- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- 1-26-486/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- T. K.
- Advokatai
- Lilija Semaškas, Evelina Dobrovolska, Gabrielė Mockaitytė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Rasai Pladaitei, dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei, kaltinamajam A. K., kaltinamojo gynėjai advokato padėjėjai Gabrielei Mockaitytei, nukentėjusiam T. K., nukentėjusiojo atstovei advokato padėjėjai Evelinai Dobrovolskai, vėliau advokatei Lilijai Semaško, viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnyje, 170 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. viešai tyčiojosi, niekino asmenį dėl seksualinės orientacijos ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2019 m. birželio 30 d., apie 02.30 val., viešoje vietoje - daugiabučio namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, savo įžūliu elgesiu, viešai tyčiojosi, niekino T. K. dėl jo seksualinės orientacijos, t. y. sudavė jam tris kartus kumščiu į kairės pusės veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. K. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose bei kraujosruvą kairės akies junginėje, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 2166/2019 (01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei tokiais savo veiksmai demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, viešai tyčiojosi ir niekino T. K. dėl jo seksualinės orientacijos. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 170 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino iš dalies. Kaltinamasis neneigia viešosios tvarkos pažeidimo fakto, nes tikra keikėsi ir sumušė nukentėjusįjį, tačiau nepripažįsta, kad įvykdė tai dėl to, kad nukentėjusysis yra kitos seksualinės orientacijos, nes suduodant smūgius jis to net nežinojo. A. K. parodė, kad įvykio dieną jie buvo pas draugą A. B. bute, tiksliai neatsimena keliese buvo, gal 5-6 žmonės. Jis kartu su A. B. išėjo iš buto ir ėjo laiptine, norėdami parūkyti, o nukentėjusysis T. K. su draugu tuo metu vedė šunį. Kaltinamojo draugas paprašė cigaretės T. K. ar jo draugo. Jie lipo į 2 aukštą, o kaltinamasis su draugu leidosi į pirmą aukštą, į lauką parūkyti. Kai paprašė draugas cigaretės, nukentėjusysis su draugu juos iškeikė. Kaltinamasis paprašė nukentėjusiojo, kad atsiprašytų, tačiau jis neatsiprašė. Įvykio metu kaltinamasis buvo išgėręs, piktas ir trenkė nukentėjusiajam kumščiu porą kartų į veido sritį. Tada nukentėjusysis ar jo draugas iškvietė policiją. Kad nukentėjusysis yra kitos orientacijos, kaltinamasis net nežinojo. A. K. manymu, jį išprovokavo pačio nukentėjusiojo neteisėtas elgesys, jis mušti nenorėjo. Vėliau atėjo kaltinamojo draugė ir patraukė nuo nukentėjusiojo, pasakė „einam“ ir tik tada lyg tai iš draugės kaltinamasis sužinojo, kad nukentėjusysis yra kitos orientacijos. Prieš įvykį su nukentėjusiuoju jis jokių konfliktų neturėjo, nieko apie jį nežinojo, gal kartą matė einant laiptinėje. Kai pasivijo T. K. laiptinėje tarp jo ir T. K. buvo kaltinamojo draugas A. Dėl T. K. civilinio ieškinio 3500 eurų sumai kaltinamasis nesutinka. Nukentėjusysis pats jį išprovokavo. Ž. L. kasai kaltinamasis atlygino. A. K. manymu, užtektų T. K. atlyginti 300 eurų.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. K. parodė, kad jis nesutinka, kad kaltinamasis jį matė tik įvykio vakarą, kaltinamasis jį matė ne kartą. Nukentėjusysis ten gyvena jau pusmetį ir pastarąsias kelias savaites kaltinamąjį matė dažnai. Pirminis konfliktas įvyko prie namo, tai buvo išvakarės to konflikto. Kaltinamasis buvo jį susistabdęs, užstojęs kelią, prašė cigaretės ir klausė „ar jūs esate kitos orientacijos (įžeidžiamai)“. Kiti kaltinamojo draugai sėdėjo kažkur toliau. Nukentėjusysis buvo su draugu ir mergina S., kuri viską irgi girdėjo. Konfliktas buvo užgesintas, nes nukentėjusiojo draugas A davė cigaretę. T. K. kaltinamojo nesiuntė ant „trijų raidžių“, tiesiog pasakė „ne“. Įvykio nakties konfliktas įvyko dėl to, kad kaltinamasis vėl užstojo kelią, rėkavo, stumdėsi, nepraleido atsistojęs ant pirmo laiptelio ir rėkė „jūs kitos orientacijos (įžeidžiamai), jus reikia užmušti“ ir trenkė nukentėjusiajam kumščiu į veidą, nes A. nukentėjusysis buvo užstojęs, kadangi A. buvo po ausies operacijos. A. prašė paleisti ir prasmukęs pro juos iškvietė policiją. Po to kaltinamasis toliau dar rėkė, kad „jūs kitos orientacijos (įžeidžiamai), jus reikia užmušti“. Kai A. K. paprašė cigaretės, kaltinamojo draugas pasakė: „ar galiu paklausti, ar jūs kitos orientacijos (įžeidžiamai)“. Po tų žodžių kaltinamasis ir jo draugas nuėjo, nes jie neatrodė, kad išgėrę. Vėliau, konflikto metu, jau akivaizdžiai matėsi, kad kaltinamasis neblaivus. Nukentėjusiojo įsitikinimu, tie žodžiai buvo taikyti kryptingai, įžeidžiantis kitą orientaciją, todėl taikytis nenori. Dėl civilinio ieškinio, tai turtinė žala susideda iš to, kad po įvykio nukentėjusysis su draugu išsikraustė iš to buto, atsižvelgę į jų seksualinę orientaciją tiek dėl saugumo. Patys gavo rekomendaciją iš pareigūnų negrįžti ten, nes kaip tik pravažiuodavo pro tą butą, vis ten būdavo kompanija. Dar nukentėjusiajam kainavo vaistai. Be to, smūgis sukėlė nepatogumų, nes jis gydėsi pas ortodontą, sąkandis pakito, reikėjo gydytis. Be to, negalėjo dirbti, nes buvo galvos skausmas, panikos priepuoliai, negalėjo vadovauti savo įmonei, dėl ko patyrė tiesioginius nuostolius. Dėl 1,5 tūkstančio neturtinės žalos nukentėjusiojo manymu, tai kiekvienas turi prisiimti savo žodžius ir atsakyti, buvo įžeistas jo orumas. Iki to laiko nukentėjusysis pasitikėjo ir buvo ramus dėl savo saugumo, o įvykio nėra ramus viešose erdvėse dėl savęs. Po įvykio, kreipėsi į psichoterapeutus, nes buvo panikos priepuoliai. Po to įvykio teko pirkti apsaugos priemones, nors iki tol tikėjo, kad Vilnius yra saugi vieta. Jeigu įvykis būtų įvykę gatvėje, gal atrodytų kitaip, o kai tas įvykis vyksta namų erdvėje, tai yra sunku. Pareigūnai nukentėjusiajam rekomendavo išsikraustyti iš to buto, nes jam pasakė, kad kaltinamasis yra susijęs su kitais, kurie turi kriminalinę praeitį. Jis šitą užpuolimą traktuoja ne sau asmeniškai, o jiems su draugu. Nukentėjusysis patyrė fizinį smurtą, o A. emocinį, todėl nesaugu jiems abiem pasirodyti kur nors. Jie neslepia savo seksualinės orientacijos. Pasirodo socialiniuose tinkluose, todėl kad jie kitos seksualinės orientacijos gali bet kas sužinoti.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad prieš metus galėjo būti įvykis, vasarą. Patruliavo tą dieną su kolege K. Š., buvo gautas pranešimas, kad užpuolė žmogų, sumušė. Atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)namo aukšto, laiptinėje, sutiko nukentėjusįjį, kuris paaiškino, kad ėjo su draugu namo, užpuolė juos kažkokia kompanija, sudavė į veidą smūgį. Nukentėjusysis paaiškino, kad jam neseniai daryta operacija danties, bet liudytojas vizualiai nematė sumušimų ant veido, todėl iškvietė greitąją. Iš laiptinės išėjo mergina su šuniu, nukentėjusysis su savo draugu paaiškino, kad ta mergina buvo toje kompanijoje, tačiau ji nieko nedarė. Merginai išėjus, išėjo vaikinas su kitu šuniu, kuris irgi buvo toje kompanijoje, tačiau jų nepuolė. Vadovaujantis BPK 273 straipsniu buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu parodymai, kuriuos jis patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2019 m. birželio 30 d., apie 03.00 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo dalies gavo iškvietimą dėl užpuolimo adresu (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini). Atvykę į įvykio vietą užėjo į namo, laiptinę adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Juos pasitiko T. K., kuris paaiškino kad konflikto metu su nepažįstamu asmeniu pastarasis sudavė T. K. 3 smūgius į veido sritį, taip pat pridūrė, kad mušeika kartu su savo kompanija išėjo į to pačio namo pirmą aukštą į kažkurį butą. Patikrinus aukšto laiptinės duris jos buvo užrakintos. Konflikto metu kartu buvo T. K. draugas A. R.. Vėliau iškvietė greitosios medicinos pagalbos ekipažą, kad apžiūrėtų nukentėjusįjį. Lauke laukiant GMP sutiko mergina vedžiojančią šunį tai buvo I. B., jos duomenys užsirašė jo kolegė K. Š.. Vėliau iš tos pačios laiptinės išėjo vyriškis su šunimi užsirašė jo duomenys, tai A. B.. T. K. pastebėjo A. B. ir nurodė, kad šis asmuo buvo mušeikos kompanijoje ir galimai pažįsta smurtautoją (t. 1, b. l. 75-77).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. B. parodė, kad šiuo metu jis paliudyti nieko negali. Kiek pamena, atvažiavo girtas, su taksi. Atvažiavo pas A. B., į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis yra jo draugas. Pas jį vėl išgėrė ir daugiau nieko nepamena. Pamena, kad kai išėjo į lauką, stovėjo greitoji ir policija. Tada policija paprašė jo dokumentų, pasakė, kad buvo muštynės. Kas su kuo susimušė, jis nežino, nes nematė. Vadovaujantis BPK 273 straipsniu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu N. B. parodė, kad 2019 m. birželio 30 d., nakties metu, atvažiavo taksi automobiliu, firmos neprisimena, buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio, pas savo draugą A. B. į namus. Jo dešinė ranka buvo sugipsuota. Jis nuėjo pas A. į butą (duomenys neskelbtini) g (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). P. A. namuose buvo R. M., I. B. Ten vartojo alkoholį. Jis jau ir taip pas A. atvažiavo labai neblaivus, todėl momentus pamena, momentų nepamena, tačiau jau kai išėjo į lauką parūkyti, tai matė stovinčią greitąją pagalbą ir policijos ekipažą. Pamena, kad viena iš policininkų buvo mergina. Kur tuo metu buvo jo draugai, nežino. Parūkęs grižo atgal į butą. Policijos pareigūnai jo nieko neklausė. Kai grižo į butą jo draugai buvo visi lyg ir bute ir jie toliau vartojo alkoholį. Jam niekas nieko nepasakojo kas ką mušė ar įžeidinėjo. Daugiau nieko papasakoti negali, nes tikrai nieko apie įvykį nežino (t. 1, b. l. 79).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra jo mamos butas, jis ten gyvena. Įvykio vakarą jie gėrė pas jį bute, prisigėrė. Vėliau jis su I. B. išėjo pasivaikščioti su šuniu, o A. K. ėjo jiems iš paskos ir sutiko tuos du vaikinus. A. B. paprašė tuos vaikinus cigaretės, tačiau nukentėjusysis su draugu pasiuntė jį necenzūriniais žodžiais. Iš paskos ėjo A. K., jis paprašė kad vaikinai A. B. atsiprašytų. Taip žodis po žodžio ir įvyko konfliktas, užsikabino. Kam ir kas kokius smūgius sudavė nežino, nes nuėjo. Vadovaujantis BPK 273 straipsniu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad 2019 m. birželio 29 d., buvo namuose,(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Pas jį svečiuose buvo jo kaimynė I. B., R. M., N. B., R. P., R. mergina vardu T., jos pavardės nežino. Jie dažnai susirenka kartu praleisti laiką, todėl ir tą vakarą leido laisvalaikį pas A., namuose. Visi vartojo alkoholį, išskyrus R. ir jo draugę T. Pradžioje visi kartu eidavo parūkyti, tačiau vėliau į lauką parūkyti vaikščiojo tik jis ir A. K.. Kažkur jau po vidurnakčio jis su A. ir I. išeidinėjo į lauką pavedžioti šunį, kaip pamatė einant du vaikinus. A. B. vieno iš tų vaikinų paklausė, ar turi cigaretę, tačiau tas vaikinas kildamas į antrą aukštą jam necenzūriškai kažką atsakė. Tada A. K. puolė paskui juos į viršų, tačiau kas ten įvyko jis nematė. Paskui jį nubėgo I.. Tada taip pat jis pribėgo prie jų patraukti į šoną A. K. A. vienam iš tų vaikinų smūgiavo nematė. Tiesiai į akis tiems vaikinams, kad jie (duomenys neskelbtini) (įžeidžiamai)“ nesakė. Tik po to, kai atvažiavo policijos pareigūnai ir paklausė dėl ko susimušė, jiems pasakė, kad dėl necenzūriškai išsakytų žodžių dėl lytinės orientacijos. A. B. nežino, ar nukentėjusieji vaikinai girdėjo, ką jis pasakė policijos pareigūnams. Mano, kad tikrai negirdėjo. Policijos pareigūnai į jo butą nebuvo užėję, nes kai policija ir greitoji pagalba atvyko, jis su N. buvo lauke. Nieko blogo nedarė, nieko nemušė (t. 1, b. l. 150-151).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. S. parodė, kad jie su nukentėjusiuoju T. K. yra draugai, o kaltinamojo nepažįsta. Įvykio dieną, vakare, kai jie išeidinėjo iš buto, prie jų prisikabino vaikinai. Jie buvo trise, o tų vaikinų gal buvo 3-4, tiksliai pasakyti negali. Vienas vaikinas paprašė cigaretės, A. R. jam davė, tada A. iš anos kompanijos kažkas užklausė paklausė ar „jūs kitos orientacijos (įžeidžiamai)“, jie atsakė, kad ne. T. S. su draugais paspartino žingsnį ir ji išvažiavo į miestą. Jokio kitokio konflikto ji nematė. Vėliau jai pasakojo, kad tą naktį vėl nukentėjusįjį išvadino negražiais žodžiais, davė T. per veidą, o A. spėjo pabėgti. Vadovaujantis BPK 273 straipsniu buvo pagarsinti liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad 2019 m. birželio 29 d., apie 23,00 val., kartu su T. K. ir A. R. nusprendė nueiti į miestą. Išėję iš buto, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), į lauką, prie šalia esančio paminklo, sėdėjo asmenų grupė iš 3-4 žmonių, tiksliai neatsimena, tačiau prisimena, kad šioje asmenų grupėje buvo viena mergina apie (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) šviesios spalvos plaukų. Vienas iš vaikinų iš asmenų grupės priėjo prie jos, T. ir A. ir paklausė ar turi parūkyti. A. ištraukė cigarečių pakelį ir pavaišino vaikiną cigarete. Vaikinas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 1,80 metrų, trumpai kirptų, rudos spalvos plaukų, dėvėjo juodos spalvos džemperį, baltos spalvos marškinius, juodos spalvos sportinės kelnės, su juodos spalvos kepure. Vaikinas paėmė iš A. cigaretę ir gana arti liko stovėti prie jų. Jiems būnant prie namo ir ruošiantis išeiti vaikinas necenzūriškai paklausė A. ir T. „Ei, ar jūs kitos orientacijos (įžeidžiamai)?“, A. atsakė, kad ne. Jiems beeinant link miesto, vaikinas pradėjo garsiai klausti „Ko bėgat“?, A. pasakė, kad skuba ir jie nuėjo į miestą. Nuėję į miestą pabuvo porą valandų ir išsiskyrė. 2019 m. birželio 30 d. ryte susirašė per socialinį tinklą facebook su T. ir A. ir sužinojo, kad begrįžtat jiems namo, juos užpuolė prie laiptinės. Vaikiną, kuris prašė iš jų cigaretę galėtų atpažinti, kitų vaikinų ir merginos atpažinti negali, kadangi neįsidėmėjo jų išskirtinių bruožų (t. 1, b. l. 63-66).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. parodė, kad datos tiksliai neprisimena, bet ėjo iš savo buto kartu su T. K. ir S. S. Netoli namo prie paminklo sėdėjo du vaikinai ir mergina, vienas jų yra salėje (rodo į A. K.), o kitas laukia už durų kaip liudytojas (R. M.). Vienas vaikinas paprašė cigaretės, prasidėjo užgaulūs žodžiai „jūs kitos orientacijos (įžeidžiamai)“, jie davė cigaretę ir nuėjo. Kai grįžo dviese su T., einant į laiptinę, ties antru aukštu buvo įvairūs necenzūriniai žodžiai, kaltinamasis trenkė T. K., T. K. nulėkė akiniai. Tada jis pamatęs, kad jau vyksta konfliktas, nubėgo keliais aukštais aukščiau bei iškvietė policiją ir greitąją. Agresyviai elgėsi tik kaltinamasis. Jų kompanijos mergina stengėsi juos raminti, kad nelįstų, tačiau jos neklausė, darė savo toliau. Ko jie norėjo iš jų, tai konkretaus turinio, kas negerai, tokio nebuvo, tik buvo daug keiksmažodžių. Kai jis ir S. S. praėjo pro juos jau buvo replika, kad jie „kitos orientacijos (įžeidžiamai)“ ir jam buvo negera nuojauta, kad jie ten ir toliau toje vietoje bus ir bus problemų. Buvo ne kartą panaudotas žodis (duomenys neskelbtini) (įžeidžiamai)“ ir anksčiau, nes vaikinai žinojo, kad jie gyvena tame bute. Tomui sudavė tik vienas vaikinas kuris dabar sėdį posėdžių salėje (rodo į kaltinamąjį A. K.). Pirmas incidentas įvyko lauke, prie paminklo, o grįžtant jau incidentas vyko laiptinėje. Kai atvyko jie su taksi, vaikinai iš nugaros pradėjo vytis, pasivijo ir vienas iš jų neleido praeiti. A. R. rado tarpą, pralindo pro juos ir laiptais nubėgo toliau, į kitą aukštą, iškviesti policijos. Užstojo kelią A. K.Namo laiptinė nerakinama. Kada atvažiavo policijos pareigūnai, tiksliai nepasakys, bet maždaug už 15 minučių. K. T. atėjo į laiptinės viršų, kur buvo jis, praėjo gal 3-5 minutes, tai liudytojas spėja, kad gal buvo ir daugiau smūgių, tačiau jis matė tik vieną smūgį. Liudytojas matė, kad pas T. patinęs veidas. Kai buvo suduodami smūgiai buvo kartojami nuolat tie patys žodžiai „kitos orientacijos (įžeidžiamai), juos reikia sudubasinti, sumušti“. Kai iškvietė policiją, kur buvo kaltinamasis jis nematė, nes buvo aukščiau keliais aukštais, tame name. Policija bendravo ne su visais, buvo mergina ir tiksliai neatsimena, kuris iš vaikinų buvo, pats kaltinamasis prie policijos ar buvo, nepamena. Įvykio metu visą laiką buvo girdimi necenzūriniai užgauliojimai dėl homoseksualų. Tačiau daug laiko praėjo, tai tiksliai nepasakys būtent kokius žodžius išsakė, bet sakė (duomenys neskelbtini) (įžeidžiamai), jus reikia sudubasinti, sumušti“ buvo ir jie buvo nuolat kartojami, tai kokia jų intencija, liudytojas negali pasakyti. Tačiau liudytojas būtent taip ir suprato, kad reikia juos sumušti, „sudubasinti“. Liudytojas kaltinamojo anksčiau nėra matęs, bet tą vaikiną, kuris šuo metu yra apklausiamas kaip liudytojas (R. M.) yra matęs. Jis pats alkoholio nevartoja. Įvykio metu tai galėjo būti arba labai minimaliai vartojama, arba vartojamas nealkoholinis alus.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad kaltinamasis jam matytas. Įvykio dieną šventė draugo gimtadienį. Kompanijoje buvo jis, A. K., A., R., S., I.. Jie buvo bute pas A., ramiai vartojo alkoholinius gėrimus. V. A. su A. išėjo parūkyti ir po 10 minučių grįžo, kažko juokėsi. Liudytojas nebuvo išėjęs į lauką, jis tą vakarą nukentėjusiojo nematė. Šiandien irgi jį pirmą kartą mato salėje. Liudytojas neprisimena, ar dalis asmenų, kurie buvo su jais kartu, buvo išėję į lauką ar ne. Vadovaujantis BPK 273 straipsniu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad 2019-06-29 buvo pas savo draugą A. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Ten buvo jo kaimynė I. B., A. K., N. B., R. P., ir jo mergina vardu T., jos pavardės nežino. Jie dažnai susirenka kartu praleisti laiką, todėl ir tą vakarą leido laisvalaikį pas A. namuose. Visi vartojo alkoholį, išskyrus jį ir jo draugę T. Pradžioje visi kartu eidavo parūkyti, tačiau apie 21 val., jis su drauge nustojo vaikščioti į lauką, nes jiems pasidarė šaltą. Jie rūkė išlindę per A. buto langą. R. nerūko ir nevaikščiojo į lauką. N. atvažiavo vėliausiai. Jam jis neatrodė labai apsvaigęs nuo alkoholio. Jis normaliai vaikščiojo ir kalbėjo. T. A. su A. buvo išėję į lauką parūkyti keletą kartų. Negali pasakyti ar I. vaikščiojo kartu su jais, tačiau A. su A. dažnai vaikščiojo į lauką, tai parūkyti, tai šunį išvesti pasivaikščioti. Maždaug apie 2.00 val. nakties, A. su A. grįžo iš lauko ir pasakė, kad sutiko du gėjus su kuriais ir apsižodžiavo. Tačiau, apie tai, kad kažkuris iš jų vienam iš gėjų smūgiavo, nesakė ir kokia buvo konflikto priežastis neminėjo. Tuo metu I. jau buvo išėjusi namo. Po minėto įvykio jokie policijos pareigūnai į A. butą nebuvo užėję. Nei A. nei A. jiems apie tai, kad buvo atvykę policijos pareigūnai nesakė. Paryčiui visi išsiskirstė namo. Daugiau nieko apie įvykį papasakoti negali (t. 1, b. l. 81-83). Neatsimina tikrai, kuris pasakojo, kad sutiko du „gėjus“, ar A.ar A. A. yra buvęs jo draugas. Jam nieko nebuvo žinoma, kad tame name gyvena „gėjai“. Nieko nepanašaus nėra girdėjęs iki šiol.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. B. parodė, kad atsimena, kad įvyko laiptinėje konfliktas. Pačio smūgio neatsimena, bet matė, kad nukentėjusiojo akiniai nukrito ant žemės. Po to paprašė nukentėjusysis iškviesti greitąją. Liudytoja išėjo į lauką ir sulaukė policijos. Nukentėjusįjį ji matė pirmą kartą. Liudytoja buvau kitoje kompanijoje, iš tos kompanijos jai pažįstamas buvo A.. Bet ji su jais nebuvo tą dieną, tiesiog tuo metu vedė šunį į lauką. Būtent dėl seksualinės orientacijos buvo konfliktas. Kas ką ten konkrečiai sakė, ji nelabai atsimena, bet dėl orientacijos. Vadovaujantis BPK 273 straipsniu buvo pagarsinti liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu I. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Tikslios datos pasakyti negali, nes jau neprisimena, įvykio dieną, dirbo. Po darbo namo grįžo apie 2.00 val. nakties. Ji užėjo pas savo kaimyną A., pavardės neprisimena. P. A. buvo dar žmonių, tačiau jų nepažįsta, matė pirmą kartą. Kažko paprašė pas A. ir išėjo. Grįžo į butą, pasiėmė savo šunį ir išėjo su šuniu pasivaikščioti. Išėjo viena. Išėjusi iš laiptinės į lauką išgirdo, kad, jei neklysta, antrame aukšte ant laiptų vyksta kažkoks konfliktas (diskusija), išgirdo triukšmą. Tačiau tarp ko vyko konfliktas nežino. Po apytiksliai 15-20 minučių grįžo prie laiptinės, pamatė, kad durys yra atidarytos. Užėjusi į laiptinę pamatė kad ant laiptų į pirmą aukštą stovi jai du nepažįstami vaikinai, vienas, kaip suprato nukentėjęs asmuo, buvo labai susijaudinęs, jo akiniai gulėjo ant grindų, o kitas šviesių plaukų vaikinas, jis buvo ramus. Prie jos vaikinai nesimušė, taip pat ant vaikinų jokių sužalojimų nepastebėjo. Tas vaikinas, kuris buvo labai susijaudinęs, jos paprašė, kad iškviestų policiją. Minėtam vaikinui pasakė, kad jis pats iškviestų pagalbą, nes ji neturi telefono. Vaikino paklausė kas nutiko, vaikinas atsakė, kad jį užpuolė (duomenys neskelbtini) vaikinas. Tuomet nuėjo pas A., nes nežinojo kaip elgtis, paaiškino situaciją. Su A. nusileido prie minėtų vaikinų, ir tada pamatė ir suprato, kad A. yra pažįstamas su tuo šviesiu vaikinu. A. su tuo vaikinu pradėjo rusiškai kalbėti, ji nesuprato apie ką. Tada nukentėjęs vaikinas išėjo. Liko su A. ir tuo šviesiu vaikinu. Tada (duomenys neskelbtini) vaikinas išėjo kažkur. Po kiek laiko atvažiavo policija. Į lauką išėjo nukentėjęs asmuo su dar vienu vaikinu, jo draugas kaip suprato, buvo irgi ji ir A. Policija paklausė, kas nutiko, jiems paaiškino. Tuomet policija užrašė jos duomenis. Pareigūnams aiškino kad nieko konkretaus nematė, tačiau jie vis tiek užrašė jos duomenis, kaip ir minėjo jokių smūgių nematė, jokių muštinių nematė ir besimušančių asmenų neskyrė. Vėliau sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) plaukų vaikino vardas yra A. Ir kaip vėliau kalbėjo, jis paaiškino, kad buvo išgėręs, ir nukentėjusiam vaikinui kažką pasakė įžeidžiančio dėl jo orientacijos (t. 1, b. l. 85-86). Teisiamojo posėdžio metu išklausiusi savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos palaikė dar papildė, jog laiptinėje buvo 3 žmonės, tai A., A. ir nukentėjusysis. Ten buvo riksmai. Atsimena vieną žodį, kad sakė įžeidžiamai dėl seksualinės orientacijos, liudytoja mano, kad tai buvo pasakyta nukentėjusiojo atžvilgiu, o kas sakė, tai gal A. su A. Bandė juos skirti, nes žmogus, kurio akiniai buvo ant žemės, buvo jis susijaudinęs, prašė pagalbos, todėl bandė išskirti. Po to ji išėjo į lauką su šuniu. Ji nežinojo, kad nukentėjusysis yra homoseksualios orientacijos. Tą sužinojo iš kaimyno A.
2019 m. birželio 30 d. nukentėjusiojo T. K. protokole - pareiškime nurodoma, kad 2019 m. birželio 30 d., apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, t. y. daugiabučio laiptinėje, trijų man nepažįstamų žmonių kompanija, įžūliu elgesiu, vartodami mano atžvilgiu necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius sudavė man 3 smūgius kumščiu man į kairės pusės veido sritį. Šiais veiksmais man buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 16).
2019 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole pažymima, kad pirmoji laiptinė, kurioje yra butai nuo 1 iki 48, yra toliau nuo įvažiavimo į kiemą. Prie laiptinės durų yra telefonspynė, tačiau apžiūros metu durys yra atrakintos. Jos nudažytos geltona spalva. Įėjus į laiptinę ir atsistojus nugara į duris, dešiniau yra užrakintos durys į negyvenamąsias patalpas, o kairiau yra laiptai. Užlipus laiptais vien pakopą priešais yra durys į koridorių, kur yra dalis butų. Stovint nugara į minėtas duris matome laiptus, vedančius į antrąjį aukštą ir laiptinės įėjimo duris iš vidinės pusės. Laiptinėje bendra tvarka nepažeista grumtynių pėdsakų neaptikta. Vaizdo stebėjimo kamerų laiptinėje ir kieme nėra. Kitų objektų ar detalių, reikšmingų bylos nagrinėjimui, neužfiksuota.
Fotolentelėse užfiksuota laiptinė kurioje įvyko įvykis (t. 1, b. l. 22-25).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu T. K. atpažino A. K., kaip asmenį, kuris smūgiavo jam į kairę veido pusę tris kartus ir vartojo necenzūrinius įžeidžiančius žodžius jo atžvilgiu (t. 1, b. l. 37-38).
Atliktas rodomo asmens atpažinimas iš nuotraukų, kurių metu S. S. atpažino A. B. ir nurodė, kad jis prašė cigaretės, įžeidinėjo, jokių smūgių nesudavė, A. K. atpažinimo metu neatpažino (t. 1, b. l. 67-72).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2196/2019 (01) nurodyta, kad T. K. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose bei kraujosruva kairės akies junginėje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2019-06-30. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio. T. K. padaryti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Individualūs žalojančių daiktų požymiai, sužalojimuose neužsifiksavo. Sužalojimų lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu (t. 1, b. l. 35-36).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (Lietuvos Auk T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra įrodyta visiškai. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamajame posėdyje pripažino, kad jis, bylai aktualiu laiku ir vietoje, būdamas girtas ir įpykęs dėl jam nepatikusio atsakymo iš nukentėjusiojo kompanijos, viešoje vietoje – namo laiptinėje matant kitiems asmenims sudavė nukentėjusiajam tris kartus kumščiu į kairės pusės veido sritį. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, tai nukentėjusiojo T. K. nuoseklūs ir nekintantys parodymai, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamųjų posėdžių metu duoti parodymai, liudytojos I. B. parodymai, kuri patikino, kad atsimena, kad įvyko laiptinėje konfliktas. Pačio smūgio neatsimena, bet matė, kad nukentėjusiojo akiniai nukrito ant žemės. Po to paprašė nukentėjusysis iškviesti greitąją. Specialisto išvadoje nurodyti duomenys atitinka nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus dėl smūgių skaičiaus bei lokalizacijos. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, todėl A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad kvalifikuojant veikas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad įžeidžiančio, niekinančio, diskriminacinio pobūdžio vieši kaltininko pareiškimai buvo skiriami tam tikram neapibrėžtam skaitytojų ar klausytojų ratui tiesiogiai palenkti, t. y. sukurstyti juos prieš tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, sukelti neapykantą, suformuoti niekinantį, diskriminacinį požiūrį į juos.
BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, ji laikoma baigta nuo viešo atitinkamų pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių. Aptariama veika padaroma tiesiogine tyčia, kaltininkas supranta, kad atlikdamas viešus pareiškimus viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą, kursto diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, ir nori taip veikti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2018).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje skelbiamas siekis puoselėti tautinę santarvę, siekti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, pripažįstamos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės, taip pat įtvirtintas asmenų lygybės principas. Diskriminacijos draudimas įtvirtintas ir daugelyje tarptautinės teisės aktų dėl žmogaus teisių apsaugos. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 7 straipsnyje nustatyta, kad visi žmonės yra lygūs įstatymui ir nediskriminuojami turi teisę į lygią įstatymo apsaugą, visi turi teisę į lygią apsaugą nuo visokios diskriminacijos, pažeidžiančios šią Deklaraciją ir nuo visokio tokios diskriminacijos kurstymo. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas tautinės, rasinės ar religinės neapykantos kurstymo atvejis, kai yra skatinama diskriminacija, nesantaika ar smurtas, draudžiamas įstatymu. Svarbią reikšmę aiškinant diskriminacijos draudimą ir valstybės pareigas jį įgyvendinant turi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir – Konvencija) 14 straipsnis bei jo taikymo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir – EŽTT) praktika. Pažymėtina, kad šis straipsnis netaikomas atskirai, nes yra veiksmingas tik dėl teisių ir laisvių, garantuojamų kitose Konvencijos ir jos protokolų nuostatose, įgyvendinimo. Konvencijos 14 straipsnyje nustatyta, kad naudojimasis joje nustatytomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas be jokios diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Diskriminacija Konvencijos 14 straipsnio prasme reiškia skirtingą elgesį su asmenimis, esančiais panašiose situacijose, nesant objektyvaus ir pagrįsto pateisinimo. EŽTT yra konstatavęs, kad joks skirtingas elgesys, kuris yra grindžiamas vien tik arba lemiama apimtimi asmens etnine kilme, negali būti objektyviai pateisinamas šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje, kuriamoje vadovaujantis pliuralizmo ir pagarbos skirtingoms kultūroms principais. Diskriminacija dėl asmens etninės kilmės yra rasinės diskriminacijos rūšis (Mižig?rov? v. Slovakia, no. 74832/01, judgment of 14 December 2010, § 114). EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad rasinė diskriminacija yra ypatingą pasipiktinimą kelianti diskriminacijos rūšis ir kad, atsižvelgiant į jos pavojingus padarinius, tokia diskriminacija reikalauja ypatingo valstybės institucijų budrumo bei ryžtingos reakcijos (Nachova and Others v. Bulgaria, nos. 43577/98 and 43579/98, judgment of 6 July 2005, § 145; Aksu v. Turkey, nos. 4149/04 and 41029/04, judgment of 15 March 2012, § 44).
Žemesnės instancijos teismas
Kvalifikuojant veikas pagal BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalis, būtina nustatyti, kad įžeidžiamo, niekinamo, diskriminacinio pobūdžio vieši kaltininko pareiškimai, taip pat raginimai smurtauti buvo skiriami tam tikram neapibrėžtam skaitytojų ar klausytojų ratui tiesiogiai palenkti, t. y. sukurstyti juos prieš tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, sukelti neapykantą, suformuoti niekinamą, diskriminacinį požiūrį į juos arba paskatinti panaudoti fizinę ar psichinę prievartą prieš juos.
Nors kaltimasis A. K. savo kaltės įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje, teisiamojo posėdžio metu neigė, aiškindamas, kad smūgiuodamas nukentėjusiajam T. K. net nežinojo apie jo seksualinę orientaciją, tačiau šiuos kaltinamojo argumentus visiškai paneigia teisiamųjų posėdžiu metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma. Kaltinamasis A. K. pavartojo žodį „homoseksualistas (įžeidžiamai)“, tokiu būdu išreikšdamas neigiamą požiūrį į nukentėjusiojo seksualinię orientaciją. Nukentėjusysis T. K. taip pat patvirtinto tokias aplinkybes. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio nagrinėjimo nurodė, kad kaltinamasis A. K. sudavė smūgius nukentėjusiajam išsakydamas neigiamą požiūrį apie jo seksualinę orientaciją bei rėkdamas „jūs homoseksualistai (įžeidžiamai), jūs reikia užmušti“. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas nukentėjusysis T. K. parodė, kad dėl to nakties konflikto, tai kaltinamasis vėl užstojo kelią, rėkavo, stumdėsi, nepraleido atsistojęs ant pirmo laiptelio ir rėkė „jūs homoseksualistai (įžeidžiamai), jus reikia užmušti“ ir trenkė jam su kumščiu į veidą, nes A. jis buvo užstojęs, kadangi A. buvo po ausies operacijos. A. prašė paleisti ir prasmukęs pro juos iškvietė policiją. Šiuos nukentėjusiojo parodymus visiškai patvirtina bei papildo liudytojos I. B. parodymai, kuri parodė, kad po darbo namo grįžo apie 2.00 val. nakties. Ji užėjo pas savo kaimyną A., pavardės neprisimena. P. A. buvo dar žmonių, tačiau jų nepažįsta, matė pirmą kartą. Kažko paprašė pas A.ir išėjo. Grįžo į butą, pasiėmė savo šunį ir išėjo su šuniu pasivaikščioti. Išėjo viena. Išėjusi iš laiptinės į lauką išgirdo, kad, jei neklysta, antrame aukšte ant laiptų vyksta kažkoks konfliktas (diskusija), išgirdo triukšmą. Tačiau tarp ko vyko konfliktas nežino. Po apytiksliai 15-20 minučių grįžo prie laiptinės, pamatė, kad durys yra atidarytos. Užėjusi į laiptinę pamatė kad ant laiptų į pirmą aukštą stovi jai du nepažįstami vaikinai, vienas, kaip suprato nukentėjęs asmuo, buvo labai susijaudinęs, jo akiniai gulėjo ant grindų, o kitas šviesių plaukų vaikinas, jis buvo ramus. Prie jos vaikinai nesimušė, taip pat ant vaikinų jokių sužalojimų nepastebėjo. Tas vaikinas, kuris buvo labai susijaudinęs, jos paprašė, kad iškviestų policiją. Atsimena vieną žodį, kad sakė „homoseksualistai (įžeidžiamai)“, mano, kad tai buvo pasakyta nukentėjusiojo atžvilgiu. Mano kad tai sakė A. su A.. Bandė juos skirti, nes žmogus, kurio akiniai ant žemės buvo, buvo susijaudinęs, prašė pagalbos, todėl bandė išskirti.
Faktą, jog kaltinamajam buvo aiški nukentėjusiojo T. K. seksualinė orientacija patvirtina ir liudytojos S. S. parodymai, jog prieš nusikalstamas veikas, išvakarėse jai su draugais T. K. bei A. L. beeinant laiptine, jų buvo paprašyta cigaretės. A. R. kaltinamajam davė cigaretę, tada A. iš anos kompanijos kažkas paklausė „ar jūs homoseksualistai (įžeidžiamai)“, jie atsakė, kad ne. Tada jie paspartino žingsnį ir išvažiavo į miestą. Taigi, visos šios aplinkybės kategoriškai paneigia kaltinamojo versiją, jog apie nukentėjusiojo seksualinę orientaciją nieko iki įvykio nebuvo žinoma. Taip pat pažymėtina, kad aptariama veika buvo padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis suprato, jog atlikdamas viešus pareiškimus, viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą, kursto diskriminuoti žmogų bei kursto viešai prieš jį smurtauti, fiziškai susidoroti.
Tokiais viešais pasisakymais kaltinamasis viešai niekino faktiškai visus (neapibrėžtai) kitos seksualinės orientacijos asmenis pirmiausia dėl jų kitos seksualinės orientacijos. Tokią išvadą darytina kaltinamojo itin neigiamo pasisakymo apie kitos seksualinės orientacijos asmenis, kaltinamasis pavartodamas įžeidžiantį žodį „pyderai“, siekė sustiprinti savo išsakytus teiginius ir jį panaudodamas kontekste. Kaip žinia, žodis „pederastas“ Valstybinės lietuvių kalbos komisijos „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ išaiškintas kaip menkinančia forma apibūdinančią homoseksualų vyrą, kontekstas „pyderus reikia užmušti“ nurodo ne tik niekinantį požiūrį bet ir nesantaikos kitos seksualinės orientacijos atžvilgiu kurstymą. (pvz. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-35-562/2016).
Dėl bausmės skyrimo.
Skirdamas bausmę A. K. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, nusikalstamos veika baigtos, padarytos iš chuliganiškų paskatų.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. K., kad jis yra jauno amžiaus, Sodros duomenimis šiuo metu nedirbantis, praeityje neteistas baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 172). Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant A. K. BK 284 straipsnio bei BK 170 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą alternatyvią bausmės rūšį - laisvės apribojimo bausmę, nustatant kaltinamajam atitinkamus įpareigojimus, galinčius daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.
Kadangi BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika sudaro idealią sutaptį su BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu.
Dėl kardomosios priemonės.
Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir– BPK) 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
T. K. ikiteisminio tyrimo pareiškė 3500 eurų civilinį ieškinį (t. 1, 48-50; 51). Savo civiliniame ieškinyje nurodė, kad 2000 eurų sudarė turtinė žala bei 1500 eurų neturtinė žala. Detalizuodamas turtinės žalos dydį T. K. nurodė, kad 2000 eurų sumą sudaro samdytos perkraustymo paslaugos, gyvenamosios vietos keitimo aspektas, taksi paslaugos ieškant buto ir t t.. Pagrįsdamas patirtos neturtinės žalos dydį, 1500 eurų, nurodė, kad dėl smūgių sudavimo jautė fizinį skausmą, reikėjo gerti kompensuojamuosius vaistus, patyrė baimę, dėl baimės priepuolių teko net butą keisti. Kaltinamasis A. K. civilinį ieškinį pripažino iš dalies nurodydamas, kad prašoma per didelės sumos, jis sutiktų sumokėti 300 eurų.
Teismas pabrėžia, kad turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.).
Šių duomenų visumoje nukentėjusiojo prašomą 2000 eurų sumą turtinei žalai atlyginti vertintina kaip subjektyvų, racionaliais argumentais nepagrįstą pageidavimą, kurio tenkinti nėra pagrindo. Teismas pabrėžia, kad vertinant pačios turtinės žalos sampratą bei dydį vertintina, kad ji turi būti „apčiuopiama“, t. y. kažkoks sugadintas daiktas, turtas reikalaujantis remonto, apgadinti rūbai ir taip toliau. Vien tai, kad dėl įvykdytų nusikalstamų nukentėjusysis T. K. turėjo keisti gyvenamąją vietą, samdyti perkraustymo paslaugas, važiuoti būtent Taxi, nereiškia kad jis patyrė turtinę žalą, o dar būtent jo nurodytą. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę kad nei pačiame civiliniame ieškinyje nei teisiamajame posėdyje jis tiksliai neįvardijo kas sudaro tą 2000 eurų sumą, kiek kainavo kokios paslaugos.
Tuo tarpu neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vertindamas pačią bylos medžiagą bei pareiškėjo sumą neabejotina, kad dėl įvykdyto užpuolimo, necenzūrinių žodžių, įžeidinėjimo, niekinimo, T. K. galėjo jausti baimę, išgąsti, nerimą, pajausti diskomfortą dėl patirto pažeminimo, smūgių. Pastebėtina ir tai, kad dėl įvykdytų veikų jis turėjo keisti gyvenamąją vietą, patyrė daug nepatogumų, todėl teismas neabejotina pritaria, kad jis patyrė neturtinę žalą ir mano, kad 1500 eurų yra teisinga bei proporcinga suma. Dėl aukščiau išdėstyto, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant 1500 eurų sumą nukentėjusiajam T. K. neturtinei žalai atlyginti. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų visiškai atlyginta, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Dėl aukščiau išdėstyto, nukentėjusiajam T. K. iš kaltinamojo A. K. priteistina 1500 eurų suma.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 105,96 eurų dydžio civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 89-90; 95-96). Byloje pateiktas pranešimas, kad 2019 m. lapkričio 25 d. kaltinamojo motina L. K. apmokėjo civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 102). Esant šioms aplinkybėms, baudžiamoji byla dalyje dėl šio civilinio ieškinio nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
A. K., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės apribojimo.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrinant bausmes apėmimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 284 straipsnį apimti bausmę, paskirtą pagal BK 170 straipsnį 2 dalį, ir paskirti A. K. galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo.
- būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi;
- per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;
- per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią A. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Nukentėjusiojo T. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiojo T. K. naudai 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo T. K. civilinį ieškinį dalyje dėl 2000 eurų turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Bylą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 105,96 (vieno šimto penkių eurų 96 ct.) eurų civilinio ieškinio nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti kaltinamajam A. K. paliktina nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti A. K. jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.