mamos būseną, nes jie beveik nebendravo, ji neatsakė į jų klausimus. Uždavė jai kelis klausimus, bet ji nieko neatsakė. Nežino, kodėl ji neatsakė į jų klausimus. A. G. mama tiesiogiai nepasakė, kad nenori duoti parodymų. Ji A. G. mamos apklausoje nedalyvavo, jie jau buvo išvykę (b. l. 179-180);
- liudytojo Z. D. (Z. D.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 43-45) ir teisme, kad A. G. nepažįsta, giminystės ryšių nėra. Jis dirba VA VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėju. 2020 m. kovo 23 d., apie 19.40 val., gavę iškvietimą atvažiavo nurodytu adresu, nuėjo pas pranešėją. Ji nurodė, kur tas asmuo gyvena. Nuėjo pas tą asmenį ir paklausė, ar turi ginklą. Tas asmuo pasakė, kad turi, nurodė, kur turi. A. G. ginklo iš karto neparodė, bet po tam tikro laiko jis pats pateikė ginklą, t. y. jis nurodė vietą, o jie išėmė ginklą. Tai buvo juodos spalvos metalinis šaunamasis arba nešaunamais ginklas. Įtariamasis sakė, kad daugiau ginklų namuose nėra. Apie kitus ginklus kalbos nebuvo. Ginklas buvo surastas už lovos. Jis nebuvo dėžutėje. Kolega išėmė ginklą, ne jis. Neprisimena, kas ten dar buvo, išskyrus ginklą. Apklausė to asmens motiną ir nukentėjusiąją. A. G. motinos apklausą atliko jis. Tai, ką ji pasakė, užfiksavo protokole. A. G. motinos apklausos neprisimena, bet paklausė jos, ar ji nori ir gali duoti parodymus. Jai pasirašytinai buvo išaiškintos liudytojos teisės ir ji buvo apklausta. Įspėjo A. G. motiną dėl parodymų davimo, ji pasirašė, kad buvo įspėta. A. G. motinai nebuvo daromas spaudimas. Niekas jos neinformavo, kad jos sūnui gresia 7 metai nelaisvės. Apklausoje buvo tik jis ir liudytoja, buvo atskirame kambaryje. Pati liudytoja pasiūlė nueiti į kitą kambarį. Kiek prisimena, A. G. motina sakė, kad jie ėjo iš kažkur, tada pro langą nukentėjusioji kažką pasakė, o sūnus kažką atsakė. Ką tiksliai atsakė, neprisimena, negali pasakyti. Jie susiginčijo tarpusavyje, sūnus kažką parodė, detalių neprisimena. Nukentėjusiąją apklausė jo kolega. Su nukentėjusiąją jis pats bendravo tik keliais žodžiais. Neprisimena nukentėjusiosios būsenos. Ji nurodė, kad jai buvo grasinta daiktu, panašiu į ginklą. Todėl ir ieškojo to ginklo. Ginklą ir sulaikytą asmenį vežė atskirai (b. l. 180-181);
- liudytojo A. M. (A. M.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 27-28) ir teisme, kad A. G. - tai jo senas pažįstamas, giminystės ryšių nėra. Jų santykiai neblogi, bet tarp jų nėra gerų santykių. A. G. bendravimas keistas. Normalūs žmonės su juo nebendrauja. 2020 m. kovo 23 d. apie 18.28 val. būdamas kambaryje, išgirdo, kaip jo sugyventinė su kažkuo virtuvėje kalbasi. Jis atėjęs į virtuvę, stovėdamas prie durų, pamatė, kad sugyventinė atidariusi virtuvės langą kalbasi su kaimynu A. G.. K. M. atidarė langą ir paklausė A. G., kodėl fotografuoja automobilį. Automobilis priklauso jam. Jis neturi vairuotojo teisių. Draugė irgi neturi, bet jau beveik išlaikė. Tvirtina, kad prieštaravo automobilio fotografavimui. K. prašė A. G. ištrinti nuotraukas. Jis A. G. pažino iš balso, šio nematė, kadangi stovėjo atokiau nuo lango. Jis nesupyko, kad A. G. fotografavo automobilį. Tai K. M. „užėjo emocijos“, ji atidarė langą ir paklausė, kam fotografuoja mašiną. Jam nekilo jokios emocijos. Staiga jis išgirdo, kaip A. G. pasakė: „necenzūrinis žodis“ tau, šmara“. Tada jis (A. M.) pamatė, kad ši išsigando ir greitai uždarė langą. K. M. pasakė, kad A. G. turėjo pistoletą ir nusitaikė į ją. Pasakė jai paskambinti policijai ir ji iš karto paskambino. Jis (A. M.) žinojo, kad pastarasis turi dujinį pistoletą. Žinojo, kad A. G. turi ginklą. 2016 metais A. G. jam jį demonstravo. Pastarasis siūlė jį (A. M.) nušauti, bet jis policijos nekviesdavo. Įvykio metu ginklo nematė. Ginklą matė anksčiau. Viskas vyko labai greitai. K. M. labai greitai uždarė langą ir pradėjo labai drebėti. Jis „nelaiko pykčio“ ant A. G., nemano, kad nukentėjusioji „laiko pyktį“. Jam (A. M.) nepradėtas joks ikiteisminis tyrimas. Dėl K. M. A. G. kvietė kažkada policiją, bet gavosi melagingas iškvietimas. Pareigūnas buvo atvažiavęs ir pareiškė, kad jie rašinėja žinutes. Jis nežino tos bylos. Jų atžvilgiu nepradėta jokių ikiteisminių tyrimų (b. l. 181-182);
- 2020 m. gruodžio 10 d. VA VPK Vilniaus r. PK tyrėjos L. A. tarnybinis pranešimas dėl papildomos L. G. apklausos, kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 21 d., 12.34 val., mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. G., kuris teigė, kad jo mama nori pakeisti parodymus, nes buvo daromas spaudimas iš policijos pareigūnų pusės (atvažiavę 8 pareigūnai darė didelį krūvį), todėl jo mama davė tokius parodymus, kaip liepė šiai duoti tuos parodymus, kuriuos mama davė. Parašė parodymus pareigūnų priverčiama, nori pakeisti parodymus. Tyrėjai perspėjus, kad už melagingų parodymų davimą baudžiamoji byla gali būti iškelta jo mamai, A. G. atsakė: „Koks skirtumas, ji parašys, kad buvo spaudimas, buvo priversta“. 2020 m. liepos 21 d., 12.40 val., mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino L. G., kuri teigė, kad nori pakeisti parodymus, nes buvo daromas spaudimas iš pareigūnų pusės. L. G. nurodė, kad jos namuose buvo daug pareigūnų, vienas ją vedėsi sakydamas prisipažinti, viskas bus kitaip. Tuo momentu buvo labai persigandus, todėl pateikė parodymus ant savo sūnaus. Paprašius papasakoti, kaip viskas iš tikrųjų buvo, ji teigė, kad nebuvo jokio grasinimo, nematė, ar sūnus kažką parodė. Paklausus, kodėl anksčiau sakė, jog sūnus tuo momentu kaimynei parodė žaislinį ginklą, L. G. atsakė, kad išsigando pareigūnų, nes kostiumuoti žmonės ją gąsdina. L. G. buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Prie tarnybinio pranešimo pridedami du garso įrašai (b. l. 116-118);
- 2020 m. kovo 23 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad VA VPK Kriminalinės policijos NVRS vyresniajam tyrėjui V. M. (V. M.) pareikalavus, A. G. savanoriškai pateikė pistoletą „Glock 19“ airsoft, Nr. (duomenys neskelbtini), su dėtuve ir 12 vnt. šratukų (11 vnt. dėtuvėje ir vienas atskiras). Protokole yra A. G. parašai (b. l. 46-47);
- 2020 m. kovo 31 d. daiktų apžiūros protokolas su specialisto išvada, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas pistoletas (žr. nuotrauką Nr. 1) susideda iš rėmo su rankena, vamzdžio, paleidžiamojo - smogiamojo mechanizmo su dujų vožtuvu ir rezervuaro su anglies dvideginiu (CO2). Ant pistoleto yra žymenys: „19 AUSTRIA 9x19“, „Glock“, „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrimi dvylika vienetų šratų (žr. nuotrauką Nr. 2) yra pilkos spalvos, pagaminti iš magnetinėmis savybėmis pasižyminčio metalo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu galima teigti, kad apžiūrėtas pistoletas yra tinkamas šaudyti D kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas, o būtent - pramonės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro „BB“ tipo šratais. Apžiūrėti dvylika vienetų šratų yra pramoninės gamybos, 4,5 mm (.177) kalibro „BB“ tipo šratai, skirti daugelio modelių 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams. Tai nėra šaudmenys. Šie šratai yra tinkami šaudyti ir tinkami šaudyti iš apžiūrėto pneumatinio pistoleto (b. l. 50-55);
- 2020 m. kovo 23 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas daugiabučio gyvenamojo namo kiemas, adresu (duomenys neskelbtini) Apžiūrima teritorija neaptverta, nesaugoma, nefilmuojama, į ją patenkama laisvai. Daugiabučio gyvenamojo namo langai yra nukreipti į vidinį kiemą (matoma įvykio vieta). Gyvenamas namas yra pailgo stačiakampio formos, patekimai į namą suskirstyti į 3 laiptines, į kurias patenkama per nerakinamas duris. Prie apžiūrimo daugiabučio gyvenamojo namo patenkama nuo gatvės pusės, prieigos nefilmuojamos. Vidinio namo kieme įrengta automobilių stovėjimo aikštelė su stovinčiomis įvairiomis transporto priemonėmis. Tarp automobilių aikštelės ir gyvenamojo namo įrengtas šaligatvis. Yra įrengtas dirbtinis apšvietimas. Apžiūrimoje teritorijoje nusikalstamos veikos pėdsakų nenustatyta, niekas nepaimta (b. l. 19-25);
- 2020 m. balandžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas iš BPC gautas garso įrašas „2020_03_23_18-24-46_(duomenys neskelbtini)“. Garso įrašo data 2020 m. kovo 23 d. Garso įrašo pradžia: 18:24:46. Garso įrašo trukmė: 1 minutė 51 sekundė. Garso įraše girdima, kaip moteris, prisistačiusi K. M., skambina į bendrąjį pagalbos centrą ir praneša, kad prieš pat skambutį jos kaimynas - A. G. - nufotografavo jos automobilio numerius, o jai paprašius ištrinti nuotrauką, šis pradėjo jai grasinti ginklu. Ji greitai uždarė langą. Adresas (duomenys neskelbtini) Prašo policijos pagalbos. (b. l. 59-60);
- kvitas, kuris patvirtina, kad 2020 m. kovo 23 d., 20:54 val., A. G. buvo blaivus (b. l. 75);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. 89TPK-123/2020, kurioje nurodyta, kad tikslinga A. G. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 82).
Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad 2020 m. kovo 23 d., apie 18.28 val., gatvėje, ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tarp A. G. ir K. M. kilo konfliktas dėl nukentėjusiosios šeimai priklausančio automobilio fotografavimo, kad konflikto metu nukentėjusioji buvo atidariusi langą ir prašė A. G. ištrinti nuotraukas. Tai patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, BPC įrašai, A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Visgi bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl to, ar jo metu A. G. grasino nukentėjusiajai pneumatiniu nešaunamuoju D kategorijos ginklu („Glock“ - „(duomenys neskelbtini)“), dėl grasinimo realumo. A. G. gynėjas nurodė, kad byloje surinktų duomenų nepakanka daryti išvadai, kad A. G. atliko įstatymo uždraustus veiksmus, kadangi nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs, ji turi motyvą apkalbėti A. G., liudytojos L. G. pirmieji ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai gauti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus, dėl to turi būti vadovaujamasi vėlesniais jos duotais parodymais, taipogi negalima nesivadovauti A. G. parodymais. Be to, nagrinėjamu atveju negalima laikyti, kad grasinimas buvo realus – jis negalėjo būti įvykdytas dėl dalyko specifikos – t. y. žaislinio ginklo, kuris objektyviai negali sužaloti žmogaus, be to, nukentėjusiosios sugyventiniui buvo žinoma, kad minėtas ginklas yra žaislinis.
Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu atskirų asmenų duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iš gautų faktinių duomenų visumos turi išrinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikšmingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais. Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybės. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).
Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodė gynėjas ir liudytoja L. G., nenustatyta, kad L. G. pirmoji apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta pažeidžiant BPK nustatytą tvarką. Šios liudytojos apklausa buvo atlikta 2020 m. kovo 23 d., jos pradžia - 21:25 val., tuo tarpu liudytojai teisės (įskaitant teisę neduoti parodymų) buvo išaiškinta prieš apklausą - 2020 m. kovo 23 d., 21:23 val. Liudytoja pasirašė ant teisių ir pareigų išaiškinimo protokolo (b. l. 29). Be to, nors liudytoja teisme teigė, kad jai buvo daromas spaudimas, tačiau šie jos parodymai vertintini kritiškai, nes, pirma, nenustatytas šią apklausą atlikusio pareigūno - Z. D. - suinteresuotumas bylos baigtimi, priešingai nei liudytojos, kurią su A. G. sieja artimi giminystės ryšiai. Antra, Z. D. teisme nurodė, kad apklausa buvo atlikta laikantis BPK reikalavimų, o jo parodymų nuoseklumas, atitikimas ir neprieštaravimas kitų apklaustų pareigūnų nurodytoms aplinkybėms, neduoda pagrindo abejoti šių parodymų patikimumu. Trečia, L. G. po pirmos apklausos iki 2020 m. liepos 21 d. nesiėmė jokių veiksmų, kad paneigtų savo pirmuosius parodymus, neinformavo ikiteisminio tyrimo institucijos apie jai galimai darytą neteisėtą poveikį, neskundė procesinių veiksmų, nors jau nuo 2020 m. kovo 24 d. jos sūnui buvo paskirtas gynėjas. Ketvirta, nors, liudytojos teigimu, pareigūnas liepė jai nurodyti, kad jos sūnus grasino nukentėjusiajai ginklu, tačiau minėtos apklausos metu liudytoja nurodė, kad jos sūnus iš striukės kišenės buvo ištraukęs būtent žaislinį pistoletą. Galiausiai, parodymai, kuriuos L. G. nurodo kaip teisingus, yra nenuoseklūs: liudytoja, nurodė, kad tarp jos sūnaus ir nukentėjusiosios nebuvo jokio konflikto, vėliau pripažino, kad konfliktas buvo; ji davė skirtingus parodymus dėl to, ką jos sūnus parodė nukentėjusiajai: špygą ar vidurinį pirštą, proceso metu kito jos versija dėl automobilio nufotografavimo priežasties (iš pradžių jos nežinojo, vėliau teigė, kad dėl galimo administracinio nusižengimo – teisių neturėjimo, galiausiai dėl prekybos narkotikais), dėl ko teismas šios liudytojos parodymus laiko nepatikimais ir jais vadovaujasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitai bylos medžiagai. Nors A. G. ikiteisminio tyrimo metu neigė grasinęs, tačiau vadovaujantis ekspertizės aktu ir ekspertės teisme duotu išaiškinimu, jis gali pateikti faktinius duomenis, bet tų duomenų interpretacija gali būti liguista, dėl to jo parodymais galima vadovautis tiek, kiek jie neprieštarauja kitai bylos medžiagai.
Savo ruožtu nukentėjusiosios parodymai dėl įvykio aplinkybių yra išsamūs, nuoseklūs: tas pačias įvykio aplinkybes ji nurodė ne tik ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tačiau ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, BPC operatoriui, savo sugyventiniui. Jos parodymus netiesiogiai patvirtina ir A. M. apklausa (girdėjo jo sugyventinei A. G. ištartus grasinančius žodžius, matė, kaip ši išsigando), paties A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (kad pirštą nukentėjusiajai jis rodė iš po striukės atlapo), bei L. G. pirmieji ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad žaislinį ginklą A. G. ištraukė iš striukės kišenės, t. y. A. G. kišo ranką į striukės kišenę (atlapą). Be to, A. G. turėjo pneumatinį nešaunamąjį D kategorijos ginklą, kuris nebuvo nepažeistoje pakuotėje, taigi galėjo būti laisvai naudojamas, ir kurį įvykio dieną jis pareigūnams pareikalavus pateikė. Priešingai nei nurodė gynėjas, nenustatyta, kad nukentėjusioji būtų apkalbėjusi A. G., kadangi, kaip jau buvo minėta, jos nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys duomenys, ir nors jos bei A. G. santykiai yra įtempi, tai pirmas kartas, kai nukentėjusioji nusprendė, kad yra pagrindas kreiptis pagalbos į ikiteisminio tyrimo instituciją, anksčiau ji nėra melagingai įskundusi A. G., nors bylos duomenimis, įtempti santykiai tarp jų buvo ir anksčiau. Taigi objektyvaus pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu nėra.
Išvardintos aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia teismui daryti išvadą, kad nagrinėjamo įvykio metu A. G. grasino nukentėjusiajai tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais – į ją nukreipęs pneumatinį nešaunamąją D kategorijos ginklą.
Gynėjas teisme iškėlė grasinimo realumo klausimą. Pagal teismų praktiką, taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnį, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-300/2013, 2K-410-693/2015, 2K-247-788/2017, 2K-247-788/2017, 2K-269-303/2020 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju A. G. atlikti veiksmai: pneumatinio nešaunamojo D kategorijos ginklo nukreipimas į nukentėjusiąją, nukentėjusiosios įvykio metu ir iš karto po jo objektyviai pasireiškęs elgesys – lango uždarymas, atsitraukimas, policijos iškvietimas, būsena po įvykio – drebulys, susijaudinimas, apie kurį patvirtina tiek nukentėjusios sugyventinis, tiek policijos pareigūnai, leidžia teismui daryti išvadą, kad nukentėjusioji iš tiesų bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Tai, kad tikimybė šiuo ginklu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą yra labai maža, nešalina objektyvaus pagrindo nukentėjusiajai bijoti grasinimo juo, nes, pirma, nukentėjusiajai ši aplinkybė nebuvo žinoma (tai, kad jos sugyventinis galimai žinojo, kad A. G. turi dujinį pistoletą, nesuponuoja, kad apie tai žinojo ir nukentėjusioji, be to, jie abu neturėjo objektyvios galimybės žinoti, ar A. G. neturi šaunamojo ginklo), antra, A. G. savo veiksmais ir žodžiais leido nukentėjusiajai suprasti, kad jo rankose laikytas ginklas yra šaunamasis, trečia – santykiai tarp A. G. ir nukentėjusiosios jau kurį laiką buvo įtempti, galiausiai A. G. panaudoto dalyko specifika – jo panašumas į šaunamąjį ginklą vidutinio protingumo kriterijus atitinkančiam ir specialių žinių neturinčiam žmogui leistų daryti išvadą, kad tai buvo šaunamasis ginklas. Dėl to darytina išvada, kad specialių žinių neturinti nukentėjusioji turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės dėl į ją nukreipto ginklo.
Taigi, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad A. G. veiksmai – grasinimas žodžiais „tau „necenzūrinis žodis“, kekše“ bei konkliudentiniais veiksmais – pneumatininio nešaunamojo D kategorijos ginklo („Glock“ - „(duomenys neskelbtini)“) išsitraukimas iš striukės vidinės kišenės ir jo nukreipimas į nukentėjusiąją, tokiais veiksmais sudarant pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas, atitinka įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Aptarti duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. G. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti.
Kaip minėta, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos pasaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-56/2020 nurodyta, kad 2018 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais A. G. priverstinio stacionarinio gydymo metu diagnozuotas ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais, be susijusio ūminio streso, o baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2020 m. kovo 23 d.) A. G. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu- organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu A. G. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ekspertė J. D. teisme patvirtino šį ekspertizės aktą ir nurodė, kad A. G. ekspertizės metu ir šiuo metu serga akte nurodytu lėtiniu psichikos sutrikimu ir negali suprasti savo veiksmų bei jų valdyti. Byloje nėra duomenų, kad atlikta ekspertizė ar ją atliekant gauti rezultatai yra neteisėti ir neišsamūs, dėl to ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad A. G. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos uždraustos veikos padarymo ir bylos nagrinėjimo teisme metu negalėjo ir dabar negali suvokti pavojingo savo veiksmų pobūdžio ir jų valdyti, t. y. veikos padarymo metu buvo ir šiuo metu yra nepakaltinamas (BK 17 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-788/2020).
Nagrinėjamu atveju ekspertė rekomenduoja A. G. parinkti švelniausią BK 98 straipsnio 1 dalyje numatytą priverstinio gydymo rūšį - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pas apylinkės psichiatrą. A. G. gynėjas prieštaravimų dėl šios rūšies parinkimo neišsakė, bylos nagrinėjimo metu duomenų, kurių pagrindu reikėtų A. G. taikyti kitą BK 98 straipsnio 1 dalyje numatytą priverčiamąją medicinos priemonę, nėra, dėl to jam taikytinas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pas apylinkės psichiatrą.
A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73) – panaikintina nutarčiai įsiteisėjus.
Nutarčiai įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - pneumatinis nešaunamasis D kategorijos ginklas („Glock“ - „(duomenys neskelbtini)“) su 12 vnt. šratų –konfiskuotinas jį perduodant Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui, pavedant tai padaryti VA VPK pareigūnams (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas); CD laikmena paliktina saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. G. pripažinti padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, esant nepakaltinamam.
Taikyti A. G. priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį ambulatorinį gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (pas apylinkės psichiatrą).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nutarčiai įsiteisėjus.
Nutarčiai įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - pneumatinį nešaunamąjį D kategorijos ginklą („Glock“ - „(duomenys neskelbtini)“) su 12 vnt. šratų –konfiskuoti jį perduodant Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui, pavedant tai padaryti VA VPK pareigūnams, CD laikmena paliktina saugoti prie bylos.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.